- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1529-430/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ARRO“
- Ieškovas
- P. Č. J., E. J.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.9.5Teismo nuobaudos panaikinimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ARRO“ (toliau – UAB „ARRO“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18691-861/2019 pagal ieškovų P. Č. J. ir E. J. ieškinį atsakovei UAB „ARRO“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-18691-861/2019 pagal ieškovų P. Č. J. ir E. J. ieškinį atsakovei UAB „ARRO“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. 2019 m. gegužės 15 d. gautas ieškovų prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš atsakovės. Prašymas buvo patenkintas ir 2019 m. gegužės 17 d. teismo pranešimu atsakovė buvo įpareigota pateikti ieškovų prašyme nurodytus rašytinius įrodymus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. skyrė atsakovei 200 Eur baudą už teismo 2019 m. gegužės 17 d. įpareigojimų nevykdymą. 2019 m. birželio 25 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18691-861/2019 atmetė atsakovės UAB „ARRO“ prašymą dėl baudos panaikinimo.
2. Teismas nurodė, kad 2019 m. gegužės 17 d. teismo pranešimu atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui rašytinius įrodymus, nurodytus ieškovų 2019 m. gegužės 15 d. rašytiniame prašyme. Šio įpareigojimo atsakovė nevykdė ir prieš pat 2019 m. birželio 6 d. teismo posėdį pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose kvestionavo teismo įpareigojimą pateikti rašytinius įrodymus. Teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi pripažino, kad atsakovė nepagrįstai neįvykdė teismo nustatyto įpareigojimo ir skyrė atsakovei 200 Eur baudą.
3. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, anksčiau nagrinėjusi šalių ginčą apeliacine tvarka, 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje buvo nurodžiusi, jog informacijos pateikimo klausimai gali būti sprendžiami naudojantis teise reikšti prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, dėl to tokia teise ieškovai galėjo pasinaudoti. Dėl šių priežasčių atsakovei be svarbių priežasčių nepateikus teismui reikalaujamų įrodymų ir neįvykdžius teismo įpareigojimo, buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, užsitęsė bylos nagrinėjimo trukmė, buvo kliudoma teismui įgyvendinti teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tinkamai išnagrinėti bylą, dėl to atsakovei skirta bauda.
4. Akcentavo, kad šiuo atveju atsakovei bauda paskirta dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, kuris yra privalomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis), dėl to teismas sprendžia, jog 200 Eur bauda skirta teisėtai ir pagrįstai, todėl nenaikintina.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovė UAB „ARRO“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18691-861/2019, prašydama panaikinti 2019 m. liepos 12 d. nutartį kaip neteisėtą ir spręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2019 m. birželio 6 d. nutartimi paskirtą baudą atsakovei UAB „ARRO“ dėl 2019 m. gegužės 17 d. teismo nurodymo neįvykdymo.
6. Apeliantė nurodo, kad civilinė byla pagal ieškovų ieškinį jau buvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį dėl ataskaitos pateikimo paliko nepakeista. Pašalino iš motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su bylos nutraukimu dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su ataskaitos pateikimu. Apibendrindamas bylos baigtį Vilniaus apygardos teismas pasisakė, kad dėl dalies reikalavimų pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė, dėl to apeliacinės instancijos teismas šioje apimtyje, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis reikalavimas pateikti detalią ataskaitą yra atmestas, grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi pabrėžė šios bylos nagrinėjimo ribų (ieškinio reikalavimų) apimtį, t. y. reikalavimus, kuriuos tenkinti prašo ieškovai ir akcentavo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas. Tokiu būdu susidarė situacija, jog reikalavimas dėl ataskaitos pateikimo buvo išspręstas, ataskaita pripažinta pateikta tinkama, tačiau liko neišspręsti kiti ieškinyje nurodyti reikalavimai, o būtent su ataskaitą pagrindžiančių dokumentų išreikalavimu susiję reikalavimai.
7. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismui, neįpareigojusiam ieškovų tikslinti ieškinio reikalavimų Vilniaus apygardos teismo nutarties motyvų pagrindu, kilo klausimai – kokias pažeistas teises ieškovai gina teisme, reikalaudami šių dokumentų iš atsakovės, pažymint, kad pateikta ataskaita buvo pripažinta tinkama, ir abiejų instancijų teismai konstatavo, jog įstatymas nenumato pareigos teikti ataskaitą grindžiančius finansinius dokumentus. Tai konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutarties 35 punkte. Taip pat apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad dalis ieškinio reikalavimų, sietinų su reikalaujamų dokumentų perdavimu, yra abstraktūs, dėl to tikslinga spręsti klausimą dėl jų tikslinimo, pažymint, kad informacijos pateikimo klausimai gali būti sprendžiami naudojantis procesine teise reiškiant prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo.
8. Apeliantės manymu, ieškovai, nevertindami Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties esmės, nusprendė ieškinio reikalavimų, reikštų ginčo teisenos tvarka, neįrodinėti, o išsireikalauti dokumentus kaip įrodymus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio tvarka. Pažymi, kad nors CPK 199 straipsnis nustato įrodymų išreikalavimo galimybę, tačiau aiškiai nurodo ir kitas įrodymų išreikalavimų privalomas sąlygas – asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, ieškovai, prašydami išreikalauti įrodymus, nenurodė, kokias aplinkybes įrodinės reikalaujamais įrodymais, o tiesiog sutapatino ieškinio dalyką su įrodymais ir pareikalavo įvykdyti ieškinio reikalavimus, prisidengus CPK 199 straipsnio norma. Pabrėžia, kad aplinkybių kaip reikalaujami pateikti įrodymai susiję su ieškinio dalyku, taip pat nenurodė ir teismas. Atsakovės manymu, ieškovų reikalavimai išreikalauti įrodymus iš atsakovės tapatūs visais įmanomais aspektais su ieškinio reikalavimais. Pažymi, kad atsakovė, prašydama panaikinti paskirtą baudą, teikė teismui prašymą ir nurodė identiškumą tarp nurodymo pateikti įrodymus su ieškinio dalyku, tačiau teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes.
9. Atsakovė, matydama, kad ieškovai neketina tikslinti ieškinio reikalavimų, o reikalauja juos įvykdyti, prisidengiant CPK 199 straipsnio norma, 2019 m. birželio 6 d. pateikė teismui rašytinį prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir prašė atmesti ieškinio reikalavimus. Atsakovė atsisakė pateikti reikalaujamus dokumentus, nes reikalaujami pateikti dokumentai sudaro ieškinio dalyką. Atsakovė nesupranta, kodėl teismas reikalauja įvykdyti ieškinio reikalavimus, grasinant baudomis ir nesupranta, ką teismas ruošiasi nagrinėti, jei pateikus įrodymus bus įvykdyti ieškinio reikalavimai. Atsakovės manymu, ji nurodė pakankamas priežastis, dėl ko neįvykdė 2019 m. gegužės 17 d. teismo nurodymo.
10. Apeliantė pažymėjo, kad didžioji dalis reikalaujamų dokumentų buvo pateikta su ataskaita, tačiau nei ieškovai, nei teismas nedetalizavo, kokie būtent dokumentai buvo pateikti ar nepateikti. Pabrėžė, kad su teismo pripažinta tinkama ataskaita pateikti 42 ją grindžiantys dokumentai, apie kuriuos, nei ieškovai nieko nepasisako savo teiktame prašyme dėl įrodymų išreikalavimo, nei teismas, įpareigodamas pateikti įrodymus. Akcentavo, jog teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl atmeta atsakovės teiginius dėl įrodymų nepateikimo, o rėmėsi vienu sakiniu, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje nurodė, jog informacijos pateikimo klausimas gali būti sprendžiamas procesine teise reikšti prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, tačiau apygardos teismas nenurodė, kad visus ieškinio dalyką sudarančius reikalavimus reikia išsireikalauti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kaip įrodymus. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti atsakovei baudą už ieškinio dalyką neįvykdymą yra ne kas kita, kaip šališkumo išraiška, siekiant padėti ieškovams patenkinti jų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-18691-861/2019, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl jai paskirtos baudos panaikinimo.
15. Nagrinėjamu atveju, atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prie atskirojo skundo papildomus dokumentus – Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018 m. sausio 2 d. pateikto prašymo kopiją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2016). Apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti atsakovės pateiktą prie atskirojo skundo papildomą dokumentą, kadangi šis papildomai pateiktas dokumentas (prašymo kopija) jau buvo pateikta byloje anksčiau kaip procesinis prašymas.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovai P. Č. J. ir E. J. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „ARRO“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, prašydami įpareigoti atsakovę UAB „ARRO“ ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti: 1) detalią veiklos ataskaitą: 1.1) pateikiant turimą administravimo laikotarpiu (nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. birželio 29 d.) apie pajamas, išlaidas ir nuostolius pagrindžiančią dokumentaciją, t. y.: 1.1.1) visus dokumentus, kurie pagrindžia įsiskolinimo už administruotų objektų komunalines paslaugas (4 117,49 Eur); 1.1.2) visus dokumentus, kurie pagrindžia įsiskolinimų už administruotų objektų komunalines paslaugas apmokėjimą (4 117,49 Eur), įskaitant, bet neapsiribojant, nuomininkų N., P. ir Š. administratoriui už komunalines paslaugas atliktų mokėjimų pagrindžiančius dokumentus (kvitai, čekiai, mokėjimo nurodymai ir pan.); 1.1.3) draudimo išlaidų (626,07 Eur) sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus (kvitai, čekiai, mokėjimo nurodymai ir pan.); 1.1.4) paslaugų pagal sąskaitą Nr. WC012/1 užsakymą ir apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (2016 m. lapkričio 14 d. priėmimo perdavimo aktas, sutartis ar kito pobūdžio dokumentas, kuriuo remiantis atliktos paslaugos ir susitarta dėl jų kainos, mokėjimo nurodymas, čekis, kvitas ir pan.); 1.1.5) sąskaitoje Nr. VRL 01227 nurodytų darbų užsakymą bei apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (sutartis ar kito pobūdžio dokumentas, kuriuo remiantis atliktos paslaugos ir susitarta dėl jų kainos, mokėjimo nurodymas, čekis, kvitas ir pan.); 1.1.6) sąskaitoje Nr. WC 012 nurodytų darbų užsakymą bei apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (2016 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo-perdavimo aktas, sutartis ar kito pobūdžio dokumentas, kuriuo remiantis atliktos paslaugos ir susitarta dėl jų kainos, mokėjimo nurodymas, čekis, kvitas ir pan.); 1.1.7) sąskaitoje Nr. WC 011 nurodytų darbų užsakymą bei apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (2016 m. rugpjūčio 19 d. priėmimo-perdavimo aktas, sutartis ar kito pobūdžio dokumentas, kuriuo remiantis atliktos paslaugos ir susitarta dėl jų kainos, mokėjimo nurodymas, čekis, kvitas ir pan.); 1.1.8) sąskaitoje Nr. WC 010 nurodytų darbų užsakymą bei apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmimo-perdavimo aktas, sutartis ar kito pobūdžio dokumentas, kuriuo remiantis atliktos paslaugos ir susitarta dėl jų kainos, mokėjimo nurodymas, čekis, kvitas ir pan.); 1.1.9) likusios 377,48 Eur sumos administruoto turto remonto darbams panaudojimą patvirtinančius dokumentus (prekių/paslaugų užsakymą sutartis, priėmimo perdavimo aktus), mokėjimą pagrindžiančius dokumentus); 1.1.10) visų papildomų su turto administravimu susijusių išlaidų (791,60 Eur) patyrimą patvirtinančius dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant: išlaidas kurui patvirtinantys dokumentai (mokėjimo kvitai su paaiškinimu, kokiu tikslu ir į kokį objektą važiuota), išlaidas už banko sąskaitoje esančių sumų administravimą pagrindžiantys dokumentai (banko išrašų kopijos, banko pažyma ir pan.); VĮ Registrų centro paslaugų suteikimą bei išlaidas VĮ Registrų centrui pagrindžiantys dokumentai (VĮ Registrų centro sąskaitos faktūros, informacija apie VĮ Registrų centro suteiktas paslaugas, konkrečiai nurodant paslaugų pavadinimą, datą bei suteiktų paslaugų turinį); 1.1.11) šaldytuvo bei viryklės (263,99 Eur) įsigijimą bei apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (sutartis, kvitas, mokėjimo nurodymas ir pan.), šaldytuvo bei viryklės instrukcijas, garantinius dokumentus; 1.1.12) Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumokėjimą (450,81 Eur) pagrindžiančius dokumentus (mokėjimo nurodymas, kvitas ir pan.); 1.1.13) lėšų E. S. (746 Eur) pervedimą pagrindžiančių dokumentų kopijas; 1.2) pateikiant visų kitų, ieškinio reikalavimo 1 punkte nenurodytų, atsakovo ieškovams neperduotų bei su rašytiniais paaiškinimais į bylą nepateiktų, turto administravimo laikotarpiu (nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. birželio 29 d.) su ieškovų turto administravimu susijusių atsakovo sudarytų sutarčių bei kitų susitarimų originalus; 1.3) pateikiant informaciją apie atsakovo turto administravimo laikotarpiu (nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. birželio 29 d.) su turto nuomininkais (ar kitais faktiniais naudotojais) vykdytą susirašinėjimą el. laiškais ir/ar paštu, taip pat apie bet kokią kitą turto administravimo metu gautą korespondenciją, pateikiant turimą korespondenciją ir/ar el. laiškų kopijas; 1.4) pateikiant informaciją apie visus kitus ieškinio 1.1–1.3 reikalavime nenurodytus turto administravimo laikotarpiu (nuo 2016 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. birželio 29 d.) administruojamo ieškovų turto atžvilgiu atliktus veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant – informaciją apie administruoto turto reklamą, skelbimus nekilnojamojo turto svetainėse, konkrečius veiksmus, kurių ėmėsi atsakovas, atlikdamas turto nuomininkų paiešką, gautus turto nuomos pasiūlymus, pateikiant visus turimus atsakovo veiksmų atlikimą pagrindžiančius įrodymus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-668-235/2018 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-528-933/2019 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį dėl ataskaitos pateikimo, kuria atmestas patikslintas ieškinys, pašalino iš motyvuojamosios dalies motyvus, susijusius su nutraukta bylos dalimi dėl ieškovų patikslinto ieškinio 1 punkto reikalavimo atsakovui pateikti detalią ataskaitą, likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį panaikino ir bylos dalį dėl 2018 m. sausio 12 d. patikslintame ieškinyje 1.1–1.4 papunkčiuose suformuluotų reikalavimų perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo 2019 m. gegužės 15 d. ieškovai pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo iš atsakovės. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino ieškovų prašymą ir 2019 m. gegužės 17 d. teismo pranešimu įpareigojo atsakovę pateikti ieškovų prašyme nurodytus rašytinius įrodymus. 2019 m. birželio 6 d. atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties išaiškinimais, ir tuo pagrindu ieškinio reikalavimus atmesti, neišreikalaujant iš atsakovės dokumentų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimų dėl rašytinių įrodymų pateikimo, dėl to, vadovaudamasis CPK 199 straipsnio 6 dalimi, skyrė atsakovei 200 Eur baudą. 2019 m. liepos 8 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo ir papildomus paaiškinimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.
17. Bauda – tai procesinė teisinė sankcija ir viena iš teismo nuobaudų rūšių, išreikšta proceso įstatyme nustatyta pinigų suma (CPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Be kitų, CPK nustato baudos skyrimą už rašytinių įrodymų nepateikimą (CPK 199 straipsnio 6 dalis). Teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą, įtvirtinta CPK 198 straipsnio 1 dalyje ir konkretizuota CPK 199 straipsnyje. CPK 199 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. CPK 199 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki 300 eurų bauda.
18. Atsižvelgiant į CPK 199 straipsnio 6 dalies normos turinį ir teismų praktiką, bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje e2-441-302/2019). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Šie reikalavimai nustatyti, siekiant įsitikinti prašomo išreikalauti rašytinio įrodymo sąsajomis su nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyku ir išvengti situacijos, kai įpareigojimas nustatomas asmeniui, neturinčiam to įrodymo. Be to, pagal CPK 199 straipsnio 6 dalį, bauda gali būti skiriama tik kaltiems dėl teismo reikalavimų pateikti rašytinį įrodymą neįvykdymo asmenims (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).
19. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-528-933/2019 konstatavo, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu įvykdė pirmąjį reikalavimą (t. y. pateikė ataskaitą), o kitų reikalavimų pirmosios instancijos teismas neišsprendė (dėl to byla grąžinta dalyje naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui) ir pabrėžė, jog nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato reikalavimo turto administratoriui kartu su ataskaita pateikti ir ataskaitos turinį pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad patikslinto ieškinio reikalavimai nekonkretūs, abstraktūs, o dėl jų įvykdymo, jeigu būtų nuspręsta juos tenkinti, gali kilti klausimų, todėl tikslinga spręsti dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo. Be to teismas pažymėjo, kad informacijos pateikimo klausimai gali būti sprendžiami naudojantis procesine teise reiškiant prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo.
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino atsakovės nurodytų priežasčių, dėl kurių atsakovė atsisakė pateikti įrodymus, svarbos, neanalizavo ieškovų 2019 m. gegužės 15 d. prašymo sąsajų su patikslinto ieškinio dalyku, nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties išaiškinimais dėl poreikio tikslinti likusius neišnagrinėtus ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus. Svarbu tai, kad ieškovų 2019 m. gegužės 15 d. prašyme nurodyti įrodymai sutampa su patikslinto ieškinio dalyku. Pažymėtina, kad ieškovai 2019 m. gegužės 15 d. prašyme dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo nenurodė aplinkybių, kurias kiekvienas iš reikalaujamų pateikti įrodymų galėtų pagrįsti (t. y. vienos iš būtinosios sąlygų tenkinti tokį prašymą), o tik abstrakčiai nurodė, jog duomenys tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla. Sutiktina su apeliante, kad daugelis iš reikalaujamų dokumentų, susiję su reikalavimu pateikti ataskaitą pagrindžiančius dokumentus, nors apeliacinės instancijos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje buvo nurodęs, jog nei CK, nei kiti įstatymai nenumato reikalavimo turto administratoriui kartu su ataskaita pateikti turinį pagrindžiančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas pritarė tokiam ieškovų prašymui, nors tokia situacija neatitinka CPK 199 straipsnio paskirties ir tikslų. CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas ne tam, kad galima būtų sužinoti vienas ar kitas aplinkybes ar juo būtų įvykdytas ieškinio reikalavimai (dalykas), o tam, kad į bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku. Kitaip tariant, tai nėra priemonė išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, o tai turi būti priemonė padėti surinkti įrodymus, kurie susiję su įrodinėjimo dalyku. Negalima skirti ginčo šaliai CPK 199 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos už tai, kad ji nesutinka su ieškinio reikalavimais. Taigi, šiuo atveju, nors atsakovė nevykdė teismo įpareigojimų dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, tačiau nėra objektyviosios asmens kaltės, nes pateikto ieškovų prašymo tenkinamas laikytinas bylos išsprendimu šio instituto (CPK 199 straipsnio) pagalba, o tai prieštarautų civilinio procesui tokio pobūdžio ginčo bylose.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už rašytinio įrodymo nepateikimą klausimą (CPK 199 straipsnis), baudą asmeniui skyrė, nenustatęs tam būtinų sąlygų. Dėl to atskirasis skundas tenkinamas, panaikinama 2019 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovei UAB „ARRO“ paskirta bauda dėl 2019 m. gegužės 17 d. teismo nurodymo neįvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės UAB „ARRO“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį, kuria atsakovei UAB „ARRO“ buvo skirta 200 Eur bauda.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.