Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. patikslintą ieškinį atsakovams L. K., L. R. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir piniginės kompensacijos priteisimo, bei atsakovų L. K. ir L. R. priešieškinį ieškovei R. V. dėl piniginės kompensacijos priteisimo, į procesą įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų - uždaroji akcinė bendrovė „Mokilizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

17. Iš byloje teiktų šalių paaiškinimų, esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad R. R., gyvendamas kartu su ieškove R. V., 2016-05-27 pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu už 1000,00 Eur kainą savo vardu įsigijo transporto priemonę Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai 2003-12-24 (64, 83 b.l.). Pagal 2018-01-20 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCL80120EFPA, sudarytą tarp UAB „Mokilizingas“, atstovaujamos „Techasas Trade“ UAB, ir R. V., buvo gauta 659,99 Eur paskola televizoriaus Samsung UE55MU6192 įsigijimui (91 b.l.). Pagal 2018-04-23 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA, sudarytą tarp UAB „Mokilizingas“, atstovaujamos „Techasas Trade“ UAB, ir R. R., buvo gauta 399,99 Eur paskola šaldytuvo Snaigė RF36SM-S1RA21 įsigijimui (94 b.l.). R. R. mirė 2018-07-10 (6 b.l.). Po R. R. mirties palikimą priėmė jo pirmos eilės įpėdiniai - vaikai L. K. ir L. R. (7 b.l.).

Dėl priešieškinio dalies atsisakymo

18. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimtinas, nes jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.).

19. Konstatuotina, kad 2019-02-14 teismo posėdyje, baigiant bylą nagrinėti iš esmės, atsakovų L. K. ir L. R. atstovė pateikė teismui rašytinį prašymą dėl priešieškinio dalies atsisakymo (191 b.l.), kuriame nurodo, kad prašo iš atsakovės R. V. priteisti 545,00 už automobilį, 140,00 Eur nuimtų lėšų, 111,65 Eur už įmokas – iš viso 796,65 Eur, kiekvienam iš atsakovų priteisiant po 398,33 Eur; likusių priešieškinio reikalavimų atsisako. Nurodo, kad priešieškinio atsisakymo pasekmės jiems yra žinomos.

21. Už priešieškinį dėl 1480,20 Eur atsakovai sumokėjo 33,00 Eur žyminį mokestį (77 b.l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalį atsakovei L. K. (kaip žyminio mokesčio mokėtojai) grąžintinas 75 proc. sumokėtas žyminis mokestis nuo atsisakytų priešieškinio reikalavimų. Atsisakoma reikalavimų 683,55 Eur sumai, todėl atsakovei grąžintinas 12,00 Eur žyminis mokestis.

Dėl automobilio pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo

22. Ieškovė R. V. prašo R. R. vardu registruotą transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąja daline R. V. ir R. R. nuosavybe ir ieškovei priteisti automobilį Renault Megane, o mirusiojo R. R. įpėdiniams atsakovams L. K. ir L. R. priteisti 545,00 Eur piniginę kompensaciją. Priešieškiniu atsakovai iš esmės neprieštaraudami ieškovės reikalavimui automobilį pripažinti bendrąją daline nuosavybe, sutiko, kad ši transporto priemonė būtų priteista ieškovei, o atsakovams būtų priteista 545,00 Eur piniginė kompensacija.

24. Teismas konstatuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šio turtinio reikalavimo, abi šalys sutinka dėl R. R. nesantuokinio gyvenimo su ieškove, bendro ūkio vedimo iš abiejų gaunamų pajamų, dėl dalinamo automobilio įkainojimo, todėl šis reikalavimas tenkintinas, pripažįstant, kad automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė R. V. ir mirusiojo R. R. nuosavybė, kurios vertė 1090 Eurų, priteisiant minėtą transporto priemonę ieškovei R. V. natūra, o atsakovams L. K. ir L. R. priteisiant už ½ paveldimo kilnojamojo turto dalį - 545,00 Eur piniginę kompensaciją iš ieškovės, t.y. kiekvienam iš atsakovų po 272,50 Eur.

Dėl šaldytuvo ir televizoriaus pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kompensacijos priteisimo

25. Šalių paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad R. R. 2018-04-23 su trečiuoju asmeniu UAB „Mokilizingas“ buvo sudaręs tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA, kuria finansuotas prekės - šaldytuvo Snaigė RF36SM-S1RA21 įsigijimas. Ieškovė R. V. su trečiuoju asmeniu UAB „Mokilizingas“ 2018-01-20 sudarė tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCL80120EFPA, kuria finansuotas prekės - Televizoriaus Samsung UE55MU6192 įsigijimas. Ieškovės teigiamais argumentais, šie daiktai laikytini bendrąja daline ieškovės R. V. ir mirusiojo R. R. nuosavybe, nes įgyti jiems vedant bendrą ūkį, ir priteistini ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovams nepriteisiant jokios kompensacijos, atsižvelgiant į šių buities daiktų nuvertėjimą. Atsakovų teigimu, daiktų vertės kaita šiuo atveju neturi reikšmės ir atsakovams turėtų būti priteistina pusė iki R. R. mirties įmokėtų įmokų už šaldytuvą ir televizorių – iš viso 111,65 Eur.

27. Be to teismui sprendžiant ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – ar asmeninė vieno iš sugyventinių, ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Tai reiškia, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos AT 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

28. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne sutuoktiniai (sugyventiniai, sužadėtiniai ar pan.) gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str. 2 d.). Tačiau tokiems santykiams netaikoma turto bendrumo prezumpcija – susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe kiekvienu atveju turi būti įrodytas. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.

29. Ieškovė ginče išreiškė poziciją, kad abu kilnojamieji daiktai, įgyti pagal aukščiau aptariamas prievoles, laikytini bendrąja daline ieškovės R. V. ir mirusiojo R. R. nuosavybe. Atsakovai tam iš esmės neprieštarauja. Tiek ieškovės, tiek atsakovų parodymais galima konstatuoti, kad ieškovė R. V. ir mirusysis R. R. gyveno kartu ne mažiau dviejų metų iki R. R. mirties, vedė bendrą buitį, dalinosi gaunamomis pajamomis ir patiriamomis pragyvenimo išlaidomis. Tačiau be ieškovės paaiškinimų, nėra byloje jokių kitų įrodymų, kad aptariami buities prietaisai buvo įgyti bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu.

30. Iš tikslinių paskolų (vartojimo kredito) sutarčių, sudarytų su trečiuoju asmeniu UAB „Mokilizingas“ Nr. SCL80120EFPA ir Nr. SCF80423KGPA bendrųjų sąlygų (kurios yra identiškos) 14.1.2. punktų matyti, kad kiekviena sutartis yra sudaryta asmeninėms gavėjo reikmėms (poreikiams) tenkinti ir sutartimi suteikta paskola yra laikoma asmenine gavėjo paskola, nepriklausomai nuo to, ar gavėjas yra/nėra sukūręs šeimos teisinius santykius; o Sutarties 5.1 punkte prekės nuosavybės teisė perduodama kartu su preke. Tiek ieškovė R. V., tiek mirusysis R. R. su šių sutarčių nuostatomis susipažino pasirašytinai, sutarčių nuostata apie prievolės asmeninį pobūdį, nepriklausomai nuo šeimos teisinių santykių, yra parašyta paryškintu šriftu, todėl tiek ieškovei R. V., tiek mirusiajam R. R. turėjo būti aiškiai suprantamas išimtinai asmeninis tokios prievolės pobūdis. Trečiasis asmuo UAB „Mokilizingas“ atsiliepimuose taip pat patvirtino, kad ieškovei R. V. suteikta paskola turi būti laikoma asmenine ieškovės prievole. Iš tokių byloje esančių duomenų seka išvada, kad ir daiktai, įgyti pagal šias sutartis, laikytini kiekvieno iš paskolos gavėjų asmenine nuosavybe.

31. Konstatavus, kad pagal tikslinių paskolų (vartojimo kredito) sutartis įgyti buities prietaisai yra asmeniniai kiekvieno iš paskolos gavėjų daiktai, pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA įgytas šaldytuvas Snaigė laikytinas asmenine R. R. nuosavybe, todėl pagal įstatymo nuostatas turėtų būti paveldėta R. R. įpėdinių, t.y. atsakovų L. K. ir L. R.. Pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCL80120EFPA įgytas televizorius Samsung taip pat laikytinas asmenine ieškovės R. V. nuosavybe, todėl negali būti pripažįstamas bendrąja daline nuosavybe, atitinkamai ir prievolė mokėti paskolos įmokas laikytina išimtinai asmenine ieškovės prievole. Atsižvelgiant į šias ginče nustatytas aplinkybes, atmestinas ieškovės reikalavimas pripažinti šiuos abu daiktus bendrąja daline ieškovės ir mirusiojo R. R. nuosavybe, nepriteisiant piniginės kompensacijos atsakovams. Tuo pačiu nėra pagrindo pilnai tenkinti likusių atsakovų priešieškinio reikalavimų ir priteisti jiems pusę įmokų, sumokėtų pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. SCL80120EFPA, Nr. SCF80423GKPA iki R. R. mirties.

32. Byloje susiklostė situacija, kad nors šaldytuvas Snaigė laikytinas asmenine R. R. nuosavybe ir turėtų būti paveldėtas R. R. įpėdinių, tačiau atsakovai tokio reikalavimo nereiškia ir nesiekia perimti šio daikto kartu su prievole grąžinti likusią nesumokėtą paskolos dalį trečiajam asmeniui, ir teismas neturi pagrindo išeiti iš šio privataus ginčo ribų. Būtent ieškovė siekia šaldytuvą įgyti asmeninės nuosavybės teise, savanoriškai tęsdama įmokų mokėjimus pagal sugyventinio R. R. vardu sudarytą paskolos (vartojimo kredito) sutartį, o atsakovai bei trečiasis asmuo tam iš esmės neprieštarauja. Teismas šiuo atveju atsižvelgia į abiejų šalių interesus, ir mano esant tikslinga iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimą dėl šaldytuvo Snaigė priteisimo ieškovei, o atsakovams išmokant dalinę piniginę kompensaciją. Byloje konstatavus, kad prievolė pagal sutartį Nr. SCF80423GKPA yra išimtinai mirusiojo R. R. prievolė, atsakovams priteistinos paskolos įmokos, kurios pagal šią sutartį buvo įmokėtos kaip daikto kaina iki R. R. mirties. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki R. R. mirties buvo padengta 78,60 Eur, todėl laikytina, kad šios įmokos dengtos asmeninėmis R. R. lėšomis. Kadangi ieškovė R. V. savanoriškai ir toliau atlieka mokėjimus pagal šią sutartį, siekia šiuos įsipareigojimus tęsti ir toliau, tam trečiasis asmuo UAB „Mokilizingas“ ir atsakovai neprieštarauja, todėl konstatuotina, kad visus likusius kreditorinius įsipareigojimus pagal tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA po R. R. mirties yra perėmusi ieškovė R. V., veikdama kaip sugyventinė sąžiningai ir tai atitiko geros moralės nuostatas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.241 str. 1 dalies 3 punktas numato, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytas turtas, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės normas.

33. Atitinkamai teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal 2018-04-23 vartojimo paskolos sutarties specialiąsias sąlygas - šaldytuvo, kaip prekės, kaina yra 399,99 Eur, be to ši prekė įgyjama išsimokėtinai per 12 mėnesių, o iki R. R. mirties 2018-07-10 buvo sumokėtos tik dvi mokėjimo grafiko įmokos po 39,30 Eur ( viso 78,60 Eur), o ieškovė po R. R. mirties savanoriškai sumokėjo 275,90 Eur ir ketina savo piniginėmis lėšomis padengti likusios prekės kainos -117,18 Eur sumą trečiajam asmeniui su atitinkamomis paskolos, palūkanų ir sutarties mokesčių dalimis ( tam iš esmės neprieštaraujant ginče trečiajam asmeniui – kreditoriui UAB „ Mokilizingas“) turi pagrindą priteisti ieškovei šį daiktą asmeninės nuosavybės teise, o atsakovams – 78,60 Eur piniginę kompensaciją už R. R. sumokėtas 2 mėnesių daikto kainos įmokas, t.y. kiekvienam po 39,30 Eur.

Dėl 140,00 Eur priešieškinio reikalavimo

34. Priešieškiniu atsakovai taip pat prašo iš ieškovės priteisti 140,00 Eur sumą, kuri buvo paimta iš mirusiojo R. R. banko sąskaitos po jo mirties. Iš byloje esančio R. R. banko sąskaitos išrašo (47 b.l.) matyti, kad 2018-07-20 iš šios sąskaitos buvo išgryninta 140,00 Eur. Ieškovė savo ruožtu atsikirtimuose tvirtina, kad ji turėjo sugyventinio banko kortelę, kad po R. R. mirties iš jo sąskaitos buvo nuimta tik 144,60 Eur (85 b.l. atsiliepimo į priešieškinį 16 pastraipa), tačiau nurodo, kad savo asmenines lėšas ji panaudojo gėlių kompozicijai (95 Eur), mirusiojo spalvotos nuotraukos spausdinimui (2 Eur), 280,00 Eur skirta trisdešimties dienų mirties paminėjimo pietums. Taip pat ieškovė tvirtina, kad prieš keturių savaičių mirties (kitaip – trisdešimtinės) paminėjimą, ji su savo motina tvarkė R. R. kapą: nupirko žemių už 70 Eur, nusikasė smėlį ir užpylė žemėmis. Teigia, kad atsakovams tai buvo žinoma, nes iš L. R. buvo paimti daiktai kapo tvarkymui. Atsakovai ginče teikė atsikirtimus, kad ieškovė neprisidėjo prie R. R. laidotuvių, niekas po to jos neprašė tvarkyti kapų, o per R. R. mirties trisdešimties dienų minėjimą už pietus ieškovė pinigų buvo gavusi iš atsakovų močiutės (R. R. motinos).

35. Konstatuotina, kad atsakovams galutinai sutikslinus savo reikalavimus bei iš dalies atsisakant priešieškinio, tarp šalių nebėra ginčo, kad būtent po R. R. mirties ieškovė iš jo asmeninės banko sąskaitos išgrynino 140,00 Eur per turimą banko kortelę. Palikimo atsiradimo momentas laikomas palikimo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad lėšos, buvusios R. R. sąskaitoje jo mirties momentu, yra R. R. palikimo dalis, kurią paveldėti įgijo teisę įstatyminiai įpėdiniai - atsakovai L. K. ir L. R.. Ieškovė R. V. ir R. R. nebuvo sudarę santuokos, ieškovė nebuvo R. R. testamentinė įpėdinė, todėl ji neturėjo turto administratorės teisių į R. R. turtą pagal CK 4 knygos nuostatas bei negalėjo iš mirusio asmens paveldimo turto dengti laidojimo ar kapo sutvarkymo išlaidų pagal CK 5.59 straipsnio nuostatas.

36. Ieškovė ginče įrodinėja, kad šias nuimtas nuo banko kortelės pinigines lėšas panaudojo R. R. laidotuvėms, trisdešimties dienų mirties minėjimo pietums ir kapavietės tvarkymui prieš šį minėjimą. 2018-07-11 leidime laidoti Nr. PŽ(20)-31(3.25) (12 b.l.) nurodyta, kad atsakingas už R. R. kapavietės priežiūrą asmuo yra ieškovė R. V.. Iš to seka, kad būtent ieškovė šiuo metu yra atsakinga už kapavietės tvarkymą, nebūdama nei įstatymine, nei testamentine mirusiojo įpėdine, todėl kapavietės tvarkymo išlaidų atlyginimas nėra šios bylos dėl įpėdinių paveldėjimo teisių bei palikimo apimties dalykas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuomet, kai vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t.y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas ir tokiais atvejais tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip prievoliniai kur skolininkas prievoliniame teisiniame santykyje turi prievolę atlyginti kreditoriui jos reikalaujamą palikėjo laidojimo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

37. Ieškovė kaip patirtas pagrįstas laidojimo išlaidas taip pat nurodo gėlių kompoziciją ir R. R. nuotraukos atspausdinimą. Teismas šiuo atveju konstatuoja, jog ieškovė nedengė būtinųjų laidojimo išlaidų, tokių kaip karstas, įkapės, atlygis už laidojimo paslaugas, o pagal visuomenėje pripažintus papročius vainikas (gėlių kompozicija) yra perkamas asmeniškai nuo kiekvieno šeimos nario ar bendrai nuo šeimos, todėl ieškovės nurodyta suma už vieną gėlių kompoziciją negali būti priskiriama būtinosioms laidojimo išlaidoms kaip ir fotonuotraukos atspausdinimas, tuo labiau, kad ieškovė, kaip jau minėta, iš esmės nėra laikoma įpėdine CK 5.59 straipsnio 2 dalies prasme, todėl neįgijo ir teisės savo nuožiūra disponuoti mirusio asmens laidojimo išlaidomis bei jas dengti lėšomis, esančiomis mirusio asmens banko sąskaitoje.

38. Teismas taip pat pritaria atsakovų argumentams, kad kapavietės tvarkymas prieš trisdešimties R. R. mirties dienų minėjimą nėra laikytinas būtinosiomis laidojimo išlaidomis. Sugyventinio kapavietės tvarkymas laikytinas asmeniniu ieškovės pasirinkimu, dėl ko atsakovams, kaip mirusiojo vaikams ir vieninteliams įpėdiniams, nekyla pareiga eliminuoti šias išlaidas iš paveldimų R. R. piniginių lėšų.

39. Neišeidamas iš nagrinėjamo ginčo ribų, teismas turi pagrindą konstatuoti, jog ieškovė, 2018-07-10 mirus sugyventiniui R. R., neturėjo jokios įstatyminės teisės disponuoti jo banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, todėl jos paimta iš banko sąskaitos 140,00 Eur suma 2018-07-20 buvo sumažintas pirmos eilės įpėdinių paveldimas turtas, atitinkamai iš ieškovės kiekvienam iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis po 70,00 Eur piniginė kompensacija.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

40. Priėmus sprendimą byloje ir tenkinus ieškinį iš dalies, tikslinga iki jo įvykdymo palikti galioti byloje 2018 m. spalio 17 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti

Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarę V. J. - Birbilienę neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą mirusiojo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės R. V. atstovas advokatas pateikė rašytinius duomenis, kad ieškovė patyrė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (160-161 b.l.); už ieškinio reikalavimus byloje sumokėtas 70,00 Eur dydžio žyminis mokestis (iš jų 38 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą) (25 b.l.). Atsakovų atstovė advokatė pateikė duomenis apie atsakovų patirtas 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (162-170 b.l.), už priešieškinį sumokėtas 33,00 Eur žyminis mokestis.

42. Konstatuotina, kad pirmasis ieškinio reikalavimas dėl automobilio priteisimo natūra ieškovei ir kompensacijos priteisimo atsakovams iš esmės sutapo su atsakovų priešieškinio pozicija. Ieškovės reikalavimai dėl buities daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe tenkinti iš dalies, atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl 140,00 Eur priteisimo tenkintas visiškai, reikalavimas dėl kompensacijos už automobilį patenkintas visiškai, o reikalavimai dėl kompensacijos už šaldytuvą ir televizorių priteisimo taip pat patenkinti iš dalies. Be to CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas nenustatė iš esmės šiame procese šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei įvertinęs ginčo sudėtingumą, byloje teikiamų priešinių reikalavimų apimtį ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė atstovavimo išlaidos, konstatuoja, kad šalims tarpusavyje nepaskirstytinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinės pagalbos teikimą, rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme (CPK 93 str. 4 d., 98 str. 2 d.)

43. Be to proceso metu susidarė 9,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į šalių patenkintų priešinių reikalavimų dalis, iš ieškovės ir atsakovų valstybės naudai tikslinga priteisti po pusę šių išlaidų, t.y. po 4,98 Eur. Tačiau valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, nes jos dalimis paskirsčius kiekvienam iš atsakovų yra mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės R. V. ieškinį ir atsakovų L. K. ir L. R. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priimti atsakovų L. K. ir L. R. atsisakymą nuo dalies priešieškinio reikalavimų 683,55 Eur sumai pagal CPK 140 str. 1 d., ir bylą toje dalyje nutraukti.

Pripažinti ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir mirusiojo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe transporto priemonę Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą mirusiojo R. R. vardu, ir priteisti ieškovei R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o iš ieškovės R. V. atsakovams L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 545,00 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) kompensaciją, kiekvienam iš atsakovų priteisiant po 272,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 50 centų).

Priteisti R. V. asmeninės nuosavybės teise šaldytuvą Snaigė FR6SM-S1RA21 ir pripažinti, kad pagal 2018-04-23 tikslinę paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. SCF80423GKPA, sudarytą tarp UAB „Mokilizingas“, atstovaujamos „Techasas Trade“ UAB ir R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visas prievoles kreditoriui UAB „Mokilizingas“ po R. R. mirties 2018-07-10 asmeniškai įsipareigojo įvykdyti ieškovė R. V..

Priteisti iš ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kompensaciją už lėšas, nuimtas iš mirusiojo R. R. banko sąskaitos, ir 78,60 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus, 60 centų) kompensaciją už ieškovei R. V. priteistą kilnojamąjį daiktą - šaldytuvą Snaigė FR6SM-S1RA21, kiekvienam iš atsakovų priteisiant po 109,30 Eur (vieną šimtą devynis eurus, 30 centų) piniginę kompensaciją.

Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Iki sprendimo įvykdymo palikti galioti byloje 2018 m. spalio 17 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarę V. J. – B. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į transporto priemonę Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą mirusiojo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Šalims patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Priteisti iš ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,98 Eur (keturių eurų, 98 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas: 5660 -„žyminis mokestis“ „bylinėjimosi išlaidos“).

Grąžinti atsakovei L. K., gim. (duomenys neskelbtini), 12,00 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.