Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-374-650/2019 pagal ieškovės R. V. patikslintą ieškinį atsakovams L. K., L. R. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir piniginės kompensacijos priteisimo bei atsakovų L. K. ir L. R. priešieškinį ieškovei R. V. dėl piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. V. patikslintu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo teismo prašė pripažinti ieškovės R. V. ir mirusiojo R. R. bendrąja daline nuosavybe (kurioje ieškovei ir mirusiajam R. R. priklauso po ½ dalį) transporto priemonę „Renault Megane“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą mirusiojo R. R. vardu, ir priteisti R. V. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę „Renault Megane“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) o iš ieškovės atsakovams L. K. ir L. R. priteisti 545 Eur kompensaciją (kiekvienam iš atsakovų po 272,50 Eur); pripažinti R. V. ir mirusiojo R. R. bendrąja daline nuosavybe (kurioje ieškovei ir mirusiajam R. R. priklauso po ½ dalį) šaldytuvą „Snaigė“ FR6SM-S1RA21 ir televizorių „Samsung“ UE55MU6192, ir priteisti R. V. asmeninės nuosavybės teise šaldytuvą „Snaigė“ FR6SM-S1RA21 ir televizorių „Samsung“ UE55MU6192, nepriteisiant atsakovams jokios piniginės kompensacijos už šaldytuvą ir televizorių, bei nustatant, kad pagal 2018-04-23 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA, sudarytą tarp UAB „Mokilizingas“, atstovaujamos „Techasas Trade“, UAB ir R. R., bei 2018-01-20 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCL80120EFPA, sudarytą tarp UAB „Mokilizingas“, atstovaujamos „Techasas Trade“, UAB, ir ieškovės R. V., prievoles po R. R. mirties turi asmeniškai įvykdyti ieškovė R. V..

2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2014 m. rugsėjo pradžios pradėjo gyventi su R. R. kaip šeima, kaip vyras ir žmona (tik oficialiai santuoka nebuvo sudaryta), taip gyveno iki R. R. mirties. Ieškovė su R. R. 2016 m. gegužės mėn. įsigijo (nusipirko) jų poreikiams tenkinti transporto priemonę „Renault Megane“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2003-12-24, už automobilį mokėjo 1600 Eur, bendromis lėšomis nuspręsta įsigyti minėtą transporto priemonę, dengiant iš bendrų lėšų tiek prievolę apmokėti už automobilį, tiek prievoles, susijusias su kitų ieškovės ir R. R. poreikių tenkinimu, todėl tiek ieškovė, tiek R. R. laikė įsigytą minėtą transporto priemonę lygiai priklausančią abiem. R. R. (duomenys neskelbtini) staiga mirė, testamento nepaliko, iš testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo R. R. palikimą priėmė atsakovai L. K. ir L. R..

3. Pagal 2018-01-20 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCL80120EFPA, sudarytą tarp UAB „Mokilizingas“, atstovaujamos „Techasas Trade“, UAB, ir ieškovės, buvo gauta 659,99 Eur paskola televizoriui „Samsung“ UE55MU6192 įsigyti. Grąžinama paskola iki R. R. mirties buvo šia tvarka: 28,93 Eur grąžinti 2018-02-16, 28,93 Eur grąžinti 2018-03-10, 28,93 Eur grąžinti 2018-04-16, 2018-05-24 grąžinti 28,93 Eur, 2018-06-20 grąžinti 28,97 Eur. Iki R. R. mirties buvo grąžinta tik 144,69 Eur paskolos. Po R. R. mirties paskolą toliau jau vien iš savo asmeninių lėšų grąžina ieškovė: 2018-07-25 grąžino 28,93 Eur, 2018-08-21 grąžino 28,93 Eur, 2018-09-09 grąžino 29,03 Eur, 2018-10-17 grąžino 28,93 Eur, 2018-11-16 grąžino 28,93 Eur, 2018-12-20 grąžino 28,93 Eur. Iki R. R. mirties jis irgi naudojosi įsigytu televizoriumi. Paskola, kuri panaudota pirmiau minėtam televizoriui įsigyti, nebuvo padengta iki R. R. mirties, ją toliau dengia ieškovė, po R. R. mirties likusi nepadengta paskola buvo 723,25 Eur (25 įmokos po 28,93 Eur), naujo daikto po jo įsigijimo juo naudojantis kaina stipriai krinta, ypač elektronikos prekių, todėl jokia kompensacija atsakovams už televizorių iš ieškovės nepriklauso, o šis televizorius priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis bei nustatytina, jog prievoles pagal pirmiau minėtą tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį po R. R. mirties asmeniškai turi įvykdyti ieškovė.

4. Pagal 2018-04-23 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA, sudarytą tarp UAB „Mokilizingas“, atstovaujamos „Techasas Trade“, UAB, ir R. R., buvo gauta 399,99 Eur paskola šaldytuvui „Snaigė“ RF36SM-S1RA21 įsigyti. Grąžinama paskola iki R. R. mirties buvo šia tvarka: 39,30 Eur grąžinti 2018-05-10, 39,30 Eur grąžinti 2018-06-10. Iki R. R. mirties buvo grąžinta tik 78,60 Eur paskolos. Po R. R. mirties paskolą toliau grąžina ieškovė: 2018-07-13 grąžino 39,30 Eur, 2018-08-21 grąžino 39,30 Eur, 2018-09-12 grąžino 39,30 Eur, 2018-10-26 grąžino 39,30 Eur, 2018-11-17 grąžino 40 Eur, 2018-12-20 grąžino 39,30 Eur. Iki R. R. mirties jis irgi naudojosi įsigytu šaldytuvu. Paskola, kuri panaudota pirmiau minėtam šaldytuvui įsigyti, nebuvo padengta iki R. R. mirties, ją toliau dengia ieškovė, po R. R. mirties likusi nepadengta paskola buvo 393 Eur (10 įmokų po 39,30 Eur), naujo daikto po jo įsigijimo juo naudojantis kaina itin krinta, ypač elektronikos prekių, todėl jokia kompensacija atsakovams už šaldytuvą iš ieškovės nepriklauso, o šis šaldytuvas priteistinas ieškovei asmeninės nuosavybės teisėmis bei nustatytina, jog prievoles pagal pirmiau minėtą tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį po R. R. mirties asmeniškai turi įvykdyti ieškovė.

5. Atsakovai L. K. ir L. R. atsiliepimu ir priešieškiniu neprieštaravo, kad turtas - automobilis „Renault Megane“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) atitektų ieškovei, o jiems būtų priteista piniginė kompensacija. Atsakovų teigimu, ieškovė siekia neteisėtai pasipelnyti iš mirusiojo tėčio turto ir prašo jai priteisti šaldytuvą „Snaigė“ RF36SM-SS1RA21 bei televizorių „Samsung“ UE55MU6192, neišmokant kompensacijos turto paveldėtojams. Ji pati pripažįsta, kad už šaldytuvą iš tėčio pinigų buvo sumokėta 78,60 Eur, o už televizorių - 144,69 Eur, daiktais ji naudojasi iki šiol, todėl turi kompensuoti mirusiajam asmeniui priklausančias išmokėtas įmokų dalis už turtą, kuriuo ji naudojasi.

6. Atsakovai L. K. ir L. R. priešieškiniu teismo prašė priteisti atsakovams 1480,20 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės R. V.. Priešieškinyje nurodė, kad prieš mirtį, 2018-04-23, R. R. gavo 399,99 Eur kreditą iš UAB „Mokilizingas“, kuris nėra grąžintas, ir skola 2018-09-21 sudaro 241,97 Eur, prie kurios grąžinimo turėtų prisidėti ieškovė, - vadovaujantis jos ieškinyje išdėstytais motyvais ir vertinti, kad ieškovės ir mirusiojo R. R. turtas buvo bendras. Iš šios paskolos buvo įsigytas turtas, kuris laikytinas kaip bendroji dalinė nuosavybė kartu gyvenusių asmenų. Šie įsigyti daiktai liko pas ieškovę, todėl R. R. paveldėtojams priteistina kompensacija už televizorių - 250 Eur, ir už šaldytuvą - 200 Eur. Taip pat iš ieškovės atsakovams priteistina 485,20 Eur mirusiojo R. R. sąskaitoje buvusios piniginės lėšos jo mirties dieną, kurias neteisėtai pasisavino ieškovė. Ieškovė neprisidėjo prie R. R. laidotuvių, niekas jos neprašė tvarkyti kapų, per ieškovės minimą trisdešimtinę ieškovė už pietus gavo pinigų iš močiutės, todėl prašoma iš ieškovės priteisti atsakovams, kaip R. R. paveldėtojams pagal įstatymą, 1480,20 Eur.

7. Ieškovė R. V. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 2016-11-03 R. R. paėmė 500 Eur paskolą savo jubiliejui švęsti, todėl atsakovų prielaida, kad gal už šią paskolą buvo įsigytas televizorius, kuris liko pas ieškovę, neatitinka tikrovės. R. R. laidojimo išlaidoms buvo panaudota: 95 Eur gėlių kompozicijai, 2 Eur spalvotos nuotraukos spausdinimui, 280 Eur trisdešimties dienų (keturių savaičių) R. R. mirties datos minėjimo pietums. Ieškovė tvarkė R. R. kapą, nupirko žemių, už kurias ieškovė sumokėjo 70 Eur, nukasė smėlį ir užpylė žemėmis, pirko skaldą, mokėjo darbininkams, todėl ieškovės R. R. laidojimui ir kapavietės sutvarkymui išleistą pinigų sumą, viršijančią 144,60 Eur, kaip nuostolius, ieškovei atlyginti turėtų atsakovai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovės R. V. ieškinį ir atsakovų L. K. bei L. R. priešieškinį tenkino iš dalies. Priėmė atsakovų L. K. ir L. R. atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimų 683,55 Eur sumai pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį ir bylą dėl šios dalies nutraukė. Pripažino ieškovės R. V. ir mirusiojo R. R. bendrąja daline nuosavybe transporto priemonę „Renault Megane“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą mirusiojo R. R. vardu, ir ją priteisė ieškovei R. V. asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovės R. V. atsakovams L. K. ir L. R. priteisė 545 Eur kompensaciją, kiekvienam iš atsakovų priteisiant po 272,50 Eur. Priteisė R. V. asmeninės nuosavybės teise šaldytuvą „Snaigė“ FR6SM-S1RA21 ir pripažino, kad pagal 2018-04-23 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA, sudarytą tarp UAB „Mokilizingas“, atstovaujamos „Techasas Trade“, UAB ir R. R., visas prievoles kreditoriui UAB „Mokilizingas“ po R. R. mirties asmeniškai įsipareigojo įvykdyti ieškovė R. V.. Priteisė iš ieškovės R. V. atsakovams L. K. ir L. R. lygiomis dalimis 140 Eur kompensaciją už lėšas, nuimtas iš mirusiojo R. R. banko sąskaitos, ir 78,60 Eur kompensaciją už ieškovei R. V. priteistą kilnojamąjį daiktą – šaldytuvą „Snaigė“ FR6SM-S1RA21, kiekvienam iš atsakovų priteisiant po 109,30 Eur piniginę kompensaciją. Likusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Šalims patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, iš ieškovės R. V. priteisė 4,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei ir grąžino atsakovei L. K. 12 Eur žyminio mokesčio.

9. Dėl priešieškinio dalies atsisakymo teismas nurodė, jog atsakovai pateikė teismui rašytinį prašymą dėl priešieškinio dalies atsisakymo, nurodydami, kad prašo iš atsakovės R. V. priteisti 545 Eur už automobilį, 140 Eur nuimtų lėšų, 111,65 Eur už įmokas – iš viso 796,65 Eur, kiekvienam iš atsakovų priteisiant po 398,33 Eur, o likusių priešieškinio reikalavimų atsisako. Priešieškiniu atsakovai teikė reikalavimą dėl 1480,20 Eur priteisimo, todėl pripažinęs, kad atsakovai atsisako 683,55 Eur reikalavimų sumos, civilinės bylos dalį dėl šio priešieškinio reikalavimo teismas nutraukė.

10. Dėl automobilio pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo teismas konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šio turtinio reikalavimo, abi šalys sutinka dėl R. R. nesantuokinio gyvenimo su ieškove, bendro ūkio vedimo iš abiejų gaunamų pajamų, dėl dalijamo automobilio įkainojimo, todėl pripažino, kad automobilis „Renault Megane“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė R. V. ir mirusiojo R. R. nuosavybė, kurios vertė 1090 Eurų, minėtą transporto priemonę natūra priteisė ieškovei R. V., o atsakovams L. K. ir L. R. už ½ paveldimo kilnojamojo turto dalį priteisė 545 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės, kiekvienam atsakovui po 272,50 Eur.

11. Dėl šaldytuvo ir televizoriaus pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo teismas konstatavo, kad pagal tikslinių paskolų (vartojimo kredito) sutartis įgyti buities prietaisai (televizorius ir šaldytuvas) yra asmeniniai kiekvieno iš paskolos gavėjų daiktai. Pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA įgytą šaldytuvą „Snaigė“ teismas laikė asmenine R. R. nuosavybe, įvertinęs šaldytuvo, kaip prekės, kainą (399,99 Eur), kad ši prekė įgyjama išsimokėtinai per 12 mėnesių, o iki R. R. mirties buvo sumokėtos tik dvi mokėjimo grafiko įmokos po 39,30 Eur (iš viso 78,60 Eur), o ieškovė po R. R. mirties savanoriškai sumokėjo 275,90 Eur ir ketina savo piniginėmis lėšomis padengti likusią prekės kainą – 117,18 Eur, trečiajam asmeniui su atitinkamomis paskolos, palūkanų ir sutarties mokesčių dalimis, tam iš esmės neprieštaraujant ginče trečiajam asmeniui kreditoriui UAB „Mokilizingas“, priteisė ieškovei šį daiktą asmeninės nuosavybės teise, o atsakovams – 78,60 Eur piniginę kompensaciją už R. R. sumokėtas 2 mėnesių daikto kainos įmokas, t. y. kiekvienam po 39,30 Eur. Pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCL80120EFPA įgytą televizorių Samsung teismas laikė asmenine ieškovės R. V. nuosavybe, todėl konstatavo, jog šis daiktas negali būti pripažįstamas bendrąja daline nuosavybe, atitinkamai ir prievolę mokėti paskolos įmokas laikė išimtinai asmenine ieškovės prievole.

12. Dėl 140 Eur priešieškinio reikalavimo teismas pripažino, kad ieškovė neįgijo teisės savo nuožiūra disponuoti mirusio asmens laidojimo išlaidomis bei jas dengti lėšomis, esančiomis mirusio asmens banko sąskaitoje. Kapavietės tvarkymą prieš trisdešimties R. R. mirties dienų minėjimą teismas nelaikė būtinosiomis laidojimo išlaidomis, todėl atsakovams, kaip mirusiojo vaikams ir vieninteliams įpėdiniams, nekyla pareiga eliminuoti šias išlaidas iš paveldimų R. R. piniginių lėšų. Įvertinęs tai, teismas pripažino, kad ieškovė, (duomenys neskelbtini) mirus sugyventiniui R. R., neturėjo jokios teisės disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, todėl jos 2018-07-20 paimta iš banko sąskaitos 140 Eur suma buvo sumažintas pirmos eilės įpėdinių paveldimas turtas, todėl atitinkamai iš ieškovės kiekvienam iš atsakovų priteisė lygiomis dalimis po 70 Eur piniginę kompensaciją.

13. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, jog pirmasis ieškinio reikalavimas dėl automobilio priteisimo natūra ieškovei ir kompensacijos priteisimo atsakovams iš esmės sutapo su atsakovų priešieškinio pozicija. Įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas ir nenustatęs iš esmės šiame procese šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei įvertinęs ginčo sudėtingumą, byloje teikiamų priešinių reikalavimų apimtį ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė atstovavimo išlaidos, teismas šalims tarpusavyje nepaskirstė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinės pagalbos teikimą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) R. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti ieškovės ir mirusiojo R. R. bendrąja daline nuosavybe (kurioje ieškovei ir mirusiajam R. R. priklauso po ½ dalį) šaldytuvą „Snaigė“ FR6SM-S1RA21 ir televizorių „Samsung“ UE55MU6192, nepriteisiant atsakovams jokios piniginės kompensacijos už šaldytuvą „Snaigė“ ir televizorių „Samsung“, bei nustatant, kad pagal 2018-04-23 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA, sudarytą tarp UAB ,,Mokilizingas”, atstovaujamos ,,Techasas Trade” UAB ir R. R., bei 2018-01-20 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCL80120EFPA, sudarytą tarp UAB ,,Mokilizingas”, atstovaujamos ,,Techasas Trade”, UAB, ir ieškovės, prievoles po R. R. mirties turi asmeniškai įvykdyti ieškovė, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš ieškovės atsakovams priteisė 140 Eur kompensaciją už lėšas, nuimtas iš mirusiojo R. R. banko sąskaitos, ir 78,60 Eur kompensaciją už ieškovei priteistą kilnojamąjį daiktą – šaldytuvą „Snaigė“, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovų reikalavimus dėl šios dalies atmesti. Iš atsakovų ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Apeliantė nurodo, kad tiek ieškovei, tiek atsakovams nekilo abejonių, jog televizorius bei šaldytuvas yra bendroji dalinė ieškovės bei mirusiojo R. R. nuosavybė. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai remdamasis paskolų (vartojimo kredito) sutarčių 14.1.2 punkto nuostata, prieštaraudamas šalių pripažinimui, kad šie daiktai yra bendroji dalinė ieškovės bei mirusiojo R. R. nuosavybė, nusprendė, jog esą tiek šaldytuvas, tiek televizorius yra asmeninė paskolos gavėjo nuosavybė. Pats teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė ir mirusysis R. R. gyveno kartu, vedė bendrą buitį, dalijosi gaunamomis pajamomis ir patiriamomis išlaidomis, taigi, sprendimo atitinkamos dalys yra prieštaringos.

14.2. Teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovams 140 Eur, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ieškovė nėra įpėdine CK 5.59 straipsnio 2 dalies prasme, taip pat tuo, kad sugyventinio kapavietės tvarkymas laikytinas asmeniniu ieškovės pasirinkimu, o taip pat tuo, kad gėlių kompozicijos pirkimas ir R. R. nuotraukos atspausdinimas nėra būtinosios laidojimo išlaidos. Ieškovės patirtos 679 Eur išlaidos mirusiojo garbei atminti, 4,85 kartus viršijo 140 Eur, kuriuos ieškovė išgrynino iš mirusiojo kortelės. Atsakovams pareiškus priešieškinį dėl 140 Eur priteisimo, ieškovė turėjo teisę gintis atsikirtimais, jog šios piniginės lėšos yra panaudotos mirusiojo laidojimui, ir teikdama įrodymus įrodė, kad toks atsakovų reikalavimas ne tik nepagrįstas, bet ir labai nesąžiningas, todėl trečiojo asmens panaudotos asmeninės lėšos laidojant asmenį privalo būti atlyginamos.

14.3. Teismas netinkamai įvertino atsakovų atsisakymą nuo priešieškinio reikalavimų jį siejant su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Šių reikalavimų jie atsisakė tik ieškovei įrodžius jų nepagrįstumą, taigi, ir dėl šios dalies bylą laimėjo ieškovė.

15. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai L. K. ir L. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ieškovė nepagrįstai siekia pasipelnyti iš paveldėtojų po mirusiojo R. R. mirties, siekia prisiimti visą turtą sau, nesutikdama nieko kompensuoti. Byloje nėra ginčo, kad šalys vedė bendrą ūkį, tačiau pagal bendruosius principus daiktai, įsigyti nesusituokusių asmenų pagal vartojimo sutartis, yra laikomi kiekvieno asmens asmenine nuosavybe, todėl pripažinus šaldytuvą R. R. asmenine nuosavybe, o televizorių R. V. asmenine nuosavybe, ieškovės teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.

15.2. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė nuėmė nuo R. R. atsiskaitomosios sąskaitos 140 Eur, kuriuos turėtų paveldėti atsakovai. Užsakiusi gedulingus pietus bei tvarkiusi kapą, ieškovė prisidėjo prie mirusiojo atminimo, ir tai darė savo noru, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl laidojimo išlaidų ieškovei padengimo neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tai nebuvo nagrinėtos civilinės bylos dalykas.

15.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai atsisakė spręsti ginčą dėl automobilio, ir todėl ji kreipėsi į teismą. Nors atsakovai ir manė, kad bylinėjimosi išlaidos jiems turėtų būti priteistos, nes priešieškinys iš esmės patenkintas visiškai, tačiau, atsižvelgiant į siekį nebedidinti bylinėjimosi išlaidų, gerbiant mirusiojo tėvo ramybę, šios sprendimo dalies neskundė, tačiau ieškovei pateikus apeliacinį skundą, akivaizdu, kad mirusiojo atminimas nėra gerbiamas ir toliau siekiama pelnytis, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliantės (ieškovės) R. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neviršydamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neviršijus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų.

17. Byloje kilęs ginčas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos už jį priteisimo.

18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neskundžia sprendimo dalies dėl automobilio pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl šaldytuvo ir televizoriaus pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo

19. Turtiniai santykiai tarp dviejų asmenų, kurie nėra sudarę santuokos, tačiau bendrai gyvena, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius, iki šios dienos vis dar nėra įstatymų leidėjo sureguliuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis). Tačiau tai nereiškia, kad tokie santykiai nesusiklosto praktikoje ir kad jie nėra sprendžiami taikant kitus teisės institutus, pavyzdžiui, prievolių teisę ir jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas, apie tai ne kartą buvo pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008, 2016-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas, nepagrįstai remdamasis paskolų (vartojimo kredito) sutarčių 14.1.2 punkto nuostata, prieštaraudamas šalių pripažinimui, kad tiek televizorius, tiek šaldytuvas yra bendroji dalinė ieškovės bei mirusiojo R. R. nuosavybė, nusprendė, jog esą šie daiktai yra asmeninė paskolos gavėjo nuosavybė. Skundžiamame sprendime teismas pripažino, kad ieškovė ir mirusysis R. R. gyveno kartu, vedė bendrą buitį, dalijosi gaunamomis pajamomis ir patiriamomis išlaidomis, todėl, apeliantės nuomone, sprendimo atitinkamos dalys prieštaringos. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

21. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų byloje yra pripažintas ir šalių neginčijamas ieškovės ir mirusiojo R. R. gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo faktas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pripažinus, jog ginčo šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, turi būti vertinamos ir bendros sutarties dalyvių turto įsigijimo sąlygos. Atsižvelgiant į bendro gyvenimo nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams ar kiekvieno jų asmeniniams poreikiams tenkinti, galima situacija, kuomet turtas įgyjamas ir asmenine nuosavybe. Todėl teismui sprendžiant ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – ar asmeninė vieno iš sugyventinių, ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Tai reiškia, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

22. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pagal 2018-01-20 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCL80120EFPA, sudarytą tarp UAB „Mokilizingas“, atstovaujamos „Techasas Trade“ UAB, ir R. V., buvo gauta 659,99 Eur paskola televizoriui „Samsung“ UE55MU6192 įsigyti, o pagal 2018-04-23 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA, sudarytą tarp UAB „Mokilizingas“, atstovaujamos „Techasas Trade“ UAB, ir R. R., buvo gauta 399,99 Eur paskola šaldytuvui „Snaigė“ RF36SM-S1RA21 įsigyti. Šių tikslinių paskolų (vartojimo kredito) sutarčių, sudarytų su trečiuoju asmeniu UAB „Mokilizingas“, Nr. SCL80120EFPA ir Nr. SCF80423KGPA bendrųjų sąlygų (kurios yra identiškos) 14.1.2. punktas aiškiai reglamentuoja, kad kiekviena sutartis yra sudaryta asmeninėms gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti ir sutartimi suteikta paskola yra laikoma asmenine gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar gavėjas yra (nėra) sukūręs šeimos teisinius santykius. Remiantis šia nenuginčyta ir galiojančia vartojimo kredito sutarčių nuostata, akivaizdu, kad tiek ieškovė, tiek mirusysis išreiškė valią buities prietaisus įsigyti kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad tiek apeliantė, tiek mirusysis R. R. su šių sutarčių nuostatomis susipažino pasirašytinai, sutarčių nuostata apie prievolės asmeninį pobūdį, nepriklausomai nuo šeimos teisinių santykių, yra parašyta paryškintu šriftu, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl išimtinai asmeninės tokios prievolės pobūdžio. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo buities daiktai, įgyti pagal šias sutartis, laikytini kiekvieno iš paskolos gavėjų asmenine nuosavybe.

23. Pripažinus, kad pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA įgytas šaldytuvas „Snaigė“ yra asmenine R. R. nuosavybė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesant šalių prieštaravimų, ieškovei R. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė šaldytuvą „Snaigė“ FR6SM-S1RA21 ir nustatė prievolę dengti likusią daikto kainą, o atsakovams, kaip mirusiojo įpėdiniams, iš ieškovės priteisė 78,60 Eur paskolos įmokas, kurios pagal šią sutartį buvo įmokėtos kaip daikto kaina iki R. R. mirties.

Dėl 140 Eur priešieškinio reikalavimo

24. Apeliantė tvirtina, kad teismas, priteisdamas iš jos atsakovams 140 Eur lėšų, nuimtų iš mirusiojo asmeninės sąskaitos, nepagrįstai vertino tai, kad ieškovė nėra įpėdine CK 5.59 straipsnio 2 dalies prasme, o sugyventinio kapavietės tvarkymą pripažindamas asmeniniu ieškovės pasirinkimu, nepagrįstai ieškovės patirtų 679 Eur išlaidų, panaudotų mirusiojo laidojimui ir kapavietės priežiūrai, nelaikė atlygintinomis. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

25. Atsakovams galutinai patikslinus savo reikalavimus bei iš dalies atsisakius priešieškinio, tarp šalių nebėra ginčo, kad būtent po R. R. mirties ieškovė iš jo asmeninės banko sąskaitos išgrynino 140 Eur. Teismas lėšas, buvusias R. R. sąskaitoje jo mirties momentu, pripažino R. R. palikimo dalimi, kurią teisę paveldėti įgijo įpėdiniai pagal įstatymą – atsakovai L. K. ir L. R.. Apeliantė įrodinėja, kad šias nuimtas nuo banko kortelės pinigines lėšas, be kitų patirtų išlaidų, panaudojo R. R. laidotuvėms ir kapo priežiūrai. Visų pirma, teisi apeliantė teigdama, kad ji, patyrusi laidojimo ir kapo priežiūros išlaidas, turi teisę, kaip įpėdinio (o ne palikėjo) kreditorė, reikalauti jų atlyginimo. Tačiau šiuo atveju ieškovė reikalavimo atlyginti šias išlaidas iš atsakovų, kaip mirusiojo R. R. įpėdinių, šioje byloje nereiškė, tai nėra šios civilinės bylos dalykas, todėl jomis negali būti dengiama ieškovės 140 Eur suma, nuimta iš mirusiojo asmeninės sąskaitos po jo mirties. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovams pareiškus priešieškinį dėl 140 Eur priteisimo, ieškovė turėjo teisę gintis atsikirtimais, jog šios piniginės lėšos yra panaudotos mirusiojo laidojimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliantės teigimu, ieškinio reikalavimas dėl automobilio pripažinimo bendru turtu teismo buvo tenkintas visiškai, taigi, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šiuo reikalavimu, bei atsakovų išlaidos, susijusios su gynimusi nuo šio ieškovės ieškinio reikalavimo, išimtinai susijusios su atsakovų nepagrįsta pozicija, todėl, apeliantės nuomone, teismas, šalims nepriteisdamas patirtų bylinėjimosi išlaidų, netinkamai įvertino atsakovų atsisakymo nuo priešieškinio reikalavimų santykį su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai dėl bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisimo ir konstatuoja, kad procesas nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo inicijuotas dėl abiejų šalių kaltės ir nepakankamo bendradarbiavimo – nesudėtingo ginčo, o jas iš esmės sąlygojo abiejų šalių elgesys. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių tik vienos šalies elgesys galėtų būti kvalifikuojamas kaip aiškiai netinkamas, todėl, atsižvelgdamas į ieškinio ir priešieškinio patenkintų reikalavimų dalį, į šalių pripažintas aplinkybes, į atsakovų priešieškinio dalies reikalavimų atsisakymą, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos pagrįstai. Atskirai teismas pastebi, kad atsakovai neskundžia sprendimo dalies dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas prašymas jas perskirstyti nesprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Taigi, ieškovės R. V. apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovai pateikė įrodymus, kad jie patyrė 200 Eur advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės jų naudai priteisiama 200 Eur suma už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje, kiekvienam iš atsakovų priteisiant po 100 Eur (vieną šimtą eurų).