Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-11-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1003-730/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-19
Bylos Nr.
e2A-1003-730/2021
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00135-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1003-730/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00135-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės ir Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui A. J. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų K. J. ir Š. J. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 220 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis, pradedant nuo ieškinio padavimo teisme iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo nuo 2019 m. vasario 1 d. susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro 7 650 EUR (200 EUR x 24 – 1950 EUR, kuriuos per šį laikotarpį sumokėjo atsakovas), priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas yra K. J. ir Š. J. tėvai. Dėl skirtingų gyvenimo būdų ir pažiūrų į šeimą, šeiminį gyvenimą, buitį, laisvalaikį, darbą tarp šalių kildavo vis daugiau konfliktinių situacijų, dėl to nuo 2019 m. metų šalys negyvena kartu. Atsakovas gyvena atskirai, todėl vaikų išlaikymu, ugdymu, priežiūra rūpinasi ieškovė. Nurodo, kad atsakovas neskiria pakankamai lėšų sūnų išlaikymui. Ieškovės nuomone, atsakovas turi teikti išlaikymą vaikams po 220 EUR kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Būtinas išlaidas sudaro išlaidos, reikalingos maistui, higienos reikmėms, rūbams, avalynei, vaistams, ugdymui, laisvalaikiui ir kt. Prašomo priteisti dydžio išlaikymas reikalingas, apskaičiavus minimalius būtinus sūnų poreikius bei vaikų visapusiško vystymosi poreikius. Taip pat prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 m. vasario 1 d. po 200 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį (200x2x24) mokamomis periodinėmis išmokomis, (minusavus atsakovo per šį laikotarpį sumokėtus 1 950 EUR), tai sudaro 7 650 EUR.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo vaikams dydžiu bei reikalavimu priteisti 7 650 EUR išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad ieškovė nedetalizavo, kokie yra vaikų poreikiai ir kokia pinigų suma būtina kas mėnesį tenkinti vaikų poreikius, nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Mano, kad visiškai atitinka vaikų poreikius 200 EUR suma kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau priešingai nei nurodo ieškovė, pareigą skirti išlaikymą vaikams turi ne tik jis, bet ir pati ieškovė. Todėl 200 EUR suma kiekvienam vaikui kas mėnesį turi būti paskirstoma tarp abiejų tėvų proporcingai atsakovo ir ieškovės turtinei padėčiai. Atsakovas nurodo, kad yra pensininkas. Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki šios dienos vienintelės atsakovo gaunamos pajamos yra apie 490 EUR kas mėnesį gaunama pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Padidinti gaunamas pajamas šiuo metu nėra jokių objektyvių galimybių dėl amžiaus, sveikatos būklės ir paskelbto karantino. Nurodo, kad jis turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtinas nuolatinis vaistų vartojimas bei negalimas fizinis krūvis. Dėl šių aplinkybių jokių galimybių gauti didesnes pajamas, nei šiuo metu gaunamos apie 490 EUR kas mėnesį, nėra. Be to, šiuo metu jis yra paėmęs vartojimo kreditą, moka kiekvieną mėnesį po 46,88 EUR įmokas. Tuo tarpu iš ieškovės prie ieškinio pareiškimo pridėtos pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos 2019 metais buvo 27 374,68 EUR, tai sudaro 2 281,22 EUR kas mėnesį. Tokiu būdu ieškovės gaunamos pajamos 2019 metais buvo 4,6 karto didesnės nei atsakovo. Nurodo, kad teikė didesnį išlaikymą vaikams, nei nurodo ieškovė, kadangi pirko televizoriaus tvirtinimą, multimedijos sistemą, mobilųjį telefoną, akumuliatorinį suktuvą. Nurodo, kad papildomai išlaikymui skyrė 3 871,84 EUR. Pažymi, kad ieškovė nepateikė duomenų apie vaikams išleidžiamas lėšas ir jos skiriamas lėšas vaikų išlaikymui, teikiamo išlaikymo dydį. Mano, kad didesnis nei 70 EUR dydžio kiekvienam vaikui priteisimas, atsižvelgiant į jo dabartinę turtinę padėtį, sveikatos būklę, būtinybę nuolat vartoti vaistus, į neturėjimą galimybės šiuo metu padidinti gaunamas pajamas, reikštų visišką palikimą jį be jokių pragyvenimo lėšų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, pasikeitus turtinei padėčiai, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti teismo priteistą iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį.

3. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės būstas yra tinkamas vaikų fiziniams, protiniams ir emociniams poreikiams tenkinti. Skyrius pateikė nuomonę, kad įvertinus tai, jog faktiškai iširus bendram tėvų gyvenimui vaikai liko gyventi su mama, mažamečiai yra prisirišę prie mamos, mama tinkamai rūpinasi sūnumis, tarnyba neprieštarauja, kad šalių mažamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Taip pat nurodė, kad ieškovės prašoma 220 EUR suma kiekvienam vaikui išlaikyti neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams bei atitinka jų poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė nepilnamečių vaikų K. J. ir Š. J. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. J., mokamą po 185 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui Š. J., mokamą po 185 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatė, kad priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų K. J. ir Š. J. 5 000 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 736 EUR bylinėjimosi išlaidų, 75 EUR žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 212 EUR žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė, priėmė ieškovės ieškinio reikalavimų dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo, viršijančio 5 000 EUR, atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė, grąžino ieškovei 25 EUR jos 2021 m. kovo 3 d. valstybei sumokėto žyminio mokesčio permoką. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

Atsiliepimas

4.1. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad šalių vaikai nuo pat šalių išsiskyrimo gyvena kartu su ieškove. Tarnyba nurodė, jog neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas. Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaikų interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.

4.2. Dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė detalaus kasmėnesinių išlaidų skaičiavimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu pagrindė vaikų būtinuosius poreikius. Teismas, atsižvelgęs į vaikų amžių, į tai, kad ieškovės grindžiama išlaikymo suma neviršija minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, konstatavo, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra objektyvi. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju vertinant atsakovo galimybes teikti 220 EUR išlaikymo sumą reikia atsižvelgti į tai, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, tai riboja jo galimybes pasirinkti darbą, tačiau pats atsakovas nurodė, kad jam dirbti neapsimoka, nes mažėja pensija. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo sveikatos būklę, gaunamas pajamas, nutarė ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti po 185 EUR išlaikymą kiekvienam vaikui.

4.3. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė po šalių išsiskyrimo teikė išlaikymą vaikams, vaikai su ja gyveno ir, ieškovės teigimu, atsakovas turėjo teikti 200 EUR išlaikymą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė gaudavo išmokas iš valstybės biudžeto (išmokos vaikams), į tai, kad nuo 2019 m. vasario 1 d. ieškovas turėjo teikti išlaikymą vaikams, konstatavo, jog atsakovas yra skolingas ieškovei 8 681 EUR, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė reikalavimą sumažino iki 5 000 EUR sumos, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 000 EUR teikto išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėjo, kad atsakovas rašytiniais įrodymais nepagrindė atsiliepime nurodytų motyvų, jog teikė didesnį išlaikymą vaikams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą, priteisiant iš apelianto išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. J., mokamą po 70 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisti iš apelianto išlaikymą nepilnamečiam vaikui Š. J., mokamą po 70 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. kovo 5 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisti iš apelianto nepilnamečių vaikų K. J. ir Š. J. 1 480 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Dėl išlaikymo priteisimo nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, įrodinėjanti išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, neturi pareigos tai pagrįsti. Teigia, kad teismas, nevertindamas įrodymų viseto, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismo sprendimas yra priimtas nevisapusiškai, ne iki galo ir neobjektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių bei įrodymų patikimumo, įrodymų pusiausvyros, įrodymų pakankamumo principų, ignoravo apelianto paaiškinimus bei bylos medžiagą, tačiau patikėjo ieškovės paaiškinimais.

5.2. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kiekvienas iš tėvų turėtų nepilnamečiams vaikams skirti išlaikymui po 185 EUR. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad jis gauna žymiai mažesnes pajamas, atsakovo padėtis dėl amžiaus ir sveikatos neleidžia teikti didesnio išlaikymo. Pažymi, kad buvo hospitalizuotas ir jam buvo atlikta širdies operacija.

5.3. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodo, kad teismo sprendimo dalis priteisti įsiskolinimą nuo 2019 m. vasario 1 d. yra nepagrįsta. Teigia, jog atsakovas gyvendamas atskirai rūpinosi vaikais, pirko žaislus, pervedė 2 357 EUR sumą, yra papildomai išleidęs apie 1 400 EUR, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Mano, kad šiuo atveju įsiskolinimas turi būti priteistas nuo tos dienos, kada pareikštas toks reikalavimas, tai yra nuo 2021 m. kovo 4 d.

Atsiliepimas

6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus ir šalių argumentus, kuriuos byloje buvo pateikusios šalys, o vien tai, kad apeliantas iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo sprendimo išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas. Teigia, kad apelianto paaiškinimai dėl jo sveikatos problemų byloje nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais, kad dėl minėtų ligų jis visiškai negali dirbti jokio darbo. Nors teismas pripažino ir sutiko, jog atsakovui dėl turimų sveikatos sutrikimų galbūt yra apribota galimybė pasirinkti darbą, tačiau taip pat įvertino apelianto poziciją dėl mažamečių jo sūnų – atsakovas nurodė teismo posėdžių metu, kad jam neapsimoka dirbti, kadangi tokiu atveju mažinama jo gaunama pensija.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog byloje esantys duomenys aiškiai patvirtina, jog apeliantas pirkinius davė savo laisva valia kaip dovaną vaikams, nepasitaręs su ieškove dėl jų būtinumo, todėl tokie pirkiniai – dovanos vaikams – negali būti įskaičiuojami į vaikų išlaikymą, nes teikiamos kiekvieno iš tėvų laisva valia. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, priimdamas apelianto skundžiamą sprendimą, visiškai pagrįstai jame nusprendė, jog atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 5 000 EUR.

6.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, jo motyvuojamojoje dalyje, remdamasis byloje esančiais įrodymais, išsamiai ir pagrįstai išdėstė argumentus bei motyvus, dėl kurių tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus. Todėl vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs apeliantui, nereiškia, kad skundžiamas sprendimas yra netinkamai motyvuotas, o pirmosios instancijos teismas nevertino byloje apelianto pateiktų įrodymų ir argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

8. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su apelianto prašymu nesutinka.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

10. Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

11. Atsižvelgdama į apelianto prašymo argumentus, proceso teisės normas reglamentuojančias apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles, teisėjų kolegija nutaria, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas prašydamas skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenurodė jokių motyvų, dėl kurių prašoma skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), proceso teisės normas reglamentuojančias apeliacinių skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnis), apelianto prašymas skirti žodinį teismo posėdį netenkinamas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurią teismas priteisė vaikams išlaikymą po 185 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi įrodyti išlaidų, pagrindžiančių vaikų poreikius, be to, teismas, nevertindamas įrodymų viseto, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teigia, kad teismo sprendimas yra priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus bylos aplinkybes.

13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl ieškovės reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai K. J., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metai), ir Š. J., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) metai), gyvena kartu su ieškove. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo šalių paaiškinimais nustatytos faktinės aplinkybės, jog šalys kartu negyvena nuo 2019 metų pradžios, santuokos šalys nebuvo sudariusios. Remiantis Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, neprieštaravo, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

15. Ieškovė, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, patikslintame ieškinyje nurodo, kad dviejų mažamečių vaikų poreikių patenkinimui būtina po 220 EUR suma kas mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė nepateikė detalaus išlaidų apskaičiavimo, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos išlaidas sudaro 218 EUR įmoka būsto paskolos dengimui, komunaliniai mokesčiai nuo 100 EUR iki 150 EUR, mokestis už darželį 45 EUR, maistas apie 250 EUR, mokyklą lankančio vaiko paruošimas į mokyklą perkant uniformą ir kitus rūbus apie 200 EUR (kartais), pratybos 70 EUR, darželį lankančio vaiko speciali ortopedinė avalynė apie 50 EUR, kurią keičiantis sezonui reikia atnaujinti, specialus kremas (duomenys neskelbtini) vaikui apie 20 EUR, vaikų pramogoms iki 50 EUR (kartingas ir pan.), nenumatytos išlaidos vaikų sveikatos poreikiams tenkinti (pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 14 d. posėdžio garso įrašo 7.42–17.30 min., 25.00–28.00 min.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra realios ir būtinos.

16. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Išlaikymas savo esme skirtas nuolatiniams nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, tai yra maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kitiems visapusiško vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti. Protingus vaiko poreikius lemia vaiko gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Taigi išlaikymas yra skirtas nuolatiniam ir kasdieniam būtinų sąlygų vaikui vystytis sudarymui.

17. Pirmiausia byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2019 metų pradžios faktiškai gyvena su ieškove, todėl ieškovė objektyviai patiria ne tik nuolatinių išlaidų, tačiau ir išlaidas, kurios yra patiriamos ir šalių nepilnamečiams vaikams nenumatytiems būtiniesiems poreikiams patenkinti (vaistai, medicininės paslaugos, vaikų išvykos ir pan.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas detaliai įvertinęs šalių vaikų poreikius pagal byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į vaikų amžių, lankomas ugdymo įstaigas, į tai, jog vaikai gyvena kartu su ieškove, padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos yra objektyvios ir pagrįstos, įvertino, kad šalių visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pavyzdžiui, atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis sutiktina.

18. Įstatymas nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tėvų valdžios lygybės principas, nurodytas CK 3.156 straipsnyje, nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, motina, todėl ir objektyviai didesnė pareigų auklėjant, prižiūrint, bendraujant su vaiku bei rūpinantis juo dalis tenka ieškovei, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė, augindama vaikus, patiria ne tik nuolatines, bet ir nenumatytas išlaidas išvykoms, rūbams, vaistams, gydytojams ir pan. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti ir tai, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus.

19. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių argumentus (nutarties 15 punktas), daro išvadą, kad ieškovė grįsdama reiškiamus reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodė pakankamai išsamius duomenis apie patiriamas išlaidas vaikų mitybos poreikiams, aprangai, jų ugdymui, leidžiamam laisvalaikiui, komunalines išlaidas. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog K. J. yra reikalingi vaistai (kremas) (duomenys neskelbtini) gydyti, dėl to ieškovė objektyviai patiria išlaidų ir tinkamai vaiko sveikatos būklei užtikrinti. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes priimdamas teismo sprendimą išsamiai įvertino, išsamiai pasisakė dėl vaikų būtinųjų poreikių, todėl šiuo aspektu nesutiktina su apeliantu, jog teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimus ar teismo sprendimą priėmė neobjektyviai įvertinęs bylos faktines aplinkybes.

20. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kiekvienam iš šalių vaikų yra priteista po 185 EUR suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturi būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalių nepilnamečiams vaikams yra priteista kur kas mažesnė suma nei pusė minimalios mėnesinės algos, tai sudarytų apie 234 EUR (atskaičius mokesčius), į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė detaliai nurodė ir pagrindė patiriamas išlaidas vaikų kasmėnesiniam poreikių patenkinimui, į tai, kad ieškovės nurodytos išlaidos, atsižvelgiant į vaikų amžių, lankomas ugdymo įstaigas, laikytinos objektyviomis ir įrodytomis (nutarties 17–19 punktai), daro išvadą, jog apelianto nurodyti argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo vertinant nepilnamečių vaikų poreikius yra nepagrįsti.

21. Antra, apeliantas nurodo, kad teismas priteisdamas po 185 EUR sumą nepilnamečiams vaikams netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, neatsižvelgė į tai, kad jis gauna mažesnes pajamas nei ieškovė, be to, atsakovo padėtis dėl amžiaus ir sveikatos neleidžia teikti priteisto išlaikymo.

22. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, tai yra išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

23. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nesutinka su apelianto argumentais, jog šalių turtinė padėtis, sprendžiant priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimą, nebuvo tinkamai įvertinta. Kaip matyti, ieškovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris įgytas paėmus paskolą iš banko. Ieškovė nurodė, kad moka kas mėnesį 218 EUR paskolos įmoką (nutarties 15 punktas), ieškovė valdo 16 metų senumo automobilį „Ford“ ir jos gaunamos pajamos yra apie 2 000 EUR per mėnesį. Atsakovui priklauso nuosavybės teise 1221/2484 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esančio 31/100 dalys namo, kurių bendra rinkos vertė apie 60 000 EUR, atsakovas valdo 18 metų senumo sunkvežimį MAN, gauna apie 500 EUR pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

24. Apeliantas iš esmės teigia, jog jis negali teikti išlaikymo vaikams dėl turtinės padėties, sveikatos, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (gaunamos pensijos dydį, valdomą sunkiasvorę transporto priemonę), apelianto paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tai yra, jog apeliantas išėjo iš darbo savo noru (pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 14 d. posėdžio garso įrašo 7.42–17.30 min., 40.00–41.00 min.), į tai, jog apeliantas darbo biržoje nesiregistravo, netekto nedarbingumo nenusistatinėjo ir šių veiksmų neatliko sąmoningai (pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 14 d. posėdžio garso įrašo 7.42–17.30 min., 43.30–47.00 min.), daro išvadą, jog šiuo atveju apelianto argumentai dėl jo turtinės padėties nėra sudarantys pagrindą mažinti priteistą išlaikymą vaikams. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad apeliantas nesiekė gauti papildomų pajamų, nebuvo pakankamai rūpestingas vykdydamas pareigą teikti išlaikymą vaikams, taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas valdo sunkiasvorę transporto priemonę (sunkvežimį), kuri, labiau tikėtina, naudotina pajamoms gauti, o ne kasdieniams poreikiams tenkinti, o ir be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka paaiškėjo naujos aplinkybės - nuo 2021 m. spalio 20 d. apeliantas įsidarbino (duomenys neskelbtini).

25. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas gauna apie 500 EUR pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat nustatyta, kad apeliantas nuo 2021 m. spalio 20 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, darytina labiau tikėtina išvada, kad apelianto gaunamos pajamos šiuo metu yra pakankamos ir jo turtinė padėtis leidžia teikti vaikams po 185 EUR išlaikymą.

26. Kita vertus, iš dalies sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydžio.

27. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, tai ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Įstatymas numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

28. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikė tinkamai nuo 2019 m. vasario mėnesio, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad nuo 2019 metų vasario iki 2020 metų vasaros išlaikymą apeliantas mokėjo, jis nebuvo pastovus, o nuo 2020 metų vasaros apeliantas nuolat mokėjo 100 EUR išlaikymą už abu vaikus (pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 14 d. posėdžio garso įrašo 17.00–20.00 min.). Apeliacinės instancijos teismas ištyręs šalių pateiktus rašytinius įrodymus apie apelianto teiktą išlaikymą laikotarpiu nuo 2019 metų vasario iki ieškinio pateikimo (2021 m. kovo 5 d.) nustatė, kad apeliantas yra nurodytu laikotarpiu sumokėjęs 1 720 EUR sumą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto gaunamos pajamos nurodytu laikotarpiu (retrospektyviai) buvo mažesnės, kadangi apeliantas pradėjo dirbti tik 2021 m. spalio 20 d., apelianto pateikti rašytiniai įrodymai taip pat pagrindžia, jog jo pajamas iš esmės sudarė gaunama pensija, jo sveikatos būklė buvo prasta, jam buvo atlikta operacija, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytu laikotarpiu (retrospektyviai) apeliantas galėjo teikti mažesnį – 115 EUR – išlaikymą kiekvienam vaikui. Kaip matyti, apeliantas tinkamai išlaikymo neteikė 25 mėnesių laikotarpį, todėl laikytina, kad apelianto išlaikymo faktinis įsiskolinimas, atsižvelgiant į išmokėtą 1 720 EUR sumą, yra 4 030 EUR ((115 EUR x 25 mėn. x 2) – 1 720 EUR), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, priteisiant iš apelianto ieškovei 4030 EUR išlaikymo įsiskolinimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

30. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme: 100 EUR žyminį mokestį, 800 EUR advokato pagalbos išlaidas.

31. Nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies – 90,3 procentai patenkintų reikalavimų (100 procentai neturtinių reikalavimų + 80,6 procentai turtinių reikalavimų / 2). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys pareikštų neturtinių reikalavimų dalyje patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 75 EUR žyminio mokesčio, sumokėto už neturtinius reikalavimus, o permokėti 25 EUR žyminio mokesčio grąžintini ieškovei. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys pareikštų turtinių reikalavimų dalyje patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš apelianto priteistina 720 EUR (800 Eur x 0,90) bylinėjimosi išlaidų.

32. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteistina 190,57 EUR (185 + 185 x 12) + 4030) x 0,03 – 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

34. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 12–32 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas dalyse, kuriomis priteistas išlaikymo įsiskolinimas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal CPK 98 straipsnį, duomenys apie faktines patirtas bylinėjimosi išlaidas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

36. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 300 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliantas rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

37. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu pareiškė du reikalavimus priteisti (sumažinant) nepilnamečiams vaikams K. J. ir A. J. po 70 EUR išlaikymo, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Šie apeliacinio skundo reikalavimai atmesti 100 procentų. Apeliantas taip pat prašė priteisti (sumažinant) iš apelianto nepilnamečių vaikų K. J. ir Š. J. 1 480 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Šis apelianto reikalavimas patenkintas iš dalies (19,40 procento). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, laikytina, kad apelianto apeliacinio skundo reikalavimų patenkinta 8,84 procento. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš apelianto priteistina 273,48 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Dėl įrodymų priėmimo.

38. Atsakovas procesinio sprendimo priėmimo dieną į bylą pateikė savo atsiskaitomosios sąskaitos išrašą. Prašymas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui gali būti teikiamas iki teismo posėdžio pradžios (CPK 314 straipsnis), tačiau atsakovas naujus įrodymus – atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, kaip nurodyta, pateikė tik apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dieną, todėl jį atsisakoma priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. J. priteistas 5 000 EUR išlaikymo įsiskolinimas, ir priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų K. J. ir Š. J. 4 030 EUR dydžio išlaikymo įsiskolinimą ieškovei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 720 EUR advokato pagalbos išlaidų, 75 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 190,57 EUR žyminio mokesčio, sumokėti šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 273,48 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apelianto A. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Atsisakyti priimti atsakovo A. J. pateiktą atsiskaitomosios sąskaitos išrašą.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė