Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjos atstovams I. B. ir advokatui Tomui Petkevičiui, atsakovo atstovei Gintarei Mačiulaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Nibrė“ skundą dėl nutarimo panaikinimo atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Nibrė“ (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. ATK2-71/12 skirti pareiškėjai 500 Lt baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

Paaiškina, kad bauda paskirta nepagrįstai, nes dėl pažeidimo nėra pareiškėjos kaltės. Vykdydama įstatymo reikalavimą baro darbuotoja pardavė du butelius alkoholinių gėrimų (0,5 l degtinės „Zelionaja marka“ ir 1,5 l „Cider Fizz Strawberry“) juos atidariusi, padavė taureles gėrimams įsipilti, įspėjo kavinės lankytojus, kad gėrimų išsinešti negalima. Kadangi buvo perkami pilni buteliai, perkamo alkoholinių gėrimų kiekio išpilstyti į taures nebuvo įmanoma, todėl jie buvo parduoti jų gamyklinėje taroje. Lankytojai apie draudimą išsinešti gėrimus yra įspėjami ne tik žodžiu, bet ir skelbimuose, kurie iškabinti prie įėjimo į kavinę, ties baru. Pirkėjai savavališkai išsinešė jiems parduotus alkoholinius gėrimus. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad buvo keturi išgėrę asmenys, todėl nebuvo įmanoma įtakoti jų elgesį, t. y. užtikrinti, kad baro lankytojai nusinešdami gėrimus nuo baro eitų sėsti prie stalelių. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis pareiškėja daro išvadą, kad ji negali atsakyti už asmenų veiksmus ir užtikrinti, kad lankytojai jiems parduotus gėrimus atidarytoje pakuotėje gertų kavinėje. Pareiškėja remiasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 248 straipsniu ir aiškina, kad Departamentas objektyviais įrodymais nenustatė jos veiksmuose pažeidimo sudėties. Negalima bausti pagal ATPK, nutarimą grindžiant prielaidomis, visos abejonės turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Teisme pareiškėjos atstovai palaikė skundą, prašė panaikinti skundžiamą nutarimą. Teismo posėdyje pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 107-114) nurodoma, kad nei Alkoholio kontrolės įstatyme, nei kituose teisės aktuose nenustatyta konkrečių sąlygų ir (ar) veiksmų, kurių turėtų imtis asmenys, besiverčiantys alkoholinių gėrimų prekyba, kad būtų užtikrintas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte numatytos išimties laikymasis, t. y. alkoholinių gėrimų pardavimas atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Alkoholio kontrolės įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, o visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, aiškinant ir taikant įstatymą turi būti paisoma iš Konstitucijos kylančių proporcingumo, protingumo principų, taip pat Konstitucinio Teismo doktrinoje išplėtoto imperatyvo, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Iš alkoholinių gėrimų pardavėjų negali būti reikalaujama elgtis neteisėtai ir prievarta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Būtent dėl šių priežasčių, pirkėjams išsinešus alkoholinius gėrimus iš baro ir jų nevartojant vietoje, pardavėjai negali būti pripažįstami pažeidę Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą. Daroma išvada, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte įtvirtinto draudimo išimtis tinkamai realizuojama, kai atliekami visi šie veiksmai: alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytose pakuotėse, pirkėjai bet kokia forma informuojami apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje ir jiems sudaromos sąlygos alkoholinius gėrimus vartoti vietoje. Tokia išvada grindžiama teismų praktika: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3208-643/2012, 2012 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3154-764/2012, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-2157-738/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-272-133/2012, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-227-135/2012, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-343-557/2012. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje, pirkėjai buvo įspėti, kad alkoholiniai gėrimai parduodami vartoti vietoje, ir alkoholinių gėrimų vartojimui vietoje buvo sudarytos visos sąlygos. Todėl pareiškėja nepažeidė įstatymo reikalavimų. Tai, kad alkoholiniai gėrimai pirkėjo buvo išsinešti savavališkai ir nepaklūstant nustatytai tvarkai, negali įtakoti pareiškėjos veiksmų vertinimo, nes toks pirkėjo elgesys nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjos kontroliuojamas. Atsakovas klaidingai ir neteisėtai pažeidimą susiejo tik su alkoholinių gėrimų išsinešimo iš pareiškėjos baro faktu ir visai nevertino pareiškėjos ir barmenės veiksmų iki alkoholinių gėrimų pardavimo momento ir jų pardavimo metu, neatsižvelgė, kad nei barmenė, nei pareiškėja alkoholinių gėrimų pardavimo metu neturėjo jokių objektyvių galimybių numatyti, kad pirkėjai po alkoholinių gėrimų įsigijimo juos išsineš, taip pat neįvertinta, kad pareiškėja neturėjo ir neturi jokių teisių ir galimybių fiziškai sulaikyti pirkėjus ir tokiu būdu neleisti jiems išsinešti įsigytų alkoholinių gėrimų. Atsakovas neįrodė pareiškėjos kaltės.

Atstovai teisme prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformuos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką analogiškoje byloje Nr. I-3208-643/2012 (b. l. 99-100). Šis prašymas teismo posėdyje buvo atmestas.

Paaiškina, kad pareiškėja neginčija faktinių aplinkybių, jog barmenės D. Č. parduoti alkoholiniai gėrimai nebuvo vartojami vietoje, o buvo išsinešti gamyklinėje taroje. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimo sudėtis yra formali, o reikalavimas imperatyvus, todėl užtenka nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja pardavė alkoholinius gėrimus, kurie buvo neatidarytoje pakuotėje ir (ar) nevartoti vietoje. Remdamasis bylos aplinkybėmis atsakovas daro išvadą, kad viešojo maitinimo vietoje pareiškėja vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais ne vartoti vietoje, o išsinešti, nesiėmė visų galimų veiksmų, kad būtų užtikrintas įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymas, ir tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą. Tai, kad parduodant alkoholinius gėrimus buvo pažeista jų gamyklinė pakuotė (atsuktas alkoholinio gėrimo kamštelis), nepanaikina šio pažeidimo sudėties, kadangi tokie alkoholiniai gėrimai nebuvo skirti vartoti tik vietoje, tokius alkoholinius gėrimus lankytojai išsinešė iš baro patalpų. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas imperatyvus Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimas parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje. Pirkėjams buvo sudarytos visos galimybės tokius alkoholinius gėrimus išsinešti gamyklinėje taroje. Be to, alkoholiniai gėrimai buvo parduodami gamyklinėje didelės talpos taroje, neskirtoje alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, o akivaizdžiai išsinešti. Priemonių, kurių ėmėsi pareiškėja (parduodama didelės talpos alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje juos atidarė, pasiūlė taureles pirkėjams patiems išsipilstyti), šiuo konkrečiu atveju nepakako tam, kad būtų užtikrinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimai. Pareiškėjos į bylą pateiktos nuotraukos nepatvirtina fakto, jog patikrinimo metu bare buvo pakabinti įspėjimai apie draudimus, nes nuotraukose nurodytos aplinkybės patikrinimo metu nebuvo užfiksuotos nei 2012 m. kovo 16 d. patikrinimo protokole Nr. ATK2-085, nei kituose prie minėto protokolo esančiuose prieduose. Taip pat patikrinimo metu pastabų ir papildomų paaiškinimų įmonės atstovė barmenė D. Č. dėl šių priemonių nenurodė. Pareiškėjos atsakomybės nepanaikintų net ir tai, kad prekybos vietos patalpose yra pakabinta informacija apie Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus ir draudimus. Pareiškėja privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis, o ne pasyviomis, priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos pasirinktas alkoholinių gėrimų nuo 22 iki 8 valandos pardavimo modelis neužtikrina Alkoholio kontrolės įstatyme numatytos imperatyvios pareigos vykdymo, t. y. neužtikrina prekybos alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos tik vartojimui vietoje. Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta įmonių pareiga užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešami iš viešojo maitinimo vietų, todėl, jeigu pareiškėja negali užtikrinti parduodamų alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, tai ji įstatymu yra imperatyviai įpareigota tokiais alkoholiniais gėrimais neprekiauti. Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, kad ji negali būti atsakinga už pirkėjų veiksmus po to, kai jie įsigijo alkoholinius gėrimus, nes Alkoholio kontrolės įstatymas imperatyviai nustato viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus ar alkoholinius gėrimus atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Visus alkoholinius gėrimus galima išpilstyti, kitaip jų nebūtų galima vartoti pagal tiesioginę paskirtį. Kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto dispozicijoje įtvirtinta pažeidimo sudėtis yra formali, pakanka nustatyti įmonės, kaip mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojos, pažeidimo faktą. Šio teisės pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi kaltės pasireiškimas. Kaltės, kaip psichologinio santykio, buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. APTK įtvirtintos nuostatos numato administracinę atsakomybę fiziniams asmenims, bet ne juridiniams, todėl šio kodekso nuostatų pareiškėjai taikyti negalima. Pareiškėjai ekonominė sankcija skirta už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, atsakomybė taikoma tik pagal šį įstatymą, todėl pareiškėjos minimos ATPK nuostatos šiuo ginčijamu atveju pareiškėjai yra neaktualios. Pareiškėjos argumentai, kad pirkėjai, kuriems buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, buvo išgėrę asmenys, todėl neįmanoma buvo užtikrinti jų elgesio, tik įrodo, kad pareiškėja nesilaiko alkoholinių gėrimų prekybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir elgiasi socialiai neatsakingai, nes pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą yra draudžiama Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, atsakovas daro išvadą, kad priimant skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl naikinti jį pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Departamento 2012 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. ATK2-71/12, kuriuo pareiškėjai paskirta 500 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimą.

Pareiškėja aiškina, kad dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimo nėra jos kaltės, nes pardavus atidarytus alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje ir įspėjus pirkėjus, kad alkoholiniai gėrimai parduodami tik vartoti vietoje, dėl to jiems buvo pateiktos taurelės, nebuvo galima įtarti, kad pirkėjai juos išsineš iš baro.

Nagrinėjamam ginčui aktualios Alkoholio kontrolės įstatymo redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte buvo nustatyta, kad draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.

Atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (žr. 2006 m. kovo 28 d. nutarimą), taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnį, teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Todėl dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto aiškinimo ir taikymo teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 30 d. nutartimi priimta administracinėje byloje Nr. A525-134/2013, kuri pagal savo faktines aplinkybes labai panaši su nagrinėjama administracine byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad, nesant detalesnio šios įstatymo normos įgyvendinimo reglamentavimo, šios nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, kad ji jos taikymo subjektams, t. y. asmenims, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, numato imperatyvų įpareigojimą nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais prekiauti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Šis įpareigojimas išpildomas, kai asmuo įgyvendina dvi sąlygas: 1) parduoda alkoholinius gėrimus tik atidarytoje pakuotėje ir 2) imasi protingų nuo jo valios priklausančių priemonių, kad jie būtų suvartoti vietoje. Pirmosios sąlygos išpildymas priklauso nuo asmens, prekiaujančio alkoholiniais gėrimais, veiksmų, jis gali kontroliuoti šio įstatymo nustatyto reikalavimo įgyvendinimą, todėl turi aktyviai veikti ir užtikrinti, kad pirkėjui alkoholiniai gėrimai būtų parduodami tik atidarytoje pakuotėje. Tuo tarpu antroji sąlyga priklauso ne tik nuo pardavėjo, tačiau ir nuo pirkėjo valios. Pirkėjas, net pardavėjui ėmusis visų įmanomų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų užtikrintas minėtos įstatymo nuostatos laikymasis, dėl tam tikrų priežasčių gali siekti alkoholį vartoti ne vietoje, todėl visais atvejais reikalauti antrosios sąlygos išpildymo tik iš pardavėjo būtų neproporcinga. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad asmens, prekiaujančio alkoholiniais gėrimais, atsakomybės už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimą kilimo ir ekonominių sankcijų skyrimo klausimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgus į bylos aplinkybes, įvertinus, ar pardavėjas ėmėsi protingų, nuo jo valios priklausančių priemonių antrajai sąlygai išpildyti.

Nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo paminėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Todėl ir šioje byloje turi būti vertinama, ar pareiškėja ėmėsi protingų nuo jos valios priklausančių priemonių, kad būtų užtikrintas minėtos įstatymo nuostatos įgyvendinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, t. y. pareiškėjai priklausančio baro, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotoja 2012 m. kovo 16 d. apie 1.55 val. pardavė grupei jaunuolių du butelius alkoholinių gėrimų (0,5 l talpos degtinę „Zelionaja marka“ ir 1,5 l talpos sidrą „Cider Fizz Strawberry“), o pirkėjai išsinešė juos su savimi, t. y. nevartotojo jų baro patalpose (b. l. 54-60).

Atsakovės surinktuose įrodymuose užfiksuota, kad jaunuolių nupirkti buteliai alkoholinių gėrimų buvo su prasuktais kamšteliais (taip nurodyta 2012 m. kovo 16 d. patikrinimo akte, b. l. 54-56). Tačiau, vertinant, ar pareiškėja ėmėsi priemonių minėtai antrajai sąlygai išpildyti, svarbi yra aplinkybė, kad dėl nurodyto įvykio įsiteisėjusiu nutarimu (Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-548-290/2012, duomenys iš informacinės teismų sistemos LITEKO) pareiškėjos darbuotoja D. Č. pripažinta kalta pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, t. y. už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, liudytojų alkoholinius gėrimus pirkusių jaunuolių ir policijos pareigūnų parodymais minėtas teismas konstatavo, kad pardavėja D. Č. ne tik neuždraudė jaunuoliams išeiti iš baro ir išsinešti alkoholio butelius, tačiau ir juos parduodama nesupažindino su taisyklėmis ir neįspėjo jų, kad alkoholį jie turi išgerti vietoje, todėl pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punktą ir padarė ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Teismui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas nustatė minėtas Kauno apygardos teismas. Todėl alkoholinius gėrimus pardavusios pareiškėjos darbuotojos D. Č. 2012 m. kovo 16 d. paaiškinimą, kad 2012 m. kovo 16 d. apie 2 valandą atėjusiems jaunuoliams pirkti alkoholinių gėrimų ji paaiškinusi, jog negalima išsinešti alkoholinių gėrimų, reikia juos vartoti vietoje, butelius atidariusi, padavusi taureles gėrimams (b. l. 59), taip pat D. Č. parodymus teisme, kuriais liudytoja patvirtino rašytinį paaiškinimą, vertina tik kaip pareiškėjos gynybinę poziciją.

Pareiškėja atsakovei teikė įrodymus, kad baro patalpose buvo iškabinti draudimai išsinešti alkoholinius gėrimų (b. l. 62-75). Atsakovės darbuotojai procesiniuose dokumentuose (pavyzdžiui 2012 m. kovo 16 d. patikrinimo dokumente) neužfiksavo aplinkybės, kad tokių įspėjimų nėra, todėl šie pareiškėjos įrodymai nepaneigti objektyviais įrodymais. Nors pareiškėja ėmėsi nuo jos valios priklausančių protingų priemonių tam, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostata nebūtų pažeista ir pirkėjų įsigytas alkoholinis gėrimas būtų vartojamas vietoje: pareiškėjos patalpose įrengtas baras, stalai su kėdėmis lankytojams, gėrimų išpilstymo įrenginiai, iškabinti informaciniai pranešimai, jog nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniai gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, pareiškėjos darbuotoja D. Č. buvo supažindinta su 2012 m. sausio 1 d. įsakymu, draudžiančiu parduoti alkoholinius gėrimus išsinešti nuo 22 iki 8 valandos (b. l. 104-106), tačiau šios priemonės buvo nepakankamos minėtai įstatymo nuostatai užtikrinti, nes pareiškėjos darbuotoja D. Č. pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimą ir, kaip nustatyta Kauno apygardos administracinio teismo, pardavėja D. Č. ne tik neuždraudė jaunuoliams išeiti iš baro ir išsinešti alkoholio butelius, tačiau ir juos parduodama nesupažindino su taisyklėmis ir neįspėjo jų, kad alkoholį jie turi išgerti vietoje. Pareiškėja nesukontroliavo, kad jos darbuotoja laikytųsi 2012 m. sausio 1 d. įsakymo (b. l. 104) nuostatų. Tokiais atvejais, kai įstatymo pažeidimą padaro juridinio asmens darbuotojas, laikoma, kad tokia darbuotojo veika yra juridinio asmens veika, todėl už tokią juridinio asmens veiką ir privalo atsakyti juridinis asmuo.

Teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, byloje taikytinų teisės aktų nuostatomis, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai paskirta minimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta bauda – 500 Lt (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalis). Tokia bauda parinkta atsižvelgus į pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėja įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą. Tai atitinka Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatytas baudos skyrimo taisykles. Darytina išvada, kad atsakovas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir paskyrė pagrįstą baudą. Todėl naikinti ar keisti nutarimą pagrindo nėra.

Teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytino Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto konstitucingumo, todėl nėra pagrindo stabdyti bylą ir tuo klausimu kreiptis į Konstitucinį teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu teismas

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Nibrė“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.