Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės A. A. ieškinio atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį, kuria konstatuota, jog ieškovė per nustatytą terminą nepašalino trūkumų – nesumokėjo nustatyto žyminio mokesčio, todėl ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei. Iš atskirojo skundo motyvų matyti, jog apeliantė apskritai nesutinka su tuo, kad įsiteisėjusiais teismų priimtais procesiniais sprendimais jai neatidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki galutinio sprendimo priėmimo.

12. Teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatytos šios faktinės aplinkybės:

i) ieškovė pateikė ieškinį atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl 7 000 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo;

ii) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir sumokėti 300 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria įpareigota sumokėti žyminį mokestį, pastarasis Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1238-392/2025 netenkintas, pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista;

iii) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi teismas atleido ieškovę nuo 250 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nustatė ieškovei terminą sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį;

vi) teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2025 m. rugsėjo 11 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųsta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartis, terminas trūkumams pašalinti pasibaigė 2025 m. rugsėjo 19 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Kadangi ieškovė nustatytu terminu trūkumų nepašalino – nesumokėjo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

13. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, visų pirma nurodo, kad terminą trūkumams pašalinti nustatydavo Vilniaus apylinkės teismo teisėja, nagrinėjusi bylą, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju terminą nustatė atskirąjį skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2778-864/2025 ieškovės atskirojo skundo, kuriuo ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartimi nustatytu ieškovei 7 dienų terminu, skaičiuojamu nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 50 Eur žyminio mokesčio dalį. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dalyką sudarė nustatytų trūkumų (neatidėtos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo) pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis formuojama teismų praktika, netenkinęs atskirojo skundo, nustatė ieškovei naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovės argumentai, jog trūkumams pašalinti terminą nustatė Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2778-864/2025, neeliminuoja ieškovės pareigos tokius trūkumus pašalinti, todėl apeliantės subjektyvaus pobūdžio vertinimas šiuo aspektu teisinės reikšmės neturi. Taigi, ieškovė turėjo per Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2778-864/2025 nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus.

14. Apeliantė atskirajame skunde nurodo ir argumentus, susijusius su dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimu iki galutinio sprendimo priėmimo, nurodydama, kad neatidėję dalies žyminio mokesčio tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek ir Vilniaus apygardos teismas, vykdė apgavystę. Atsakydamas į šį apeliantės atskirojo skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo jau išspręstas įsiteisėjusiomis tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartimi, tiek Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2778-864/2025, nurodant detalius argumentus, kurių pagrindu spręsta ieškovei neatidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatytas terminas sumokėti žyminio mokesčio dalį (nuo kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo apeliantė atleista). Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas apeliantės atskirąjį skundą, neturi teisinio pagrindo iš naujo spręsti to klausimo, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiomis nutartimis, taigi, dėl apeliantės argumentų, kuriais išreiškiama apeliantės nuomonė dėl neatidėtos žyminio mokesčio dalies, nepasisako.

15. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nenurodo, jog per nustatytą procesinį terminą pašalino ieškinio trūkumus, apeliantė apie Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2778-864/2025 buvo informuota (išsiųsta nutartis apeliantės nurodytu el. pašto adresu, kuriuo apeliantei ir anksčiau buvo siųsti procesiniai dokumentai), taigi, apylinkės teismas pagrįstai, nesant ištaisytiems ieškinio trūkumams, taikė proceso teisės normose numatytas pasekmes - skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, kad minėtos nutarties priėmimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis su pakartotiniu ieškiniu į teismą (ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams bei specialiuosius ieškiniui keliamus reikalavimus, turi būti sumokėtas žyminis mokestis, o tuo atveju, jeigu ieškovė siekia pasinaudoti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutu arba žyminio mokesčio atidėjimo institutu, atitinkamai suformuluoti prašymus bei pateikti teismui turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus).

16. Apeliantė kaip atskirojo skundo priedą pateikė ir skundą Vilniaus apygardos teismo pirmininkei, kuriame iš esmės nurodo argumentus, susijusius su dalies žyminio mokesčio atidėjimu. Visų pirma, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą apygardos teismo pirmininkas įstatymų nustatyta tvarka organizuoja ir kontroliuoja jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų ir teisėjų administracinę veiklą (104 straipsnis), kai tuo tarpu apeliantės skunde keliamas klausimas susijęs su atitinkamu procesiniu sprendimu, priimtu nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuris priimamas įgyvendinant procesinės teisės normose įtvirtintus reikalavimus bei teisėjo sprendimų nepriklausomumo principą. Antra, kaip matyti, apylinkės teismo priimta 2025 m. liepos 4 d. nutartis peržiūrėta apeliacine tvarka pagal apeliantės atskirąjį skundą. Trečia, tuo atveju, jeigu apeliantė ketina kreiptis su skundu į Vilniaus apygardos teismo pirmininką, toks skundas turėtų būti teikiamas tiesiogiai pirmininkui ir susijęs su apygardų teismų pirmininkams priskirta kompetencija.

Dėl civilinės bylos baigties

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepašalinus nustatytų trūkumų, pagrįstai taikė procesines pasekmes – skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, o jos naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

netenkinti ieškovės atskirojo skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.