Kauno apygardos teismo nutartis

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjų E. S. ir E. S. atstovui advokatui R. V., atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sinkeris“, trečiųjų asmenų R. S., Ž. S. atstovui advokatui R. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų E. S. ir E. S. prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir jį patvirtinti, įtraukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sinkeris“ kreditorių sąrašą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

1. Pareiškėjai E. S. ir E. S. prašo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – B UAB) „Sinkeris“ pateikti, patvirtinti jų kreditorinį reikalavimą 77170,78 Eur sumai, įtraukti į B UAB „Sinkeris“ kreditorių sąrašą.

9. Teismo posėdyje atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovas su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pažymėjo, jog buvo panaudos santykiai, tyčinio bankroto byloje E. S. teigė, kad buvo vykdoma veikla, apie jokius įsipareigojimus nekalbėjo, nereiškė, kad tai yra kompleksinis sprendimas, praleistas terminas ir jam atnaujinti nėra pagrindų, dividendai išmokėti 2019 metais, priklausomai nuo situacijos pareiškėjai sako tai vienus, tai kitus argumentus, dividendai išmokėti tik E. S., o turtas priklauso dviems asmenims – E. ir E., teismai nenustatė, kad dividendai yra atlyginimas už nuomą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

Prašymas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti tenkinamas, o prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą atmetamas

10. Kauno apygardos teismas 2020 08 25 nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Sinkeris" iškėlė bankroto bylą pagal (duomenys neskelbtini) ir vienintelio (duomenys neskelbtini) E. S. pareiškimą. Kauno apygardos teismas 2020 10 19 nutartimi B UAB „Sinkeris" bankroto byloje patvirtino trečiųjų asmenų bendrą patikslintą kreditorinį reikalavimą 71 702,95 Eur sumai. Pareiškėjų reikalavimo pagrindas yra aplinkybė, kad B UAB „Sinkeris" naudojosi ir negrąžino po 2014 11 01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pabaigos jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios turto dalies - 729,84 m2 pastato-parduotuvės ir 0,1026 ha žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kitą pastato ir žemės sklypo dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė E. S. (UAB „Sinkeris" (duomenys neskelbtini) ir vienintelis (duomenys neskelbtini)) ir jo sutuoktinė. Kauno apygardos teismas 2019 06 13 sprendimu pareiškėjams solidariai priteisė iš atsakovės UAB „Sinkeris" 37 685,94 Eur nuostolių atlyginimą, 2 542,91 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (40 228,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 11 08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Lietuvos apeliacinis teismas 2020 05 19 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.

11. Vienintelis UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) E. S. 2019 04 30 priėmė sprendimą Nr. 20149/1 dėl 2018 m. Pelno paskirstymo. Buvo paskirta sau dividendams išmokėti 88235,30 Eur pelno dalis. E. S. 2019 metais buvo išmokėta paskirta 88235,30Eur dividendų suma. Iš jų buvo atskaityta 13235,30 Eur gyventojų pajamų mokestis ir sumokėtas valstybinei mokesčių inspekcijai, likusi suma - 75000 Eur išmokėta vieninteliam (duomenys neskelbtini) E. S.. Ši suma buvo išmokėta iš įmonės kasos – 2019 05 22 – 45000 Eur, 2019 07 16 – 15000 Eur, 2019 10 16 - 15000 Eur. Vienintelė kliūtis baigti bankroto procesą buvo civilinis ginčas dėl B UAB „Sinkeris“ buvusio (duomenys neskelbtini) E. S. pareigos grąžinti bendrovei išsimokėtus dividendus. Ginčas galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023 - E. S. kasacinis skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 04 30 sprendimas, kuris priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-246-910/2023 ir kuriuo tenkintas ieškinys iš dalies - ieškovei B UAB „Sinkeris“ priteistas iš atsakovo E. S. 75000Eur nuostolių atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 75000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 10 07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, jog sprendimas išsimokėti dividendus buvo priimtas pažeidžiant imperatyvų draudimą skirti ir išmokėti dividendus, kai bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai suėję iki sprendimo priėmimo, todėl priteisė nuostolių atlyginimą.

12. E. S. ir jo sutuoktinė E. S. 2023 11 28 pareiškė kreditorinį reikalavimą, kuriame jie pripažįsta, kad yra praleidę terminą pateikti tokį reikalavimą, laiko jį praleistu dėl svarbių priežasčių, todėl prašo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jų kreditorinį reikalavimą 77170,78 Eur sumai B UAB „Sinkeris“ bankroto byloje, įtraukti į kreditorių sąrašą. Nurodo, kad reikalavimas susideda: 1) 65678,29 Eur sudaro už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 negauto nuomos mokesčio ekvivalentu suskaičiuotas B UAB „Sinkeris“ nepagrįstas praturtėjimas, 2) 11492,49 Eur sudaro už pagrindinės prievolės reikalavimo sumą už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 priskaičiuotos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.

13. Teismas, įvertinęs tai, kad E. S. ir E. S. pareiškė reikalavimą bendrai, nenurodydami kiekvieno iš jo dalių prievolėje, ir kaip sutuoktiniai dėl jiems sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto naudojimo, daro išvadą, kad reikalavimas reiškiamas kaip solidarių kreditorių (CK 3.88, 3.92, 6.18 straipsniai).

Dėl termino atnaujinimo

14. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus pateikia paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas, o bankroto administratorius perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal teismų praktiką esminį kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimą atlieka teismas, nemokumo administratorius perduoda teismui gautus kreditoriumi norinčio tapti asmens pateiktus dokumentus ir savo argumentuotą poziciją dėl pareikštų kreditorių reikalavimų pagrįstumo jeigu su jais nesutinka.

15. JANĮ 41 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka (t.y. per bankroto administratorių), jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. JANĮ nenurodo, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Vadovaujantis suformuota teismų praktika nagrinėjamu atveju taikytinos bendrosios taisyklės ir teismų praktika dėl procesinių terminų atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kuriais teikiamas teismui prašymas dėl pažeistų teisių gynimo. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas kreditoriaus materialinis reikalavimas. Todėl terminas tokį procesą pradėti reiškia procesinį teisės kreiptis į teismą terminą. Jis pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie teisių ir/ar teisėtų interesų, dėl kurių turi teisę kreiptis į teismą, pažeidimo. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.

16. Pareiškėjų įsitikinimu objektyvus poreikis teikti kreditorinį reikalavimą atsirado tik po 2023 11 16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, kada paaiškėjo, jog E. S. reikės grąžinti išsimokėtus dividendus. Pareiškėjai pripažįsta, kad terminas pateikti kreditorinį reikalavimą praleistas, tačiau mano, kad yra svarbi priežastis jį atnaujinti. Tokia svarbia priežastimi nurodo aukščiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartį, nes tik po jos paaiškėjo, kuo pasibaigs civilinė byla, pradėta pagal B UAB „Sinkeris“ ieškinį E. S. dėl 88235,30 Eur išmokėtų dividendų grąžinimo. Jie nurodo, kad jų apsisprendimą teikti kreditorinį reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ar neteikti, sąlygojo būtinumas žinoti, ar minėti dividendai buvo išmokėti E. S. teisėtai, kad viena iš priežasčių, kodėl B UAB „Sinkeris“ gavo pelną ir tuo pačiu turėjo galimybę jį paskirstyti - išmokėti dividendus buvo bendrovės nauda, kurią ji gavo dėl neatlygintino naudojimosi jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Tad gautus dividendus jie laikė kompensacija už neatlygintiną jų turto naudojimą. Teismo sprendimu pripažinus, kad dividendai E. S. išmokėti neteisėtai, jie netenka kompensacijos, o tai pažeidžia jų interesus, jie nemato jokių kitų galimybių apginti savo kaip turto, kuriuo naudojosi UAB „Sinkeris“ ir gavo iš to naudą, savininkų interesus kaip tik pareikšti kreditorinį reikalavimą. Kreditorinį reikalavimą jie pareiškė iš karto po minėtos nutarties Aukščiausiajame Teisme priėmimo – 2023 11 28.

17. B UAB „Sinkeris“ ir tretieji asmenys R. ir Ž. S. prašo termino neatnaujinti, nes, jų nuomone, tam nėra svarbių priežasčių. Iki pat civilinės bylos dėl dividendų grąžinimo išnagrinėjimo, pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad dividendai išmokėti teisėtai ir pagrįstai, apie jokią kompensaciją nebuvo kalbama.

18. Iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutarties paaiškėjo civilinės bylos, pradėtos pagal B UAB „Sinkeris“ ieškinį E. S. dėl 88235,30 Eur išmokėtų dividendų grąžinimo, baigtis, t.y. buvo nuspręsta, jog E. S. turi grąžinti dividendus. Pareiškėjai tvirtina, jog tai nulėmė jų apsisprendimą teikti kreditorinį reikalavimą, nes dividendai buvo išmokėti kaip kompensacija už UAB „Sinkeris“ neatlygintiną naudojimąsi pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir teismų sprendimus, teismas daro išvadą, jog terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą UAB „Sinkeris“ bankroto byloje atnaujintinas, nes akivaizdu, jog apie dividendų, kuriuos pareiškėjai įvardina kompensacija, grąžinimą jie sužinojo galutinai išsprendus ginčą 2023 11 16, o kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas nedelsiant – 2023 11 28.

19. Dėl kitų proceso dalyvių argumentų teismas nepasisako, nes jie teisiškai nereikšmingi.

Dėl reikalavimo

20. Pareiškėjai prašo patvirtinti jų 77170,78 Eur kreditorinį reikalavimą dėl periodinių mokėjimų, kuriuos turėjo vykdyti UAB „Sinkeris“ dėl jų turto naudojimo nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04. Reikalavimas susideda iš: 1) 65678,29 Eur sudaro už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 negauto nuomos mokesčio ekvivalentu suskaičiuotas B UAB „Sinkeris“ nepagrįstas praturtėjimas, kai ši bendrovė neatlygintinai naudojosi jų nekilnojamuoju turtu – ½ nuosavybės patalpų pastate adresu (duomenys neskelbtini), 2) 11492,49 Eur sudaro už minėtą pagrindinės prievolės reikalavimo sumą už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 priskaičiuotos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Tvirtina, kad UAB „Sinkeris“ neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo neatlygintinai naudotis jų nuosavybe, nes 2016 02 26 neatlygintina panaudos sutartis teismo buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, bendrovė nepagrįstai praturtėjo pareiškėjų sąskaita.

21. Teismas sprendžia, kad pirma pasisakytina, kokiais pagrindais UAB „Sinkeris“ naudojosi pareiškėjų turtu. 2014 m. lapkričio 1 d. tarp E., E. bei bendrasavininkų R. ir Ž. S. (nuomotojai, kuriems priklausė nuomojamo turto po ½ dalį) ir UAB „Sinkeris“ (nuomininkas) buvo sudaryta nuomos sutartis dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gruodžio 1 d. nuomos (b.l. 63-65). 2016 m. vasario 19d. vienintelis UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) E. S. priėmė sprendimą nutraukti nuomos sutartį (b.l. 66) su nuomotojais R. ir Ž. S. nuo 2016 m. gegužės 20d., su E. ir E. S. – nuo 2016 m. kovo 1 d. E. ir E. S. 2016m. vasario 26 d. sudarė jiems nuosavybės teise priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), neatlygintinos panaudos neterminuotą sutartį. Pareiškėjai 2019 metais Marijampolės apylinkės teisme užvedė civilinę bylą (civilinė byla Nr. e2-163-985/2020) dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, naudojimosi tvarkos bendra daline nuosavybe nustatymo, išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu priteisimo atsakovams Ž. ir R. S., o atsakovai pateikė priešieškinį, kuriame prašė panaudos sutartį pripažinti negaliojančia ir iškeldinti UAB Sinkeris“, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 10 02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016 pateiktu teisės aiškinimu, kad, vadovaujantis CK 4.75, 4.78 straipsnių nuostatomis, bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto dalimi be bendraturčių sutikimo galima disponuoti tik tuo atveju, jeigu ta dalis yra aiškiai identifikuota ją atidalijant iš bendrosios nuosavybės arba nustatant naudojimosi turtu tvarką. Marijampolės apylinkės teismas 2020 06 22 priėmė sprendimą šioje byloje (sprendimas įsiteisėjo 2020 07 20). Sprendimo motyvuojamoje dalyje tesimas nurodė, kad kadangi panaudos sutartis sudaryta be Ž.ir R. S. sutikimo, o dalis, kuri perduota kaip panaudos dalykas nei atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, nei jai nustatyta naudojimosi tvarka, sprendė, kad panaudos sutartis pripažintina negaliojančia. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pripažino panaudos sutartį negaliojančia (b.l. 68-30). Sprendime nėra konstatuota, kad panaudos sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo. Todėl pareiškėjų aiškinimas, kad panaudos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento yra nepagrįstas. Nurodytas 2020 06 22 sprendimas patvirtina, kad panaudos sutartis negalioja nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 07 23), todėl teismas pripažįsta, jog UAB „Sinkeris“ ginčo patalpomis iki 2020 07 23 naudojosi teisėtai ir pagrįstai neatlygintinos panaudos sutarties pagrindu.

22. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad kreditoriniame reikalavime keliamas klausimas dėl būtinumo B UAB „Sinkeris“ sumokėti E. S. ir E. S. už nekilnojamojo turto jų nuosavybės dalies naudojimą už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04. Be to, iš pateikto 2023 11 28 kreditorinio reikalavimo matyti, kad pareiškėjų vertinimu, laikotarpiu nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 UAB „Sinkeris“ jau turėjo jiems įsiskolinimų, jie buvo pradelsti ir už juos jie taiko palūkanas. Vienintelis UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) E. S. 2019 04 30 priėmė sprendimą Nr. 20149/1 dėl 2018 m. Pelno paskirstymo. Taigi, laikotarpiai akivaizdžiai nesutampa. Buvo paskirta sau dividendams išsimokėti 88235,30 Eur pelno dalis. 2017 12 31 pelno/nuostolių ataskaita patvirtina, kad UAB „Sinkeris“ pelnas buvo 43589 Eur, o 2016 – 11511 Eur; 2018 12 31 pelno/nuostolių ataskaita patvirtina, kad pelnas buvo 21879 Eur, viso -76979 Eur. E. S. 2019 metais buvo išmokėta paskirta 88235,30 Eur dividendų suma. Nesutampa ir nurodomos sumos, nes kaip nurodo pareiškėjai, UAB „Sinkeris“ nemokėjo nuomos mokesčio ir taip sutaupė, o sutaupytos lėšos ir yra įmonės pelnas, tačiau išmokėtų dividendų suma yra didesnė, negu buvo gautas pelnas. Kita vertus, panaudos sutartis negaliojančia buvo pripažinta 2020 06 22 sprendimu, o sprendimas dėl dividendų išsimokėjimo buvo priimtas 2019 04 30, t.y. galiojant panaudos sutarčiai.

23. Minėta, pareiškėjai kreditorinį reikalavimą reiškia nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu. Teismų praktika dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo yra suformuota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; 2022-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 p., 2023-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 68 p.) – šis teisių gynimo būdas taikomas tik kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, kai taikant kitą pasirinktą būdą pažeistos jo teisės būtų apgintos nevisiškai, t.y. nebūtų efektyvios ar nebūtų pasiekti tie teisėti tikslai, kuriuos leidžia pasiekti pasirinktas teisių gynimo būdas, bet ne siekti to paties rezultato pakartotinai naudojant kitą teisių gynimo būdą arba juo pateisinti savo neveikimą. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas. Nepagrįstas praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo. Šiuo atveju laikomasi vadinamojo non cumul taisyklės – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį.

24. E. S. ir E. S. nenurodo aplinkybių, kodėl negali, ar negalėjo būti taikomi kiti jų teisių gynimo būdai, kad jie nepasiteisino ar yra kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Jie apsiriboja vien deklaratyviu teiginiu, kad „Kreditoriai neturi galimybės savo teisės apginti kitais būdais“.

25. Jei asmuo – turto savininkas laiko, kad jo turtu naudojasi kitas asmuo be teisėto pagrindo, įskaitant ir tuos atvejus, kai turtas negrąžinamas po pasibaigusios nuomos sutarties, tokiu atveju ginčas sprendžiamas pagal turto savininko patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodą, taikomas patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą (naudotasi juo prieš savininko valią), kompensavimo mechanizmas, nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais. Tokią išvadą suformuotos teismų praktikos pagrindu padarė teismai civilinėje byloje pagal Ž. ir R. S. ieškinį UAB „Sinkeris“ (ji baigta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 05 19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-354-302/2020, 59, 60 punktai). Joje UAB „Sinkeris“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) E. S., laikėsi irgi tokios pozicijos. Taigi, kai turto savininkas galvoja, kad jo turtu naudojasi kitas asmuo, neturėdamas tam pagrindo, jis turi ginti savo teises reikšdamas ieškinį (reikalavimą) dėl nuostolių (žalos) atlyginimo priklausomai nuo konkretaus ginčo faktinių aplinkybių – sutartinės ar deliktinės atsakomybės, o ne nepagrįsto praturtėjimo pagrindu.

26. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog reikalavimas reiškiamas dėl periodinių mokėjimų, kuriuos turėjo vykdyti UAB „Sinkeris“ dėl jų turto naudojimo nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04. Pagal nurodytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjai savo reikalavimo nesieja su kokiais nors sutartiniais santykiais su UAB „Sinkeris“, todėl reiškiamą reikalavimą laiko reikalavimu atlyginti žalą nuostolių forma. Tokiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas trijų metų ieškinio senaties terminas. Jis praleistas, nes baigėsi 2023 07 04.

27. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog pareiškėjai neįrodė kreditorinio reikalavimo, todėl netenkina prašymo patvirtinti 77170,78 Eur kreditorinį reikalavimą.

28. Teismas vertina svarbiomis aplinkybes, jog 2016 02 26 panaudos sutartyje aiškiai išreikšta E. S. ir E. S. valia suteikti savo turtą UAB „Sinkeris“ naudotis neatlygintinai. Jie tokią valią patvirtino visuose susijusiuose teisminiuose procesuose. Tokios aplinkybės buvo patvirtintos ir jų bendrais ar E. S. asmeniniais arba atstovaujant UAB „Sinkeris“ pasirašytais procesiniais dokumentais civilinėje byloje dėl BUAB „Sinkeris“ bankroto pripažinimo tyčiniu, civilinėje byloje pagal Ž. S. ir R. S. ieškinį UAB „Sinkeris“, civilinėje byloje dėl UAB „Sinkeris“ neteisėtai išmokėtų dividendų E. S., civilinėje byloje dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo tarp bendraturčių ir naudojimo, tą patvirtinta ir šių teismų procesinių sprendimų turinys. Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-163-985/2020 E. S. ir E. S. taip pat įrodinėjo, kad UAB „Sinkeris“ teisėtai neatlygintinai naudojasi jų nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalimi, tokia jų valia, bendrovė tokią teisę turi išsaugoti nepriklausomai nuo teismo sprendimo dėl ginčo. Šioje civilinėje byloje būtent Ž. S. ir R. S. ginčijo UAB „Sinkeris“ teisę naudotis jų turtu, kuris turėjo tapti jų asmenine nuosavybe (atskirta dalimi ir individualizuota dalimi bendrosios dalinės nuosavybės daikte), prašė panaudos sutartį pripažinti negaliojančia. Marijampolės apylinkės teismas 2020 06 22 sprendimu pripažino negaliojančia 2016 02 26 panaudos sutartį, jokios restitucijos netaikė (tam nebuvo pagrindo), o nutarė iškeldinti UAB „Sinkeris“ tik iš ginčo nekilnojamojo turto dalies, kuri priskirta Ž. ir R. S. nuosavybėn. UAB „Sinkeris“ tokią teisę E. ir E. S. atžvilgiu išsaugojo ir po teismo sprendimo. Tokie santykiai pagrįsti ir tuo, kad E. S. yra vienintelis UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) ir turi pareigą užtikrinti, kad jo kaip dalyvio kontroliuojamas juridinis asmuo būtų tinkamos finansinės būklės, gebėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims, kad įsipareigojimai akcininkams būtų vykdomi pagal jų subsidiarumo principą, kuris akcentuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023.

Dėl procesinės bylos baigties

29. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjai apie dividendų, kuriuos jie įvardina kompensacija už UAB „Sinkeris“ neatlygintiną jų turto naudojimą, grąžinimą jie sužinojo galutinai išsprendus ginčą 2023 11 16, o kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas nedelsiant – 2023 11 28. Taigi, pareiškėjai objektyviai (dėl nagrinėjamos bylos dėl dividendų grąžinimo) neturėjo pagrindo teikti kreditorinį reikalavimą, todėl terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą UAB „Sinkeris“ bankroto byloje atnaujinamas.

30. Teismas pabrėžia tai, jog 2016 02 26 panaudos sutartyje yra aiškiai išreikšta E. S. ir E. S. valia suteikti savo turtą UAB „Sinkeris“ naudotis neatlygintinai. Jie tokią valią patvirtino visuose susijusiuose teisminiuose procesuose. Marijampolės apylinkės teismo 2020 06 22 sprendimu nebuvo nuspręsta ir nebuvo sprendžiama, ar E. S. ir E. S. turi teisę perduoti savo turtą naudotis UAB „Sinkeris“ neatlygintinai, ar suteikto naudojimosi neatlygintinumas yra teisėtas ar neteisėtas. Šioje civilinėje byloje Ž. S. ir R. S. ginčijo UAB „Sinkeris“ teisę naudotis jų turtu, kuris turėjo tapti jų asmenine nuosavybe. Marijampolės apylinkės teismas 2020 06 22 sprendimu tik pripažino negaliojančia 2016 02 26 panaudos sutartį, nes ji pažeidė kitų bendraturčių teises. Panaudos sutartis nepripažinta niekine, todėl netaikyta restitucija. Panaudos sutartis negalioja nuo sprendimo įsiteisėjimo, t.y 2020 07 23. Todėl teismas daro išvadą, kad kreditorinis reikalavimas yra neįrodytas ir todėl atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Administratorius prašo iš B UAB „Sinkeris“ priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. advokato pagalbos išlaidas – 1161,60 Eur. Jas patvirtina 2024 02 05 PVM sąskaita-faktūra serija RIM Nr.1268, ją 2024 02 07 apmokėjo B UAB „Sinkeris“ mokėjimo nurodymu Nr.11. Pareiškėjų prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir įtraukti į kreditorių sąrašą atmetus, iš pareiškėjų E. ir E. S. B UAB „Sinkeris“ priteistinos 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, t.y. po 580,80 Eur (CPK 93,98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1,2,4 dalimis, 42 straipsnio 1,3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjų E. S. ir E. S. prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti patenkinti.

Atnaujinti terminą E. S. ir E. S. kreditoriniam reikalavimui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sinkeris“ pareikšti.

Pareiškėjų E. S. ir E. S. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir įtraukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sinkeris“ kreditorių sąrašą atmesti.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sinkeris“, juridinio asmens kodas 300092076, iš pareiškėjų E. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Įpareigoti bankroto administratorių supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.