Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – VĮ Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, P. G. ir R. G., –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių santrauka.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašė patikslintą pareiškimą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu yra pagrįstas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos patikslinto pareiškimo patenkinimui (b. l. 16-17).

4.1. Minėtas rūsys yra 21,91 kv. m., dydžio ir jis pilnai yra apjungtas su minėtu butu ne tik bendra laiptine, bet ir visom komunikacijomis, nes vonios patalpos bei tualetas yra tik rūsyje. 2008 m. sausio 24 d., jų iniciatyva, minėtas rūsys buvo pripažintas naudoti ir sudarytas statinio pripažinimo naudoti aktas. Minėto rūsio valdymo faktas buvo įregistruotas ir Valstybės įmonės Registrų centre 2009-04-07.

4.2. Patvirtino, kad per visą rūsio valdymo laikotarpį teisėtai rūsį valdė kaip savą, turėdami tikslą įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į rūsį. Patvirtino, kad per visą rūsio valdymo laikotarpį niekas nepareiškė jokių pretenzijų į rūsį ir/ar su juo susijusias daiktines teises, niekas neturėjo daugiau už P. G. ir R. G. teisių į šį rūsį, kurį pradėjo valdyti rūsio valdymo teise ir nebuvo dėl rūsio teisminio ar neteisminio ginčo. Patvirtina, kad tik jie rūsio valdymo laikotarpiu buvo sąžiningi šio rūsio valdytojai. Tai patvirtino ir 2010-05-27 buto pirkimo ir pardavimo sutartyje, kuri buvo patvirtinta notariškai ir kuria visas teises tiek į minimą butą, tiek į šio buto priklausinį – rūsį, perdavė pareiškėjai.

4.3. Prašo bylą nagrinėti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, byloje jiems nedalyvaujant, ir pareiškėjos E. G. pareiškimą tenkinti (b. l. 43-44).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Anlekomė“ firminiame blanke, namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai iš 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 27 butų 1993-11-14 raštiškai sutiko, kad UAB „Anlekomė“ vykdytų veiklą adresu esančiu (duomenys neskelbtini). 2008-01-24 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) butas, (duomenys neskelbtini) su rūsiu, ir išvardinti (akte) pripažinti tinkamais naudoti, pagalbiniai statiniai – rūsio patalpos, 21,91 kv. m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-04-07 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išraše Nr.(duomenys neskelbtini), apie nekilnojamo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamo turto registre nurodyta, kad Nekilnojamo turto registre įregistruoto turto (negyvenamoji patalpa – rūsys), esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotas – 21,91 kv. m. valdytojas yra P. G. Iš Vilniaus rajono 7-tojo notarų biuro notarės Jurgitos Šukienės patvirtintos 2010-05-27 Buto pirkimo ir pardavimo sutarties turinio nustatyta, kad sutartimi pardavėjai P. G. ir R. G. perleido pirkėjai E. G. nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pardavėjai Sutarties pagrindu perleido pirkėjai valdymo teisę į rūsį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), plotas – 21,91 kv. m. (rūsio valdymo atsiradimo momentas nuo 2009-04-07). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamo turto registro išrašo nustatyta, kad rūsys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Taip pat nustatyta, kad nuo 2009-04-07 iki 2010-05-31 rūsio, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo P. G., nuo 2010-05-31 rūsio valdytoja yra pareiškėja E. G. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašto „Dėl rūsio esančio (duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė laikotarpiu nuo 2009-04-07 iki dabar į nekilnojamojo turto patalpas – rūsį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių neturėjo ir neturi. VĮ Turto bankas duomenų apie tai, kad rūsys, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausytų Lietuvos Respublikai (paveldėjimo teisės ar kt. pagrindu) nepateikė. Tesimas neturi duomenų apie tai, kad kas nors nei pareiškėja turėtų daugiau teisių į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini). Tesimas taip pat neturi duomenų apie tai, kad kas nors kitas, ne pareiškėja, siektų įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į rūsį esantį (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados.

6. Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėja įgijo negyvenamąją patapą – rūsį, turintį 21,91 kv. m. bendro ploto, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniai, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-423-254/2019).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

10. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį gali būti laikomas net ir kelių valdytojų bendras daikto valdymo laikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018).

11. CK 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi, 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal teisinį reguliavimą fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu (pareiškėja nuo 2010-05-31 yra rūsio esančio (duomenys neskelbtini) valdytoja); duomenų apie tai, kad rūsys esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė nėra; rūsys esantis (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras Nekilnojamo turto registre įregistruotas valdytojos (pareiškėjos) E. G. vardu; suinteresuoti asmenys P. G., R. G., vėliau pareiškėja E. G. valdymo teisę į rūsį esantį (duomenys neskelbtini) valdymo teisę įgijo teisėtu būdu – notariškai tvirtintos (-ų) sutarties (-čių) pagrindais; suinteresuoti asmenys P. G., R. G. ir pareiškėja E. G. yra įsitikinę, kad niekas daugiau teisių į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), nei pareiškėja neturi, byloje duomenų apie tai, kad teismas turėtų prieiti priešingos išvados nėra; suinteresuoti asmenys P. G., R. G. ir pareiškėja E. G. visą valdymo laiką rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), valdė (valdo) kaip savo nuosavybę – 2008-01-24 P. G. ir R. G. iniciatyva, minėtas rūsys buvo pripažintas tinkamas naudoti ir sudarytas statinio pripažinimo naudoti aktas (duomenys neskelbtini), Rūsys ir butas (duomenys neskelbtini) yra neatsiejamai susiję bendromis komunikacijomis – tualetas, bei vonios kambarys yra tik Rūsyje, kuriuo pareiškėja, kaip ir butu, naudojasi kaip savo nuosavybe, be to, į Rūsį ir butą yra įrengtas tik vienas įėjimas, per butą; nuo 2009-04-07 iki 2010-05-31 rūsio esančio (duomenys neskelbtini), valdytojas buvo P. G., nuo 2010-05-31 rūsio valdytoja yra pareiškėja E. G., pareiškimo pateikimo teismui dienai Rūsio nepertraukiamas valdymas yra ilgesnis nei 10 metų, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė – kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu, atsižvelgiant į šią taisyklę laikytina, kad suinteresuotas asmuo P. G. ir pareiškėja E. G. valdė rūsį, (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai.

13. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad yra tenkintos visos sąlygos dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu.

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja E. G., nusipirkusi butą ir rūsio valdymo teisę iš ir suinteresuotų asmenų P. G. bei R. G., atvirai, sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai, daugiau nei dešimt metų (įskaitant laikotarpį kai rūsio valdymo teisę turėjo suinteresuoti asmenys P. G. bei R. G.) valdė rūsį ir įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini).

15. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra pagrindas įteisinti nuosavybės teisę į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263 str., 265 str., 268 str. 3 d., 270 str., 533 str., –

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į rūsį, esantį (duomenys neskelbtini), plotas – 21,91 kv. m.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įteisinti nuosavybės teises.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.