- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2S-1611-480/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04148-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei A. A. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir turto dalies atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas:
- pripažinti A. Š. nuosavybės teisę į ½ neregistruoto 99,93 kv. m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., užfiksuoto 2019-10-13 UAB „Geodara“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, žymėjimas plane 1A1p; ½ neregistruotos 7,86 m. ilgio tvoros, esančios (duomenys neskelbtini)., Kauno r., užfiksuotos 2019-10-13 UAB „Geodara“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, žymėjimas plane t1; ½ neregistruotos 17,75 kv. m. medinės pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno r., užfiksuotos 2019-10-13 UAB „Geodara“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, žymėjimas plane P;
- pripažinus A. Š. nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, ½ tvoros ir ½ pavėsinės, atidalinti šias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės sekančiai: ½ neregistruoto 99,93 kv. m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., Kauno r., priteisti A. A., o iš A. A. priteisti A. Š. 33 670,00 Eur kompensaciją; ½ neregistruotos 7,86 m. ilgio tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno r. priteisti A. A., o iš A. A. priteisti A. Š. 35 Eur kompensaciją; ½ neregistruotos 17,75 kv. m. medinės pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno r. priteisti A. A., o iš A. A. priteisti A. Š. 788,5 Eur kompensaciją;
- priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas apsigyveno kartu su atsakove. Buvo vedamas šeimyninis gyvenimas, ieškovas rūpinosi atsakovės nepilnamečiais vaikais, vėliau 2015 m. šalys susilaukė dukters. Ieškovas atsikraustė gyventi į atsakovei priklausantį sodo namelį. Norėdamas pagerinti šeimos gyvenimo kokybę, ėmėsi sodo namelio pagerinimo, žemės sklypų tvarkymo darbų, įrengė tvorą, pastatė pavėsinę. Darbai buvo finansuojami iš ieškovo ir ieškovo tėvų dovanotų lėšų, naudojamos ieškovo tėvo dovanotos medžiagos, pats ieškovas dirbo visose darbų etapuose. Iš sodo namelio pastatytas gyvenamasis namas, tvora ir pavėsinė yra laikytini šalių jungtinės veiklos rezultatu. UAB „Geodara“ kadastrinių matavimų byloje užfiksuota, kad 54,86 kv. m. sodo namelis pagerintas pristatant priestatą, uždengiant naują stogą, atlikus vidaus įrengimo darbus, ko pasėkoje iš sodo namelio 2014 m. buvo sukurtas naujas objektas – 99,93 kv. m. gyvenamasis namas (žymėjimas UAB „Geodara“ kadastrinių matavimų byloje 1A1p).
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo ieškinio reikalavimus apie atliktus pagerinimus žemės sklypuose, sodo namelyje, pavėsinėje, tvoroje, nepateikia jokių duomenų apie gautus leidimus, nekilnojamojo turto registraciją. Dėl nuosavybės teisės į objektą ar jo dalį turi būti sprendžiama ne pagal (ne) gyvenimo kartu faktą ar trukmę, o pagal susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą, kaip bendrą nuosavybę, (ne) egzistavimą. Atsakovė su ieškovu nebuvo sutarusi dėl jokios jungtinės veiklos vykdymo. Visas nekilnojamas turtas - sodo namas, žemės sklypai buvo įgyti atsakovei su ieškovu negyvenant kartu, ieškovas į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį sodo namelį su visais statiniais atsikraustė atsakovei asmeninės nuosavybės teise valdant šį turtą ir atlikus daug pagerinimų, kurie nebuvo įregistruoti. Jei ir buvo atlikti pagerinimai, tai šie pagerinimai tegalėjo būti padaryti iš atsakovės gaunamų piniginių lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 6 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei A. A. nutraukė.
5. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog statinys – gyvenamasis namas, į kurio ½ dalį ieškovas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę, nėra savavališka statyba. Taip pat byloje nebuvo pateiktų įrodymų, patvirtinančių tokių statinių, kaip tvora ir pavėsinė pastatymo teisėtumą. Patikrinus viešus duomenis apie statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus statybų informacinėje sistemoje https://infostatyba.lt, nustatyta, jog statybos pabaigą patvirtinančių dokumentų pagal Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį adresu Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), statybų informacinėje sistemoje nėra registruota. Asmuo, savo darbu ir (ar) lėšomis atlikęs statybos darbus (statytojas) ir teisėtai pastatęs statinį ar jo dalį, įgyja nuosavybės teisę tik tuo atveju, jeigu statyba yra užbaigta. Nesant duomenų apie tai, jog atsakovei A. A. nuosavybės teise priklausančio nebaigtos statybos sodo namelio rekonstrukcija sukuriant naują daiktą – gyvenamąjį namą, buvo įvykdyta nenukrypstant nuo jo projekto, bei nesant statybos pabaigą patvirtinančio dokumento, iš kurio teismas galėtų daryti išvadą, jog statybos būdu, teisėtai, nepažeidžiant statybos teisės aktų reikalavimų, buvo sukurti nauji nekilnojamieji daiktai – gyvenamasis namas, o taip pat pavėsinė bei tvora, į kurių ½ dalį ieškovas ieškiniu prašo jam pripažinti nuosavybės teisę, darytina išvada, jog nesant ieškovo nurodytų civilinės apyvartos objektų, ieškovo ieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo: 1) nustačius, kad byla pagal pareikštą ieškinį galėjo būti išnagrinėta iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį; 2) nustačius, kad byla negalėjo būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nustatant ieškovui teisę pašalinti ieškinio trūkumus arba įpareigoti pirmosios instancijos teismą atlikti šiuos veiksmus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 buvo sprendžiamas klausimas dėl neregistruotų nekilnojamųjų daiktų (tvora su šuns voljeru ir malkinė) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jų padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas, nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta.
1.2. Netgi jeigu laikyti, kad teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo statiniai negali būti laikomi civilinės apyvartos objektais, tai vis tiek neturėjo būti kliūtimi bent iš dalies išnagrinėti ieškinį. Tiek savavališka statyba, tiek neįteisinta statyba nesukuria nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tačiau sukuria nuosavybės teisę į statybines medžiagas. Tokie ieškinio reikalavimai galėjo būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka ir sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo į juos tiek kaip į nekilnojamuosius daiktus, tiek kaip statinius sudarančias statybines medžiagas.
1.3. Teismo sudėtis keitėsi, tačiau nei viena teisėja neįžvelgė, kad ieškinys negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Ieškinys teismui pateiktas 2019 m. kovo 8 d., taigi bylos nagrinėjimas truko daugiau nei 4,5 metų, nors, kaip paaiškėjo sprendimo priėmimo stadijoje, jis net negalėjo būti nagrinėjimas. Negana to, byloje buvo atliktos net 4 teismo ekspertizės, pateikta 1 specialisto išvada, apklausta eilė liudytojų, šalys davė išsamius paaiškinimus, šalys buvo atstovaujamos advokatės ir advokato padėjėjo, kas rodo, procesinių veiksmų gausą ir ženklias bylinėjimosi išlaidas.
1.4. Jeigu reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į statinius – kaip nekilnojamuosius daiktus negali būti nagrinėjimas, gali būti nagrinėjamas reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę į statinius – kaip statybinių medžiagų visumą. Teismas turėjo suteikti galimybę pašalinti ieškinio trūkumus.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m., spalio 6 d. nutartį. Priteisti iš apelianto atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. atsakovė asmenine nuosavybe įsigijo 2 žemės sklypus bei sodo namą ir kitus statinius, gavo leidimą rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą. Teismas pagrįstai, teisingai ir teisėtai, remdamasis tiek CK nuostatomis, tiek suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodė, kad nors nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įgyjamą statybos procese pastatant naują statinį arba dėl pastato kapitalinio remonto atkuriant statinio savybes arba pagerinant iš esmės, taip padidinant statinio vertę, įgyti nuosavybės teisę į statinį, taip pat visas savininko teises ir savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. buvo teisėtas.
Šalies argumentai
2.2. Nėra jokios teismų praktikos apie tai, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimus išdėstytų „lanksčiai“. Ieškovas jokių alternatyvių reikalavimų nekėlė, t. y. ieškiniu buvo prašoma pripažinti apelianto (ieškovo) nuosavybės teisę. Ieškovas aiškiai, suvokiamai ir konkrečiai suformulavo savo ieškinio reikalavimus ir tai buvo labai konkretūs reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo, o ne lankstūs ar alternatyvūs ieškinio reikalavimai.
2.3. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Teismas aiškiai nurodė, kad netgi keletą kartų pasikeitus teismo sudėčiai ir šalims neprašant pradėti bylos nagrinėjimo, o ieškovui nepateikus esminių duomenų apie nekilnojamojo turto pagerinimo įregistravimą per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, pirmos instancijos teismas teisingai, teisėtai ir pagrįstai nusprendė ieškinį palikti nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, – kuria ieškovo ieškinys, nesant ieškovo nurodytų civilinės apyvartos objektų, paliktas nenagrinėtas, – teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės A. A. asmeninės nuosavybės teise 2008 m. liepos 31 d. buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti sodo nameliu (baigtumas 89 procentai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai (kiemo įrenginiai – kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., daiktinių teisių įregistravimo pagrindas: 2008 m. liepos 28 d. Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovės A. A. asmeninės nuosavybės teise 2004 m. gruodžio 23 d. buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj., daiktinių teisių įregistravimo pagrindas: 2004 m. gruodžio 20 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gruodžio 20 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1-RL-8266.
11. 2014 m. rugpjūčio 5 d. atsakovei (statytojai) A. A. Kauno rajono savivaldybės administracija išdavė Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį, pagal projektuotojo UAB „Tūris“ parengtą statinio projektą: vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektą (keičiant sodo namelio Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius), Nr. TP, parengtą 2013 metais.
12. Iš UAB „Geodara“ sudarytų nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų nustatyta, jog 2019 m. spalio 1 d. buvo atlikti Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo, tvoros, pavėsinės kadastriniai matavimai.
13. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir jo tėvas savo darbu iš lėšomis atliko sodo namelio pritaikymo/rekonstrukcijos gyvenimui ir kitus darbus. Kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti A. Š. nuosavybės teisę į: ½ neregistruoto 99,93 kv. m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., Kauno r.; ½ neregistruotos 7,86 m. ilgio tvoros, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno r.; ½ neregistruotos 17,75 kv. m. medinės pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno r.; 2) Pripažinus A. Š. nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, ½ tvoros ir ½ pavėsinės, atidalinti šias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės sekančiai: ½ neregistruoto 99,93 kv. m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., priteisti A. A., o iš A. A. priteisti A. Š. 33 670,00 Eur kompensaciją; ½ neregistruotos 7,86 m. ilgio tvoros, esančios (duomenys neskelbtini)., Kauno r. priteisti A. A., o iš A. A. priteisti A. Š. 35 Eur kompensaciją; ½ neregistruotos 17,75 kv. m. medinės pavėsinės, esančios (duomenys neskelbtini), Kauno r. priteisti A. A., o iš A. A. priteisti A. Š. 788,5 Eur kompensaciją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nebuvo įrodymų, jog statinys – gyvenamas namas, į kurio ½ dalį ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teisę, nėra savavališka statyba. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad tvora ir pavėsinė pastatyti teisėtai. Teismas, kvestionuodamas ginčo objektų statybos teisėtumą, laikė, kad ginčo objektas nėra civilinės apyvartos objektas, civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka.
15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija civilinės apyvartos objekto vertinimo aspektu, kurio netinkamas konstatavimas įtakojo nepagrįstą civilinės bylos nutraukimą.
16. CK 1.97 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Teisės doktrinoje civilinių teisės objektai yra visa tai, su kuo yra susijusios civilinių teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos. Nurodytame straipsnyje nurodytas civilinių teisių objektų sąrašas nėra baigtinis.
17. VĮ ,,Registro centras“ duomenimis yra registruotas sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. A.. Jai 2014 m. rugpjūčio 5 d. buvo išduotas statybos leidimas statyti naują statinį, pagal projektuotojo UAB „Tūris“ parengtą statinio projektą, keičiant sodo namelio Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius. Šiuo metu faktiškai egzistuojantis gyvenamasis pastatas (rekonstruotas sodo namelis) nėra įregistruotas. Taigi, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad juridinė ir faktinė statinio situacija iš esmės skiriasi, t. y. VĮ ,,Registro centras“ duomenimis statinys yra sodo namelis, asmenine nuosavybes teise įregistruotas atsakovės vardu, tačiau faktiškai jis yra rekonstruotas į gyvenamąją namą, rekonstrukcijai 2014 metais buvo išduotas statybos leidimas. Duomenų, ar atlikta rekonstrukcija nepažeidžia statybos leidimo sąlygų, nėra nustatyta.
18. Ieškovas šiuo atveju remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-191-687/2019, kurioje konstatuota aplinkybė, jog tvora su šuns voljeru, malkinė, nors ir faktiškai esantys, neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019 42 punktą). Toks neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta.
19. Šiuo atveju ši kasacinės instancijos teismo nutartis aktuali sutuoktiniams (santuoką sudariusiems asmenims) dėl jų turto teisinio režimo, tačiau suformuluoja bendrą taisyklę dėl neregistruoto turto vertinimo, kuri aktuali šios situacijos atveju. Vien tas faktas, kad objektas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre iš esmės negali eliminuoti jo iš civilinės apyvartos objektų. Šiuo atveju svarbus nurodyto objekto teisėtumo vertinimas, t. y. ar jis nėra savavališkos statybos padarinys ir, jei sukurtas neteisėtai, ar turi galimybė būti įteisintas (įgyti teisėtumo statusą po jo sukūrimo).
20. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte pateikta savavališkos statybos sąvoka – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tai, ar statyba atlikta laikantis statybos procesą reglamentuojančių reikalavimų, gali būti sprendžiama pagal tai, ar buvo užfiksuota savavališka statyba ir taikytos su savavališka statyba susijusios priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-406/2003). Statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri turi teisę tikrinti statinių statybos teisėtumą, sustabdyti statybą, atlieka savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą. Savavališkos statybos nustatymas atliekamas administracine tvarka, laikantis tam nustatytų procedūrų ir atlikus statinio statybos vietoje patikrinimą bei tam įgaliotai administracinei institucijai surašius savavališkų statybų aktą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nepagrįstai statybos teisėtumo faktą susiejo išimtinai su statybos pabaigos, o ne leidimą statybai vykdyti leidžiančio dokumentu (ne) egzistavimu. Negana to, teismas tokį sprendimą priėmė neatsižvelgdamas, ar savavališkos statybos faktas (ne) buvo nustatomas administracine tvarka, kompetentingai institucijai surašius savavališkos statybos aktą. Priešingas vertinimas sudarytų teisiškai ydingą ir neteisingą situaciją, t. y. nors gyvenamas namas rekonstruotas pagal statybos leidimo sąlygas ir nenukrypstant nuo projektinių sprendimų, tačiau vien tik dėl statybos pabaigą patvirtinančio dokumento nebuvimo, statyba būtų laikoma neteisėta.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas nurodo, jog tarp jo ir atsakovės buvo bendri jungtinės veiklos santykiai. Atsakovė šiuo aspektu pažymėjo, kad nors ir gyveno kartu, tačiau tarp jų nebuvo susitarimo sukurti kiekvieną nuosavybės teisių objektą kaip bendrą ieškovo ir atsakovo nuosavybę.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju aktualus ne tik nurodytas ginčo objektų teisėtumo vertinimas, bet ir tai: ar ginčo objektas, į kurio dalį ieškovas pretenduoja, yra sukurtas ieškovės ir atsakovo jungtinės veiklos santykių pagrindu, esant tarpusavio šalių susitarimui dėl ginčo turto valdymo ir naudojimo (šiuo atveju rekonstruoto) bendrosios dalinės nuosavybės teise.
24. Iš ieškinio matyti, kad ieškovas šalių ginčą kildina iš jungtinės veiklos santykių (ieškovė ir atsakovas nebuvo sutuoktiniai). Tokiu atveju tam, kad taikyti jungtinės veiklos santykius reglamentuojančias normas ir turtines pasekmes, pirmiausiai turi būti įvertinami jungtinės veiklos santykių elementų visuma. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
25. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams; šaliai, siekiančiai pripažinti atitinkamą turtą bendrąja daline nuosavybe, būtina įrodyti šalių susitarimą siekti tam tikro bendro tikslo.
26. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, teismas turi nustatyti dviejų sąlygų visumą tam, kad kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe: 1) susitarimo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę buvimą; 2) asmeninį indėlį pinigais, turtu ar darbu kuriant kiekvieną ginčo objektą. Šios aplinkybės gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020). Sugyventinių ir bendrai gyvenančių asmenų turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jeigu įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas, sukurtas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.
28. Tai reiškia, kad byloje vertintina, ar šalis siejo bendri jungtinės veiklos santykiai ir, jei siejo, ar ieškovė ir atsakovas buvo susitarę (kokia apimtimi) dėl ginčo turto valdymo ir naudojimo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nemažiau svarbus dar ir šis aspektas, t. y. ieškovo panaudotas darbas ir finansinės sąnaudos ginčo turto pagerinimo/sukūrimo darbams atlikti.
30. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl rekonstruoto sodo pastato, kurio rekonstrukcija nebuvo įteisinta (įregistruota), padalijimo. Taip pat dėl tvoros bei medinės pavėsinės padalijimo. Ieškovas prašė pripažinti ½ dalį į rekonstruotą sodo pastatą (neregistruotą gyvenamąjį namą), ½ tvoros bei ½ medinės pavėsinės. Ieškovo pareikštas reikalavimas susijęs su sodo pastato rekonstrukcija bei tvoros ir medinės pavėsinės įrengimo darbais.
31. Ieškovas nurodė, kad su atsakove gyvena nuo 2008 metų rugpjūčio mėn., 2015 m. susilaukė bendro vaiko. Norėdamas pagerinti savo šeimos gyvenimo kokybę, ėmėsi atsakovei asmenine nuosavybes teise priklausiusio sodo namelio pagerinimo darbų, kurie buvo finansuojami iš ieškovo ir jo tėvų dovanotų lėšų, naudojamos dovanotos medžiagos, visuose etapuose pats dirbo.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinių santykių pobūdį ir ieškovo reikalavimų turinį, sprendžia, kad nenustačius ieškovės ir atsakovės bendros jungtinės veiklos santykių ir dalinės nuosavybės teisės į ginčo objektus ir/ar nustačius ginčo objektų savavališką statybą/neįteisintą statybą, ieškovui išlieka alternatyvi teisė į ginčo objektų rekonstrukcijos/statybos eigoje jo asmeninėmis lėšomis įsigytų ir panaudotų statytinių medžiagų išlaidų atlyginimą. Byloje nustatyta, jog sodo pastato pagrindiniai statybos (rekonstrukcijos) darbai buvo atlikti po šalių apsigyvenimo kartu, todėl darytina išvada, jog nuo 2008 metų ieškovui gyvenant su atsakove jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sodo name, tikėtina, kad ieškovas prisidėjo/galėjo prisidėti prie objekto pagerinimo darbų, dėl ko galimai patyrė finansinių išlaidų (statybos priemonėms įsigyti ir kt.). Sodo pastato rekonstrukcija (pakeičianti sodo namą į gyvenamąjį namą) nėra įregistruota VĮ ,,Registrų centras“, tačiau tai nėra kliūtis spręsti dėl ieškovo kompensacijos už jo atliktus statybos darbus šiam sodo pastatui rekonstruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
33. Nors teismas nurodo, kad jis negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir peržengti ieškovo reikalavimo, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į, – šioje byloje vykusio ginčo trukmę (4,5 metų), atliktų procesinių veiksmų mastą (atliktos 4 ekspertizės, 1 specialisto išvada, šalys davė paaiškinimus, apklausta eilė liudytojų ir kt.), šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, – teismas turėjo ne nutraukti civilinę bylą, bet nagrinėti bylą iš esmės, o esant būtinybei – taikyti ieškinio trūkumų instituto nuostatas. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas iš esmės prieštarauja proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, sąžiningumo principams, yra neprotingas ir neteisingas byloje dalyvavusių proceso asmenų atžvilgiu (jie patyrė bylinėjimosi išlaidas ir kt.).
34. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
35. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Panaikinus nutartį, byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.