Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. D. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Splius“, AB „Šiaulių energija“, UAB „Sergel“, UAB „4finance“, AB „Swedbank“, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Kreedex“, antstolis Tomas Ubartas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl iš esmės pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, kreiptis į teismą ir prašyti iškelti jiems bankroto bylą. Remiantis FABĮ 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.Pareiškėja nurodo, kad jos skolos kreditoriams sudaro 12979,99 Eur : UAB ,,Kreedex“ - 9327,47 Eur; UAB ,,4finance“ - 1676,65 Eur; AB bankas ,,Swedbank“ - 213,27 Eur; UAB ,,IPF Digital Lietuva“ - 163,97 Eur; UAB ,,Sergel“ - 251,50 Eur; AB ,,Šiaulių energija“ - 243,09 Eur; UAB ,,Splius“ - 47,87 Eur; antstoliui Tomui Ubartui - 1056,17 Eur (b. l. 1-3, 33, 34-35, 36, 37, 47, 48-49, 52-53, 54-55). Ši pareiškėjos nurodyta bendra skolų suma viršija FABĮ nustatytą 25 MMA sumą. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja AB banke „Swedbank“ turi sąskaitą, kurioje yra įsiskolinimas bankui 0,39 Eur (b. l. 64).Pareiškėja yra išsituokusi, išlaikomų asmenų neturi. Taip pat neturi skolininkų. Pareiškėja nurodo, jog 2013 - 2016 metais dirbo keliose darbovietėse, t. y. (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), Šiaulių S. progimnazijoje, UAB ,,V.“ ir UAB ,,R. C. L.“. Jos darbo patirtis ir užmokestis jai leido pagrįstai tikėtis, kad paimtos paskolos ir vartojimo kreditai būsto remontui ir buitinei technikai įsigyti bus grąžinti laiku. Tačiau 2016 metais, pasikeitus padėčiai darbo rinkoje ir įvykus darbo organizavimo pertvarkai darbovietėse, ji šiuo metu dirba tik (duomenys neskelbtini) pirmininke. Teismo posėdyje pareiškėja tiksliai paaiškino, kodėl ji paliko savo darbovietes, t. y. DNSB pirmininkės pareigos buvo terminuotam laikotarpiui, t. y. 3 metams, ji perrinkta nebuvo, iš S. progimnazijos išėjo dėl sveikatos problemų, iš UAB „R. c. L.“ išėjo dėl darbdavio pasiūlymo ir neužtikrintų darbo sąlygų. Pareiškėja papildomai paaiškino, jog susidariusioje situacijoje, t. y. uždirbant ne daug ir neturint kito darbo, susidarė skolos, kurių nebegali iš karto sumokėti. Pareiškime nurodytas aplinkybes ir paaiškinimus pagrindžia įrodymais (b. l. 57-63). Šiuo metu pareiškėjos V. D. draudžiamosios pajamos yra 62,27 Eur (b. l. 56). Be to, pareiškėja V. D. yra registruota darbo biržoje (b. l. 77).Pareiškėja nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buto bendras plotas – 28,97 kv. m., butui priklauso 5,42 kv. m. rūsys (b. l. 9-10). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 2015-01-20 šio buto vidutinė rinkos vertė buvo 12100 Eur (b. l. 9-10). Antstolio Tomo Ubarto 2017 m. vasario 27 d. turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 0136/17/00050 yra areštuotas ir pradėtos areštuoto buto varžytinės. Turto arešto akte nurodyta, jog minėto areštuojamo buto vertė yra 17100,00 Eur (b. l. 26-28). Pareiškėja pateikė antstoliui Tomo Ubarto skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0136/17/00050. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. gegužės 24 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-5823-1004/2017 pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų teisėtumo ir pareiškėjos V. D. skundas netenkintas (nutartis neįsiteisėjusi). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2YT-5823-1004/2017 matyti, jog vykdomojoje byloje Nr. 0136/17/00050 buvo atlikta ekspertizė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, rinkos vertei nustatyti. 2017 m. vasario 6 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 2391 EKZ_2017 KPE SIAU nurodyta, kad buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, rinkos vertė vertinimo dieną yra 17100 Eur.Įvertinus šios nutarties 12 punkte nustatytas aplinkybes matyti, jog pareiškėja turi 17100 Eur vertės turto. Duomenų, leidžiančių spręsti, kad šis turtas yra nelikvidus, nėra. Priešingai, kaip atsiliepime nurodė antstolis Tomas Ubartas, atliekant išieškojimo veiksmus, paskelbus įkeisto V. D. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, varžytines 2017 m. balandžio 21 d., paskelbtas laimėtojas, tačiau gavus skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, tolesnė priverstinio turto realizavimo procedūra sustabdyta iki kol bus teismine tvarka išnagrinėtas skundas. Be to, realizavus turtą už 14 500,00 Eur, pakanka gautų lėšų atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi UAB „Kreedex”, padengti vykdymo išlaidas, kurios šią dieną sudaro 1056,17 Eur bei kitų kreditorių, nurodytų skolininkės pareiškime, reikalavimus (b. l. 122).Teismas, pritardamas antstolio Tomo Ubarto atsiliepime nurodytiems motyvams, sprendžia, jog realizavus pareiškėjos turtą už kainą, atitinkančią jo vidutinę rinkos vertę, ir gautas lėšas panaudojus atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjai nebeliktų skolų ir tuo pačiu nebeliktų skolų sumos, kuri numatyta FABĮ, t. y. 25 MMA sumos. Be to, svarbu paminėti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens bankroto procesu neturi būti piktnaudžiaujama ir jis neturi pakeisti priverstinio vykdymo proceso tais atvejais, kai nustatoma, kad pareiškėjo (skolininko) turimo turto ir (ar) gaunamų pajamų dydis gali būti (yra) pakankamas jo įsipareigojimams padengti vykdymo proceso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-561/2014). Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 150 Eur suma. Šiuo metu pareiškėjos mėnesinės pajamos sudaro 56,66 Eur, kas reiškia, kad šiai dienai pragyvenimui pareiškėja turi mažesnę sumą nei pareiškėjos nurodyta pragyvenimui reikalinga suma. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nemokiu, nes pareiškėja turi objektyvias galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir gauti pajamų, pakankamų jos pačios būtiniausiems poreikiams patenkinti. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs tai, kad pareiškėja nurodė, jog intensyviai ieškosi darbo ir ketina ateityje dirbti, nes pati darbo nebijo. Be to, šiuo metu pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų, jog šiuo metu jos sveikatos būklė yra prasta, jog jai būtų nustatytas netektas darbingumas ar pan. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjos darbas yra pakankamai lankstus (pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, jog name, kuriame ji dirba pirmininke, yra numatomi rekonstrukcijos darbai, todėl ji ir toliau dirbs šiose savo pareigose), darbo valandos yra neilgos, kas, teismo nuomone, leidžia pareiškėjai, kuri neturi rimtų sveikatos problemų, laisvu nuo darbo laiko susirasti kitą darbą ir taip gauti daugiau pajamų (ką pareiškėja sėkmingai ir darė 2015 m.) ir taip pagerinti savo finansinę padėtį. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad ji realiai ieškojosi darbo, buvo darbo pokalbiuose, tačiau darbo negavo.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nors bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos įsipareigojimai ir viršija FABĮ nustatytą 25 MMA sumą, tačiau nustačius, kad pareiškėja turi realizuotino / realizuojamo turto (kurio vidutinė vertė yra didesnė nei susidariusios pareiškėjos skolos), pareiškėja nors ir dirbą ne pilnu etatu, tačiau gauna nuolatines pajamas, turi objektyvias galimybes gauti ir didesnes pajamas, nėra pagrindo pripažinti pareiškėją nemokia FABĮ prasme (FABĮ 2 str. 2 d.), kas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, darytina išvada, kad pareiškėja FABĮ taikymo prasme nelaikytina nemokia ir teismo nuomone, pareiškėjos šiuo metu bandymas inicijuoti bankroto procesą yra išankstinis; ji iš esmės šiuo metu siekia priverstinį vykdymo procesą pakeisti bankroto procesu, tačiau tokia situacija yra negalima (CPK 185 str.)Nors pripažinus, kad pareiškėjos būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios, klausimas, ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nėra teisiškai reikšmingas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo UAB „Kreedex“ nesutikimą su pareiškimu grindė pareiškėjos nesąžiningumu (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.), teismas mano esant tikslinga pasisakyti ir šiuo aspektu. Suinteresuotas asmuo UAB „Kreedex“ prieštarauja, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla ir nurodė, jog jo vertinimu pareiškėja V. D. elgėsi nesąžiningai tiek prisiimdama kreditorinius įsipareigojimus, tiek juos vykdydama, dėl ko turi būti konstatuotas jos nesąžiningumas. Pareiškėjos nesąžiningumą grindė tuo, jog ji laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šios dienos dirbo net keliose darbovietėse, tačiau visas darbovietes paliko DK 127 str. 1 d. pagrindu. Be to, kreditorius atkreipė teismo dėmesį į aplinkybes, kad pareiškėja paskolą iš kreditoriaus paėmė 2016 m. balandžio 14 d., o 2016 m. gegužės 23 d. savo noru nutraukė darbo sutartį su tuometiniu savo darbdaviu UAB „R. C.“. Pagal FABĮ, teismas taip pat turi atsisakyti iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.).Teismas pritaria kreditoriaus UAB „Kreedex“ pastebėjimui, jog pareiškėja paskolą iš kreditoriaus paėmė 2016 m. balandžio 14 d., o 2016 m. gegužės 23 d. savo noru nutraukė darbo sutartį su tuometiniu savo darbdaviu UAB „R. C.“, tačiau teismo manymu, šios aplinkybės negalima laikyti, jog ji pagrindžia pareiškėjos nesąžiningumą, kadangi iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. buvo nedarbinga ir jai buvo mokama ligos išmoka, t. y. iš darbo savo noru išėjo būdama laikinai nedarbinga (b. l. 57-63). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja dėjo pastangas, siekdama gauti papildomai pajamų ir po 2016 m. balandžio 14 d. paimto kredito ir 2016 m. gegužės 23 d. išėjimo iš UAB „R. C.“, jau nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. dirbo naujame darbe UAB „V.“ (b. l. 57-63). Pareiškėja logiškai pagrindė, dėl ko savo noru išėjo iš buvusių darbų, t. y. dėl sveikatos problemų; praėjus numatytam terminui ir naujai neperrinkus į DNSB pirmininko pareigas; įvykus įmonės pertvarkymui ir t. t.. Visos šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja V. D., paėmusi vartojimo kreditą iš UAB „Kreedex“, siekė išvengti didesnių skolų susidarymo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog iš su UAB „Kreedex“ 2016 m. balandžio 14 d. sudarytos sutarties 1.3 punkto matyti, jog tikslinės paskolos sumos paskirtis – įsipareigojimų refinansavimas, taigi, UAB „Kreedex“ buvo žinoma kam yra skirta suteikiama paskola – kitiems įsiskolinimams dengti, todėl pats kreditorius, skolindamas pinigus V. D. prisiėmė galimai kilsiančią skolininkės nemokumo riziką. Šiuo atveju pareiškėja neklaidino kreditoriaus apie savo finansinę padėtį.Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016).Vertinant pareiškėjos nesąžiningumą per visą 3 metų laikotarpį, pažymėtina, jog svarbios byloje ir kitos nustatytos aplinkybės, t. y. pareiškėja, nurodydama priežastis, dėl kurių jai susidarė didelės skolos ir jų negalinti sumokėti, nurodė, jog gaudama 600 Eur atlyginimą į rankas, savo pinigus sugalvojo investuoti į butą, tačiau netikėtai užklupo liga. Tuo metu turėjo įsiskolinimą įmonei - Big bank, todėl ėmė iš kitos kredito įmonės kreditą, jog dengtų įsiskolinimą Big bank, t. y. ėmė kreditus nefinansavimui. Pareiškėja nėra pateikusi minėtos Big bank sutarties, pagal kurią pareiškėja turėjo įsipareigojimus minėtai įmonei.Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas išvengti skolinimosi. Be to, būtina nustatyti, kokią reikšmę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiškėjų nemokumo dinamikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015).Iš kitų byloje pateiktų sutarčių matyti, jog pareiškėja 2015 m. sausio 7 d. pasirašė vartojimo kredito sutartį su AB banku „Swedbank“ (b. l. 38-46), kurioje nurodyta teikiamo 2 600 Eur kredito paskirtis – būsto remontui ir/ar baldams įsigyti. Tokiu būdu pareiškėja nenurodė minėtam kreditoriui tikslios kredito paskirties, t. y. veikė nesąžiningai. Be to, iš pareiškėjos į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad nepraėjus nė metams nuo iš AB banko „Swedbank“ paimto vartojimo kredito, t. y. kas mėnesį iš skirtingų kredito bendrovių pareiškėja ėmėsi kitus vartojimo kreditus, t. y. 2015 m. spalio 22 d. paimtas 200,00 Eur vartojimo kreditas iš „Credit24“ (b. l. 52-53) bei 2015 m. lapkričio 9 d. paimtas 1428,34 Eur vartojimo kreditas ir UAB „4Finance“(b. l. 34-35). Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, jog tuo laikotarpiu, kuomet pareiškėja ėmė vartojimo kreditą iš AB banko „Swedbank“, ji dirbo net 4 darbovietės, todėl tikėtina, jog pareiškėja gaudama nuolatines pajamas, turėjo galimybę toliau nebesiskolinti ir mažinti savo turimus įsiskolinimus, tačiau ji ir toliau ėmė kitus vartojamuosius kreditus (b. l. 57-63). Be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog 2015 m. metais nepertraukiamai pareiškėja dirbo net 4 darbovietėse, todėl kritiškai vertinama pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog skolos susidarė dėl prarastų darbų. Pažymėtina ir tai, jog 2015 m. lapkričio 9 d. vartojimo kredito sutartyje pareiškėja klaidingai nurodė, jog kredito bendrovei savo vidutinę įsipareigojimų sumą pagal visas kredito sutartis, t. y. nurodė, jog yra 100 Eur, tuo tarpu iš pateiktų kreditų grąžinimo grafikų matyti, jog įsipareigojimai buvo apie 128 Eur (b. l. 35, 45-46, 52), tokiu būdu pareiškėja sąmoningai klaidino kredito įstaigą. Esant nustatytoms aplinkybėms, nesąžiningais veiksmais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme pripažintinos pareiškėjos 2015 m. spalio 22 d. paimti: 200,00 Eur vartojimo kreditas iš „Credit24“ bei 2015 m. lapkričio 9 d. paimtas 1428,34 Eur vartojimo kreditas iš UAB „4Finance“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėti vartojimo kreditai paimti su didele palūkanų norma, jau esant ne mažiems pareiškėjos įsiskolinimams kreditoriams, todėl pareiškėja tokiu savo neatsakingu elgesiu savo skolas tik didino. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjos 2016 m. balandžio 14 d. paimta paskutinė 6000,00 Eur vartojimo paskola iš UAB „Kreedex“ buvo skirta įsipareigojimų refinansavimui, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėja su visais savo kreditoriais taip ir neatsiskaitė, tuo dar labiau pablogindama savo finansinę padėtį. Be to, iš byloje esančiu duomenų nėra aišku ir negalima nustatyti, jog pareiškėja pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti bei kokia apimtimi pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pakanka aplinkybių pareiškėją pripažinti nesąžininga FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme.Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi (b. l. 86-87) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto realizavimo ir (ar) išieškojimo, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka iš V. D. sustabdymą (CPK 150 str. 2 d.).Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „Kreedex“ iš viso patyrė 847 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 141-143). Pagal CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Nagrinėtinu atveju išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsiliepimas yra surašytas ne mažos apimties, išsamus, patirtos 847,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į pareiškimą parengimą, neviršija Rekomendacijose nurodytą dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai V. D. buvo atmestas, remiantis tik nedidele dalimi suinteresuoto asmuo UAB „Kreedex“ atsiliepime nurodytų argumentų, todėl atsižvelgiant į tai, suinteresuotam asmeniui UAB „Kreedex“ iš pareiškėjos V. D. priteistina tik dalis jo turėtų teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 200 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Teismas pareiškėjai taip pat išaiškina, kad atsisakymas iškelti fizinio asmens bankroto bylą neužkerta kelio pareiškėjai, pasikeitus aplinkybėms, iš naujo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 1-2 punktais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti iškelti pareiškėjai V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) fizinio asmens bankroto bylą.

Priteisti iš pareiškėjos V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) suinteresuotam asmeniui UAB „Kreedex“ (j. a. k. 303322187) 200 Eur (du šimtus eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidas.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto realizavimo ir (ar) išieškojimo, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka iš V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) sustabdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.