- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-27
- Bylos Nr.
- B2-638-343/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00415-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant pareiškėjų E. S. ir E. S. atstovui advokatui R. V., atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sinkeris“, trečiųjų asmenų R. S., Ž. S. atstovui advokatui R. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų E. S. ir E. S. prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir jį patvirtinti, įtraukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sinkeris“ kreditorių sąrašą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė
1. Pareiškėjai E. S. ir E. S. prašo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – B UAB) „Sinkeris“ pateikti, patvirtinti jų kreditorinį reikalavimą 77170,78 Eur sumai, įtraukti į B UAB „Sinkeris“ kreditorių sąrašą.
Šalies argumentai
2. Nurodo: kreditorinio reikalavimo per nustatytą terminą nepateikė, nes tai sąlygojo objektyvios priežastys. Iki 2023 11 16 buvo neaišku kaip pasibaigs civilinės bylos pagal B UAB „Sinkeris“ ieškinį dėl 88235,30 Eur nuostolių priteisimo iš E. S. nagrinėjimas. Ieškinys buvo grindžiamas aplinkybe, jog E. S. priėmė sprendimą išmokėti 88235,30 Eur (75 000 Eur be GPM) dividendus pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Lietuvos Aukščiausias teismas 2023 11 16 nutartimi paliko galioti Lietuvos Apeliacinio teismo 2023 04 20 sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas. Dividendai E. S. buvo paskirti ir išmokėti kaip jam skirta pelno dalis, t.y. kompensacija už neatlygintiną bendrovės naudojimąsi pareiškėjams priklausančiu turtu. Pareiškėjai galėjo turtą nuomoti ir iš to gauti pajamas. E. S. pagrįstai tikėjosi, jog pajamų gavimas dividendų forma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. B UAB „Sinkeris“ nepagrįstai praturtėjo valdydama ir naudodama pareiškėjams priklausantį turtą, todėl pareiškėjai turi teisę į nepagrįsto B UAB „Sinkeris“ sutaupymo atlyginimą. 2014 11 01 buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, kuri su pareiškėjais nuo 2016 03 01 buvo nutraukta. Pareiškėjai 2016 02 26 su B UAB „Sinkeris“ pasirašė panaudos sutartį, kuria perdavė bendrovei neatlygintinai naudotis jiems priklausančiomis patalpomis. Marijampolės apylinkės teismas 2020 06 22 sprendimu panaudos sutartį pripažino negaliojančia, kaip pažeidžiančią Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75, 4.78 straipsnių nuostatas, nes patalpos nebuvo atidalintos, o bendrasavininkiai nebuvo nustatę naudojimosi patalpomis tvarkos, nebuvo gautas bendrasavininkų sutikimas. Pripažinus panaudos sutartį negaliojančia, laikytina, kad šalių nesiejo sutartiniai santykiai, todėl UAB „Sinkeris“ neturint teisinio pagrindo naudotis pareiškėjams priklausančiu turtu, UAB „Sinkeris“ kyla pareiga atlyginti už naudojimąsi juo. Kadangi patalpos buvo perduotos 2020 07 04, tai UAB „Sinkeris“ jomis neteisėtai naudojosi 2016 03 01 – 2020 07 04, tuo laikotarpiu gavo nepagrįstą naudą. Yra visos nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygos: 1) B UAB „Sinkeris“ nepagrįstai praturtėjo sutaupius – nepatiriant daikto naudojimosi išlaidų, 2) B UAB „Sinkeris“ sutaupė pareiškėjų sąskaita, t.y. jie negavo nuomos mokesčio, 3) bendrovė gavo naudos, nes nemokėjo nuomos mokesčio, 4) neatlygintiniam patalpų naudojimui nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo, 5) nepagrįstas praturtėjimas egzistuoja, nes yra sprendimas priteisti dividendus, 6) panaikinus panaudos sutartį, nėra kito pagrindo, kuriuo būtų galima konstatuoti pareiškėjų prisiėmimą rizikos nuostolių atsiradimui, 7) pareiškėjai neturi galimybės kitais būdais apginti savo teises. B UAB „Sinkeris“ sutaupymas yra nepagrįstas, proporcingas pareiškėjų praradimams, sutaupymą ir lėšų negavimą sieja priežastinis ryšys, todėl yra visos sąlygos taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Už laikotarpį 2016 03 01 – 2013 05 10 nepagrįstai sutaupė 3382,37 Eur, už laikotarpį 2016 05 11 – 2020 07 04 – 62295,92 Eur (skaičiuoja po 5,3926 Eur/mėn. už 1kv.m. pagal nuomos sutarties 2015 09 01 pakeitimą); viso 65678,29 Eur. Taip pat priskaičiavo 11492,49 Eur palūkanas (6 procentai pagal CK 210 straipsnį). Todėl viso kreditorinis reikalavimas yra 77170,78 Eur (65678,29+11492,49).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į administratoriaus nesutikimą dėl pareikšto prašymo pareiškėjai nurodo: terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleistas ne dėl piktnaudžiavimo teise, pasyvumo ar nerūpestingumo, bet dėl to, jog apie realų poreikį ginti jų materialines teises sužinojo jie tik po 2023 11 16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403-2023 priėmimo. Reikalavimo teisė netiesiogiai buvo patvirtinta 2020 06 22 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-163-985/2020 ( buvo atidalintas bendrasavininkams E. S., E. S., R. S. ir Ž. S. priklausęs pastatas adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpos) bei 2016 02 26 sudaryta panaudos sutartis (toliau - Panaudos sutartis) buvo pripažinta negaliojančia). Tačiau kadangi 2019 m. vieninteliam UAB „Sinkeris" (duomenys neskelbtini) E. S. buvo išmokėti 75 000 Eur (88 235,30 Eur iki atskaitant GPM) dydžio dividendai už UAB „Sinkeris" gautą pelną, nebuvo objektyvaus sąžiningo intereso, iškėlus UAB „Sinkeris" bankroto bylą, pareiškėjams ginti savo reikalavimo teisę reiškiant kreditorinj reikalavimą bankroto byloje, kai UAB „Sinkeris" gautas pelnas už naudojimąsi pareiškėjams priklausančia Patalpų dalimi buvo paskirstytas (duomenys neskelbtini) E. S.. Dividendų išmokėjimas ir pripažinimas, jog jie išmokėti teisėtai būtų sąlygoję netiesioginę kompensaciją pareiškėjams (per bendrovės pelno dalies gavimą). Dividendai E. S. buvo paskirti ir išmokėti kaip jam skirta pelno dalis, t. y. pelno, kurį, be kita ko, BUAB „Sinkeris" gavo iš neatlygintino naudojimosi (bei nesant teisinio pagrindo) pareiškėjams priklausančia Patalpų dalimi. Jie nepiktnaudžiavo procesinio termino atnaujinimo institutu, t.y. nedelsiant po 2023 11 16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, kada buvo žinoma, kad E. S. pagal teismo nutartį turės grąžinti visus jam išmokėtus dividendus, ėmėsi veiksmų kreditoriniam reikalavimui pareikšti, kurį BUAB „Sinkeris" Nemokumo administratorei pateikė 2023 11 28, t. y. per 7 darbo dienas. Be to, reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad BUAB „Sinkeris" nemokumo administratoriui (-iams) turėjo/galėjo būti žinoma, jog Kreditoriai turi/gali turėti reikalavimo teisę į BUAB „Sinkeris" dėl jiems priklausančios Patalpų dalies naudojimo. BUAB „Sinkeris" nemokumo administratoriui (-iams) buvo žinoma apie 2020 06 22 Marijampolės apylinkės teismo sprendimą, kuriuo Panaudos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taip pat jam (-iems) buvo žinomi 2019 06 13 Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1038-945/2019 bei 2020 05 19 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-354-302/2020, kuriais kitiems Patalpų bendrasavininkams R. S. bei Ž. S. buvo priteisti nuostoliai, lygūs nesumokėtam nuomos mokesčiui už jiems priklausančios Patalpų dalies naudojimą. Taipogi, BUAB „Sinkeris" nemokumo administratoriui (-ams) buvo žinoma ir apie galimą dividendų E. S. išmokėjimo neteisėtumą, kadangi pats nemokumo administratorius inicijavo bylą dėl dividendų (ne)teisėtumo ir dėl to kilusių nuostolių priteisimo. Taigi, BUAB „Sinkeris" nemokumo administratoriui buvo žinoma, jog pareiškėjai turi reikalavimo teisę į BUAB „Sinkeris", tačiau dėl vykstančių teisminių ginčų reikalavimas nebuvo nemokumo administratoriui pareikštas per Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjai, nors nuo UAB „Sinkeris" bankroto bylos iškėlimo turėjo teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą, visgi jo nereiškė dėl to, jog, jų nuomone (be to, tai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus), dividendų, kaip pelno, kuris sąlygotas nepagrįstai neatlygintinai naudoto turto, gavimas ir lygiagrečiai kreditorinio reikalavimo pareiškimas dėl BUAB „Sinkeris" nepagrįstai gautų lėšų naudojant turtą atlyginimo iš esmės lemtų dvigubą atlygį ir būtų neteisingas tiek BUAB „Sinkeris", tiek ir jos kreditorių atžvilgiu. Veikimas, taip kaip įsivaizduoja ar bent bando pateikti Nemokumo administratorė, t. y. teikiant ir kreditorinį reikalavimą, ir lygiagrečiai ginčijant dividendų priteisimą kaip tik būtų nesąžiningas veiksmas, kadangi kiltų klausimas ar nebūtų gaunama nauda iš to paties du kartus, t. y. dividendų forma, kurie, gauti sutaupius lėšas dėl neatlygintino nesant teisėto pagrindo naudojimosi Patalpomis, ir kaip nepagrįstai gautų lėšų priteisimas dėl turto naudojimo, t. y. nepagrįstai sutaupant lėšas. Jeigu dividendai iki bankroto bylos nebūtų E. S. išmokėti (išmokėjimo faktas jau buvo įvykęs), tai jie, iškėlus bankroto bylą būtų teikę kreditorinį reikalavimą dėl nepagrįstai B UAB „Sinkeris" gautų lėšų atlyginimo. Toks veikimas negali būti prilyginamas piktnaudžiavimui ar, tuo labiau, aplaidžių savo procesinių teisių įgyvendinimu, o atvirkščiai, turėtų būti laikytinas sąžiningu procesiniu elgesiu ir sąžiningu materialinių teisių įgyvendinimu. Dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir jo tvirtinimo. B UAB „Sinkeris" nepagrįstai praturtėjo naudodama ir valdydama pareiškėjams priklausančias Patalpas, todėl jie turi reikalavimo teisę į nepagrįsto BUAB „Sinkeris" sutaupymo atlyginimą. Pirma, sutinka su tuo, jog nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, tačiau negali sutikti su tuo, jog neva yra kiti realiai galimi ir neišnaudoti teisių gynimo būdai. Nemokumo administratorė užsimena tik apie vienintelį teisių gynimo būdą, t. y. nuostolių atlyginimo institutą taikant asmeniui civilinę atsakomybę. Kaip to patvirtinimą nurodo kitų Patalpų bendrasavininkų R. S. ir Ž. S. atžvilgiu priimtą 2020 05 19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-354-302/2020. Tačiau minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2014 11 01 B UAB „Sinkeris" ir Patalpų bendrasavininkų sudarytos nuomos sutarties (toliau - Nuomos sutartis) nutraukimo teisėtumo bei Patalpų (ne)grąžinimo bendrasavininkams R. S. ir Ž. S.. 2020 05 19 nutartyje (57 pastraipa: Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog BUAB „Sinkeris" „atliko neteisėtus veiksmus pasibaigus nuomos sutarčiai, negrąžino ieškovams dalies nuomos sutarties objektu buvusių patalpų"). Tuo tarpu pareiškėjų atžvilgiu B UAB „Sinkeris" neatliko neteisėtų veiksmų, o tik laikytina, jog, pripažinus Panaudos sutartį negaliojančia, B UAB „Sinkeris" naudojosi Patalpų dalimi, priklausančia pareiškėjams, be teisinio pagrindo. Nesant B UAB „Sinkeris" galimų neteisėtų veiksmų, kas yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, tokios bylos dėl nuostolių priteisimo inicijavimas būtų ne tik, kad betikslis, bet ir nepagrįstai vilkinantis BUAB „Sinkeris" bankroto bylą. Kad BUAB „Sinkeris" veiksmuose nebuvo neteisėtumo patvirtina ir pati Nemokumo administratorė, nurodydama, jog jų turto naudojimas nebuvo neteisėtas, o turtas neva BUAB „Sinkeris" teisėtai naudotas neatlygintinai. Tačiau, pripažinus Panaudos sutartį negaliojančia, susidarė situacija, jog Patalpų dalis, priklausanti pareiškėjams, buvo naudojama nesant jokio teisinio pagrindo, tačiau tuo pačiu nesant jokių BUAB „Sinkeris" neteisėtų veiksmų (tiek delikto, tiek sutarčių pagrindu). Antra, Nemokumo administratorė nepagrįstai įrodinėja, jog Panaudos sutarties pripažinimas negaliojančia nedaro jos negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir neva Panaudos sutarties sudarymo faktas sukūrė teisinį pagrindą BUAB „Sinkeris" naudotis pareiškėjams priklausančia Patalpų dalimi. Tačiau Panaudos sutartis 2020 06 22 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, todėl bet kokie Nemokumo administratorės teiginiai apie Patalpų perdavimą Panaudos sutarties pagrindu ar BUAB „Sinkeris" teisėtą turto valdymą Panaudos sutarties pagrindu praranda prasmę. 2020 06 22 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu Panaudos sutartis pripažinta negaliojančia kaip niekine sutartimi, t. y. teismas pasakė, kad negaliojančia pripažinta dėl to, jog Panaudos sutartis sudaryta pažeidžiant CK 4.75 ir 4.78 straipsnių nuostatas, kurios yra imperatyvios. Atitinkamai, pagal CK 1.80 straipsnį tokia sutartis laikytina niekine ir negaliojančia. Be to, vadovaujantis CK 1.95 straipsnio 1 dalimi, pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Teismo sprendime nėra jokių nuorodų, jog jis būtų pripažintas negaliojančiu tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, ar tuo labiau, nuorodų, jog Panaudos sutartis pripažinta negaliojančia tik apimtyje dėl Patalpų grąžinimo kitiems bendrasavininkams. Būtent Panaudos sutarties pripažinimas negaliojančia ab initio atitinkamai lėmė kito fakto nustatymą, t. y. fakto, jog BUAB „Sinkeris" neturėjo teisės naudotis Kreditoriams priklausančia turto dalimi, nes nebuvo jokios sutarties, suteikiančios tokią teisę. Trečia. B UAB „Sinkeris" Patalpų dalį naudojo nesant jokio teisėto pagrindo, ko pasėkoje nepagrįstai praturtėjo pareiškėjų sąskaita. Toks praturtėjimas yra pagrindas reikalauti gautos naudos atlyginimo. B UAB „Sinkeris" Patalpomis naudojosi iki 2020 07 04, kada Patalpos buvo atidalintos ir jų dalys priėmimo - perdavimo aktu perduotos Patalpų bendrasavininkams. B UAB „Sinkeris" laikotarpiu nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 gavo nepagrįstą naudą. Pareiškėjų reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu. Ketvirta, pareiškėjų kreditorinio reikalavimo priėmimas ir jo patvirtinimas užtikrintų teisėtumo, sąžiningumo bei teisingumo principų įgyvendinimą, kas sąlygotų, jog nei B UAB „Sinkeris", nei kiti bendrasavininkai (R. S. ir Ž. S.) negaus nepagrįstos naudos iš Kreditorių ir nepasipelnys jų sąskaita. Nemokumo administratorė visiškai nepagrįstai negina pareiškėjų interesų ir siekia kvalifikuoti labai panašias situacijas skirtingai, priklausomai nuo to, kokie asmenys reiškia kreditorinį reikalavimą. Patalpos lygiomis dalimis (t. y. po ½ dalį) priklausė tiek R. S. bei Ž. S., tiek Pareiškėjams. Nutraukus Nuomos sutartį ir negrąžinus laiku Patalpų dalies R. S. ir Ž. S. buvo priteisti nuostoliai už jiems priklausančios Patalpų dalies negrąžinimą ir naudojimąsi po Nuomos sutarties pasibaigimo. Atitinkamai, po Panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia pareiškėjams už jiems priklausančios Patalpų dalies naudojimą be teisėto pagrindo turėtų būti atlyginta. Akivaizdu, kad, nepaisant skirtingų teisių gynimo būdų, tiek Kreditoriai, tiek ir R. S. su Ž. S., valdę identiškas to paties daikto dalis, patyrė tas pačias neigiamas pasekmes, t. v, negavo finansinės naudos iš jiems priklausančio turto naudojimo. Šiuo atveju teismams priteisus nuostolius (grąžinant išmokėtus dividendus) iš E. S. ir nepatvirtinus kreditorinio reikalavimo susidarytų situacija, kai tiek BUAB „Sinkeris", tiek ir R. S. bei Ž. S. gautų naudos pareiškėjų sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė pareiškėjų reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, akcentavo, kad pareiškėjų valia buvo kompleksinė, buvo kompensuotas nepagrįstas sutaupymas dividendų forma, Marijampolės teismas panaudos sutartį pripažino negaliojančia; pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį panaudos sutartis negaliojo nuo sudarymo, buvo pažeisti CK 4.75 ir 4.78 straipsniai.
5. Bankroto administratorė su pareikštu prašymu nesutinka, laiko, kad kreditorinis reikalavimas netvirtintinas, nes jis teikiamas praleidus įstatyme numatytą terminą ir nėra jokių svarbių priežasčių tokiam praleidimui pateisinti, dėl jų tą terminą atnaujinti, be to, ir pats reikalavimas nėra pagrįstas iš esmės, prašo iš E. S. ir E. S. priteisti 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė: Kauno apygardos teismo 2020 08 25 nutartimi pagal (duomenys neskelbtini) E. S. pareiškimą iškelta bankroto byla UAB „Sinkeris“. Dar 2021 m. pradžioje buvo baigtas bankrutavusios bendrovės turto realizavimas ir vienintelė kliūtis baigti bankrotą buvo civilinis ginčas dėl B UAB „Sinkeris“ buvusio (duomenys neskelbtini) ir bendrovės vienintelio (duomenys neskelbtini) E. S. pareigos grąžinti bendrovei išsimokėtus dividendus. Ginčas galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023 - E. S. kasacinis skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 04 30 sprendimas, kuris priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-246-910/2023 ir kuriuo tenkintas ieškinys iš dalies - ieškovei B UAB „Sinkeris“ priteistas iš atsakovo E. S. 75000 Eur nuostolių atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 75000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 10 07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Buvo gautas E. S. ir jo sutuoktinės E. S. 2023 11 28 kreditorinis reikalavimas, kuriuo jie pripažįsta, kad yra praleidę terminą pateikti tokį reikalavimą, laiko jį praleistu dėl svarbių priežasčių, todėl prašo atnaujinti terminą ir patvirtinti jų kreditorinį reikalavimą 77170,78 Eur sumai B UAB „Sinkeris“ bankroto byloje. Šio reikalavimo 62 295,92 Eur dalį sudaro už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 negauto nuomos mokesčio ekvivalentu suskaičiuotas B UAB „Sinkeris“ nepagrįstas praturtėjimas, kai ši bendrovė panaudos pagrindais, E. ir E. S. sutikimu galėjo naudotis šių sutuoktinių nekilnojamuoju turtu – ½ nuosavybės patalpų pastate adresu (duomenys neskelbtini), o 11492,49 Eur sudaro už minėtą pagrindinės prievolės reikalavimo sumą už tą patį laikotarpį priskaičiuotos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Bankroto administratorė laiko, kad pareikštas reikalavimas netvirtintinas, nes jis teikiamas praleidus įstatyme numatytą terminą ir nėra jokių svarbių priežasčių tokiam praleidimui pateisinti, dėl jų tą terminą atnaujinti, be to, ir pats reikalavimas nėra pagrįstas iš esmės.
7. Dėl termino pareikšti kreditoriaus reikalavimą. Pareiškėjai pripažįsta, kad terminą pateikti kreditoriaus reikalavimą praleido, tačiau mano, kad yra svarbi priežastis jį atnaujinti. Tokia priežastimi nurodo minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartį, nes tik po jos paaiškėjo, kuo pasibaigs civilinė byla, pradėta pagal B UAB „Sinkeris“ ieškinį E. S. dėl išmokėtų dividendų grąžinimo. UAB „Sinkeris“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2020 08 25 nutartimi. Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalį kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus turi pateikti per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos. Teismo nutartis dėl UAB „Sinkeris“ bankroto bylos iškėlimo buvo įkelta 2020 09 08, terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2020 10 08. Tarp pareiškėjų ir B UAB „Sinkeris“ 2016 02 26 buvo sudaryta neatlygtina panaudos sutartis, kurią ginčijo tretieji asmenys R. ir Ž. S. (R. ir E. yra broliai). Šio termino momentui pareiškėjams jau buvo žinomas Marijampolės apylinkės teismo 2020 06 22 sprendimas, kuriuo pripažinta negaliojančia panaudos sutartis, ką patvirtina vien šios aplinkybės – E. ir E. S. buvo šios civilinės bylos proceso dalyviais (ieškovais); šio teismo sprendimo pagrindu buvo padalinta pastato adresu (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė, kai dalis jo patalpų atiteko E. ir E. S. nuosavybėn, o kita dalis – Ž. ir R. S. nuosavybėn; E. S. 2020 07 28 pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Sinkeris“ (jame nurodomas minėtas Marijampolės apylinkės teismo 2020 06 22 sprendimas) ir jo priedai. Taigi, jeigu pareiškėjai turėjo kokių nors finansinių pretenzijų jiems patiems priklausančiai ir valdomai UAB „Sinkeris“, jie turėjo visas galimybes tą padaryti per JANĮ nustatytą terminą. Tą patvirtina ir jų 2023 11 28 kreditorinio reikalavimo pareiškimas, nes jame jokios objektyvios kliūtys nėra nurodomos, o priežastimi atnaujinti terminą yra nurodomas jų „persigalvojimas“, valios pakeitimas po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutarties. Pažymi, kad minėtoje byloje buvo spręstas dividendų, kurie išmokėti dalimis 2019 05 22, 2019 07 16, 2019 10 16, teisėtumo klausimas, kreditoriniu reikalavimu keliamas klausimas dėl būtinumo B UAB „Sinkeris“ sumokėti E. ir E. S. už nekilnojamojo turto jų nuosavybės dalies naudojimą už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04, t.y. laikotarpiai ir mokėjimų apskaičiavimo pagrindai yra skirtingi. Svarbi priežastis gali būti tik tokia, kuri realiai kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Asmens valios pakeitimas dėl savo teisių gynimo būdo taikymo nėra nei priežastis atnaujinti terminą, nei apskritai tokį valios pakeitimą laikyti pagrindu keisti teisinius santykius ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu pateiktą jų teisinį vertinimą. Minėtoje baigtoje civilinėje byloje teismai nustatė, kad E. S. gavo dividendus - UAB „Sinkeris“ pelno dalį po jo paskirstymo, o ne kokią nors naudą už jo ar jo sutuoktinės kokio nors turto ar dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje naudojimą. Jeigu pareiškėjai ir galvojo, kad jie turi galimybę veikti alternatyviai, tai jiems pasirinkus vieną iš galimų būdų, dėl kurio prarandamas kitas, veikia savo rizika, yra jų valinis sprendimas ir visos pasirinkto teisių gynimo būdo pasekmės tenka jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 06 05 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 38 punktas). Neginti savo teisių – irgi yra pasirinkimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų aplinkybių, įstatymų nežinojimas ar asmens subjektyvus vertinimas, kuris nepatenkino jo lūkesčių, nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 10 30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023, 27 punktas). Dėl to aplinkybė, kad šiuo metu pareiškėjai nusprendė reikšti pretenzijas B UAB „Sinkeris“ bankroto byloje nėra svarbi atnaujinti terminą tai daryti, ji netrukdė reikšti kreditoriaus reikalavimą JANĮ nustatytais terminais. Pažymi ir tai, kad nuo termino pareikšti kreditorių reikalavimus B UAB „Sinkeris“ bankroto byloje (2020 10 08) praėjo daugiau kaip trys metai. JANĮ 83 straipsnis nustato reikalavimą baigti bankroto bylą kuo trumpesniais terminais, skaičiuojamais mėnesiais, nustato atitinkamą šių terminų teisminę kontrolę, tad kreditoriaus reikalavimo pareiškimas po kelerių metų neatitinka ir įstatymu nustatytos termino paskirties užtikrinti bankroto teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir jų bylų išnagrinėjimo operatyvumą. Reiškiamo solidaraus kreditorių reikalavimo vienas kreditorius E. S. aktyviai dalyvavo visuose B UAB „Sinkeris“ bankroto proceso etapuose (pareiškimu inicijavo bankroto bylos kėlimą, buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą Kauno apygardos teismo 2020 10 06 nutartimi, buvo civilinės bylos dėl UAB „Sinkeris“ bankroto pripažinimo tyčiniu dalyvis, teisminio proceso Nr. 2-56-3-00415-2020-0, baigta nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 11 30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1343-450/2021, vykdė veiklą UAB „Sinkeris“ vardu (buvo jos (duomenys neskelbtini) ir vienintelis (duomenys neskelbtini)), tad nėra pagrindo spręsti, kad jam nebuvo žinoma, kokia nors informacija ar duomenys. Priešingai, būtent jis kaip UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) turėjo pateikti bankroto administratoriui po bankroto bylos iškėlimo, o iškėlus, ir ją nagrinėjančiam teismui, teisingus, išsamius UAB „Sinkeris“ veiklos duomenis – tinkamai apskaitytus jos turimus įsipareigojimus (kreditorius), turtą ir t.t., juos perduoti bankroto administratoriui (JANĮ 56, 57 straipsniai). E. S. 2020 07 28 pareiškime Kauno apygardos teismui dėl UAB „Sinkeris“ bankroto bylos iškėlimo nebuvo nurodytos kokios nors aplinkybės dėl jo ir jo sutuoktinės reikalavimų UAB „Sinkeris“, tokie reikalavimai neatsispindi ir šio pareiškimo prieduose (balanse, kreditorių sąraše), kas rodo, kad nei UAB „Sinkeris“ laikė E. ir E. S. kreditoriais, nei jie save tokiais laikė. Tą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 11 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343-450/2021, šios civilinės bylos dėl UAB „Sinkeris“ bankroto pripažinimo tyčiniu duomenys, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartis Nr. e3K-3-292-403/2023, jos civilinės bylos duomenys – jose nagrinėjant UAB „Sinkeris“ finansinę būklę, įskaitant ir aktualių neteisėtai išmokėtiems dividendams (jie išmokėti taip: 2019 05 22 – 45 000 Eur; 2019 07 16 – 15 000 Eur; 2019 10 16 – 15 000 Eur), E. S. įrodinėjo, įskaitant UAB „Sinkeris“ apskaitos duomenimis, gerą UAB „Sinkeris“ finansinę būklę, kad UAB „Sinkeris“ neturėjo pradelstų įsipareigojimų, tokiais nelaikė ir Ž. ir R. S. reikalavimų, nes dėl jų atsiradimo, jo manymu, dar tik buvo sprendžiama teisme. Iš pateikto 2023 11 28 kreditorinio reikalavimo matyti, kad pasirodo, laikotarpiu nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 UAB „Sinkeris“ jau turėjo jiems įsiskolinimų, jie buvo pradelsti ir už juos buvo taikomos palūkanos. Toks pareiškimo turinys rodo, kad pareiškėjai iškraipo duomenis ir skirtingais momentais teikia juos skirtingus, teikia teismams ir bankroto administratoriui žinomai neteisingus duomenis, tuo tikslu E. S. netinkamai vykdė UAB „Sinkeris“ apskaitą (ji nėra išsami), o tokios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti nesąžiningą jų elgesį, apsimetinėjimą, piktnaudžiavimą teise, kas yra savarankiškas pagrindas neginti tokių teisių, jeigu ir būtų padaryta kokia nors išvada dėl jų kokio nors pagrįstumo kokia nors apimtimi (CK 1.137 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 04 06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023, 47, 48 punktai).
8. Dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo iš esmės. Kreditorinio reikalavimo pareiškimas rodo, kad pareiškėjai reikalavimą reiškia CK 6.242 straipsnio pagrindu dėl B UAB „Sinkeris“ nepagrįsto praturtėjimo, faktiniu tokio nepagrįsto praturtėjimo pagrindu laiko Marijampolės apylinkės teismo 2020 06 22 sprendimą, nes juo buvo pripažinta negaliojančia jų ir UAB „Sinkeris“ 2016 02 26 sudaryta panaudos sutartis, kurios pagrindu UAB „Sinkeris“, kurios visos akcijos priklauso E. S., nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 naudojosi nekilnojamuoju turtu adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusiu bendrosios dalinės nuosavybės teise iš vienos pusės jiems, iš kitos pusės sutuoktiniams Ž. ir R. S.. Jų teigimu, teismo sprendimu pripažinus 2016 02 26 panaudos sutartį negaliojančia, jiems atsirado teisė reikalauti atlygio už turto naudojimą, nes tokio atlygio buvo pareikalavę kiti to paties turto bendraturčiai – Ž. ir R. S.. Jie to nedarė anksčiau, nes laikė, jog jiems priklausanti nauda už jų turto dalies naudojimą atiteko dividendais, kurie pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartį laikomi neteisėtais ir turi būti grąžinti bendrovei, t.y. dividendų 75 000 Eur suma, išmokėta E. S. iš bendrovės kasos. Teismų praktika dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo yra suformuota ir nuosekli – šis teisių gynimo būdas taikomas tik kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, kai, taikant kitą pasirinktą būdą, pažeistos jo teisės būtų apgintos nevisiškai, t.y. nebūtų efektyvios ar nebūtų pasiekti tie teisėti tikslai, kuriuos leidžia pasiekti pasirinktas teisių gynimo būdas, bet ne siekti to paties rezultato pakartotinai naudojant kitą teisių gynimo būdą arba juo pateisinti savo neveikimą. Pareiškėjai nenurodo jokių aplinkybių, kodėl negali, ar negalėjo būti taikomi kiti jų teisių gynimo būdai, kad jie nepasiteisino ar yra kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Jie apsiriboja vien deklaratyviu teiginiu, kad „Kreditoriai neturi galimybės savo teisės apginti kitais būdais“. Jei asmuo – turto savininkas laiko, kad jo turtu naudojasi kitas asmuo be teisėto pagrindo, įskaitant ir tuos atvejus, kai turtas negrąžinamas po pasibaigusios nuomos sutarties, tokiu atveju ginčas sprendžiamas pagal turto savininko patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodą, taikomas patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą (naudotasi juo prieš savininko valią), kompensavimo mechanizmas, nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais. Tokią išvadą suformuotos teismų praktikos pagrindu padarė teismai civilinėje byloje pagal Ž. ir R. S. ieškinį UAB „Sinkeris“ (ji baigta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 05 19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-354-302/2020, 59, 60 punktai). Joje UAB „Sinkeris“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) E. S., laikėsi irgi tokios pozicijos. Taigi, kai turto savininkas galvoja, kad jo turtu naudojasi kitas asmuo, neturėdamas tam pagrindo, jis turi ginti savo teises reikšdamas ieškinį (reikalavimą) dėl nuostolių (žalos) atlyginimo priklausomai nuo konkretaus ginčo faktinių aplinkybių – sutartinės ar deliktinės atsakomybės, o ne nepagrįsto praturtėjimo pagrindu. Iš tokio tinkamo teisių gynimo būdo reglamentavimo darytina išvada, kad pareiškėjai jo nesirinko būtent dėl to, kad jis jiems nėra naudingas, parodytų, kad jų pretenzijos nepagrįstos. Reikalavimas reiškiamas dėl periodinių mokėjimų, kuriuos neva turėjo vykdyti UAB „Sinkeris“ dėl jų turto naudojimo nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04. Pagal nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjai savo reikalavimo nesieja su kokiais nors sutartiniais santykiais su UAB „Sinkeris“, tad reiškiamas reikalavimas laikytinas reikalavimu atlyginti žalą nuostolių forma ir jam taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas trijų metų ieškinio senaties terminas. Jis praleistas, nes baigėsi 2023 07 04. Jei būtų nuspręsta, kad reikalavimas pagrįstas ir susijęs su sutartiniais santykiais, tokiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 10 dalyje numatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Jis baigėsi visiems mokėjimams, kurie turėjo būti atlikti 2018 11 28. Iš kitos pusės, aplinkybė, kad UAB „Sinkeris“ kreditoriai Ž. ir R. S. kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo ir jų prašymas buvo patenkintas, nereiškia, kad kiti asmenys, įskaitant E. ir E. S., įgyja kokias nors papildomas galimybes ginti savo teises ar reikalauti tokios pačios apimties jų teisių gynimo. Šių asmenų teisės ir pareigos UAB „Sinkeris“ atžvilgiu skiriasi tiek dėl jų teisinių santykių su šia bendrove specifikos (Ž. ir R. S. niekada nesutiko, kad jų turtas būtų naudojamas neatlygintinai), tiek dėl jų statuso bendrovės atžvilgiu specifikos (Ž. ir R. S. aktualiu laikotarpiu nebuvo UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini), negalėjo pretenduoti į UAB „Sinkeris“ pelną ir dividendus, jų ir negavo, neturėjo pareigos užtikrinti UAB „Sinkeris“ veiklos tęstinumą ir t.t.). Bet kuriuo atveju pareiškėjų turto atžvilgiu nebuvo atliktas joks UAB „Sinkeris“ neteisėtas veiksmas, nepadaryta jokia žala, jie patys kontroliavo UAB „Sinkeris“. Nurodomu laikotarpiu nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 jie suteikė vieno iš jų – E. S. (duomenys neskelbtini) (jis buvo ir vienintelis (duomenys neskelbtini)) UAB „Sinkeris“ neatlygintinai naudotis jiems iš dalies nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu adresu (duomenys neskelbtini). Šį faktą patvirtina tiek jų tarpusavyje sudaryta 2016 02 26 panaudos sutartis, tiek Marijampolės apylinkės teismo 2020 06 22 sprendimas, tiek šios civilinės bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys. 2016 02 26 panaudos sutartyje labai aiškiai išreikšta E. ir E. S. valia suteikti savo turtą UAB „Sinkeris“ naudotis neatlygintinai. Jie tokią valią patvirtino visuose susijusiuose teisminiuose procesuose ir ji buvo atspindėta UAB „Sinkeris“ apskaitoje, t.y. jie nebuvo apskaitomi kreditoriais, jiems nebuvo mokama jokia nuoma už to turto naudojimą, jeigu jis ir buvo naudojamas. Tokios aplinkybės buvo patvirtintos ir jų bendrais ar E. S. asmeniniais arba atstovaujant UAB „Sinkeris“ pasirašytais procesiniais dokumentais civilinėje byloje dėl BUAB „Sinkeris“ bankroto pripažinimo tyčiniu, civilinėje byloje pagal Ž. ir R. S. ieškinį UAB „Sinkeris“, civilinėje byloje dėl UAB „Sinkeris“ neteisėtai išmokėtų dividendų E. S., civilinėje byloje dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo tarp bendraturčių ir naudojimo, tą patvirtinta ir šių teismų procesinių sprendimų turinys. Nė vienoje iš šių bylų nebuvo net pareikšta, kad UAB „Sinkeris“ turi kokių nors finansinių įsipareigojimų E. S. ir E. S., tuo labiau pradelstų nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04. Priešingai, UAB „Sinkeris“ ir E. S. įrodinėjo, kad UAB „Sinkeris“ minėtu laikotarpiu neturėjo jokių pradelstų finansinių įsipareigojimų, buvo geros finansinės būklės ir dėl to galėjo išmokėti dividendus 2019 05 22, 2019 07 16, 2019 10 16, pareiškėjai buvo suteikę savo turtą UAB „Sinkeris“ neatlygintinai, sudarę panaudos sutartį. Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-163-985/2020 E. ir E. S. taip pat įrodinėjo, kad UAB „Sinkeris“ teisėtai neatlygintinai naudojasi jų nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalimi, kad tokia jų valia, kad bendrovė tokią teisę turi išsaugoti nepriklausomai nuo teismo sprendimo dėl ginčo. Jų 2019 09 10 dubliko 16 punkte nurodoma, kad 2016 02 26 panaudos sutartis turi likti galioti ir po teismo sprendimo dėl ginčo, įskaitant tuos atvejus, jeigu naudojamas turtas (jo dalis) būtų priskirtas Ž. S. ir R. S. nuosavybėn, tik tada būtų galima spręsti šios panaudos sutarties ir UAB „Sinkeris“ teisės neatlygintinai naudotis turtu likimą pagal tiems teisinimams santykiams taikytinas teisės normas. 2020 03 23 atsiliepimo į priešieškinį 14 punkte jie nurodo, kad panaudos sutartis teisėta, o priešieškinio reikalavimo neva neteisėtumą patvirtina, kad byloje nėra jokio prašymo dėl restitucijos taikymo 2016 02 26 panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia atveju. UAB „Sinkeris“ 2020 04 09 atsiliepimo 30 punkte nurodė, kad Ž. ir R. S. priešieškinio reikalavimai dėl 2016 02 26 panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir UAB „Sinkeris“ iškeldinimo iš dalies patalpų adresu (duomenys neskelbtini) atmestini vien dėl to, kad jie nėra vieninteliai turto savininkai ir negali reikalauti panaikinti teisines pasekmes, kurias savo valia sukūrė bendraturčiai E. ir E. S., t.y. 2016 02 26 panaudos sutartį ir pareiškėjų UAB „Sinkeris“ suteiktą teisę neatlygintinai naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu. Pažymi, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020 06 22 sprendimu nebuvo nuspręsta ir nebuvo sprendžiama, ar pareiškėjai turi teisę suteikti savo turtą naudotis UAB „Sinkeris“ neatlygintinai, ar suteikto naudojimosi neatlygintinumas yra teisėtas ar neteisėtas. Šioje civilinėje byloje Ž. ir R. S. ginčijo UAB „Sinkeris“ teisę naudotis jų turtu, kuris turėjo tapti jų asmenine nuosavybe (atskirta dalimi ir individualizuota dalimi bendrosios dalinės nuosavybės daikte). Toks poreikis atsirado dėl to, kad, kaip nurodyta, pareiškėjai ir UAB „Sinkeris“ jų tarpusavio 2016 02 26 panaudos sutartimi grindė UAB „Sinkeris“ teisę naudotis ir Ž. S. bei R. S. ginčo nekilnojamuoju turtu (jo dalimi) ir dar nemokamai (šią aplinkybę kaip spręstiną atskiroje byloje akcentavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2020 05 19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-354-302/2020, 40, 41 punktai). Minėtų aplinkybių pagrindu ir buvo priimtas Marijampolės apylinkės teismo 2020 06 22 sprendimas, t.y. dalyje dėl UAB „Sinkeris“ teisės naudotis Ž. ir R. S. ginčo nekilnojamuoju turtu, juo buvo sprendžiama tiek, kiek reikia apginti jų interesus – dėl jų teisių apsaugos nuspręsta pripažinti negaliojančia 2016 02 26 panaudos sutartį ir iškeldinti UAB „Sinkeris“ tik iš jiems asmeninės nuosavybės teise tuo pačiu teismo sprendimu priskirto turto. Nors civilinių bylų nagrinėjimo metu E. S. tiek asmeniškai, tiek kaip UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) teigė, kad UAB „Sinkeris“ jokiu Ž. ir R. S. turtu (jo dalimi) nesinaudoja ir netrukdo jiems juo naudotis, minėti pareiškimai rodo, kad visgi tai netiesa. Taigi, nors Marijampolės apylinkės teismas 2020 06 22 sprendimu pripažino negaliojančia 2016 02 26 panaudos sutartį, tačiau jokios restitucijos netaikė (jos niekas neprašė taikyti ir tam nebuvo pagrindo), o nutarė iškeldinti UAB „Sinkeris“ tik iš ginčo nekilnojamojo turto dalies, kuri priskirta Ž. ir R. S. nuosavybėn. Šiuo sprendimu nebuvo paneigta E. ir E. S. teisė suteikti savo turtą naudotis neatlygintinai tretiesiems asmenims, tarp jų ir UAB „Sinkeris“, taip pat UAB „Sinkeris“ teisė naudotis tuo turtu neatlygintinai, jei turto savininkai tai leidžia. UAB „Sinkeris“ tokią teisę E. ir E. S. atžvilgiu išsaugojo ir po teismo sprendimo. Tokie santykiai pagrįsti ir tuo, kad E. S. yra vienintelis UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) ir turi pareigą užtikrinti, kad jo kaip dalyvio kontroliuojamas juridinis asmuo būtų tinkamos finansinės būklės, gebėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims, kad įsipareigojimai akcininkams būtų vykdomi pagal jų subsidiarumo principą, kuris akcentuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartyje. Pareiškėjų 2023 11 28 kreditoriniame reikalavime dėstomi argumentai, kad 2019 metais UAB „Sinkeris“ išmokėtais ir neteisėtais pripažintais dividendais jie iš tikrųjų siekė išsimokėti nuomos mokestį už UAB „Sinkeris“ formaliai neatlygintinai 2016 02 26 panaudos sutartimi naudotą jiems priklausiusią nekilnojamojo turto nuosavybės dalį, kai kitų bendraturčių Ž. ir R. S. tokia teisė buvo neigiama ir ginčijama, dar kartą parodo, kad pareiškėjai piktnaudžiauja bet kokiomis savo teisėmis, bet kokiu teisiniu statusu vien tam, kad nepagrįstai įgyti teisinį pranašumą prieš kitus asmenimis, gautų materialinę naudą kitų asmenų sąskaita ar didesnę už kitiems asmenims atiteksiančią, faktiškai nusišalintų nuo įstatyminių pareigų (užtikrinti kontroliuojamo juridinio asmens tinkamą finansinę būklę) vykdymo. Todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo spręsti, kad UAB „Sinkeris“ turi ar turėjo pareigą mokėti kokį nors mokestį pareiškėjams už jų turto galimą naudojimą, kad tas naudojimasis buvo neteisėtas ir be jokio teisinio pagrindo, prieš jų valią, kai tokia teisė jų pačių sprendimu ir interesais buvo suteikta neatlygintinai. Tokios teisės nepaneigė joks teismo sprendimas, įskaitant ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartį. Priešingai, juose aiškiai konstatuoti glaudūs teisiniai ryšiai tarp UAB „Sinkeris“ ir E. S., E. S., šių ryšių pagrindu padaryta išvada, kad jie turėjo pareigą remti ir užtikrinti UAB „Sinkeris“ veiklą, o suteikimas teisės naudotis neatlygintinai turtu yra viena iš tokių priemonių. Pareiškėjai taip pat nepagrindžia, kodėl pagal jų nurodomas faktines aplinkybes (buvus panaudos sutarčiai) UAB „Sinkeris“ turėtų mokėti jiems nuomos mokestį tą, kuris nurodytas jų kreditoriniame reikalavime. Nustačius, kad UAB „Sinkeris“ neturėjo pareigos mokėti už turto naudojimą, nėra pagrindo ir spręsti, kad UAB „Sinkeris“ turi mokėti įstatymo numatytas palūkanas už pradelstus mokėjimus, nes jų neesant, jie negali būti pradelsti ir tuo labiau nurodomu laikotarpiu - nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04. Pažymi, kad nepateiktas ir palūkanų apskaičiavimas.
9. Teismo posėdyje atsakovės ir trečiųjų asmenų atstovas su prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pažymėjo, jog buvo panaudos santykiai, tyčinio bankroto byloje E. S. teigė, kad buvo vykdoma veikla, apie jokius įsipareigojimus nekalbėjo, nereiškė, kad tai yra kompleksinis sprendimas, praleistas terminas ir jam atnaujinti nėra pagrindų, dividendai išmokėti 2019 metais, priklausomai nuo situacijos pareiškėjai sako tai vienus, tai kitus argumentus, dividendai išmokėti tik E. S., o turtas priklauso dviems asmenims – E. ir E., teismai nenustatė, kad dividendai yra atlyginimas už nuomą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
Prašymas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti tenkinamas, o prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą atmetamas
10. Kauno apygardos teismas 2020 08 25 nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Sinkeris" iškėlė bankroto bylą pagal (duomenys neskelbtini) ir vienintelio (duomenys neskelbtini) E. S. pareiškimą. Kauno apygardos teismas 2020 10 19 nutartimi B UAB „Sinkeris" bankroto byloje patvirtino trečiųjų asmenų bendrą patikslintą kreditorinį reikalavimą 71 702,95 Eur sumai. Pareiškėjų reikalavimo pagrindas yra aplinkybė, kad B UAB „Sinkeris" naudojosi ir negrąžino po 2014 11 01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pabaigos jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusios turto dalies - 729,84 m2 pastato-parduotuvės ir 0,1026 ha žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kitą pastato ir žemės sklypo dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė E. S. (UAB „Sinkeris" (duomenys neskelbtini) ir vienintelis (duomenys neskelbtini)) ir jo sutuoktinė. Kauno apygardos teismas 2019 06 13 sprendimu pareiškėjams solidariai priteisė iš atsakovės UAB „Sinkeris" 37 685,94 Eur nuostolių atlyginimą, 2 542,91 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (40 228,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 11 08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Lietuvos apeliacinis teismas 2020 05 19 nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
11. Vienintelis UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) E. S. 2019 04 30 priėmė sprendimą Nr. 20149/1 dėl 2018 m. Pelno paskirstymo. Buvo paskirta sau dividendams išmokėti 88235,30 Eur pelno dalis. E. S. 2019 metais buvo išmokėta paskirta 88235,30Eur dividendų suma. Iš jų buvo atskaityta 13235,30 Eur gyventojų pajamų mokestis ir sumokėtas valstybinei mokesčių inspekcijai, likusi suma - 75000 Eur išmokėta vieninteliam (duomenys neskelbtini) E. S.. Ši suma buvo išmokėta iš įmonės kasos – 2019 05 22 – 45000 Eur, 2019 07 16 – 15000 Eur, 2019 10 16 - 15000 Eur. Vienintelė kliūtis baigti bankroto procesą buvo civilinis ginčas dėl B UAB „Sinkeris“ buvusio (duomenys neskelbtini) E. S. pareigos grąžinti bendrovei išsimokėtus dividendus. Ginčas galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023 - E. S. kasacinis skundas netenkintas ir paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 04 30 sprendimas, kuris priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-246-910/2023 ir kuriuo tenkintas ieškinys iš dalies - ieškovei B UAB „Sinkeris“ priteistas iš atsakovo E. S. 75000Eur nuostolių atlyginimas, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 75000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 10 07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, jog sprendimas išsimokėti dividendus buvo priimtas pažeidžiant imperatyvų draudimą skirti ir išmokėti dividendus, kai bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai suėję iki sprendimo priėmimo, todėl priteisė nuostolių atlyginimą.
12. E. S. ir jo sutuoktinė E. S. 2023 11 28 pareiškė kreditorinį reikalavimą, kuriame jie pripažįsta, kad yra praleidę terminą pateikti tokį reikalavimą, laiko jį praleistu dėl svarbių priežasčių, todėl prašo atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jų kreditorinį reikalavimą 77170,78 Eur sumai B UAB „Sinkeris“ bankroto byloje, įtraukti į kreditorių sąrašą. Nurodo, kad reikalavimas susideda: 1) 65678,29 Eur sudaro už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 negauto nuomos mokesčio ekvivalentu suskaičiuotas B UAB „Sinkeris“ nepagrįstas praturtėjimas, 2) 11492,49 Eur sudaro už pagrindinės prievolės reikalavimo sumą už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 priskaičiuotos 6 procentų dydžio metinės palūkanos.
13. Teismas, įvertinęs tai, kad E. S. ir E. S. pareiškė reikalavimą bendrai, nenurodydami kiekvieno iš jo dalių prievolėje, ir kaip sutuoktiniai dėl jiems sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto naudojimo, daro išvadą, kad reikalavimas reiškiamas kaip solidarių kreditorių (CK 3.88, 3.92, 6.18 straipsniai).
Dėl termino atnaujinimo
14. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus pateikia paskirtam nemokumo administratoriui per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas, o bankroto administratorius perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Pagal teismų praktiką esminį kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimą atlieka teismas, nemokumo administratorius perduoda teismui gautus kreditoriumi norinčio tapti asmens pateiktus dokumentus ir savo argumentuotą poziciją dėl pareikštų kreditorių reikalavimų pagrįstumo jeigu su jais nesutinka.
15. JANĮ 41 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą JANĮ 41 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka (t.y. per bankroto administratorių), jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. JANĮ nenurodo, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Vadovaujantis suformuota teismų praktika nagrinėjamu atveju taikytinos bendrosios taisyklės ir teismų praktika dėl procesinių terminų atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kuriais teikiamas teismui prašymas dėl pažeistų teisių gynimo. Kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės išsprendžiamas kreditoriaus materialinis reikalavimas. Todėl terminas tokį procesą pradėti reiškia procesinį teisės kreiptis į teismą terminą. Jis pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie teisių ir/ar teisėtų interesų, dėl kurių turi teisę kreiptis į teismą, pažeidimo. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
16. Pareiškėjų įsitikinimu objektyvus poreikis teikti kreditorinį reikalavimą atsirado tik po 2023 11 16 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, kada paaiškėjo, jog E. S. reikės grąžinti išsimokėtus dividendus. Pareiškėjai pripažįsta, kad terminas pateikti kreditorinį reikalavimą praleistas, tačiau mano, kad yra svarbi priežastis jį atnaujinti. Tokia svarbia priežastimi nurodo aukščiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartį, nes tik po jos paaiškėjo, kuo pasibaigs civilinė byla, pradėta pagal B UAB „Sinkeris“ ieškinį E. S. dėl 88235,30 Eur išmokėtų dividendų grąžinimo. Jie nurodo, kad jų apsisprendimą teikti kreditorinį reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ar neteikti, sąlygojo būtinumas žinoti, ar minėti dividendai buvo išmokėti E. S. teisėtai, kad viena iš priežasčių, kodėl B UAB „Sinkeris“ gavo pelną ir tuo pačiu turėjo galimybę jį paskirstyti - išmokėti dividendus buvo bendrovės nauda, kurią ji gavo dėl neatlygintino naudojimosi jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Tad gautus dividendus jie laikė kompensacija už neatlygintiną jų turto naudojimą. Teismo sprendimu pripažinus, kad dividendai E. S. išmokėti neteisėtai, jie netenka kompensacijos, o tai pažeidžia jų interesus, jie nemato jokių kitų galimybių apginti savo kaip turto, kuriuo naudojosi UAB „Sinkeris“ ir gavo iš to naudą, savininkų interesus kaip tik pareikšti kreditorinį reikalavimą. Kreditorinį reikalavimą jie pareiškė iš karto po minėtos nutarties Aukščiausiajame Teisme priėmimo – 2023 11 28.
17. B UAB „Sinkeris“ ir tretieji asmenys R. ir Ž. S. prašo termino neatnaujinti, nes, jų nuomone, tam nėra svarbių priežasčių. Iki pat civilinės bylos dėl dividendų grąžinimo išnagrinėjimo, pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad dividendai išmokėti teisėtai ir pagrįstai, apie jokią kompensaciją nebuvo kalbama.
18. Iš į bylą pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutarties paaiškėjo civilinės bylos, pradėtos pagal B UAB „Sinkeris“ ieškinį E. S. dėl 88235,30 Eur išmokėtų dividendų grąžinimo, baigtis, t.y. buvo nuspręsta, jog E. S. turi grąžinti dividendus. Pareiškėjai tvirtina, jog tai nulėmė jų apsisprendimą teikti kreditorinį reikalavimą, nes dividendai buvo išmokėti kaip kompensacija už UAB „Sinkeris“ neatlygintiną naudojimąsi pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir teismų sprendimus, teismas daro išvadą, jog terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą UAB „Sinkeris“ bankroto byloje atnaujintinas, nes akivaizdu, jog apie dividendų, kuriuos pareiškėjai įvardina kompensacija, grąžinimą jie sužinojo galutinai išsprendus ginčą 2023 11 16, o kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas nedelsiant – 2023 11 28.
19. Dėl kitų proceso dalyvių argumentų teismas nepasisako, nes jie teisiškai nereikšmingi.
Dėl reikalavimo
20. Pareiškėjai prašo patvirtinti jų 77170,78 Eur kreditorinį reikalavimą dėl periodinių mokėjimų, kuriuos turėjo vykdyti UAB „Sinkeris“ dėl jų turto naudojimo nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04. Reikalavimas susideda iš: 1) 65678,29 Eur sudaro už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 negauto nuomos mokesčio ekvivalentu suskaičiuotas B UAB „Sinkeris“ nepagrįstas praturtėjimas, kai ši bendrovė neatlygintinai naudojosi jų nekilnojamuoju turtu – ½ nuosavybės patalpų pastate adresu (duomenys neskelbtini), 2) 11492,49 Eur sudaro už minėtą pagrindinės prievolės reikalavimo sumą už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 priskaičiuotos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Tvirtina, kad UAB „Sinkeris“ neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo neatlygintinai naudotis jų nuosavybe, nes 2016 02 26 neatlygintina panaudos sutartis teismo buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, bendrovė nepagrįstai praturtėjo pareiškėjų sąskaita.
21. Teismas sprendžia, kad pirma pasisakytina, kokiais pagrindais UAB „Sinkeris“ naudojosi pareiškėjų turtu. 2014 m. lapkričio 1 d. tarp E., E. bei bendrasavininkų R. ir Ž. S. (nuomotojai, kuriems priklausė nuomojamo turto po ½ dalį) ir UAB „Sinkeris“ (nuomininkas) buvo sudaryta nuomos sutartis dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gruodžio 1 d. nuomos (b.l. 63-65). 2016 m. vasario 19d. vienintelis UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) E. S. priėmė sprendimą nutraukti nuomos sutartį (b.l. 66) su nuomotojais R. ir Ž. S. nuo 2016 m. gegužės 20d., su E. ir E. S. – nuo 2016 m. kovo 1 d. E. ir E. S. 2016m. vasario 26 d. sudarė jiems nuosavybės teise priklausančios ½ dalies nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), neatlygintinos panaudos neterminuotą sutartį. Pareiškėjai 2019 metais Marijampolės apylinkės teisme užvedė civilinę bylą (civilinė byla Nr. e2-163-985/2020) dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, naudojimosi tvarkos bendra daline nuosavybe nustatymo, išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu priteisimo atsakovams Ž. ir R. S., o atsakovai pateikė priešieškinį, kuriame prašė panaudos sutartį pripažinti negaliojančia ir iškeldinti UAB Sinkeris“, vadovaudamiesi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 10 02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016 pateiktu teisės aiškinimu, kad, vadovaujantis CK 4.75, 4.78 straipsnių nuostatomis, bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto dalimi be bendraturčių sutikimo galima disponuoti tik tuo atveju, jeigu ta dalis yra aiškiai identifikuota ją atidalijant iš bendrosios nuosavybės arba nustatant naudojimosi turtu tvarką. Marijampolės apylinkės teismas 2020 06 22 priėmė sprendimą šioje byloje (sprendimas įsiteisėjo 2020 07 20). Sprendimo motyvuojamoje dalyje tesimas nurodė, kad kadangi panaudos sutartis sudaryta be Ž.ir R. S. sutikimo, o dalis, kuri perduota kaip panaudos dalykas nei atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, nei jai nustatyta naudojimosi tvarka, sprendė, kad panaudos sutartis pripažintina negaliojančia. Sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pripažino panaudos sutartį negaliojančia (b.l. 68-30). Sprendime nėra konstatuota, kad panaudos sutartis pripažįstama negaliojančia nuo jos sudarymo. Todėl pareiškėjų aiškinimas, kad panaudos sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento yra nepagrįstas. Nurodytas 2020 06 22 sprendimas patvirtina, kad panaudos sutartis negalioja nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 07 23), todėl teismas pripažįsta, jog UAB „Sinkeris“ ginčo patalpomis iki 2020 07 23 naudojosi teisėtai ir pagrįstai neatlygintinos panaudos sutarties pagrindu.
22. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad kreditoriniame reikalavime keliamas klausimas dėl būtinumo B UAB „Sinkeris“ sumokėti E. S. ir E. S. už nekilnojamojo turto jų nuosavybės dalies naudojimą už laikotarpį nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04. Be to, iš pateikto 2023 11 28 kreditorinio reikalavimo matyti, kad pareiškėjų vertinimu, laikotarpiu nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04 UAB „Sinkeris“ jau turėjo jiems įsiskolinimų, jie buvo pradelsti ir už juos jie taiko palūkanas. Vienintelis UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) E. S. 2019 04 30 priėmė sprendimą Nr. 20149/1 dėl 2018 m. Pelno paskirstymo. Taigi, laikotarpiai akivaizdžiai nesutampa. Buvo paskirta sau dividendams išsimokėti 88235,30 Eur pelno dalis. 2017 12 31 pelno/nuostolių ataskaita patvirtina, kad UAB „Sinkeris“ pelnas buvo 43589 Eur, o 2016 – 11511 Eur; 2018 12 31 pelno/nuostolių ataskaita patvirtina, kad pelnas buvo 21879 Eur, viso -76979 Eur. E. S. 2019 metais buvo išmokėta paskirta 88235,30 Eur dividendų suma. Nesutampa ir nurodomos sumos, nes kaip nurodo pareiškėjai, UAB „Sinkeris“ nemokėjo nuomos mokesčio ir taip sutaupė, o sutaupytos lėšos ir yra įmonės pelnas, tačiau išmokėtų dividendų suma yra didesnė, negu buvo gautas pelnas. Kita vertus, panaudos sutartis negaliojančia buvo pripažinta 2020 06 22 sprendimu, o sprendimas dėl dividendų išsimokėjimo buvo priimtas 2019 04 30, t.y. galiojant panaudos sutarčiai.
23. Minėta, pareiškėjai kreditorinį reikalavimą reiškia nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu. Teismų praktika dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo yra suformuota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011; 2022-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022, 50 p., 2023-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 68 p.) – šis teisių gynimo būdas taikomas tik kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, kai taikant kitą pasirinktą būdą pažeistos jo teisės būtų apgintos nevisiškai, t.y. nebūtų efektyvios ar nebūtų pasiekti tie teisėti tikslai, kuriuos leidžia pasiekti pasirinktas teisių gynimo būdas, bet ne siekti to paties rezultato pakartotinai naudojant kitą teisių gynimo būdą arba juo pateisinti savo neveikimą. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas. Nepagrįstas praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo. Šiuo atveju laikomasi vadinamojo non cumul taisyklės – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį.
24. E. S. ir E. S. nenurodo aplinkybių, kodėl negali, ar negalėjo būti taikomi kiti jų teisių gynimo būdai, kad jie nepasiteisino ar yra kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės. Jie apsiriboja vien deklaratyviu teiginiu, kad „Kreditoriai neturi galimybės savo teisės apginti kitais būdais“.
25. Jei asmuo – turto savininkas laiko, kad jo turtu naudojasi kitas asmuo be teisėto pagrindo, įskaitant ir tuos atvejus, kai turtas negrąžinamas po pasibaigusios nuomos sutarties, tokiu atveju ginčas sprendžiamas pagal turto savininko patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodą, taikomas patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą (naudotasi juo prieš savininko valią), kompensavimo mechanizmas, nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais. Tokią išvadą suformuotos teismų praktikos pagrindu padarė teismai civilinėje byloje pagal Ž. ir R. S. ieškinį UAB „Sinkeris“ (ji baigta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 05 19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-354-302/2020, 59, 60 punktai). Joje UAB „Sinkeris“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) E. S., laikėsi irgi tokios pozicijos. Taigi, kai turto savininkas galvoja, kad jo turtu naudojasi kitas asmuo, neturėdamas tam pagrindo, jis turi ginti savo teises reikšdamas ieškinį (reikalavimą) dėl nuostolių (žalos) atlyginimo priklausomai nuo konkretaus ginčo faktinių aplinkybių – sutartinės ar deliktinės atsakomybės, o ne nepagrįsto praturtėjimo pagrindu.
26. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog reikalavimas reiškiamas dėl periodinių mokėjimų, kuriuos turėjo vykdyti UAB „Sinkeris“ dėl jų turto naudojimo nuo 2016 03 01 iki 2020 07 04. Pagal nurodytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjai savo reikalavimo nesieja su kokiais nors sutartiniais santykiais su UAB „Sinkeris“, todėl reiškiamą reikalavimą laiko reikalavimu atlyginti žalą nuostolių forma. Tokiam reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatytas trijų metų ieškinio senaties terminas. Jis praleistas, nes baigėsi 2023 07 04.
27. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, jog pareiškėjai neįrodė kreditorinio reikalavimo, todėl netenkina prašymo patvirtinti 77170,78 Eur kreditorinį reikalavimą.
28. Teismas vertina svarbiomis aplinkybes, jog 2016 02 26 panaudos sutartyje aiškiai išreikšta E. S. ir E. S. valia suteikti savo turtą UAB „Sinkeris“ naudotis neatlygintinai. Jie tokią valią patvirtino visuose susijusiuose teisminiuose procesuose. Tokios aplinkybės buvo patvirtintos ir jų bendrais ar E. S. asmeniniais arba atstovaujant UAB „Sinkeris“ pasirašytais procesiniais dokumentais civilinėje byloje dėl BUAB „Sinkeris“ bankroto pripažinimo tyčiniu, civilinėje byloje pagal Ž. S. ir R. S. ieškinį UAB „Sinkeris“, civilinėje byloje dėl UAB „Sinkeris“ neteisėtai išmokėtų dividendų E. S., civilinėje byloje dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo tarp bendraturčių ir naudojimo, tą patvirtinta ir šių teismų procesinių sprendimų turinys. Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-163-985/2020 E. S. ir E. S. taip pat įrodinėjo, kad UAB „Sinkeris“ teisėtai neatlygintinai naudojasi jų nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalimi, tokia jų valia, bendrovė tokią teisę turi išsaugoti nepriklausomai nuo teismo sprendimo dėl ginčo. Šioje civilinėje byloje būtent Ž. S. ir R. S. ginčijo UAB „Sinkeris“ teisę naudotis jų turtu, kuris turėjo tapti jų asmenine nuosavybe (atskirta dalimi ir individualizuota dalimi bendrosios dalinės nuosavybės daikte), prašė panaudos sutartį pripažinti negaliojančia. Marijampolės apylinkės teismas 2020 06 22 sprendimu pripažino negaliojančia 2016 02 26 panaudos sutartį, jokios restitucijos netaikė (tam nebuvo pagrindo), o nutarė iškeldinti UAB „Sinkeris“ tik iš ginčo nekilnojamojo turto dalies, kuri priskirta Ž. ir R. S. nuosavybėn. UAB „Sinkeris“ tokią teisę E. ir E. S. atžvilgiu išsaugojo ir po teismo sprendimo. Tokie santykiai pagrįsti ir tuo, kad E. S. yra vienintelis UAB „Sinkeris“ (duomenys neskelbtini) ir turi pareigą užtikrinti, kad jo kaip dalyvio kontroliuojamas juridinis asmuo būtų tinkamos finansinės būklės, gebėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims, kad įsipareigojimai akcininkams būtų vykdomi pagal jų subsidiarumo principą, kuris akcentuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 11 16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad pareiškėjai apie dividendų, kuriuos jie įvardina kompensacija už UAB „Sinkeris“ neatlygintiną jų turto naudojimą, grąžinimą jie sužinojo galutinai išsprendus ginčą 2023 11 16, o kreditorinis reikalavimas buvo pateiktas nedelsiant – 2023 11 28. Taigi, pareiškėjai objektyviai (dėl nagrinėjamos bylos dėl dividendų grąžinimo) neturėjo pagrindo teikti kreditorinį reikalavimą, todėl terminas pareikšti kreditorinį reikalavimą UAB „Sinkeris“ bankroto byloje atnaujinamas.
30. Teismas pabrėžia tai, jog 2016 02 26 panaudos sutartyje yra aiškiai išreikšta E. S. ir E. S. valia suteikti savo turtą UAB „Sinkeris“ naudotis neatlygintinai. Jie tokią valią patvirtino visuose susijusiuose teisminiuose procesuose. Marijampolės apylinkės teismo 2020 06 22 sprendimu nebuvo nuspręsta ir nebuvo sprendžiama, ar E. S. ir E. S. turi teisę perduoti savo turtą naudotis UAB „Sinkeris“ neatlygintinai, ar suteikto naudojimosi neatlygintinumas yra teisėtas ar neteisėtas. Šioje civilinėje byloje Ž. S. ir R. S. ginčijo UAB „Sinkeris“ teisę naudotis jų turtu, kuris turėjo tapti jų asmenine nuosavybe. Marijampolės apylinkės teismas 2020 06 22 sprendimu tik pripažino negaliojančia 2016 02 26 panaudos sutartį, nes ji pažeidė kitų bendraturčių teises. Panaudos sutartis nepripažinta niekine, todėl netaikyta restitucija. Panaudos sutartis negalioja nuo sprendimo įsiteisėjimo, t.y 2020 07 23. Todėl teismas daro išvadą, kad kreditorinis reikalavimas yra neįrodytas ir todėl atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Administratorius prašo iš B UAB „Sinkeris“ priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. advokato pagalbos išlaidas – 1161,60 Eur. Jas patvirtina 2024 02 05 PVM sąskaita-faktūra serija RIM Nr.1268, ją 2024 02 07 apmokėjo B UAB „Sinkeris“ mokėjimo nurodymu Nr.11. Pareiškėjų prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir įtraukti į kreditorių sąrašą atmetus, iš pareiškėjų E. ir E. S. B UAB „Sinkeris“ priteistinos 1161,60 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, t.y. po 580,80 Eur (CPK 93,98 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnio 1,2,4 dalimis, 42 straipsnio 1,3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų E. S. ir E. S. prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti patenkinti.
Atnaujinti terminą E. S. ir E. S. kreditoriniam reikalavimui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sinkeris“ pareikšti.
Pareiškėjų E. S. ir E. S. prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą ir įtraukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sinkeris“ kreditorių sąrašą atmesti.
Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sinkeris“, juridinio asmens kodas 300092076, iš pareiškėjų E. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti bankroto administratorių supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.
Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.