- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- e2-162-776/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03917-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R. K., I. K.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams R. K., I. K. dėl teisės vykdyti rekonstrukciją ir pakeisti patalpų paskirtį pripažinimo be atsakovų sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti jai teisę vykdyti rekonstrukciją ir teisę pakeisti patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį be atsakovų R. K. ir I. K. sutikimo bei priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pageidauja pakeisti jai priklausančio buto paskirtį iš gyvenamųjų patalpų į negyvenamąsias patalpas ir įrengti vairavimo mokyklą, tačiau atsakovai, kuriems priklauso 5 butai iš 8 butų, esančių daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame, (duomenys neskelbtini), sutikimo tam neduoda. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovai nenurodė nė vienos priežasties, kodėl atsisakoma duoti sutikimą, o be atsakovų sutikimo ieškovės galimybė pakeisti patalpų paskirtį yra apribota.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas nurodė, kad ieškovė, prieš įsigydama butą, turėjo informuoti kitų butų savininkus apie ketinimą jame įrengti vairavimo mokyklą, o gavusi neigiamą atsakymą, būtų galėjusi buto nepirkti. Atsakovo nuomone, bute įrengus vairavimo mokyklą, namo kieme vaikščios pašaliniai asmenys taip trikdydami namo gyventojus, gadindami prie daugiabučio gyvenamojo namo esančią veją, šiukšlindami, rūkydami. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad nepritaria dėl patalpos paskirties keitimo ir dėl to, kad daugiabučio gyvenamojo namo kieme būtų statomi vairavimo mokyklos ir jos klientų automobiliai, o tai lemtų, kad namo gyventojai neturėtų, kur pastatyti savo automobilių, o kieme esantys jų sandėliukai būtų užstatyti, taip sudarant nepatogumus į juos pakliūti. Atsakovo teigimu, kadangi patalpos yra mažo ploto, jaustųsi didelis triukšmas, be to, iškiltų saugumo klausimas. Atsakovas nurodė, kad leidus įsirengti vairavimo mokyklą tai turėtų neigiamos įtakos nekilnojamojo turto vertei.
3. Atsakovė I. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nurodė, kad apie ieškovės norą vykdyti rekonstrukciją ir pakeisti patalpų paskirtį sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumentus, o apie rengiamus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimus, kuriuose buvo ar turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl pritarimo rekonstruoti ir keisti patalpų paskirtį, ji nebuvo informuota. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė dokumentų, reikalingų apsispręsti dėl sutikimo davimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kaip turėtų būti sprendžiamas daugiabučiam namui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo naudojimosi klausimas, taip pat kokiais būdais ieškovė užtikrins rimtį.
Šalies argumentai
4. Ieškovė V. M. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu R. K. žodžiu aptarė klausimą dėl sutikimo davimo dėl patalpų paskirties pakeitimo, tačiau atsakymo iš jo nesulaukė. Ieškovė taip pat nurodė, kad apie daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimus atsakovei I. K. buvo pranešta, bet ji susirinkimuose nedalyvavo. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad įėjimą į patalpas įrengtų arba nuo gatvės pusės, arba iš kiemo pusės, taip kaip būtų patogiau atsakovams.
5. Ieškovės V. M. atstovė advokatė Donata Motiejūnė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė pažymėjo, kad ieškovė bandė iki teismo įgyvendinti savo teisę rekonstruoti ir pakeisti patalpų paskirtį, tačiau atsakovai, turintys daugumą butų daugiabučiame gyvenamajame name, elgėsi pasyviai ir nenurodė pagrįstos priežasties, kodėl sutikimo neduoda. Atstovė nurodė, kad atsakovų reikalavimai užtikrinti, kad pašaliniai asmenys netriukšmautų, nešiukšlintų, yra nepriklausantys nuo ieškovės valios ir neįgyvendinami, o be to, net ir nepakeitus patalpų paskirties to užtikrinti negalima, jei ateina svetimi žmonės. Atstovė pabrėžė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tokiais atvejais turi būti išsiaiškinta, ar sutikimą atsisakyta duoti pagrįstai, o nagrinėjamu atveju atsakovai jokių pagrįstų priežasčių nenurodė.
Atsiliepimas
6. Atsakovas R. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad nesutiko su patalpų paskirties pakeitimu, nes taip būtų pažeidžiamos jo teisės. Atsakovas paaiškino, kad nebuvo pateiktas patalpų rekonstrukcijos projektas, iš kurio būtų matyti, kur bus įrengti laiptai, įvažiavimas neįgaliesiems, ar nebus pažeistos namo konstrukcijos, nes kitokiu atveju būtų suteikta laisvė projektuoti taip, kaip nori ieškovė. Atsakovas nurodė, kad jam priklauso kitos komercinės patalpos, esančios daugiabučiame gyvenamajame name, tačiau jos buvo įsigytos iš kito asmens. Atsakovas nurodė, kad nesutinka, jog būtų pakeista patalpų paskirtis, nes nebūtų užtikrinta daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų ramybė, švara ir tvarka, padidėtų išlaidos aplinkos tvarkymui.
7. Atsakovė I. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti.
8. Atsakovės I. K. atstovė V. L. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Atstovė paaiškino, kad ieškovė su atsakove nebendradarbiavo. Atstovė taip pat paaiškino, kad ieškovė projektinių pasiūlymų, kuriuos ji privalo parengti, nepateikė, todėl nėra aišku, ką ieškovė ketina daryti. Atstovė paaiškino, kad šiuo metu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute niekas negyvena, tačiau ateityje planuojama apsigyventi.
Žemesnės instancijos teismas
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, įpareigojant Šiaulių mieto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyrių pateikti teismui ieškovės V. M. Šiaulių mieto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriui 2017 m. sausio 26 d. teikto prašymo ir jo priedų kopijas. Baigus nagrinėti bylą, vėl išklausytos dalyvaujančių byloje asmenų baigiamosios kalbos.
10. Ieškovė V. M. teismo posėdžio metu po civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovė nurodė, kad patalpos paskirties keitimo projekto nepateiks, nes kol negauna atsakovų sutikimo, jo rengti negali.
11. Ieškovės V. M. atstovė advokatė Donata Motiejūnė teismo posėdžio metu po civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Atstovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo patikti net du pasiūlymai, kaip galėtų būti įrengiamas įėjimas į ieškovės patalpas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas R. K. teismo posėdžio metu po civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad su juo apie patalpų rekonstrukciją nebuvo kalbėta, kalbėta buvo tik apie patalpų paskirties pakeitimą, o iš ieškovės pateiktų kitų bendrasavininkų sutikimų taip pat matyti, kad sutikimas gautas tik dėl patalpų paskirties pakeitimo.
13. Atsakovė I. K. teismo posėdžio metu po civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo prašė ieškinį atmesti.
14. Atsakovės I. K. atstovė V. L. teismo posėdžio metu po civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo prašė ieškinį atmesti. Atstovė paaiškino, kad vienas iš kriterijų lemiančių bendraturčio apsisprendimo galimybę yra pateikiamos informacijos apie būsimą rekonstrukciją, jos apimtį, būdus, techninius parametrus pakankamumas, o neabejotina informacija atskleidžiama pateikiant statinio projektą (kuris gali būti patiekimas projektinių pasiūlymų forma), tačiau atsakovė iš ieškovės tokio dokumento negavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo
15. Nagrinėjamu atveju ieškovei V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra daugiabučiame gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Šiai patalpai nustatyta gyvenamoji (būtų) naudojimo paskirtis. Minėtame daugiabučiame gyvenamajame name iš viso yra aštuoni būtai, iš kurių atsakovui R. K. nuosavybės teise priklauso trys butai: butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei I. K. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Taigi ieškovė ir atsakovai yra daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai. Ieškovė pageidauja pakeisti jai priklausančio buto paskirtį iš gyvenamųjų patalpų į negyvenamąsias patalpas ir patalpose įrengti vairavimo mokyklą, tačiau atsakovai, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiai, sutikimo tam neduoda. Todėl byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bedraturčiams (atsakovams) neduodant sutikimo leisti ieškovei keisti patalpos paskirtį iš gyvenamosios į negyvenamąją bei ją rekonstruoti, vietoj lango įrengiant įėjimo duris.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio, reglamentuojančio bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių susitarimu. Todėl bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).
17. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).
18. Kaip minėta, ieškovė siekia pakeisti ginčo patalpos paskirtį iš gyvenamosios į negyvenamąją bei ją rekonstruoti, vietoj lango įrengiant įėjimo duris, t. y. siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę. Pagal formuojamą teismų praktiką, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu būsimos statybos darbų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo jiems pateikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018; 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013). Taigi, būtent projektiniai pasiūlymai (ar supaprastintas projektas, jei toks parengtas) yra pagrindas spręsti, kokie statybos darbai bus atliekami.
19. Keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas, vėliau statytojas (užsakovas) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytais atvejais statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka turi gauti leidimą (Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-97, 113 ir 116 punktai (tokios pat nuostatos buvo numatytos tiek ieškovei kreipiantis su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu)).
20. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas rengiamas keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtina, kad statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte įtvirtina, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti be kitų dokumentų (prašymo, atitinkamo statinio projekto ir kt.) pateikiamas ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo14 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad, kai pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties keitimui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, sutikimus privaloma gauti iki pastato (patalpos, patalpų) ar kito statinio paskirties pakeitimo.
21. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje nustatyta, kad specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį specialieji reikalavimai yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis yra rengiamas statinio projektas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad specialiesiems reikalavimams gauti, išskyrus atvejus, kai jie gaunami atlikus visuomenės informavimą apie projektinius pasiūlymus pagal šio įstatymo 37 straipsnio nuostatas, statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir aplinkos ministro nustatytą užpildytą formą su žemės sklypo ir statinio (statinių grupės) duomenimis bei projektinius pasiūlymus (jeigu jie buvo rengti), suderintus su šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis, o atvejais, nenustatytais šio įstatymo 37 straipsnyje, – šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų asmenų sutikimus.
22. Taigi teisės aktuose kreipimasis dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo bei dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo įtvirtintas kaip momentas, kuriuo bendraturčių sutikimai jau turi būti gauti ir pateikiami kartu su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus ar statybą leidžiantį dokumentą, o momentas, nuo kurio planuojantis statybą bendraturtis gali prašyti kitų bendraturčių sutikimo, nenustatytas. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad priešingai nei nurodė ieškovė, kreipdamasis dėl kitų bendraturčių sutikimo statytojas gali būti parengęs pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektą, t. y. bendraturtis nėra apribotas, kokiu metu jį rengti. Be to, šis dokumentas gali būti parengtas projektinių pasiūlymu forma. Ir būtent toks bendraturčiams pateikiamas dokumentas yra tinkamas būsimos statybos darbų atskleidimas kitiems bendraturčiams, leidžiantis jiems apsispręsti dėl sutikimo davimo ar nedavimo.
23. Iš Šiaulių mieto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriaus teismui pateikto ieškovės V. M. Šiaulių mieto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriui 2017 m. sausio 26 d. teikto prašymo ir jo priedų nustatyta, kad projektinių pasiūlymų ieškovė nebuvo parengusi ir jų pateikusi. Be to, pati savaime aplinkybė, kad ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė rekonstravimo projektą su numatytais dviem lango demontavimo ir lauko durų įrengimo variantais, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad yra aišku, dėl kokio statinio projekto ieškovė siekia gauti atsakovų sutikimą. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, jis negali matyti, kur bus įrengti laiptai, įvažiavimas neįgaliesiems, ar nebus pažeistos namo konstrukcijos. Vien tai, kad ieškovė nurodė, kad įrengdama atskirą įėjimą į ginčo patalpas atsižvelgs į atsakovų norus, neleidžia atsakovams apsispręsti. Ieškovė paaiškino, kad statinio projekto ar projektinių pasiūlymų atsakovams nepateiks. Todėl susidaro situacija, kad atsakovai negali duoti abstraktaus sutikimo, net ir įvardindami konkrečius savo pageidavimus.
24. Nagrinėjamu atveju buvo organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai, tačiau susirinkimai neįvykdavo nesusirinkus kvorumui. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė J. K. ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas G. K. davė sutikimą pakeisti ginčo patalpų paskirtį, bet, kaip teisingai nurodė atsakovai, jų sutikimuose nėra kalbama apie patalpų rekonstrukciją. Kaip minėta, patalpų paskirtis gali būti keičiama atliekant paprastojo remonto darbus arba neatliekant jokių statybos darbų. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko keisdama patalpų paskirtį vietoj lango įrengti įėjimo duris, t. y. atlikti statybos darbus. Teismo nuomone, atsakovai iki galo nežino ieškovės pasiūlymo dėl patalpų rekonstrukcijos konkrečių sprendinių, o sutikimas leisti pakeisti patalpų paskirtį yra neatsiejamai susijęs su sutikimu leisti patalpose atlikti statybos darbus, t. y. vietoj lango įrengti įėjimo duris. Todėl atsakovų veiksmai, kai duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį ir atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus jie atsisako ieškovei nepateikus tinkamo projektinio pasiūlymo, negali būti vertinami tik kaip siekis maksimaliai patenkinti vien tik savo interesus ir nepaisymas kitos daugiabučio gyvenamojo namo patalpos savininko, t. y. ieškovės, interesų. Teismo vertinimu, dėl sutikimo keisti patalpų paskirtį atliekant statybos darbus atsakovai gali apsispręsti tik tinkamai gavę visą informaciją ne tik apie paskirties pakeitimą, bet ir apie ketinamus atlikti statybos darbus.
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Todėl ieškovė, siekdama įgyvendinti statytojo teisę, turėjo bendradarbiauti su atsakovais, kaip teisingai nurodė atsakovai, pateikdama statinio projektą, iš kurio atsakovai būtų galėję nuspręsti apie būsimą rekonstrukciją, jos apimtį, būdus ir techninius parametrus, nes pareiga bendradarbiauti galioja ne vien tik atsakovams. To nepadariusi ieškovė prisiėmė riziką, kad atsakovai neduos abstraktaus sutikimo dėl ginčo patalpos paskirties iš gyvenamosios į negyvenamąją keitimo bei jos rekonstravimo, vietoj lango įrengiant įėjimo duris. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atsakovams atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Todėl ieškinį atmetus ieškovės prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų netenkintinas.
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 41,50 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl, atmetus ieškinį, jos iš ieškovės priteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 ir 284 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 41,50 Eur (keturiasdešimt vieno euro 50 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.