Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28426-2024 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-28426-2024 D. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, jam paskirta nuobauda – 1200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių, dėl to, kad jis 2024 m. spalio 9 d., 19.21 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai tikrinimo metu nustatytas 1,25 prom. neblaivumas, bei nesilaikė saugaus atstumo ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė, šiais savo veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 14, 126 punktus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. Ž. nurodė, jog važiuojant (duomenys neskelbtini) sustojo prie raudono šviesoforo signalo ir pajuto smūgį į automobilio galą. Už automobilio vairo, kuris į jį atsitrenkė, sėdėjo pareiškėjas D. A. Matė, jog šis asmuo yra neblaivus, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Jo (K. Ž.) automobiliui jokių apgadinimų nebuvo padaryta, į draudimo bendrovę nesikreipė, pareiškėjui pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. To pačio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Nagrinėjamu atveju nusižengimo padarymo aplinkybės bei D. A. kaltės klausimas neginčijami, pareiškėjas prašo veiką perkvalifikuoti iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį bei sumažinti paskirtos administracinės poveikio priemonės taikymo terminą, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Sprendžiant pareiškėjo prašymą perkvalifikuoti jo padarytą administracinį nusižengimą, svarbu atkreipti dėmesį, jog iš Institucijos 2024 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-28426-2024 matyti, jog D. A. buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, už tai, jog būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, nesilaikė saugaus atstumo ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė. Visgi teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. Ž. nurodė, jog po eismo įvykio apžiūrėjus transporto priemonę, jo automobiliui jokių apgadinimų nebuvo padaryta, į draudimo bendrovę nesikreipė, o D. A. pretenzijų neturi. Šiuos K. Ž. teismo posėdyje duotus parodymus patvirtina ir tai, jog byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galimą spręsti bei kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo automobiliui būtų padaryta žala, pvz. eismo įvykio dalyvių automobilių fotografijų, kuriose atsispindi po eismo įvykio atsiradę apgadinimai, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių sugretinimo fotografijų, po eismo įvykio atsiradusių apgadinimų remonto sąmata ar pan. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei <...> sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė <...>. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 ir 3 dalyse (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nurodytų pažeidimų (2 dalyje buvo nustatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), 3 dalyje – už straipsnio antrojoje dalyje nurodytus veiksmus, padarytus, be kita ko, neblaivaus asmens), kurie atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo požymius, padarymo, yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu, pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (nutartys administracinėse bylose Nr. N-575-2179/2009, N-62-2509/2010, N-261-3550/2010, N-62-7988/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas siejamas su tuo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę (nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-46/2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-45-495/2019). Taigi, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu nuketėjusiojo duotus parodymus, byloje esančią medžiagą ir teismų suformuotą praktiką, spręstina, jog šioje byloje nėra nustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas, kuris yra būtinas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymis. Dėl to pareiškėjo D. A. veiksmai, t. y. automobilio vairavimas būnant neblaiviu, perkvalifikuotini iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Perkvalifikavus D. A.padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, iš naujo spręstinas nuobaudos skyrimo klausimas. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur. To pačio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinanti aplinkybė laikytina tai, jog jis savo kaltės neneigė, pripažino administracinio nusižengimo padarymą ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš Administracinių nusižengimų registro nustatyta, jog D. A. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už šiukščius KET pažeidimus. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. A. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 800 Eur bauda ir minimaliam terminui nustatytina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 metams.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl žemiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Visų pirma, nustatyta, kad D. A. vairavo automobilį, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, tačiau didesnis negu šio neblaivumo laipsnio vidurkis. D. A. nustatytas 1.25 promilės neblaivumas. Pažymėtina, jog pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik paties pažeidėjo sveikatai ir gyvybei, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Tokiais savo veiksmais D. A. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus.

Antra, byloje nenustatyta D. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o į tai, kad jis neneigė savo kaltės ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusižengimų, anksčiau nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, buvo atsižvelgta paskiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.

Trečia, darbo praradimas ir dėl to atsiradę finansiniai nuostoliai bei teisės vairuoti transporto priemones būtinumas darbo veiklai ar rūpinantis artimaisiais, nesudaro išskirtinių aplinkybių, kurios leistų šios specialios teisės atėmimo terminą sumažinti. Nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas, bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad D. A. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga siekiant tinkamai vykdyti darbines funkcijas bei rūpinantis šeimyniniais reikalais, suvokė, jog šią teisę praradęs gali finansiškai nukentėti, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pareiškėjo poreikiai, jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės, viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-323-919/2019). Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis). Vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės poveikio priemonės paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų ar sunkumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją švelninti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. skundas tenkintinas iš dalies ir Institucijos 2024 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-28426-2024 keistinas dalyje dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo, kitoje dalyje nutarimas nekeistinas. Įvertinęs tiek teismui pateiktame pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, tiek teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, teismas sprendžia, kad paskiriama administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

D. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28426-2024 dalyje dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo – perkvalifikuoti iš ANK 423 straipsnio 3 dalies į ANK 422 straipsnio 5 dalį ir D. A. paskirti administracinę nuobaudą – 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 1 (vieniems) metams, kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.