Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Handelshus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-407-933/2021 pagal ieškovės viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Handelshus“ (buvęs pavadinimas „Pontem“) dėl baudos ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“ priešieškinį ieškovei viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Europos socialinio fondo agentūra ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 31 625,90 Eur ieškovės ir jos partnerių patirtų nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 106 764,29 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. lapkričio 17 d. sudarė sutartį Nr. S-2017-00147 (toliau – Sutartis) dėl maisto produktų, įskaitant vištienos konservus, įsigijimo bei tiekimo į ieškovės partnerių sandėlius. 2018 m. spalio mėnesį maisto produktų dalijimo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau ir – Tarnyba) atliko kai kurių labiausiai skurstantiems asmenims dalijamų maisto produktų laboratorinius tyrimus. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau ir – Institutas), 2018 m. spalio 15 d. atlikęs tyrimą, nustatė, kad atsakovės pristatyti vištienos konservai yra pagaminti iš smulkintos mėsos masės, matomas nedidelis kiekis mėsos skaidulų, ir padarė išvadą, jog atlikto tyrimo rezultatai neatitinka atviro konkurso, vykdant CVP IS priemonėmis labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų ir jų tiekimo sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. VPDA-2017-00033 4 priedo reikalavimų. Tarnyba, atsižvelgusi į atlikto laboratorinio tyrimo rezultatus, 2018 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-475, kurio pagrindu sustabdė minėto maisto produkto tiekimą rinkai. Taip pat nepriklausoma maisto produktų tyrimų laboratorija UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 23 d. atliko atsakovės pateiktų vištienos konservų tyrimus ir nustatė, kad tirtuose vištienos konservuose yra mėsos gabaliukų iki 2 cm dydžio, matomos augalinių skaidulų dalelės.

3. Ieškovė 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. SB-2018-01122 kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad vadovaujantis sutarties nuostatomis, atsakovė privalo sumokėti ieškovei 5 procentų dydžio baudą (75 138,39 Eur) nuo visos preliminaraus numatomo įsigyti maisto produkto kiekio vertės (1 502 767,73 Eur su PVM) (Sutarties 7.5, 7.5.1 papunkčiai) bei atlyginti žalą, kilusią dėl atsakovės pristatytų sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų neatitinkančių vištienos konservų. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pristatyti vištienos konservai neatitiko sutarties 1 priede nurodytų kokybės reikalavimų – buvo pagaminti ne iš mėsos gabaliukų, o iš smulkintos mėsos, ieškovė neturi pagrindo atsiskaityti už pristatytus vištienos konservus. Ieškovės partneriai dėl pristatytų netinkamų vištienos konservų patyrė 31 601,70 Eur finansinius praradimus, o būtent: 1) 15 800,85 Eur nebuvo išmokėti partneriams projekto administravimo, maisto produktų transportavimo ir sandėliavimo patirtoms išlaidoms kompensuoti, 2) 15 800,85 Eur nebuvo skirti partnerių papildomų priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimui.

4. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 316 017,03 Eur įsiskolinimą pagal 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija SUA Nr. 0984173, 10 364,80 Eur delspinigius, 269,83 Eur išlaidas už antstolio paslaugas ir tyrimų atlikimą, 8,47 Eur dydžio išlaidas už vertimo paslaugas, 40 Eur išlaidų? kompensavimą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teisme priėmimo nagrinėti dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

5. Procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad atsakovė Sutarties pagrindu išrašė ieškovei 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija SUA Nr. 0984173, tačiau ieškovė prievolės apmokėti sąskaitą iki 2018 m. lapkričio 18 d. neįvykdė, todėl liko skolinga 316 017,03 Eur už prekes (vištienos konservus). Taip pat vadovaujantis Sutarties 7.10. papunkčiu, ieškovei buvo apskaičiuoti 0,02 proc. delspinigiai (8 784,80 Eur) už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. Atsakovės nuomone, ieškovė turėjo realias galimybes ir privalėjo savo pretenzijas dėl vištienos konservų (prekių) kokybės pateikti atsakovei maisto produktų kokybės kontrolės etape (Sutarties 6.1–6.3., 13.6. papunkčiai), arba vėliausiai iki vištienos konservų perdavimo ieškovei momento (Sutarties 2.10. papunktis).

6. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė, gavusi atsakovės pateiktus vištienos konservų pavyzdžius, patvirtino, jog jie atitinka sutarties techninės specifikacijos 9 dalyje nurodytus reikalavimus, tačiau ieškovės pozicija pasikeitė po Tarnybos 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 69SV-475 priėmimo. Ieškovė, reikšdama pretenzijas atsakovei dėl vištienos konservų, negalėjo vadovautis Tarnybos 2018 m. spalio 18 d. sprendimu, nes Tarnybai nepriskirtina kompetencija vertinti bei kvestionuoti viešai paskelbto pirkimo techninėse specifikacijose numatytų reikalavimų, kurie yra keliami atsakovei, vykdymo.

7. Nors ieškovė teigė, kad atsakovės ginčo vištienos konservai pagaminti iš vientisos smulkintos mėsos masės, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovė netinkamai aiškina sutarties nuostatas ir sąlygas dėl atsakovės prievolių ir įsipareigojimų. Sąvoka „smulkinta mėsa“ reiškia, kad tai iškaulinta ir susmulkinta (sumalta) mėsa. Šviežia smulkinta mėsa yra įvardijama kaip atšaldyta ar sušaldyta smulkinta mėsa. Nei sutartyje, nei viešojo pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kokio dydžio gabalėliais turi būti susmulkinta mėsa. Atsakovei nurodytas tik mėsos smulkinimo būdas – pjaustymas gabalėliais, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad vištienos konservuose mėsos masė buvo vientisa.

8. Ieškovė nepagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, nes ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat prašomas priteisti 31 625,90 Eur dydžio nuostolių atlyginimas yra tik ieškovės preziumuojamas.

9. Ieškovė su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovės vištienos konservai, kurie buvo pristatyti į ieškovės partnerių sandėlius, neatitiko Sutarties 1 priede keliamų reikalavimų, todėl ieškovei nėra pareigos apmokėti atsakovės 2018 m. spalio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ir sumokėti apskaičiuotus delspinigius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.1. ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,10 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 1 352 Eur bylinėjimosi išlaidų.

10.2. Atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovei iš ieškovės 291 420,06 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės valstybei 7 323,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovės pateikti vištienos konservai neatitiko Sutarties sąlygų nustatytų reikalavimų, nes buvo pagaminti iš smulkintos mėsos, tačiau padarė išvadą, kad vištienos konservai buvo tinkami vartoti.

12. Teismas, nustatęs, kad: 1) vištienos konservai neatitiko Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, 2) vištienos konservai buvo tinkami vartoti, 3) ieškovė preliminariai ketino įsigyti vištienos konservų už 1 502 762,73 Eur, 4) ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 6.1. – 6.3., 13.6. papunkčiais galėjo reikšti pretenzijas dėl maisto produktų kokybės kontrolės etape arba vėliausiai iki vištienos konservų perdavimo ieškovei momento (Sutarties 2.10. papunktis), padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, tačiau nepagrįstai prašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą (31 601,70 Eur), nes ieškovė neįrodė jų dydžio.

13. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą 316 017,03 Eur už 567 783 vienetus vištienos konservų dėžučių, tačiau ieškovės partneriai išdalijo 523 590 vienetus vištienos konservų dėžučių, todėl ieškovė turi sumokėti atsakovei 291 420,06 Eur ((316 017,03 Eur/567 783) x 523 590) skolą.

14. Teismas nustatė, kad nors atsakovė pažeidė prievolę pristatyti konservus pagal sutarties sąlygas, tačiau ieškovė didžiąją dalį atsakovės perduotų vištienos konservų buvo išdalijusi be galimybės juos susigrąžinti.

15. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovei iš atsakovės priteista bauda už netinkamų produktų pristatymą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl 10 364,80 Eur delspinigių priteisimo, nes atsakovė neįrodė, kad ji tinkamai vykdė Sutartį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei priteista 291 420,06 Eur skola, 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, nes atsakovės pateikti vištienos konservai neatitiko Sutarties priede Nr. 1 nustatytų reikalavimų. Tačiau teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė turi prievolę su atsakove atsiskaityti už dalį pateiktų vištienos konservų, nes pagal Sutarties 4.1. ir 4.4. papunkčius, ieškovė turi prievolę su atsakove atsiskaityti tik už tokius maisto produktus, kurie atitinka Sutarties reikalavimus.

16.2. Pirmosios instancijos teismas peržengė šalių suformuluotų reikalavimų ribas, nes nei viena iš ginčo šalių nekėlė teismui klausimų dėl Sutarties nuostatų, reglamentuojančių ieškovės pareigą atsiskaityti tik už Sutarties reikalavimus atitinkančius vištienos konservus, nenurodė, kad tokios minimos nuostatos (Sutarties 4.1., 4.4., 7.1. papunkčiai) neatitinka šalių valios ir tikrųjų šalių ketinimų.

16.3. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas ieškovei atsiskaityti už Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus, neatitinka projekto išlaidų tinkamumo reikalavimų, t. y., kad tokias išlaidas būtų galima finansuoti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšomis. Atsakovė Sutarties sąlygų atitinkančių vištienos konservų nepateikė, todėl ieškovė neturi pareigos sumokėti atsakovei už Sutarties sąlygų neatitinkančius maisto gaminius.

16.4. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti atsakovei 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, nes pati atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos – pristatyti Sutarties reikalavimus atitinkančius vištienos konservus.

17. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 75 138,39 Eur bauda, nepriteista skolos dalis (24 596,97 Eur) ir nepriteisti 10 364,80 Eur delspinigiai bei 40 Eur išlaidu? kompensavimas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei kilo pareiga sumokėti atsakovei pagal PVM sąskaitą – faktūrą tik už faktiškai išdalytus 523 590 vienetus vištienos konservų, o ne už visus atsakovės pateiktus vištienos konservus (567 783 vienetus), nes vadovavosi tik žodiniais ieškovės pareiškimais ir prielaidomis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad neišdalijo likusių atsakovės pateiktų vištienos konservų, todėl teismas turėjo priteisti atsakovei iš ieškovės visą sumą pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą.

17.2. Pagal Sutarties 2.10. papunktį maisto produktų priėmimo – perdavimo aktu ir pagal važtaraščius pristatyti vištienos konservai nuo jų perdavimo momento tapo asmenine ieškovės nuosavybe, o ieškovei nepareiškus pretenzijos dėl vištienos konservų kokybės neatitikties Sutarties reikalavimams perdavimo momentu, ieškovė negali reikšti reikalavimų dėl vištienos konservų kokybės.

17.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės pateikti vištienos konservai buvo nekokybiški ir neatitiko Sutarties sąlygų. Nė vienas iš ieškovės pateiktų į bylą įrodymų nepatvirtina ir neįrodo, kad atsakovės pateikti vištienos konservai buvo pagaminti pažeidžiant mėsos konservų gamybos technologiją. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog vištienos konservai atitiko Sutartyje keliamus reikalavimus, nes byloje esantis Kauno Technologijos Universiteto Maisto Instituto Maisto tyrimų centro 2018 m. lapkričio 2 d. Tyrimų protokolas Nr. 71095 patvirtinta, kad vištienos konservuose esanti mėsa nebuvo vienalytės masės.

17.4. Atsakovė dėl objektyvių aplinkybių negalėjo laiku pirmosios instancijos teisme pateikti vištienos konservų kokybės ekspertizės akto, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsniu prašo priimti kartu su skundu pridedamą naują įrodymą – 2021 m. kovo 3 d. Dr. R. N. ekspertinį tyrimą apie UAB „Handelshus“ pateiktų vištienos konservų pagaminimo būdo, sudėties bei kokybės atitiktį specifikacijai Nr. 21-01. Nurodyto ekspertinio tyrimo išvados patvirtina, kad atsakovės pateiktas produktas – vištienos konservai – buvo pagamintas iš smulkintos mėsos.

17.5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad, netenkinus atsakovės reikalavimo dėl delspinigių dėl termino praleidimo priteisimo, tuo pačiu nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovei 40 Eur sumą, kuri pagal įstatymo sąlygą priteistina tik tuo atveju, kai kreditorius yra įgijęs teisę į sutartyje numatytas palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.

18. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamą dalį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, t. y. atsakovė į ieškovės partnerių sandėlius pristatė Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė dėl padaryto Sutarties pažeidimo pagrįstai reikalavo atsakovės sumokėti Sutartyje numatytą baudą.

18.2. Nors pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės padaryto Sutarties pažeidimo, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi prievolę atsiskaityti už dalį vištienos konservų, nes vadovaujantis Sutarties 4.1. papunkčiu, ieškovė įsipareigojo sumokėti tik už laiku bei tinkamai pristatytus ir Sutarties 1 priede bei Sutarties 2.10. papunktyje nurodytus reikalavimus atitinkančius maisto produktus ir jų kiekius. Esant situacijai, kai tiekėjas (atsakovė) pristato maisto produktus, neatitinkančius Sutarties 1 priedo reikalavimų, bet kokie tiekėjo nuostoliai, susiję su maisto produkto keitimu ar papildomo maisto produkto kiekio tiekimu, kilę dėl maisto produktų, neatitinkančių Sutarties 1 priedo reikalavimų, pateikimo, tenka tiekėjui ir ieškovė jų nedengia.

18.3. Nepagrįsti atsakovės skundo argumentai, susiję su delspinigių priteisimu. Ieškovė nėra praleidusi piniginės prievolės įvykdymo termino, todėl jai nekyla pareiga sumokėti delspinigius pagal išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą už vištienos konservus.

18.4. Atsakovės kartu su skundu pateiktas naujas įrodymas (2021 m. kovo 3 d. Dr. R. N. ekspertinis tyrimas apie UAB „Handelshus“ pateiktų vištienos konservų pagaminimo būdo, sudėties bei kokybės atitikimą specifikacijai Nr. 21-01) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl vištienos konservų neatitikties Sutarties sąlygoms.

19. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

19.1. Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu siekia ne patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o iš naujo nagrinėti tą patį ginčą, remiantis tais pačiais argumentais, kuriuos ieškovė teikė ir nurodė bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.

19.2. Ieškovė nepagrįstai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė nesivadovaudamas Sutarties sąlygomis, t. y. jog nepagrįstai nustatė ieškovei prievolę atsiskaityti su atsakove už pristatytus Sutarties reikalavimų neatitinkančius vištienos konservus. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė išdalytų vištienos konservų neturi objektyvių galimybių grąžinti atsakovei, nes jie buvo suvartoti, taip pat pagrįstai akcentavo, kad ieškovė nereiškė atsakovei reikalavimo savo sąskaita pakeisti maisto produktus tinkamais bei tik prašė atsakovę atsiimti vištienos konservus dėžutėse, kurių atsakovei negrąžino.

19.3. Priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir galėjo tiek gilintis į Sutarties sąlygas, aiškinti jų turinį, tikruosius šalių ketinimus.

19.4. Atsakovės pateikti vištienos konservai buvo kokybiški ir atitiko Sutarties reikalavimus (jie buvo vartotini, nekėlė pavojaus žmonių sveikatai). Todėl ieškovės apeliacinio skundo turinio motyvai apie tai, kad atsakovė nepagamino kokybiškų vištienos konservų labiausiai skurstantiems ir vargstantiems asmenims, prieštarauja protingumo kriterijui.

19.5. Nepagrįsti ieškovės skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą, nes ieškovei laiku neįvykdžius prievolės apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą, atsakovei atsirado teisė reikalauti priteisti iš ieškovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl baudos ir nuostolių priteisimo, taip pat sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas atsakovės priešieškinis dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

22. Po įvykusio viešojo atvirojo pirkimo, pirkimo Nr. 189478 „Labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų pirkimo ir tiekimo pirkimas“, 2017 m. lapkričio 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Sutartį (dėl maisto produktų, įskaitant vištienos konservus (Sutarties pirkimo 9, 26, 43, 60, 77, 94, 111, 128, 145, 161 dalys), įsigijimo bei tiekimo į ieškovės Partnerių sandėlius).

23. Sutarties 1 priede nurodyta, kokius kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimus turi atitikti Tiekėjo pristatomi vištienos konservai. Sutarties 1 priede įtvirtinti šie kokybės reikalavimai vištienos konservams: 1) Reikalavimai žaliavai: vištienos mėsa turi būti be kaulų, gabalėliais, išgyslinta, 2) Negali būti daržovių bei kitaip smulkintos ar mechaniškai atskirtos mėsos. Taip buvo nustatyti reikalavimai jusliniams rodikliams: 1) išvaizda – gabalėliai turi būti supjaustyti, nepervirti, nesuyrantys išimant iš indelio; 2) tekstūra – standi, aiškiai matomos mėsos skaidulos. Sutarties 1.2., 2.2. papunkčiuose nustatyta, kad vištienos konservai pristatomi į ieškovės Partnerių sandėlius pagal ieškovės nustatytą Maisto produktų tiekimo grafiką.

24. 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovė atsakovei pateikė 2018 m. spalio mėnesio maisto produktų tiekimo grafiką, kuriame nurodė konkretų vištienos konservų skaičių, kuris turi būti pristatytas į ieškovės partnerių sandėlius.

25. Atsakovė pagal Sutarties 2.9. papunktį įsipareigojo užtikrinti vištienos konservų atitiktį Sutarties 1 priede keliamiems reikalavimams, t. y., Tiekėjas privalėjo užtikrinti, kad pristatomi vištienos konservai atitiks maisto produktui keliamus reikalavimus, t. y., kokybės, saugos, pakuotės ženklinimo bei pakavimo ir kitus reikalavimus, nurodytus Sutartyje. Šiems reikalavimams pagrįsti atsakovė įsipareigojo su kiekviena pristatoma Maisto produktų siunta Partnerių atstovui, o po produktų pristatymo – ieškovei, pateikti tyrimų protokolą, patvirtinantį, kad pristatytas Maisto produktas atitinka kokybės, pakavimo ir ženklinimo reikalavimus, nustatytus Sutarties 1 priede. Tyrimo protokolas turėjo būti išduotas akredituotos Maisto produkto tyrimo laboratorijos. Jeigu pristatomas maisto produktas yra iš skirtingų gamybos partijų, privaloma pateikti Tyrimų protokolus bei patvirtinimus (Sutarties 6.1.–6.3. papunkčiai).

26. Pagal Sutarties 2.13. papunktį „Jei Maisto produktų bei pakuočių, į kurias pakuojami Maisto produktai, paslėpti trūkumai, kurie negalėjo būti pastebėti Maisto produktų priėmimo metu ir atsirado dėl Tiekėjo kaltės, paaiškėjo Partnerių atstovams priėmus Maisto produktus, Agentūra turi teisę nemokėti už tokius Maisto produktus, grąžinti juos Tiekėjui ir reikalauti Tiekėjo sąskaita pakeisti Maisto produktus ar pakuotes, į kurias pakuojami Maisto produktai, tinkamomis“.

27. 2018 m. spalio mėnesį Tarnyba atliko kai kurių labiausiai skurstantiems asmenims dalijamų maisto produktų laboratorinius tyrimus. Sutarties 6.5 papunktyje įtvirtinta, kad ieškovės ir kitų institucijų atstovams turi būti suteikta teisė / galimybė atlikti visus patikrinimus, susijusius su šios Sutarties įsipareigojimų vykdymu, taip pat ir pasibaigus šios Sutarties galiojimui.

28. Instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešime apie teigiamą mėginį pažymėta, kad atsakovės pristatyti vištienos konservai yra pagaminti iš smulkintos mėsos masės, matomas nedidelis kiekis mėsos skaidulų. Taip pat pranešime apie teigiamą mėginį pažymėta, kad atlikto tyrimo rezultatai neatitinka atviro konkurso, vykdant CVP IS priemonėmis labiausiai skurstantiems asmenims skiriamų maisto produktų ir jų tiekimo sąlygų, patvirtintų Viešojo pirkimo komisijos 2017 m. rugpjūčio 24 d. protokolu Nr. VPDA-2017-00033, 4 priedo reikalavimų.

29. 2018 m. spalio 18 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. 69SV-475 ,,Dėl produkto tiekimo rinkai sustabdymo“. Tarnyba pažymėjo, kad atsakovės pristatyti vištienos konservai yra pagaminti iš vientisos smulkintos mėsos masės, t. y., neatitinka Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų, kad vištienos konservai būtų pagaminti iš mėsos gabaliukų, o ne iš smulkintos mėsos, ir sprendimu sustabdė minėto maisto produkto tiekimą rinkai.

30. Atsakovė sutarties pagrindu 2018 m. spalio 19 d. išrašė ieškovei 316 017,03 Eur PVM sąskaitą – faktūrą atsiskaitymui už pateiktus vištienos konservus.

31. 2018 m. spalio 23 d. ieškovė kreipėsi į nepriklausomą maisto produktų tyrimų laboratoriją UAB ,,Eurofins Labtarna Lietuva“, prašydama papildomai ištirti atsakovės pristatytus vištienos konservus.

32. 2018 m. spalio 24 d. UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ atliktame tyrimo protokole Nr. TP18-17666 nurodyta, kad vištienos konservų pagrindinė masė yra smulkinta mėsa.

33. Ieškovė 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. SB-2018-01122 kreipėsi į atsakovę informuodama apie atsakovės netinkamai vykdomą Sutartį tiekiant paramos gavėjams dalyti skirtus vištienos konservus. Ieškovė nurodė, kad atsakovė privalo sumokėti ieškovei Sutartyje nurodyto procentinio dydžio baudą bei atlyginti žalą, kilusią dėl atsakovės pristatytų Sutarties 1 priede nurodytų reikalavimų neatitinkančių vištienos konservų. Atsakovė 2018 m. lapkričio 2 d. raštu su ieškovės pozicija nesutiko.

34. Ieškovė 2018 m. lapkričio 7 d. raštu prašė atsakovės pateikti siūlymus dėl susidariusios situacijos, kuriuos ieškovė galėtų svarstyti vadovaudamasi Sutarties nuostatomis.

35. Atsakovė 2018 m. lapkričio 15 d. pateikė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog Sutartis yra vykdoma netinkamai, nes pristatyti vištienos konservai atitiko Sutarties reikalavimus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

36. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

37. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. kovo 3 d. Dr. R. N. ekspertinį tyrimą apie UAB „Handelshus“ pateiktų vištienos konservų pagaminimo būdo, sudėties bei kokybės atitiktį specifikacijai Nr. 21-01 (su priedais). Atsakovė nurodo, kad šie įrodymai yra reikšmingi vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes patvirtina, kad atsakovės pateikti ieškovei vištienos konservai atitiko Sutarties priede 1 nustatytus reikalavimus. Ieškovė nurodo, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl vištienos konservų neatitikties Sutarties sąlygoms.

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į pateiktų dokumentų ryšį su byloje sprendžiamu klausimu, į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė turėjo galimybę (kuria pasinaudojo) dėl jų pasisakyti, juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl vištienos konservų (ne)atitikties Sutarties sąlygų reikalavimams

39. Vertinant atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, jog vištienos konservai atitiko Sutarties sąlygas, pirmiausia pasisakytina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

40. CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

41. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

42. Daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių (iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos informacijos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės ir pan.). Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta Sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės. CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami; tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui.

43. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nustatė, kad atsakovės pateikti ieškovei vištienos konservai neatitiko Sutartyje nustatytų reikalavimų – buvo pagaminti iš smulkintos mėsos, o pagal Techninės specifikacijos reikalavimus, vištienos konservai negalėjo būti pagaminti iš smulkintos mėsos ar mechaniškai atskirtos mėsos. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje esančius įrodymus – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešimą, UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 24 d. tyrimų protokolą, kuriuose nurodyta, kad vištienos konservai buvo pagaminti iš smulkintos mėsos, taip pat įvertinęs, jog atsakovės pateikti įrodymai (vištienos konservų gamintojo SIA „RITAL-D“ 2019 m. kovo 26 d. raštas, kuriame nurodyta, kad mėsos konservai pagaminti iš nuopjovų, ir Kauno Technologijos universiteto Maisto Instituto Maisto tyrimų centro 2018 m. lapkričio 27 d. Tyrimų protokole Nr. 71 765 atlikto tyrimo išvados) nepatvirtina aplinkybės, kad vištienos konservai nebuvo pagaminti iš smulkintos mėsos. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo ekspertizės skyrimo byloje, 2021 m. vasario 8 d. nutartimi prašymas buvo netenkintas nepavykus nustatyti subjektų, kurie galėtų atlikti tokią ekspertizę.

44. Atsakovė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad nė vienas iš ieškovės pateiktų į bylą įrodymų nepatvirtina ir neįrodo, kad atsakovės pateikti vištienos konservai buvo pagaminti pažeidžiant mėsos konservų gamybos technologiją, priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad vištienos konservuose esanti mėsa nebuvo vientisos masės, taip pat pažymi, kad pagal Sutarties 2.10. papunktį ieškovė, priėmusi vištienos konservus ir jų priėmimo momentu nereiškusi jokių pretenzijų, neturėjo teisės vėliau ginčyti jų kokybės neatitikties Sutarties sąlygoms.

45. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl vištienos konservų atitikties Sutarties sąlygoms. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tokius savo teiginius (prielaidas) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti atsakovė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2021 m. kovo 3 d. Dr. R. N. ekspertinis tyrimas apie UAB „Handelshus“ pateiktų vištienos konservų pagaminimo būdo, sudėties bei kokybės atitiktį specifikacijai Nr. 21-01) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl vištienos konservų neatitikties Sutarties sąlygoms. Ši ekspertinio tyrimo išvada buvo parengta vertinant pirmiausia atsakovės nuožiūra pateiktus šalių procesinius dokumentus, taip pat pateiktus jau byloje esančių kitų institucijų atliktų tyrimų dokumentus. Tyrimo turinyje nėra nurodoma duomenų, ar ekspertas Dr. R. N. galėjo (turėjo teisę) atlikti vištienos konservų juslinį tyrimą ir kur / kokiomis sąlygomis jį atliko (asmeninis vertinimas atliktas atsakovės pateikto vieno vištienos konservų indelio aprašymu bei 1-8 nuotraukos, kuriose matosi išimta vientisa, perpjauta ar atskirai smulkinta produkto masė), t. y. ar įvertinti, ar vištienos konservai (ne)buvo pagaminti laikantis specifikacijos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, byloje jokių kitų duomenų, kurie visiškai ar bent iš dalies pagrįstų atsakovės teiginius (prielaidas), nėra pateikta. Taigi šioje dalyje teisėjų kolegija, įvertinusi Dr. R. N. 2021 m. kovo 3 d. atlikto ekspertinio tyrimo išvados turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė nepateikė kitų įrodymų, kurie paneigtų Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2018 m. spalio 15 d. pranešime ir UAB „Eurofins Labtarna Lietuva“ 2018 m. spalio 24 d. tyrimų protokole nustatytas aplinkybes.

46. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl tinkamo viešojo pirkimo būdu sudarytos maisto produktų pirkimo – pardavimo (tiekimo) sutarties vykdymo, pirkėjui teigiant, jog vartotojams išdalyta atsakovės patiekta maisto prekė neatitinka sutarties sąlygose maisto produktui keltų kokybės reikalavimų, šiuo atveju dalies specifikacijos (šios nutarties 23 punktas) dėl reikalavimų žaliavai ir jusliniams rodikliams, t. y. kad produktas nebūtų vientisos ir iš smulkintos mėsos masės, mėsos gabalėliai būtų supjaustyti ir aiškiai matomi ir nesuyrantys juos (gabalėlį) išimant iš indėlio.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei jų tarpusavio atitiktį ir vienas kito papildymą, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus dėl vištienos konservų (ne)atitikties Sutarties sąlygoms, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, aiškus, suprantamas, jame išsamiai išdėstyti įrodymai, kuriais teismas grindė savo išvadas. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos įrodymus, nėra pagrindas išvadai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

Dėl ieškovės reikalavimo dėl baudos ir nuostolių priteisimo

48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 1) vištienos konservai neatitiko sutartų kokybės reikalavimų, 2) išdalytas maisto produktas yra tinkamas žmonių mitybai, 3) buvo preliminariai ketinama įsigyti vištienos konservų už 1 502 767,73 Eur, 4) pagal Sutarties sąlygas ieškovė produktų kokybę galėjo nustatyti ir reikšti pretenzijas ne tik maisto produktų kokybės kontrolės etape, bet ir pasibaigus sutarties galiojimui, todėl padarė išvadą, kad ieškovė įrodė reikalavimą priteisti iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą. Atsakovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti ieškovei iš atsakovės baudos, nes ieškovė vištienos konservus buvo priėmusi.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Sutarties 7.3 papunktį „Jei Tiekėjas, nesilaikydamas Grafiko vėluoja pristatyti Agentūros Grafike nurodytus Maisto produktus ir / ar nurodytą Maisto produktų kiekį ar jų dalį, ir / ar pristato Sutarties 1 priede bei 2.10 punkte nurodytų reikalavimų neatitinkančius Maisto produktus ir / ar pakuotės, į kurias pakuojami Maisto produktai, neatitinka Sutarties 1 priede nustatytų reikalavimų, Tiekėjas privalo sumokėti baudą, kurios dydis apskaičiuojamas pagal formulę“. Jei institucijos ar kitos kompetentingos kokybės patikros rezultatai parodo, kad maisto produktai neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų sutarties 1 priede, ir: išdalytas maisto produktas yra tinkamas žmonių mitybai, tokiu atveju tiekėjas privalo sumokėti agentūrai 5 procentų dydžio baudą nuo viso preliminaraus numatomo įsigyti maisto produkto kiekio vertės (su PVM) (Sutarties 7.5.1 papunktis).

50. Tokius iš anksto susitartus minimalius nuostolius atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei. Remiantis nurodytomis sutarties nuostatomis darytina išvada, kad atsakovei tinkamai neįvykdžius sutarties (nepristačius Sutarties sąlygoms atitinkančių vištienos konservų), ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti netesybas (nuostolius), o atsakovei atsirado pareiga sumokėti netesybas (CK 6.71 straipsnis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už netinkamą sutarties vykdymą paskaičiavo ir pareikalavo iš atsakovės sumokėti sutartyje numatytas netesybas (minimalius nuostolius) – 75 138,39 Eur. Remiantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tiek nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiu skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė tinkamai neįvykdė Sutartimi prisiimto įsipareigojimo ir nepristatė ieškovei Sutarties sąlygų atitinkančių vištienos konservų, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, dėl to ieškovė patyrė nuostolius (žalą) dėl galimybės išdalyti kokybiškus vištienos konservus labiausiai skurstantiems asmenims, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su neteisėtais atsakovės veiksmais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymui.

51. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė nepagrindė prašomų priteisti netesybų (baudos), o jos bet kuriuo atveju yra neprotingos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo motyvais.

52. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

54. Kaip jau buvo minėta, šalys Sutartyje susitarė, kad pristačiusi netinkamos kokybės Maisto produktus (vištienos konservus) atsakovė turės mokėti ieškovei 5 proc. dydžio baudą nuo viso preliminaraus numatomo įsigyti Maisto produkto vertės (su PVM). Taigi, vadovaujantis teismų praktika, atsakovei neįvykdžius pareigos pristatyti tinkamos kokybės vištienos konservus, ieškovei netesybų (minimalių nuostolių), kurios buvo numatytos sutartyje įrodinėti nereikia.

55. Remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

56. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Taigi, kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

58. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė prievolę pristatyti vištienos konservus ieškovei yra įvykdžiusi. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė savo pareigą įvykdė netinkamai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečiu atveju viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta labiausiai skurstančių asmenų aprūpinimui, todėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymas yra svarbus ne tik sutarties šalims, tačiau ir labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, nes atsižvelgus į tai, kad šalys dėl Sutarties sąlygų galėjo susitarti laisva valia, todėl šiuo konkrečiu atveju esant dviejų juridinių asmenų, profesionalių viešų pirkimų dalyvių susitarimui, netesybų mažinimas reikštų sutarties sudarymo laisvės, sutarties vykdymo privalomumo principų, viešojo pirkimo principų pažeidimą bei nukrypimą nuo pradinių pirkimo sąlygų.

59. Aplinkybė, kad kitose su viešaisiais pirkimais susijusiose bylose teismas mažino netesybų dydį savaime nereiškia, jog toks dydis turi būti mažinamas ir šioje byloje. Kaip jau minėta, kriterijus, pagal kuriuos netesybos gali būti pripažįstamos neprotingai didelėmis nustato teismas, todėl būtent teismas kiekvienu atveju įvertina kokios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant netesybų mažinimo klausimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. atsižvelgęs į nustatytą Sutarties pažeidimą, sutarties objekto svarbą visuomenei, šalių sudarytos sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistas netesybas.

Dėl ieškovės mokėtinų sumų atsakovei

60. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei kyla pareiga atsiskaityti su atsakove už gautą ir jau išdalytą vištienos konservų kiekį, nes: 1) atsakovė pristatė iš viso 567 783 vienetus konservų dėžučių, iš jų 523 590 vienetų konservų dėžučių buvo išdalyta, t. y. liko neišdalyta 44 193 vienetai konservų dėžučių, 2) vištienos konservai yra tinkami naudoti, tačiau jie neatitinka pirkimo sąlygų (Sutarties) reikalavimų, išdalytų konservų dalies ieškovė neturi objektyvių galimybių grąžinti atsakovei, 3) ieškovė likusią neišdalytą konservų dalį prašė atsakovę atsiimti, tačiau atsakovė nesutiko, 4) atsakovei už netinkamą pristatytus vištienos konservus taikyta civilinė atsakomybė (bauda). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors atsakovė išrašė ieškovei 2018 m. spalio 19 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SUA Nr. 0984173, kuria pareikalavo sumokėti 316 017,03 Eur įsiskolinimą už pateiktus vištienos konservus, tačiau įvertinęs, jog dalis vištienos konservų jau yra išdalyti, padarė išvadą, jog ieškovė turi sumokėti atsakovei 291 420,06 Eur už 523 590 vienetus vištienos konservų.

61. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių atsakovei priteisimo, nustatė, kad atsakovei pažeidus prievolę pristatyti vištienos konservus pagal sutarties sąlygas, ir dėl to iš atsakovės priteisus baudą už netinkamų produktų pristatymą ieškovei, bei konstatavus pareigą ieškovei sumokėti už pristatytus ir išdalytus vištienos konservus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.

62. Tiek ieškovė, tiek atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Ieškovės nuomone, ji neprivalo sumokėti atsakovei už pateiktus vištienos konservus, kurie neatitiko Sutarties sąlygose nustatytų reikalavimų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad jos pateikti vištienos konservai atitiko Sutarties sąlygose nustatytus reikalavimus, todėl ieškovei atsirado pareiga sumokėti atsakovei už 567 783 vienetus vištienos konservų dėžučių, tačiau padarius išvadą, kad vištienos konservai neatitiko Sutarties sąlygų, teisėjų kolegija toliau vertins, ar ieškovei atsirado pareiga sumokėti atsakovei už vištienos konservus, kurie nors ir buvo tinkami vartoti, tačiau neatitiko Sutarties sąlygose nustatytų reikalavimų.

63. Kaip minėta aukščiau tokia suma yra išrašyta už 567 783 vienetus vištienos konservų dėžučių. Kaip nurodyta aukščiau, jau buvo išdalyta 523 590 vienetai vištienos konservų dėžučių, todėl ieškovei kyla pareiga sumokėti atsakovei 291 420,06 Eur ((316 017,03 Eur/567 783) x 523 590) skolą.

64. Pagal Sutarties 4.1 papunktį „Agentūra įsipareigoja sumokėti už laiku bei tinkamai pristatytus ir Sutarties 1 priede bei 2.10 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančius Maisto produktų kiekius ir jų sandėliavimą iki pristatymo į partnerių sandėlius bei Maisto produktų transportavimą į Partnerių sandėlius.“. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad ieškovė nemokės atsakovei už pristatytus Maisto produktus (vištienos konservus), kurie neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų Sutarties priede 1 (Sutarties 4.4. papunktis). Byloje nėra ginčo, kad ieškovės partnerių sandėliuose yra likę neišdalyti 44 193 vienetai vištienos konservų, taip pat nėra ginčo, jog 523 590 vienetai vištienos konservų buvo išdalyti labiausiai skurstantiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovei neatsirastų pareiga sumokėti atsakovei už pateiktus vištienos konservus (CK 6.333 straipsnio 1 punktas), tačiau įvertinus aplinkybę, kad ieškovė dėl objektyvių priežasčių negali grąžinti atsakovei visų pateiktų vištienos konservų (567 783 vienetų), kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovei atsirado pareiga atsiskaityti už dalį perduotų vištienos konservų, kurie buvo tinkami vartoti, tačiau neatitiko Sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei neatsirado teisė reikalauti priteisti iš ieškovės 10 364,80 Eur delspinigius, nes jie buvo apskaičiuoti atsakovei įrodinėjant, kad vištienos konservai atitiko Sutarties sąlygų reikalavimus.

Dėl 40 Eur išlaidų kompensavimo

65. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netenkinus atsakovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, tuo pačiu nėra pagrindo priteisti iš ieškovės atsakovei 40 Eur pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAPKSVPĮ), nes pagal įstatymo sąlygą 40 Eur išlaidų suma priteistina tik tuo atveju, kai kreditorius įgijo teisę į sutartyje numatytas palūkanas.

66. Atsakovė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais, nes pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 papunktį kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti kreditoriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad ieškovė su atsakove už vištienos konservus neatsiskaitė dėl atsakovės kaltės, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 40 Eur išlaidų sumą atsakovei negali būti priteista.

67. Kiti skundo argumentai (dėl priešieškinio pagrįstumo) neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

68. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.