Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir E. B. ieškinį atsakovams O. J. ir P. J., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) notarei V. J. dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovai J. B. ir E. B. ieškiniu prašė panaikinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą 2015 m. gegužės 20 d., tarp pardavėjo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir pirkėjos O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 0,0624 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, esantis (duomenys neskelbtini), pardavimo už 800 Eur ir patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biure. Taikyti pilną restituciją ir ieškovams asmeninės nuosavybės teise grąžinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą 0,0624 ha, o ieškovus įpareigoti grąžinti atsakovams sumokėtus 800 Eur. Priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas: 20,50 Eur ir 150 Eur už žemės sklypo įvertinimą rinkos kaina. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta žemės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri buvo patvirtinta notaro. Žemės sklypas buvo parduotas už 800 Eur. Tik po sutarties pasirašymo paaiškėjo, jog dėl ieškovo suklydimo ir sveikatos problemų sklypas buvo parduotas už labai mažą kainą, nes atlikus turto vertinimą buvo nustatyta žymiai didesnė sklypo rinkos vertė, kuri sudaro 2000 eurų. Be to, jis kainą derino su vyru, o iš sutarties teksto sužinojo, kad pirkėjas yra moteris, kuriai parduoti žemės sklypą jis nenorėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-10-27 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovams O. J. ir P. J.. Sprendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti 2016 m. sausio 21 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą perleidimo draudimo atsakovams O. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančiam bendrąja jungtine nuosavybe 0,0624 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinė vietovė, esantis (duomenys neskelbtini).Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė ir nepateikė jokių patvirtinančių įrodymų, jog nurodyti sveikatos sutrikimai turėjo ar galėjo turėti reikšmės sandorio sudarymui, todėl konstatavo, kad nėra įrodyta, jog ieškovo sveikatos stovis turėjo reikšmės jo suklydimui sudarant sandorį bei kaip nors kitaip paveikė jo suvokimą parduoti žemės sklypą, ir nustatant kainą. Pažymėjo, kad nors ieškovas ir nurodo, jog dėl žemės sklypo pardavimo tarėsi su liudytoju R. J., o ne su atsakove O. J., tačiau, kaip matyti iš trečiojo asmens atstovės V. J., liudytojo R. J. ir atsakovės O. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu, pasirašymo dieną jie visi buvo pas notarę biure, jos kabinete, buvo perskaityta sutartis, po sutarties pasirašymo ieškovui sumokėti pinigai, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti, kad dėl to, jog sutartį pasirašė atsakovė, o ne asmuo, su kuriuo jis derėjosi, notarei atlikus visas reikiamas procedūras sutarčiai įforminti, ieškovo pasirašyta sutartis nėra galiojanti, ar kaip nors ieškovas dėl šios sutarties pasirašymo buvo apgautas. Ieškovas pats spaudoje nurodė sklypo kainą, todėl negalima laikyti, kad atsakovai jam darė spaudimą dėl sklypo pardavimo ir kainos nustatymo. Konstatavo, kad ieškovo J. B. nurodytos aplinkybės, jog jis pasirašė sutartį iš esmės suklydęs, neįrodytos, ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta visiškai pagrįstai, laikantis teisės aktų nuostatų ir šalių valios.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-10-27 sprendimą.Nurodo, kad žemės sklypą pardavė 2015-05-20 už per mažą kainą, nežinojo tuo metu realios sklypo kainos. Nurodo, kad yra ligonis ir gydymuisi reikia pinigų. Teigia, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas ne tas pirkėjas, kuris realiai pirko žemės sklypą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti.Nurodo, kad pats ieškovas vietinėje spaudoje paskelbė, kad nori parduoti žemės sklypą už 800 Eur. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas pardavinėjo žemės sklypą 3 metus, taigi turėjo pakankamai laiko nuspręsti dėl žemės sklypo kainos. Mano, kad ieškovo argumentas, jog jis nebenori parduoti žemės sklypo, nes pagerėjo jo sveikata, rodo ieškovo valią parduoti žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.Nustatyta, kad J. B., tuo pačiu atstovaudamas ieškovę E. B., ir atsakovė O. J. 2015-05-20 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį (toliau- sutartis), pagal kurią ieškovai pardavė, o atsakovė už 800 Eur nusipirko 0,0624 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis patvirtinta (duomenys neskelbtini) V. J., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ieškovai J. B. ir E. B. prašė teismo pripažinti negaliojančia 2015-05-20 sutartį tarp ieškovo J. B. ir atsakovės O. J., kurios pagrindu atsakovė iš ieškovų įsigijo 0,0624 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją ir grąžinti minėtą žemės sklypą ieškovui, o atsakovei O. J. priteisti iš ieškovo J. B. 800 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje nėra žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagrindų. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir argumentuoja, kad žemės sklypą pardavė 2015-05-20 už per mažą kainą, nes nežinojo tuo metu realios sklypo kainos. Šis argumentas nepagrįstas.Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. ir kt. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).Taigi CK 1.90 straipsnyje ir aptartoje teismų praktikoje suformuluoti kriterijai, reikšmingi sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl esminio suklydimo. Pagal šiuos kriterijus vertinamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, atskleidžiančios, ar sandoriai iš tikrųjų buvo sudaryti dėl ginčijančios sandorius šalies (ieškovo) esminio suklydimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).Iš bylos duomenų matyti, kad apie žemės sklypo pardavimą ieškovas buvo paskelbęs spaudoje 2015-05-05, spaudoje pateiktame skelbime taip pat nurodė kainą – tvirtą pinigų sumą, t. y. 800 eurų. Taigi žemės sklypo kainą pasiūlė pats ieškovas, atsakovai kainos nesiūlė, sutiko su ieškovo nustatyta kaina ir ieškovui jokios įtakos dėl kainos nedarė. Taip pat bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme dalyvavusi notarė patvirtino, kad ieškovas notarų biure buvo 2 kartus, notarei abejonių, kad ieškovas nesuprastų už kokią kainą parduoda žemės sklypą nekilo, taip pat notarė patvirtino, kad ieškovas šį žemės sklypą pardavinėjo 3 metus. Notarės paaiškinimais netikėti nėra pagrindo, nes notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo remtis ir UAB „Lituka“ ir Ko atlikto ginčytino žemės sklypo turto verte, kuri 2015-12-11 sudarė 2000 Eur, nes jau buvo praėję 6 mėnesiai nuo žemės sklypo pardavimo ir žemės sklypo vertė galėjo pasikeisti. Taigi, iš bylos duomenų darytina išvada, kad praėjus tam tikram laikui ieškovas persigalvojo dėl parduoto žemės sklypo kainos, tačiau tai nepatvirtina, kad žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovas suklydo dėl kainos, tuo labiau, kaip jau buvo nurodyta, žemės sklypo kainą nustatė pats ieškovas. Esant tokioms aplinkybėms, žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo nėra pagrindo. Apeliantas nurodo, kad tarėsi ne su tuo pirkėju, kuris realiai pirko žemės sklypą.Šis argumentas atmestinas, nes esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad notarės biure su ieškovu sudarė sandorį tas asmuo, kuris realiai ir nusipirko ieškovui priklausantį žemės sklypą.Dėl kitų apelianto argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.