- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-595-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03917-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R. K., I. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-162-776/2019 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams R. K. ir I. K. dėl teisės vykdyti rekonstrukciją ir pakeisti patalpų paskirtį pripažinimo be atsakovų sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai teisę vykdyti rekonstrukciją ir teisę pakeisti patalpų, esančių (adresu: duomenys neskelbtini), paskirtį be atsakovų R. K. ir I. K. sutikimo bei priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pageidauja pakeisti jai priklausančio buto paskirtį iš gyvenamųjų patalpų į negyvenamąsias patalpas ir įrengti vairavimo mokyklą, tačiau atsakovai, kuriems priklauso 5 iš 8 butų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, sutikimo tam neduoda. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai nenurodė nė vienos priežasties, kodėl atsisakoma duoti sutikimą, o be atsakovų sutikimo ieškovės galimybė pakeisti patalpų paskirtį yra apribota.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, prieš įsigydama butą, turėjo informuoti kitų butų savininkus apie ketinimą jame įrengti vairavimo mokyklą, o gavusi neigiamą atsakymą, būtų galėjusi buto nepirkti. Atsakovo nuomone, bute įrengus vairavimo mokyklą, namo kieme vaikščios pašaliniai asmenys, taip trikdydami namo gyventojus, gadindami prie daugiabučio gyvenamojo namo esančią veją, šiukšlindami, rūkydami. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad nepritaria dėl patalpos paskirties keitimo ir dėl to, kad daugiabučio gyvenamojo namo kieme būtų statomi vairavimo mokyklos ir jos klientų automobiliai, o tai lemtų, kad namo gyventojai neturėtų kur pastatyti savo automobilių, kieme esantys jų sandėliukai būtų užstatyti, taip sudarant nepatogumus į juos pakliūti. Atsakovo teigimu, kadangi patalpos yra mažo ploto, jaustųsi didelis triukšmas, be to, iškiltų saugumo klausimas. Atsakovas nurodė, kad leidus įsirengti vairavimo mokyklą, tai turėtų neigiamos įtakos nekilnojamojo turto vertei.
3. Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nurodė, kad apie ieškovės norą vykdyti rekonstrukciją ir pakeisti patalpų paskirtį sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumentus, o apie rengiamus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimus, kuriuose buvo ar turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl pritarimo rekonstruoti ir keisti patalpų paskirtį, ji nebuvo informuota. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė dokumentų, reikalingų apsispręsti dėl sutikimo davimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kaip turėtų būti sprendžiamas daugiabučiam namui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo naudojimosi klausimas, taip pat kokiais būdais ieškovė užtikrins rimtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
5. Teismas konstatavo, jog priešingai nei nurodė ieškovė, kreipdamasis dėl kitų bendraturčių sutikimo statytojas gali būti parengęs pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektą, t. y. bendraturtis nėra apribotas, kokiu metu jį rengti. Be to, šis dokumentas gali būti parengtas projektinių pasiūlymu forma. Ir būtent toks bendraturčiams pateikiamas dokumentas yra tinkamas būsimos statybos darbų atskleidimas kitiems bendraturčiams, leidžiantis jiems apsispręsti dėl sutikimo davimo ar nedavimo.
6. Teismas iš ieškovės V. M. Šiaulių mieto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriui 2017 m. sausio 26 d. teikto prašymo ir jo priedų nustatė, jog projektinių pasiūlymų ieškovė nebuvo parengusi ir jų pateikusi. Be to, pati savaime aplinkybė, kad ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė rekonstravimo projektą su numatytais dviem lango demontavimo ir lauko durų įrengimo variantais, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad yra aišku, dėl kokio statinio projekto ieškovė siekia gauti atsakovų sutikimą. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, jis negali matyti, kur bus įrengti laiptai, įvažiavimas neįgaliesiems, ar nebus pažeistos namo konstrukcijos. Vien tai, kad ieškovė nurodė, jog įrengdama atskirą įėjimą į ginčo patalpas atsižvelgs į atsakovų norus, neleidžia atsakovams apsispręsti. Ieškovė paaiškino, jog statinio projekto ar projektinių pasiūlymų atsakovams nepateiks, todėl susidaro situacija, kad atsakovai negali duoti abstraktaus sutikimo, net ir įvardindami konkrečius savo pageidavimus.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, tačiau susirinkimai neįvykdavo nesusirinkus kvorumui. Buto, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), savininkė J. K. ir buto, esančio (adresu: duomenys neskelbtini), savininkas G. K. davė sutikimą pakeisti ginčo patalpų paskirtį, bet, kaip teisingai nurodė atsakovai, jų sutikimuose nėra kalbama apie patalpų rekonstrukciją. Kaip minėta, patalpų paskirtis gali būti keičiama atliekant paprastojo remonto darbus arba neatliekant jokių statybos darbų. Nagrinėjamu atveju ieškovė, keisdama patalpų paskirtį, vietoj lango pasirinko įrengti įėjimo duris, t. y. atlikti statybos darbus. Teismo nuomone, atsakovai iki galo nežino ieškovės pasiūlymo dėl patalpų rekonstrukcijos konkrečių sprendinių, o sutikimas leisti pakeisti patalpų paskirtį yra neatsiejamai susijęs su sutikimu leisti patalpose atlikti statybos darbus, t. y. vietoj lango įrengti įėjimo duris. Todėl atsakovų veiksmai, kai duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį ir atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus jie atsisako ieškovei nepateikus tinkamo projektinio pasiūlymo, negali būti vertinami tik kaip siekis maksimaliai patenkinti vien tik savo interesus ir nepaisymas kitos daugiabučio gyvenamojo namo patalpos savininko, t. y. ieškovės, interesų. Teismo vertinimu, dėl sutikimo keisti patalpų paskirtį atliekant statybos darbus atsakovai gali apsispręsti tik tinkamai gavę visą informaciją ne tik apie paskirties pakeitimą, bet ir apie ketinamus atlikti statybos darbus.
8. Teismas sprendė, jog ieškovė, siekdama įgyvendinti statytojo teisę, turėjo bendradarbiauti su atsakovais pateikdama statinio projektą, iš kurio atsakovai būtų galėję nuspręsti apie būsimą rekonstrukciją, jos apimtį, būdus ir techninius parametrus, nes pareiga bendradarbiauti galioja ne vien tik atsakovams. To nepadariusi ieškovė prisiėmė riziką, kad atsakovai neduos abstraktaus sutikimo dėl ginčo patalpos paskirties iš gyvenamosios į negyvenamąją keitimo bei jos rekonstravimo, vietoj lango įrengiant įėjimo duris.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovės pateiktas rekonstravimo projektas išsamiai nurodo planuojamus atlikti statybos darbus ir suteikė atsakovams galimybę išsamiai susipažinti su būsimais pakeitimais, todėl teismo išvados, kuriose konstatuota jog atsakovai nebuvo tinkamai supažindinti su planuojamais atlikti darbais ar jiems nebuvo suteikta visa informacija apie rekonstrukciją, yra nepagrįstos.
9.2. Iš 2017-02-03 J. K. sutikimo matyti, jog ji sutinka, kad (duomenys neskelbtini) buto paskirtis iš gyvenamosios būtų pertvarkyta į negyvenamas patalpas“. Taigi, sutikime įtvirtintas teiginys „pertvarkyta“ savaime rodo, jog daugiabučio namo bendraturčiai buvo informuoti apie planuojamus atlikti rekonstrukcijos darbus. Tai patvirtina ir 2018-01-29 G. K. sutikimas, kuriame nurodyta, jog ieškovė „įsipareigoja įrengti įėjimą iš gatvės pusės“. Vertinant šiuos dokumentus kartu su aplinkybėmis, jog ieškovė ne kartą inicijavo visuotinius susirinkimus, į kuriuos atsakovai neatvykdavo, galima teigti, jog ieškovė dėjo maksimalias pastangas reikšmingai informacijai apie būsimus statybos darbus suteikti, kuo remiantis darytina išvada, jog sprendimo dalis dėl nesuteiktos informacijos atsakovams yra nepagrįsta.
9.3. Pagal teismų praktiką, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010), ieškovei pateikus rekonstravimo projektą, kuriame išreikšta pagrindinė sprendinio idėja, o taip pat ir žodžiu informavus atsakovus apie planuojamus darbus, laikytina, jog informacija apie statybos darbus ir jų apimtis atsakovams buvo suteikta.
9.4. Patalpos durų vietos buvo nurodytos ieškovės pateiktuose brėžiniuose, kuriuos pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir vertinti. Ieškovė parengė net kelis alternatyvius pasiūlymus, siūlydama skirtingas durų įrengimo vietas. Tokiu būdu ieškovė suteikė galimybę atsakovams bendrai nuspręsti dėl įėjimo į ieškovės patalpas vietos, kas rodo, jog keisdama patalpų paskirtį ieškovė siekia užtikrinti ne tik savo interesus, bet tuo pačiu nepažeisti ir kitų šalių teisėtų interesų.
9.5. Statybos darbų eiga yra griežtai reglamentuojama, kas rodo, jog pažeisti namo konstrukcijas atliekant tokius darbus nėra jokių galimybių, nes visi veiksmai derinami su tos srities specialistais. Visos statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Iš ieškovės pateikto rekonstravimo projekto savaime aišku, kad laiptai ar įvažiavimas neįgaliesiems būtų įrengti toje vietoje, kurioje, bendru ieškovės ir atsakovų sutikimu, būtų įrengtas įėjimas į patalpas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pasisakyta dėl neatskleistos informacijos atsakovams, yra nepagrįsta.
9.6. Bendradarbiavimo pareiga bendraturčių atveju negali būti suabsoliutinama iki smulkmeniško kiekvieno sprendinio nurodymo ir neesminių techninių aplinkybių pateikimo kitai šaliai, todėl ieškovės bendradarbiavimas su atsakovais turi būti laikomas tinkamu. Siekdama, kad patalpų paskirties pakeitimas nesukeltų nepatogumų atsakovams, civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė alternatyvius pasiūlymus dėl įėjimo į patalpas vietos, kas savaime rodo jos suinteresuotumą rasti kompromisą ir bendradarbiauti. Todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl to, jog nebuvo tiksliai apibrėžta laiptų ar įvažiavimo neįgaliesiems vieta ar kiti sprendiniai, nesuteikia pagrindo išvadai dėl ieškovės nebendradarbiavimo.
Atsiliepimas
9.7. Atsakovai nesutinka ne su ieškovės planuojamais atlikti statybų darbais, o su ieškovės teise pakeisti patalpų paskirtį. Tai pagrindžia ir atsiliepimuose nurodomi argumentai, iš kurių nei vienas nėra susijęs su ieškovės teisių įgyvendinimo būdu ar konkrečiais planuojamais atlikti statybos darbais. Taigi, atsakovai iš esmės paneigia ieškovės teisę pakeisti patalpų paskirtį, o ne atsisako duoti sutikimą remdamiesi galimu negatyviu projektinio pasiūlymo poveikiu.
9.8. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje įtvirtinta būtent atsakovų pareiga įrodyti, jog buto paskirties pakeitimas pažeis jų interesus. Atsakovai rėmėsi tik deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, nepateikdami jokių konkrečių argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima priimti pagrįstą sprendimą dėl galimo jų interesų pažeidimo. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovės pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių, teisėms ir teisėtiems interesams. Taigi, atsakovai neįrodė jokių esminių jų bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jų atsisakymą duoti sutikimą pripažinti pagrįstu.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė taip pat prašo nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovė iki kreipimosi į teismą su atsakove nebendravo nei žodžiu, nei raštu, nesiuntė jokių pranešimų, apie ieškovės norą vykdyti rekonstrukciją ir pakeisti patalpų paskirtį atsakovė sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumentus. Jokių pranešimų apie organizuojamus susirinkimus, norą vykdyti rekonstrukciją ir pakeisti patalpų paskirtį ankščiau nėra gavusi, tai parodo ir pateikti ieškovės dokumentai teismui, kuriuose nėra nei vieno siųsto atsakovei laiško su pranešimu ar užpildyto prašymo su sutikimo ar nesutikimo žymomis, ar pranešimo, taip pat pati ieškovė tai patvirtino teismo posėdžio metu, kad su atsakove nebandė susisiekti.
10.2. Atsakovė nevengė bendradarbiavimo su ieškove, pati teismo posėdžio metu prašė ieškovės pateikti susipažinimui visus reikiamus dokumentus, su kuriais galėtų susipažinti ir išreikšti savo poziciją dėl sutikimo davimo/nedavimo. Ieškovė viešam aptarimui nepateikė jokio projekto, tik civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė dvi schemas su numatytais dviem lango demontavimo ir lauko durų įrengimo variantais, iš kurių nėra aišku, dėl kokio statinio projekto ieškovė siekia gauti sutikimą. Nėra nurodyta techninių parametrų, kaip bus įrengti laiptai, įvažiavimas. Pateikti variantai net nėra įvardinti, pateiktos kaip dvi atskiros schemos.
11. Atsakovas R. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui, reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).
14. Kaip minėta, kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatą rekonstruoti bendraturčiui reiškia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Taigi, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, minėta, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
15. Pažymėtina, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tuo, jog projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, tai nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, klientų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).
16. Bylose dėl atsisakymo duoti sutikimą bendraturčiui pertvarkyti savo nuosavybės dalį, teismas patikrina, dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su pateiktu projektiniu pasiūlymu, ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, daro išvadą, kad atsakovai savo nesutikimui dėl ieškovei priklausančių patalpų paskirties keitimo pagrįstai nurodė šiuos argumentus: didesnis triukšmo lygis, sumažėjęs saugumas, neigiama įtaka nekilnojamojo turto rinkos kainai ir kt.). Tačiau iš esmės atsakovai atsisakė duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį ir atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus dėl to, kad ieškovė nepateikė tinkamo projektinio pasiūlymo, t. y. nėra aišku, kur bus įrengti laiptai, įvažiavimas neįgaliesiems, ar nebus pažeistos namo konstrukcijos.
17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.2. punkte numatyta, kad projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas, atsižvelgęs į Reglamento 13 priedo nuostatas. Ir nors šio Reglamento priedo nuostatos nagrinėjamu atveju yra rekomendacinio pobūdžio (13 priedo 2 punktas), tačiau tai leidžia nustatyti, kokie projektiniai sprendiniai turėtų būti atskleisti. Nurodyto STR 1.04.04:2017 13 priedo 8 punkte numatyta, kad projektinius pasiūlymus sudaro: 8.1. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma statinio ar jo dalies statybos vieta, statinio ar jo dalies pagrindinė naudojimo paskirtis (kai keičiama statinio ar jo dalies naudojimo paskirtis, nurodoma esama ir būsima paskirtys), žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai, (kai Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama), statinio (pastato) techniniai ir paskirties rodikliai (tarp jų gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų kiekis, butų, vietų skaičius ir kt.), statinio statybos rūšis, projektuojamų statinių sąrašas (jei aprašoma statinių grupė), paaiškinami ir pagrindžiami projektinių pasiūlymų sprendiniai, nurodomi laikančiųjų konstrukcijų ir išorinių atitvarų parinkimo motyvai ir kita. Jeigu numatyta projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje, aiškinamajame rašte aprašomi gamybos ar kitos veiklos rūšies, projektuojamos statinyje, technologinis procesas (schema), nuotekų tvarkymo pasiūlymai, atliekų tvarkymo pasiūlymai, orientacinis energinių išteklių (elektros energijos, šilumos, geriamojo vandens, dujų ir kitų išteklių) kiekis ir apsirūpinimo šaltiniai; 8.2. grafinė dalis: 8.2.1. žemės sklypo su gretima urbanistine aplinka planas (ant ne senesnio kaip 3 metų topografinio plano). Jame nurodomas statinių išdėstymas, susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, automobilių parkavimo vietos (kai jos planuojamos įrengti žemės sklype) ir kita; 8.2.2. pastato (-ų), jo dalies aukštų planų schemos; 8.2.3. pastato (-ų) jo dalies charakteringų pjūvių schemos; 8.2.4. pastato (-ų) fasadai jo dalių; 8.3. Projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija (statinių su gretima urbanistine aplinka vizualizacija (pastatams privaloma) arba maketas).
18. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos tesimas, pati savaime aplinkybė, kad ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė rekonstravimo projektą su numatytais dviem lango demontavimo ir lauko durų įrengimo variantais, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog yra aišku, dėl kokio statinio projekto ieškovė siekia gauti atsakovų sutikimą. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, kad jos pateiktame rekonstravimo projekte išsamiai nurodyti planuojami atlikti statybos darbai, taip suteikiant atsakovams galimybę išsamiai susipažinti su būsima pastato rekonstrukcija. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog ieškovės pateiktuose dviejuose eskizinio lygio lango demontavimo ir lauko durų įrengimo variantuose neįvardinti konkretūs būsimi statybos darbai, nepateiktas joks aiškinamasis raštas. Ieškovė taip pat nepateikė namo esamos būklės įvertinimo, konstrukcijų būklės aprašymo – ar tokie gyvenamojo namo, kuris statytas 1954 metais, pertvarkymo darbai šiuo metu apskritai įmanomi. Taigi, ieškovės pateikti eskizai neatspindi projektinių pasiūlymų esmę apibrėžiančių kriterijų, o tėra tik vaizdinė informacija, todėl nėra pakankami informuojant bendraturčius dėl jiems svarbių būsimų statybų aspektų. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą (rekonstrukciją) įgyvendinti, o konkretiems statyboms darbams atlikti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovės pateiktas būsimų statybų projektinis pasiūlymas neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte apibūdinto projektinio pasiūlymo aprašymo, ieškovė neatskleidė ketinamų atlikti darbų apimties, pobūdžio bei kitų reikšmingų aplinkybių, ieškovės pateiktos informacijos išsamumas apie pageidaujamą vykdyti rekonstrukciją ir kitus statybos darbus nėra pakankamas tam, kad atsakovai galėtų įvertinti savo rizikas sprendžiant dėl sutikimo atlikti statinio rekonstrukcijos darbus.
19. Teisėjų kolegija pažymi, jog asmens ūkinės veiklos laisvė yra pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos lygmeniu (Konstitucijos 46 straipsnio pirmoji dalis, 48 straipsnio pirmoji dalis), tačiau teisė verstis norima ūkine veikla, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, turi būti įgyvendinama nepažeidžiant įstatymų, nevaržant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Konkuruojant kelių suinteresuotų asmenų teisėms ir (ar) teisėtiems interesams, turi būti užtikrinta (tiek, kiek toks užtikrinimas yra objektyviai įmanomas) tinkama, inter alia, protinga, šių teisių ir (ar) teisėtų interesų pusiausvyra. Ieškovė, įsigydama nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, kaip protingas ir apdairus asmuo negalėjo besąlygiškai tikėtis, kad gaus iš bendraturčių sutikimą pakeisti patalpų paskirtį ir vykdyti rekonstrukciją nepateikdama išsamios informacijos apie pageidaujamus atlikti rekonstrukcijos darbus. Nors ieškovė kaip patalpų savininkė turi teisę keisti patalpų paskirtį, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama, be kita ko, derinant ją su atsakovų teisėmis ir teisėtais interesais. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nesutikimas dėl ieškovei priklausančių patalpų paskirties pakeitimo ir rekonstrukcijos vykdymo nustatytomis šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrįstas.
20. Atkreiptinas dėmesys, jog pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovei nėra užkirstas kelias ateityje reikšti naują ieškinį su tapačiais reikalavimais.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
22. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.