Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1736-1170/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-10
Bylos Nr.
1-1736-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10734-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
P. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1736-1170/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10734-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS2023 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,sekretoriaujant Rasai Glovickytei - Liobienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,kaltinamajam P. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2023 m. kovo 25 d., apie 16.41 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.29 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais P. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. B. parodė, kad kaltę pripažįsta ir nurodė, kad įvykio dieną apie 11-12 val. suvartojo apie 200 g. alkoholio, tada apie 16 val. jį sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamasis detalizavo, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo draugei A. Z., vairuoja ji, o jis savo automobilio neturi. Draugė nežinojo, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Savo poelgį kaltinamasis vertina blogai ir labai dėl to gailisi. Teigė, jog su alkoholio vartojimu problemų neturi. 2011 m. buvo praradęs vairuotojo teises dėl vairavimo esant neblaiviam. Jo mėnesio pajamos siekia 1100 Eur į rankas, paskolų neturi (b. l. 94-96).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko ir prokurorė.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamuoju P. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. kovo 25 d. jis iš namų (duomenys neskelbtini) išvažiavo draugės A. Z. automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į jam priklausančius garažus (duomenys neskelbtini). Automobilį jam davė draugė. Automobilis nuosavybės teise priklauso jai, o jis savo automobilio neturi, ji jam kartais duoda savo automobiliu pasinaudoti. Taip buvo ir įvykio dieną. Jis automobilį paimdamas buvo blaivas, A. Z. jam neblaiviam nebūtų davusi automobilio. Jis važiavo į garažą vienas, apie 08.00 val. Apie 14.00 val. jis nusipirko ten 0.2 l. degtinės buteliuką ir ten išgėrė. Nesijautė girtas, todėl nusprendė grįžti automobiliu. Išvažiavo iš garažo apie 16.00 val. Kaip minėjo, nesijautė neblaivus, todėl sėdo už vairo. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, ten vyko alkoholio kontrolė. Jis sustojo, pareigūnas paklausė ar vartojo alkoholį, jis jam iškart pasakė, kad prieš 2 valandas išgėrė degtinės. Jam patikrino neblaivumą, iš pradžių buvo nustatytas 2,5 promilių neblaivumas, o šiek tiek vėliau 2,29 prom. neblaivumas. Jam buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai, o automobilis išgabentas į saugojimo aikštelę. Dėl nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 48-51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. (A. M.) parodė, kad jis 2023 m. gegužės 15 d. vykdė spec. priemones (duomenys neskelbtini), tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 16.40 val. jis sustabdė patikrinimui automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. B. Vairuotojas buvo vienas, automobilyje daugiau nieko nebuvo. Vairuotojas pakluso reikalavimui sustoti. Vairuotojui pradarius langą, buvo patikrintas jo blaivumas „Drager“ alkoholio kiekio matuokliu. Pirmu pūtimu asmuo įpūtė 2,50 promilių alkoholio. Po kurio laiko pakartotinai patikrinus neblaivumą jis įpūtė 2,29 promilių alkoholio kiekį. Asmens klausė, ar vartojo alkoholį. Jis pasakė, kad maždaug prieš 2 val. išgėrė garaže skardinę alaus ir iš garažo važiuoja namo. Vėliau su juo bendraujant žurnalistei, jis jai sakė, kad gėrė degtinę. Su tikrinimo rezultatais jis sutiko. Jis pats skambino savo (duomenys neskelbtini), kadangi tai jos automobilis, jis norėjo, kad ji pasiimtų automobilį. Tačiau pagal alkoholio kiekį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o automobilis buvo išgabentas į saugojimo aikštelę. Vairavimo faktą matė asmeniškai, vairuotojas automobilyje buvo vienas, todėl tikrai niekas kitas vairuoti negalėjo (b. l. 16-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Z. parodė, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jai, jį įsigijo maždaug prieš 3 metus savo naudojimui. Šį automobilį naudoja pati, kartais leidžia pasinaudoti draugui P. B., bet tikrai netoleruoja vairavimo esant neblaiviam. 2023 m. kovo 25 d. ji jam leido nuvažiuoti jos automobiliu į garažus, jis buvo blaivas. Jei būtų neblaivus, nebūtų jam davusi automobilio. Jis automobiliu išvažiavo vienas. Tą pačią dieną, apie 16.00 val.-17.00 val. P. B. jai paskambino, pasakė, kad jį sulaikė už vairo neblaivų per reidą ir ji turi ateiti pasiimti automobilį. Kai ji atėjo į vietą, policija formino dokumentus, draugas iš pažiūros buvo neblaivus. Automobilio jai negrąžino. Liudytoja teigė, kad ji tikrai nežinojo, kad jis sės už vairo neblaivus ir jam to būtų neleidusi, kadangi į tai žiūri neigiamai ir pati alkoholio nevartoja (b. l. 21-22).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto A. M. 2023 m. kovo 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2023 m. kovo 25 d., apie 16.41 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui P. B. pirmu putimu 17.03 val. užfiksuotas 2,50 promilių neblaivumas, antru putimu - 17.21 val. 2,29 promilių neblaivumas (b. l. 11).

2022 m. kovo 25 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad P. B., nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. 17.03 val. P. B. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, o 17.21 val. 2,29 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais P. B. sutiko (b. l. 23).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARBL-6810 2023 m. kovo 25 d. išrašuose užfiksuota, kad 2023 m. kovo 25 d., 17.03 val. P. B. užfiksuotas 2,50 promilių neblaivumas, o 17.21 val. – 2,29 promilių neblaivumas (b. l. 24).

Iš patikros sertifikato Nr. 1752972 matyti, kad alkotesterio „Draeger Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0747 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 25 d. (galiojo įvykio metu) (b. l. 25).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2022 m. kovo 25 d. protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini). apžiūrėtas automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis fotografuotas, sudaryta fotolentelė (b. l. 28-31).

VšĮ „Emprekis“ 2023 m. kovo mėnesio duomenimis automobilio „Audi“ vertė yra 7 470 Eur su PVM (b. l. 34).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės 2023 m. kovo 27 d. išraše nurodyta, kad automobilio „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė-valdytoja yra A. Z. (b. l. 35).

VšĮ „Emprekis“ 2023 m. kovo mėnesio duomenimis automobilio „Audi“ vertė yra 7 470 Eur (b. l. 34).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad P. B. kaltė padarius jam inkriminuotą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teise metu kaltinamasis P. B. pripažino kaltę ir patvirtino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2023 m. kovo 25 d. jis iš namų (duomenys neskelbtini) išvažiavo draugės A. Z. automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į jam priklausančius garažus esančius (duomenys neskelbtini). Automobilį jam davė draugė. Automobilis nuosavybės teise priklauso jai, o jis savo automobilio neturi, ji jam kartais duoda savo automobiliu pasinaudoti. Taip buvo ir įvykio dieną. Jis automobilį paimdamas buvo blaivas, A. Z. jam neblaiviam nebūtų davusi automobilio. Jis važiavo į garažą vienas, apie 08.00 val. Apie 14.00 val. jis nusipirko ten 0.2 l. degtinės buteliuką ir ten išgėrė. Nesijautė girtas, todėl nusprendė grįžti automobiliu. Išvažiavo iš garažo apie 16.00 val. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, ten vyko alkoholio kontrolė. Jam patikrino neblaivumą ir nustatė iš pradžių 2,5 promilių, o šiek tiek vėliau - 2,29 promilių neblaivumą (b. l. 48-51). Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamąjį P. B., vairuojantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdęs ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. M., kuris parodė, kad jis 2023 m. gegužės 25 d. vykdė spec. priemones (duomenys neskelbtini) ir tikrino vairuotojų blaivumą. Apie 16.40 val. jis sustabdė patikrinimui automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. B. Vairuotojui pradarius langą, buvo patikrintas jo blaivumas „Drager“ alkoholio kiekio matuokliu. Pirmu pūtimu pastarasis įpūtė 2,50 promilių alkoholio. Po kurio laiko pakartotinai patikrinus neblaivumą jis įpūtė 2,29 promilių alkoholio kiekį. Asmens klausė, ar vartojo alkoholį. Jis pasakė, kad maždaug prieš dvi valandas išgėrė garaže skardinę alaus ir iš garažo važiuoja namo (b. l. 16-18). Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti proceso dalyvių parodymai, bet ir 2023 m. kovo 25 d. alkotesterio duomenų išrašas bei neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam P. B. 2023 m. kovo 25 d. „Alcotest 6810“ Nr. ARBL0747, patikros sertifikato Nr. 1752972, prietaisu buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, kurio metu, 17.03 val. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 17.21 val. nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, taip pat konstatuotas neblaivumo požymis - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 23, 24). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines P. B. inkriminuoto ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad P. B. 2023 m. kovo 25 d., apie 16.41 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.29 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo P. B. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Dėl skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padaryta viena nusikalstama veika, kuri priskiriama nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 68-73), dirbantis (b. l. 74- 75), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Minėtos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis P. B. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, o šioje byloje nagrinėjama ir jam inkriminuota nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio.

Visų anksčiau teismo aptartų aplinkybių, apibūdinančių tiek pati kaltinamąjį, tiek jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, kontekste, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios rūšies bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, dydžiui, t. y. 75 MGL. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi P. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL dydžio baudos.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Žemesnės instancijos teismas

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad P. B. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga P. B. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas įvertina tai, kad kaltinamajam P. B. įvykio metu buvo nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo mieste, laiku ir vietoje, kurioje eismas yra pakankamai intensyvus, o pavojingesnių padarinių pavykdo išvengti, kadangi kaltinamasis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad P. B. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant P. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamajam reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta 2023 m. kovo 27 d., kuomet jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 139-141).

Įvertinus išdėstytą, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2023 m. kovo 27 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. P. B. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vairavo intensyviame kelio ruože, kas, įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Pareigūnų jis buvo sustabdytas, todėl tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – A. Z., kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo P. B. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Kaltinamasis P. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau visos baudos sumokėtos, (duomenys neskelbtini), dirbantis. Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Audi A4“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 7 470 Eur (b. l. 34).

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe, automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, pripažįsta, kad nenustatė jokių aplinkybių, suponuojančių visos vairuotos transporto priemonės vertės konfiskavimo negalimumą. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam, tiek jo pastovaus darbo ir pajamų faktą), tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis (automobilį vairavo nepraėjus ilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, policijos pareigūnų buvo sustabdytas dienos metu, kai eismas yra pakankamai intensyvus). Teismo vertinimu, 7470 Eur vertės turto konfiskavimas atitinka proporcingumo bei teisingumo principus, o konfiskuojamo turto vertė nėra tiek didelė, kad leistų spręsti, kad šiuo atveju skirtas turto konfiskavimas neatitinka pusiausvyros tarp turtinių kaltinamojo P. B. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Papildomai pabrėžtina, jog vien tai, kad dėl teismo skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bus sukelti tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019).

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria P. B. turto (automobilio „Audi A4“) vertės konfiskavimą – 7470 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

Kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2023 m. kovo 27 d. nutarimu kaltinamajam P. B. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialios teisės sustabdymas (b. l. 52-55). Šios kardomosios priemonės nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintinos.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. paskirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Paskirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti P. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7470 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

P. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti P. B., kad:

1) Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1273-990/2022“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2) Konfiskuotino turto vertė turi būti sumokėta mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“.

3) Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4) Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5) Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė