Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.6. Atsakovas, prašydamas bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta tinkamai CPK nustatyta tvarka. Ginčo šalys tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliacinės instancijos teismui yra pateikusios savo procesinius dokumentus, kuriuose pateikti išsamūs argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

16. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su šia apelianto pozicija, teigia, kad bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta tinkamai.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apeliaciniai skundai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatyme yra nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė yra ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

18. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. CPK 441 straipsnyje nustatyta, kad bylose, kuriose ieškinio suma neviršija 5 000 Eur, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą; byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys bylos nagrinėti pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka neprašė, o duomenų, kad byla dėl pasirinktos rašytinės formos buvo išnagrinėta netinkamai, apeliaciniam teismui nėra pateikta. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju yra pagrindas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (elektros energijos tiekėjų nesąžiningumas ir kt.) nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliacinės instancijos teismas negalės tinkamai ir išsamiai bylos išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į teisinio ginčo pobūdį (byloje sprendžiamas skolos už elektros energiją priteisimo pagrįstumo klausimas), į tai, kad šalys iš esmės remiasi rašytiniais įrodymais ir savo poziciją yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, poreikio apklausti liudytojus byloje nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra tikslingas. Dėl šios priežasties atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl apelianto pateiktų įrodymų

19. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašus apie apeliantui išmokėtas išmokas, duomenis apie apeliantui ieškovės siųstus pranešimus, statistinius duomenis apie elektros energijos kainas, įskaitant ir taikomus tarifus užsienio valstybėse, su apelianto nurodytomis aplinkybėmis susijusių transliacijų vaizdo įrašų ištraukas ir kt.

20. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

21. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių priežasčių, kodėl apelianto įrodymai negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai būtų atsisakęs kokius nors apelianto naujai teikiamus įrodymus priimti. Be to, nors apeliantas pateikė įvairių šaltinių informaciją apie elektros energijos kainas Lietuvos ir užsienio valstybių rinkose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje civilinio proceso tvarka nagrinėjamais klausimais, tarp jų – apeliantui apskaičiuoto įsiskolinimo teisėtumu ir pagrįstumu, todėl nenustatyta, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų įrodymų nepriima ir dėl jų nepasisako.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. lapkričio 21 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį NR. 80532076-10101/2082292 dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo Objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ieškovė tiekė elektros energiją į nurodytą Objektą, tačiau atsakovas per laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. pilnai neatsiskaitė už ieškovės tiektą ir atsakovo suvartotą elektros energiją, kadangi jis nesutiko su nuo 2023 m. sausio 1 d. pasikeitusia ieškovės paslaugų kaina. Ieškovė apskaičiavo, kad už paminėtą laikotarpį susidarė 1 591,18 Eur įsiskolinimas. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl nurodyto dydžio skolos priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino. Atsakovas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK 6.383–6.391 straipsniai, kurie taikomi ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis). Elektros energijos tiekimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 58.5 punktu, vartotojas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią.

26. Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d., 22.4 punkte numatyta, kad vartotojas privalo sutartyje nurodytu laiku užrašyti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti juos tiekėjui sutartyje nustatyta tvarka. Nurodyto aprašo 22.5 punktas įtvirtina vartotojo pareigą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atsiskaityti su tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas.

27. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje yra pateikta energijos pirkimo – pardavimo sutarties samprata – pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. CK 6.385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Energijos pirkimo–pardavimo sutartimi šio įstatymo prasme kvalifikuojamas visų rūšių energijos ar energijos išteklių pirkimas – pardavimas: elektros, šilumos energijos, dujų, naftos ir naftos produktų, vandens ir kitų rūšių energijos tiekimas per jų tiekimo tinklus, su įstatymuose numatytomis arba pačios prievolės esmės nulemtomis išimtimis (CK 6.391 straipsnis). Kai energijos pirkimo – pardavimo sutartyje abonentas yra fizinis asmuo, kuris energiją perka asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams (vartotojas), tokia sutartis yra vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnis), todėl jai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.383 straipsnio 4 dalis). Energijos tiekimo teisinių santykių reglamentavimo ypatumus didele dalimi lemia energetikos, kaip ūkio šakos, specifika. Dėl šių aplinkybių energijos pirkimo – pardavimo sutartiniuose santykiuose sutarties laisvės principas yra ribojamas imperatyviųjų įstatymo normų. Vartotojas, perkantis energiją, paprastai neturi galimybės arba turi labai ribotą galimybę pasirinkti energijos pirkimo–pardavimo sutarties kontrahentą bei individualiai derėtis dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Dėl to sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrai energijos tiekimo santykiuose atkurti bei tinkamai vartotojo interesų apsaugai ir teisių gynimui užtikrinti būtinos tam tikros garantijos.

28. Viena iš tokių garantijų yra būtinybė užtikrinti, kad pirkėjo (vartotojo) prievolė neatsirastų iš nesąžiningų sutarties sąlygų. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio įvertina pagal CK 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pripažinta nesąžininga sutarties sąlyga (sąlygos) yra neprivaloma vartotojui, t. y. nesukelia jam nepalankių teisinių pasekmių, tokia sąlyga negalioja nuo sutarties sudarymo momento (ab initio) (CK 6.228⁴ straipsnio 8 ir 9 dalys).

29. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 9, 10 ir 12 punktus preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo; verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją.

30. Taigi apeliacinio skundo argumentų kontekste šiuo atveju turi būti vertinama, ar ieškovė, vadovaudamasi Sutartimi, galėjo atsakovui nustatyti didesnę elektros energijos kainą, o jeigu Sutartyje tokia galimybė buvo numatyta, šios Sutarties sąlygos turi būti įvertintos sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į CK 6.228⁴ nustatytus kriterijus.

31. Kaip matyti iš šalių sudarytos Sutarties Bendrosios dalies 29 punkto nuostatų, šia Sutartimi „Tiekėjas įsipareigoja likus ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki tuo metu galiojančios Tiekimo paslaugos kainos fiksavimo termino pabaigos paštu ir (ar) elektroniniu paštu ir (ar) savitarnos svetainės Kliento paskyroje ir (ar) trumpąja SMS žinute informuoti Klientą apie Tiekimo paslaugos kainos fiksavimo termino pabaigą ir pateikti naują pasiūlymą. Šalys susitaria, kad jei Klientas iki tuo metu galiojančio Tiekimo paslaugos kainos fiksavimo termino pabaigos atvykęs į Klientų aptarnavimo skyrių, Tiekėjo savitarnos svetainės Kliento paskyroje, Klientų aptarnavimo telefonu ar kitu Tiekėjo pateiktame pasiūlyme nurodytu būdu nepareiškia Tiekėjui pageidavimo keisti Ignitis elektros energijos tiekimo planą ar kitas Sutarties sąlygas ir nesudaro atitinkamo Sutarties pakeitimo su nauju pasirinktu planu arba nepraneša apie Sutarties nutraukimą Sutartyje nustatyta tvarka bei terminais, pasibaigus tuo metu galiojančiam Tiekimo paslaugos kainos fiksavimo terminui, nurodytam tuo metu galiojančios Sutarties SD, Klientui bus taikoma Sutarties SD nurodyto plano (ar analogiško jam) nauja pasiūlyme nurodyta Tiekimo paslaugos kaina tokiam pat Tiekimo paslaugos kainos fiksavimo terminui ir toks pasiūlymas taps neatskiriama Sutarties dalimi.”

32. Šalių sudarytos Sutarties Bendrosios dalies 30 ir 31 punktuose nustatyta, kad „už elektros energiją Klientas atsiskaito su Tiekėju Sutartyje numatyta kaina. Tiekėjas turi teisę keisti Tiekimo paslaugos kainas, apie tai likus ne mažiau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki ataskaitinio laikotarpio pradžios, nuo kurio bus taikomos naujos Tiekimo paslaugos kainos, paskelbęs savo interneto svetainėje ir (ar) išsiuntęs pranešimą Klientui elektroniniu paštu, paštu ar trumpąja SMS žinute, išskyrus atvejus, kai Šalys Sutarties SD yra sutarusios dėl fiksuotos Tiekimo paslaugos kainos taikymo Tiekimo paslaugos kainos fiksavimo terminui, nurodytam Sutarties SD. Jei Klientas nesutinka su pakeista Tiekimo paslaugos kaina, jis turi teisę nutraukti Sutartį, įspėjęs prieš šios Sutarties 74.2 punkte numatytą terminą. Toks pranešimas dėl Tiekimo paslaugos kainos keitimo yra neatskiriama Sutarties dalis ir atskiras SD pakeitimas nesudaromas. Elektros energijos kainos pasikeitimai dėl Operatoriaus taikomų kainų ir (ar) tarifų pasikeitimo bei valstybės mokesčių pasikeitimo nėra laikomi kainos pakeitimu. Pasikeitus Operatoriaus tarifų planų kainoms, tarifams ar jų dedamosioms, valstybės nustatytiems mokesčiams ar kitoms rinkliavoms, bendra Kliento mokėtina kaina bei suma už elektros energiją ir kitas susijusias paslaugas gali keistis. Operatorius savo kainas ir tarifų planus keičia ir skelbia teisės aktais nustatyta tvarka.“

33. Pagal Sutarties 74.2 punktą, nustatantį Sutarties pasibaigimo atvejį vartotojo iniciatyva, Sutartis pasibaigia „vienašališkai ją nutraukus Kliento iniciatyva, įspėjus apie tai Tiekėją prieš 2 savaites iki numatomo Sutarties nutraukimo.“ Pagal Sutarties 74.3 punktą, Sutartis kliento iniciatyva pasibaigia ir „vienašališkai ją nutraukus Kliento iniciatyva, jei keičiamos Sutarties sąlygos ir jos Klientui yra nepriimtinos. Klientas turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai ir neatlygintinai pranešęs apie tai per 2 savaites nuo informacijos apie Sutarties sąlygų keitimą gavimo.“

34. Kaip matyti iš byloje esančių 2020 m. lapkričio 21 d. Sutarties Specialiosios dalies (Sutarties Bendrojoje dalyje įvardintos „SD“) sąlygų, ieškovė ir atsakovas 2020 m. lapkričio 21 d. susitarė, kad atsakovui iki 2022 m. gruodžio 31 d. bus taikomas tiekimo paslaugos kainos fiksavimas. Nustatyta, kad galutinės kainos dieninė energijos dedamoji be nuolaidos yra 0,14562 Eur/kWh, o su nuolaida, taikoma iki Sutarties Specialiojoje dalyje nurodyto termino, - 0,12941 Eur/kWh; galutinės kainos naktinė ir savaitgalio energijos dedamoji be nuolaidos yra 0,10396 Eur/kWh, o su nuolaida – 0,08775 Eur/kWh; pastovi dedamoji – 6 Eur/mėn. Sutarties Specialiojoje dalyje taip pat nustatyta, kad informacija apie Operatoriaus taikomus mokesčius pateikta Sutarties Bendrojoje dalyje. Sutarties Specialiojoje dalyje nustatyta, kad Operatorius turi teisę keisti kainas bei kainos dedamųjų pavadinimus savo iniciatyva, taip pat įtvirtinta, kad Sutartis yra neterminuota ir pasibaigia Bendrosios dalies nustatyta tvarka ir pagrindais.

35. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad likus 30 dienų iki Sutarties Specialiojoje dalyje nurodyto kainos fiksavimo termino, t. y. 2022 m. gruodžio 1 d., ieškovė, kaip numatyta paminėtame Sutarties Bendrosios dalies 29 punkte, atsakovui nusiuntė SMS žinutę, kurioje nurodė, kad „2022-12-31 baigiasi objekto Nr. 80532076 elektros kainos fiksavimas. Iki 12.30 pasirinkite naują planą. Rinkitės šiuo metu mūsų pigiausią 36 mėn. planą su vienkartine 30 Eur nuolaida tiekimo paslaugai: galutinė kaina dieną 0,479, naktį 0,338 Eur/kWh, ESO pastovi dedamoji 6 Eur/mėn. Nieko nedarant 2023-01-01 įsigalios 24 mėn. planas: galutinė kaina dieną 0,576, naktį 0,425 Eur/kWh, ESO pastovi dedamoji 6 Eur/mėn. Jei buvote pasirinkę žaliąją energiją, ji įtraukta į pasiūlymą. Su sąlygomis susipažinti ir jas keisti galite iki 2022-12-30 e.ignitis.lt, 861121802“. Taigi atsakovas Sutartyje nustatyta tvarka buvo informuotas apie fiksuotos kainos taikymo pabaigą ir jam buvo pateiktas pasiūlymas pasirinkti kitą planą.

36. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors šiame pranešime nurodytus veiksmus (pats atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo tik tai, kad telefonu išreiškė ieškovei nesutikimą su pasikeitusiomis paslaugų kainomis). Atsižvelgdama į tai, ieškovė nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovui ėmė taikyti pranešime nurodytą 24 mėn. planą, pagal kurį galutinė kaina dieną 0,55890 Eur/kWh, naktį – 0,40741 Eur/kWh, ESO pastovi dedamoji 6 Eur/mėn. (Sutarties priedas Nr. 2), o nuo 2023 m. liepos 1 d. šią kainą pakeitė, vienašališkai sumažindama savo tiekimo dalies tarifus.

37. Nurodytų bylos duomenų analizė leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, pasibaigus kainos fiksavimo terminui, vadovaudamasi Sutarties Bendrosios dalies 29, 30 ir 30 punktais, Sutarties galiojimo laikotarpiu galėjo keisti elektros energijos kainą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, šalys Specialiosiose sąlygose buvo iš esmės susitarusios dėl ieškovės teikiamų paslaugų kainos užfiksavimo pagal atsakovo pasirinktą planą 24 mėn. terminui (t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Baigiantis šiam terminui, ieškovė Sutartyje nustatyta tvarka informavo atsakovą apie pasibaigus šiam terminui taikytinus tarifus. Vis dėlto atsakovas į šį pranešimą Sutartyje nustatyta tvarka iš esmės nesureagavo – t. y. nepareiškė pageidavimo keisti elektros energijos tiekimo planą ar kitas Sutarties sąlygas, taip pat Sutarties Bendrojoje dalyje nustatyta tvarka nepranešė apie Sutarties su ieškove nutraukimą, tačiau nusprendė su ieškove atsiskaityti ne pagal jos apskaičiuotą kainą, o pagal savo finansines galimybes, todėl susidarė skola. Taigi nors nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiantys Sutarties pakeitimai atsakovui buvo žinomi, jis, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, konkliudentiniais veiksmais (Sutartyje nustatyta tvarka nesureaguodamas į ieškovės pranešimą) sutiko su ieškovės nurodytomis sąlygomis.

38. Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį bei apeliaciniame skunde) laikėsi pozicijos, kad jis telefonu ieškovei išreiškė nesutikimą su elektros energijos kainomis ir todėl 2023 m. sausio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo galiojančios sutarties, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, išreikšdamas minėtą nesutikimą, taip pat išreiškė valią Sutartį nutraukti. Kaip minėta, Sutarties Specialiosiose sąlygose yra nustatyta, jog Sutartis yra neterminuota ir gali būti nutraukiama Bendrojoje dalyje nustatyta tvarka, todėl kainos fiksavimo terminas nereiškia Sutarties pabaigos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog nuo 2023 metų kovo mėn. ieškovės atstovai pradėjo reguliariai skambinti atsakovui ir jo šeimos nariams, pranešdami, kad bus nutrauktas elektros tiekimas, o energijos skirstymo operatoriaus atstovai buvo atvykę į Objektą, siekdami atjungti atsakovo namą nuo elektros tinkle, tačiau atsakovas ir jo šeimos nariai šiems veiksmams priešinosi ir toliau naudojosi ieškovės teikiamomis elektros energijos tiekimo paslaugomis. Duomenų, kad atsakovas būtų ieškojęs kitų galimybių už elektros energiją mokėti mažiau, pavyzdžiui, domėjęsis galimybe pasirinkti kitą ieškovės siūlomą planą ar kitą elektros energijos tiekėją, byloje nėra. Taigi atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nustatyta kaina, iš esmės nusprendė Sutarties nenutraukti, o toliau ją vykdyti, tačiau tai daryti savo nuožiūra, už ieškovės teikiamas paslaugas sąmoningai nemokant visos jos apskaičiuotos sumos.

39. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, vertintina, kad šiuo atveju ieškovas netinkamai vykdė galiojančios šalių sudarytos Sutarties sąlygas ir tinkamai su ieškove neatsiskaitė. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs iš Sutarties kilusios prievolės pažeidimą, pagrįstai už elektros energijos tiekimo paslaugas susidariusį įsiskolinimą iš atsakovo priteisė ieškovės naudai. Kadangi apeliantas susidariusios skolos dydžio neginčija, o ginčija pačios elektros energijos kainos padidinimo faktą, apeliacinės instancijos teismas skolos dydžio apskaičiavimo nevertina.

40. Nors apeliantas remiasi ieškovės ir kitų elektros energijos tiekėjų nesąžiningumu, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas šalių sudarytos Sutarties sąlygų nesąžiningumo nenustatė. Kaip minėta, nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Tokiomis sąlygomis, be kita ko, gali būti laikomos sutarties sąlygos, kuriomis vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo; verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas; verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis). Aptartos ginčo Sutarties sąlygos nurodytų nesąžiningumo kriterijų neatitinka. Kaip matyti iš Sutarties Bendrosios dalies nuostatų, ieškovei vienašališkai padidinus teikiamų paslaugų kainą, vartotojui yra suteikiama galimybė iš anksto su nurodytais pakeitimais susipažinti (Sutarties Bendrųjų sąlygų 30 ir 31 punktai), o su jais nesutinkant – vienašališkai nutraukti sutartį (Sutarties Bendrųjų sąlygų 74.3 punktas). Šiuo atveju svarbu įvertinti ir tai, kad ieškovė paslaugų kainą pakeitė jau pasibaigus terminui, kurio metu atsakovui turėjo būti taikoma fiksuota kaina, šios aplinkybės buvo aiškiai išdėstytos ieškovės ir atsakovo iš esmės individualiai (pagal atsakovo pasirinktą planą) aptartose Specialiosiose sąlygose. Taigi atsakovas šiuo atveju turėjo galimybę Sutarties sudarymo metu numatyti, kad pasibaigus šiam terminui kainos gali keistis, ir atitinkamai reaguoti (pasirinkti kitą ieškovės siūlomą planą arba Sutartį nutraukti ir spręsti klausimą dėl elektros energijos tiekimo sutarties su kitu tiekėju sudarymo).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ginčui aktualias materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė, kurios naudai priimama nutartis, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

44. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.