Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei A. J., jos atstovui advokatui Vitalijui Burinskiui (Vitalij Burinskij),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui J. D. dėl uzufrukto nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei pagal atsakovo J. D. priešieškinį ieškovei A. J., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jos, M. D., a. k (duomenys neskelbtini) ir M. D., a. k (duomenys neskelbtini) naudai, iki M. D. ir M. D. pilnametystės, uzufruktą į J. D. (toliau – atsakovas), nuosavybės teise priklausantį šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini):

1.1. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant A. J., M. D. ir M. D. naudotis ieškinio pateikimo metu jų užimamu šio gyvenamojo namo kambariu, o name esančiomis bendro naudojimo patalpomis (vonios kambariu, virtuve) paliekant naudotis kartu su J. D.;

1.2. ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

1.3. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant jį naudotis kartu su J. D..

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškiniu prašo pašalinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatų valdymo teisės pažeidimus, priverstinai iškeldinant iš gyvenamojo namo ir ūkio patalpų ieškovę su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, priteisti iš ieškovės 2 750 Eur skolos sumą už gyvenamojo namo išlaikymą ir priežiūrą, susidariusią per paskutinių 55 mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėnesio l d. iki 2022 m. rugpjūčio l d., priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarė bažnytinę santuoką, kuri nebuvo įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė dvynių dukrų – M. D. ir M. D.. Pažymėjo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1091- 75/2011 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečių vaikų M. D. ir M. D. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina A. J., iš tėvo J. D. kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteistas 200 Lt (57,92 Eur) dydžio kasmėnesinis išlaikymas. Pabrėžė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10704-419/2021 nepilnametėms M. D. ir M. D. nustatytas išlaikymo dydis buvo pakeistas, padidinant jį nuo 200 Lt (57,92 Eur) iki 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai bei pati šiuo metu faktiškai gyvena J. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad name yra 4 gyvenamieji kambariai, virtuvė ir vonios kambarys, ji su vaikais užima vieną kambarį, kitame kambaryje gyvena atsakovas J. D., dar kitame kambaryje gyvena atsakovo motina ir vienas kambarys yra laisvas, virtuve ir vonios kambariu visi namo gyventojai naudojasi bendrai. Teigia, kad tame pačiame žemės sklype yra įregistruoti 6 įvairūs ūkiniai pastatai ir kiemo įrenginiai (inžineriniai statiniai), ji naudojasi ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame laiko jai priklausančias vištas, malkoms laikyti taip pat naudojasi malkine, kuri buvo pastatyta apytiksliai 2008 m., tačiau Nekilnojamojo turto registre ji neįregistruota. Pažymėjo, kad iš atsakovo gavo 2022 m. kovo 31 d. įspėjimą dėl savanoriško išsikraustymo iš savavališkai (be teisėto pagrindo) naudojamo namo ir ūkio pastatų, kuriuo atsakovas pareikalavo per 60 kalendorinių dienų nuo įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2022 m. gegužės mėnesio pabaigos, išsikraustyti iš jam nuosavybės teise priklausančio namo ir ūkinių pastatų bei padengti visus su namo ir ūkinių pastatų eksploatacija susijusius įsiskolinimus, susidariusius iki išsikraustymo dienos, taip pat nurodė, kad iki įspėjime nustatyto termino namo ir ūkinių pastatų neatlaisvinus, jis be jokio papildomo įspėjimo kreipsis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. Pabrėžė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, todėl iškeldinimas bus taikomas ir nepilnamečiams vaikams. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 66,21 m² bendro ploto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo po savo tėvų, tačiau šis namas yra 1940 m. statybos ir daugiau kaip 10 metų nebuvo eksploatuojamas, dėl ko jo būklė yra avarinė, gyventi ten neįmanoma. Teigia, kad abu nepilnamečiai vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, ieškovės darbovietė taip pat yra (duomenys neskelbtini) mieste, atsižvelgiant į tai, nesant nuomojamų gyvenamųjų namų ir butų pasiūlos (duomenys neskelbtini) kaime, tikslinga jų ieškoti (duomenys neskelbtini) mieste ir aplink jį, tai yra (duomenys neskelbtini) rajone esančiuose kaimuose ir miesteliuose, tačiau ieškinio rengimo dieną (duomenys neskelbtini) mieste ir jo prieigose nebuvo nei vieno nuomojamo gyvenamojo namo, tačiau pačiame (duomenys neskelbtini) mieste nuomai buvo siūlomi du butai, nuomos kaina: 540 - 550 Eur/mėn., neįskaitant komunalinių mokesčių. Nurodė, kad jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per pastaruosius metus (nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.), neatskaičius mokesčių, sudarė 703,03 Eur, o atskaičius mokesčius - 553,49 Eur, taip pat kiekvienam vaikui gauna po 73,50 Eur dydžio išmoką, t. y. iš viso 147,00 Eur per mėnesį, atsakovo abiem vaikams kas mėnesį mokamo išlaikymo dydis 400,00 Eur, taigi, visos ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 1 100,49 Eur, tačiau iš šių pajamų ieškovė turi išlaikyti ne tik save, bet ir abi savo nepilnametes dukteris, t. y. jas pamaitinti, aprengti, apmokėti jų keliones iki mokyklos (važinėja maršrutiniu autobusu), patenkinti kitus jų poreikius, tuo atveju, jei ieškovė būtų priversta išsikraustyti į nuomojamą būstą, tai mažiausiai pusę savo pajamų turėtų skirti vien tik nuomos mokesčiui, dėl ko būtų stipriai apribotas kitų vaikų poreikių patenkinimas. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise taip pat priklauso keli žemės sklypai, visų jų bendra vidutinė rinkos vertė yra 4 899,00 Eur, svarstys jų pardavimo klausimą, kad galėtų gauti lėšų gyvenamojo namo remontui, arba viso turimo nekilnojamojo turto pardavimo klausimą, kad galėtų nupirkti kitą tinkamą gyventi nekilnojamąjį turtą, anksčiau šio klausimo svarstyti negalėjo, nes galimybę nevaržomai disponuoti visu paminėtu nekilnojamuoju turtu įgijo visai neseniai, yra reikalingas laikas parduoti esamą nekilnojamąjį turtą ir nupirkti bei pritaikyti gyvenimui kitą. Pažymėjo, kad ginčo namas yra 1940 m. statybos ir vien per ieškovės ir dukrų gyvenimo jame laikotarpį buvo ne kartą remontuojamas ir renovuojamas, keičiant ir vidaus išplanavimą, daugybę kartų atsakovui siūlė įteisinti visus padarytus pakeitimus, t. y. atlikti matavimus, parengti namo planą, įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovas niekada nenorėjo skirti tam laiko ir pinigų, pati to padaryti taip pat negalėjo, nes nebuvo namo bendrasavininkė, todėl šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esantis namo planas su visais pažymėtais patalpų indeksais yra pasenęs ir neatspindi faktinės padėties.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad su ieškove susipažino 2004 metais bei 2005 metų vasaros pradžioje pradėjo kartu gyventi ieškovei A. J. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį pastaroji paveldėjo po tėvų mirties, (duomenys neskelbtini) gimė dvi dukros, kurių gyvenamoji vieta buvo ir iki šiol deklaruota būtent šiuo adresu. Pažymėjo, kad šiame name jie gyveno iki 2007 metų lapkričio mėnesio, o vėliau buvo nuspręsta persikelti laikinai gyventi į (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kuris priklausė atsakovo tėvams, pagrindinė priežastimi lėmusia tokį gyvenamosios vietos pakeitimą buvę jo motinos J. D. neįgalumas, t. y. pastaroji praktiškai negali vaikščioti; savarankiškai negali pasirūpinti savimi, be to jo tėvas Č. D. (Č. D.) dėl garbaus amžiaus taip pat negalėjo suteikti J. D. pagalbos, todėl visi kasdieniniai buitiniai darbai tėvų namuose bei pastarųjų priežiūra gulė ant atsakovo pečių, nepaisant to, kad pastarasis dar turėjo rūpintis ir savo vaikais, kurie gyveno A. J. namuose. Pabrėžė, kad 2011 metų birželio 21 d. J. D. ir Č. D. jam asmeninės nuosavybės teise padovanojo gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais bei žemės sklypu. Pažymėjo, kad išvykus laikinai gyventi adresu (duomenys neskelbtini) ieškovės gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo nuolatos prižiūrimas, kadangi atsakovas kartu su ieškove nuolatos atvykdavo ir tvarkė namus bei aplinką, vėliau buvo išnuomotas ieškovės vaikaitės V. J. šeimai, kuri šiame name gyveno iki 2020 metų, be to namu, ūkio pastatais ir žemės sklypu nuolatos rūpinosi ir ieškovės brolis S. J. (S. J.). Paaiškino, kad ieškovei gyventi jo tėvų namuose tapo labai patogu, kadangi pastaroji gaudavo nuompinigius iš vaikaitės V. J., be to visos išlaidos susijusios su namo, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu teko išimtinai vien tik atsakovui J. D., kadangi ieškovė visiškai materialiai neprisidėjo nei prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymo, nei prie šio turto priežiūros, todėl pareiškus pastabą ieškovei, jau 2016 metais tarp jų prasidėjo nesutarimai, kurie dažniausiai peraugdavo į konfliktines situacijas. Pažymėjo, kad su kiekvienais metais konfliktai tik aštrėjo, kol pagaliau 2017 metų gruodžio mėnesio pradžioje ieškovė kartu su atsakovu kartu jau nebegyveno kaip šeima, nevedė bendro ūkio, praktiškai tapo svetimi žmonės, kiekvienas pradėjo kurti savo atskirą asmeninį gyvenimą. Nurodė, kad nustojus vesti bendrą ūkį bei tapus svetimais žmonėmis atsakovas dar 2018 metų pradžioje geranoriškai kreipėsi į ieškovę prašydamas pastarąją išsikelti iš jam priklausančio gyvenamojo namo, kadangi bendras gyvenimas su ieškove nutrūko, o gyvenimas dviem svetimiems žmonėms po vienu stogu yra praktiškai nelogiškas ir neįmanomas, ieškovė tuo metu paprašė leisti jai dar pagyventi pas atsakovą bei nurodė, kad negali išsikelti į jai priklausantį namą, kol pastarasis dar yra išnuomotas V. J. šeimai bei patikino, kad kai tik ši su šeima išsikels, ji grįš gyventi į jai priklausančius namus ir jis sutiko palaukti. Teigia, kad 2020 metais susižinojęs, kad V. J. šeima jau atlaisvino A. J. priklausančio gyvenamojo namo patalpas, pakartotinai paprašius ieškovę išsikelti iš namo bei sumokėti priklausančius komunalinius mokesčius, pastaroji pradėjo inicijuoti įvairius teisminius ginčus, t. y. tai dėl išlaikymo vaikams padidinimo, tai dėl nekilnojamojo turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, negana to, jos iniciatyva buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas atsakovo J. D. draugės S. M. atžvilgiu dėl to, kad pastaroji neva sukėlė fizinį skausmą M. D., ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi M. D. atžvilgiu nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pabrėžė, kad jis, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu planuoja sukurti naują šeimą ir susilaukti vaikų, o ieškovė yra priešiškai nusiteikusi jo atžvilgiu, nuolatos kelia konfliktus, inicijuoja teisminius ginčus bei inicijuoja administracinius ir baudžiamuosius persekiojimus tiek atsakovo, tiek ir jo draugės S. M. atžvilgiu, be to nemoka komunalinių mokesčių už namo išlaikymą, visiškai nesirūpina šio nekilnojamojo turto priežiūra, 2022 m. kovo 31d. išsiuntė ieškovei oficialų įspėjimą, remiantis kuriuo suteikė 60 kalendorinių dienų terminą tam, kad pastaroji išsikraustytų iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo ir ūkinių pastatų, padengtų su namo ir ūkinių pastatų eksploatacija susijusį įsiskolinimą, susidariusį iki išsikraustymo dienos, parinko pakankamą bei protingą terminą tam, kad ieškovė turėtų pakankamai laiko perkelti savo daiktus į jai priklausantį gyvenamąjį namą ir išsikelti iš jam priklausančio gyvenamojo namo, tačiau pastaroji vėl inicijavo teismini ginčą net nebandydama geranoriškai tartis dėl galimybės pratęsti išsikraustymo terminą, tuo atveju, jeigu pasak jos, pastarojo buvo nepakankamai tam, kad būtų išsikraustyta per atsakovo nurodytą terminą. Atkreipė dėmesį, kad šiai dienai nuo išsiųsto ieškovei pranešimo dėl išsikraustymo dienos praėjo penkių mėnesių laikotarpis, tačiau iš pastarosios elgesio ir veiksmų yra matyti, kad ji geranoriškai neketina išsikraustyti bei atlaisvinti užimamas patalpas. Pabrėžė, kad būdamas teisėtu namo su ūkiniais pastatais bei žemės sklypu savininku, negali šio turto valdyti savo nuožiūra dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad teikia rašytinius įrodymus, kad per pastarųjų dvylikos mėnesių laikotarpį gyvenamojo namo išlaikymui yra sumokėjęs už sunaudotą elektros energiją (įskaitant mokestį už šiukšlių išvežimą) - 622,98 eurų sumą; už namo draudimą -134 eurų sumą; už malkų įsigijimą žiemos sezonui - 763,45 eurų sumą; už šaltą vandenį-25 eurų sumą; už interneto paslaugas (buvo mokama po 15 eurų per mėnesį iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio), t. y. per 12 mėnesių laikotarpį sumokėta 180 eurų suma; taip pat namo teritorijos priežiūra (teritorijos šienavimas, tvarkymas, kuro bei tepalų žoliapjovei įsigijimas ir pan.) bei smulkūs namo remonto darbai (čiaupų remontas, guminių žarnų pirkimas ir pan.) per 12 mėnesių laikotarpį sudaro 350 eurų sumą, bendra atsakovo išlaidų suma per dvylikos mėnesių laikotarpį sudaro 2 075,43 eurų sumą arba 172,95 eurų per mėnesį (2 075,43 eurų : 12 mėn.= 172,95 eurų), kadangi gyvenamajame name nuolatos gyvena 5 asmenys, todėl kiekvienam asmeniui tenkanti gyvenamojo namo išlaikymui išlaidų suma per mėnesį sudaro 34,59 eurų sumą, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu kartu su ieškove yra nustatyta ir dviejų vaikų gyvenamoji vieta, be to atsakovas vaikų išlaikymui kas mėnesį moka kiekvienam vaikui po 200 eurų išlaikymo sumą, todėl ieškovės dalis (įskaitant ir dviejų vaikų) tenkanti gyvenamojo namo išlaikymui per mėnesį vidutiniškai sudaro 103,77 eurų sumą (34,59 eurai x 3 asmenų = 103,77 eurai), be to, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu neturi galimybės pateikti visus kvitus kurie patvirtintų patirtas išlaidas per visą 55 mėnesių laikotarpį, t. y. paskaičiuotą nuo 2018 metų sausio l d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., todėl 50 procentų mažina prašomos priteisti kompensacijos dydį, prašo priteisti iš A. J. 2 750 eurų skolos sumą už gyvenamojo namo išlaikymą ir priežiūrą susidariusią per paskutinių 55 mėnesių laikotarpį (55 mėn. x 50 eurų = 2 750 eurų).

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai kartu su motina, ieškove gyvena atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad šiame name vaikai pradėjo gyventi kuomet jiems buvo vieneri metai. Pabrėžė, kad ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso paveldėtas po tėvų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jo būklė yra avarinė ir jo eksploatuoti nėra galimybės, kadangi ieškovės pajamos per mėnesį yra 1 100,49 Eur, iš kurių ji turi išlaikyti ne tik save, tačiau ir dvi nepilnametes dukras, galimybės nuomotis būsto ji neturi, kadangi nuomos kainos didelės, tokiu būdu mokant būsto nuomos mokestį būtų stipriai apribota kitų vaikų poreikių tenkinimas, nepilnamečiai vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, todėl ji turi užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą, kuri nebūtų nutolusi nuo lankomos mokyklos. Nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis ieškovės šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai M. D. ir M. D. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, 2019 m. vasario 20 d., 2021 m. liepos 19 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai, 2020 m. lapkričio 30 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaikus. Paaiškino, kad atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, ieškovės turtinę padėtį, kad gaudama nedideles pajamas stengiasi užtikrinti geriausius vaikų interesus bei į tai, kad ieškovė neturi galimybės įsigyti kitą būstą, o jį išsinuomojus būtų apriboti kiti vaikų poreikiai, Tarnybos vertinimu, teismui patenkinus ieškovės ieškinį būtų tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų M. D. ir M. D. interesai.

Išvadoje pagal atsakovo priešieškinį institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, nurodė, kad priešieškinio reikalavimai reiškiami tik ieškovei, t. y. pilnamečiui asmeniui, atsakovas siekia pašalinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo pažeidimus. Tarnyba pateikė teismui išvadą pagal ieškovės pateiktą ieškinį, kuris tiesiogiai susijęs su nepilnamečiais vaikais, dėl to Tarnyba palaiko pagal ieškovės ieškinį pateiktą išvadą – teismui patenkinus ieškovės ieškinį dėl uzufrukto nustatymo būtų tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų M. D. ir M. D. interesai.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad kartu su dukromis gyvena atsakovui priklausančiame name, tame pačiame name gyvena ir atsakovo motina, pats atsakovas kartais namuose nenakvoja, tačiau dienomis grįžta pavalgyti, nusiprausti ir panašiai. Su atsakovu jokių konfliktų nėra, nes apie du metus jis visiškai nevartoja alkoholio. Ieškovė nurodė, kad kitos gyvenamosios vietos neturi, nes, nors jai nuosavybės teise priklauso kitas namas, tačiau tas namas nėra pritaikytas gyvenimui, o buto išsinuomoti nerado. Nurodė, kad su atsakovu kaip sutuoktiniai negyvena nuo 2018 metų gruodžio mėnesio, tačiau ir po to laiko vedė bendrą ūkį. Ieškovė paaiškino, kad namo išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 80 Eur (50 Eur elektra, 12-15 Eur vanduo, šiukšlių išvežimas). Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko sumokėti 1 200 Eur už ieškovo patirtas namo išlaikymo išlaidas.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove kaip sutuoktiniai negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2017 metų gruodžio mėnesio 3 ar 4 dienos, tai atsimena, nes po šeimyninio konflikto jam ieškovė buvo iškvietusi policiją. Nuo tos dienos atsakovas su ieškove jokių santykių nepalaikė, atskirai valgė, skalbė ir panašiai. Pabrėžė, kad visi konfliktai prasidėjo dar 2016 metais dėl pinigų, nes paprašė, kad ir ieškovė prisidėtų prie bendrų šeimos išlaidų padengimo, tačiau pastaroji atsisakė, todėl savo algos, kaip buvo iki tol, neatidavinėjo ieškovei. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į itin konfliktišką ieškovės elgesį, kuris pasireiškia provokacijomis, kaip pavyzdžiui, jam tvarkant automobilį ieškovė trenkia daiktu ir filmuoja tikėdamasi, kad pastarasis agresyviai sureaguos. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu turi draugę, su kuria planuoja sukurti šeimą, todėl jam yra reikalinga gyvenamoji vieta, jokios kitos gyvenamosios vietos neturi, o ieškovės nurodytas naujas namas iš tikrųjų yra pirtis, kuri netinkama gyventi, taip pat ten nėra šildymo, kad būtų galima gyventi šaltuoju metų laiku, o ieškovė turi namą, kurį patvarkius galima būtų gyventi. Atkreipė teismo dėmesį į nepagrįstus ieškovės skundus institucijoms, taip pat paaiškino, kad ir jo draugė buvo nepagrįstai apkaltinta atsakovo dukros sumušimu, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovo teigimu ieškovė taip pat mušė jo draugę. Dėl konfliktiškų santykių su ieškove nėra galimybės gyventi viename name. Pabrėžė, kad nesiekia iškeldinti dukrų, tačiau dėl konfliktiško ieškovės elgesio turėjo kreiptis į teismą. Dukroms yra po (duomenys neskelbtini) metų, (duomenys neskelbtini) mėnesį bus (duomenys neskelbtini). Atsakovas paaiškino, kad norėjo konfliktą išspręsti taikiai, tačiau ieškovė nesutiko tartis, taip pat priėmė jam adresuotą laišką dėl mediacijos ir neperdavė, o vėliau apkaltino, kad jis atsisakė mediacijos.

Ieškinys netenkinamas.

Priešieškinis tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų M. D. ir M. D. tėvai.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. sprendimu patvirtinta taikos sutartis sudaryta tarp A. J. ir J. D.. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje šalys susitarė, jog nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų M. D. ir M. D. pilnametystės, vaikų tėvas J. D. teikia vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 litų kiekvienai dukrai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10704-419/2021 nepilnametėms M. D. ir M. D. nustatytas išlaikymo dydis buvo pakeistas, padidinant jį nuo 200 Lt (57,92 Eur) iki 200 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis.

Viena iš teisės aktais ginamų vaiko teisių – teisė į gyvenamąjį būstą. Nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas (CK 3.71 straipsnis). Nors šioje byloje nėra sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas, tačiau taikant įstatymo analogiją CK 3.71 straipsnio normos taikytinos šalių ir jų nepilnamečių vaikų teisiniams santykiams. Įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2006). Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas visiškai atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais ir kt. (LAT 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010).

Priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria būtų iš dalies apribotos kreditorių teisės, teismas turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamųjų būstų, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (LAT 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-140/2014).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, ieškovė ir atsakovas bažnytinės santuokos apskaitę nebuvo, turi bendrus vaikus, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name. 2022 m. kovo 31 d. atsakovas persiuntė ieškovei pareiškimą, kuriame nurodė per 60 dienų išsikelti iš užimamo namo. Ieškovė prašo nustatyti uzufruktą ginčo turtui, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovė nurodo tokias uzufrukto nustatymo priežastis: ieškovė neturi kitos gyvenamosios vietos, jos turimas gyvenamasi namas yra netinkamas gyventi, o nuomos kainos (duomenys neskelbtini) yra per aukštos gaunam atlyginimui.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad ieškovė yra darbingo amžiaus moteris. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų nustatytas nedarbingumas. Taigi, ieškovė turi galimybę įsidarbinti geriau apmokamame darbe arba užsiimti papildoma veikla ir taip aprūpinti save bei nepilnamečius vaikus pajamomis. Be to, ieškovės pateikti būsto nuomos skelbimai teismo vertintini kritiškai, kadangi pateikti skelbimai apie nuomojamą butą naujos (2022 metų) statybos name, nurodoma nuomos kaina virš 500 Eur, tai atitika Vilniaus nekilnojamojo turto nuomos kainas. Akivaizdu ir visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) nuomos kainos dvigubai mažesnės, negu sostinėje. Be to, senos statybos namuose butų nuomos kainos yra ženkliai mažesnės, negu naujos, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė pageidauja nuomotis tik naujos statybos butą.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė su dukromis gyvena atsakovui priklausančiame name (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau pati ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), abi dukros taip pat lanko mokyklą (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose argumentuodama dėl sunkios materialinės padėties taip pat akcentuoja aplinkybę, kad patiria kelionės išlaidų iš gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovei išsinuomojus ar įsigijus gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) būtų net geriau užtikrinami vaikų interesai dėl patogesnio keliavimo į mokymo įstaigą ir pati ieškovė patirtų mažiau sąnaudų dėl kelionių į darbovietę. Pažymėtina, kad ieškovė turi jai nuosavybės teise priklausantį namą, žemės sklypų, taip pat jos vaikams buvo priteista iš atsakovo apie 7 000 Eur vaikų išlaikymo įsisikolinimas, kurį atsakovas jau apmokėjo. Akivaizdu, kad valdydama tokias lėšas ir turtą ieškovė turi galimybę arba suremontuoti jai nuosavybės teise priklausantį namą, arba parduoti visą turimą turtą ir įsigyti tinkamos kokybės kitą būstą, arba tiesiog išsinuomoti butą (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė pasirenka jai ekonomiškai palankiausią variantą ir piktnaudžiaudama atsakovo geranoriškumu, jo meile dukroms nemokamai gyvena ieškovui priklausančiame name.

Pažymėtina, kad ieškovė nurodydama savo sunkią materialinę padėtį teismo prašė atleisti ją nuo 94 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau vėliau teismui pateikė dokumentus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš kurių matyti, kad advokatui buvo sumokėta 2 520 Eur. Kai ieškovas kelis metus leidžia neatlygintinai naudotis jo patalpomis, prašo priteisti tik 2750 Eur namo išlaikymo išlaidas, kurios jo teigimu sudaro tik pusę patirtų išlaidų, akivaizdu, kad toks ieškovės elgesys yra nenoras taikiai spręsti konfliktą. Tai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė yra konfliktiško būdo, inicijuoja teismo procesus, ikiteisminius tyrimus ir atsakovui yra tik vienas būdas ginti savo teises, t. y. pateikiant priešieškinį dėl iškeldinimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ši byla taip pat inicijuota ieškovės, atsakovas siekė taikiai išspręsti susidariusią situaciją. Teismo nuomone, iškeldinti ieškovę būtina ir dėl to, kad būtų išvengta konfliktų ateityje, nes nors dukroms jau greitai bus (duomenys neskelbtini) metų, tačiau atsižvelgiant į ieškovės nenorą išsikraustyti bei į tai, kad ji jau keletą metų gyvena atsakovo būste be jokio teisinio pagrindo, nėra realu tikėtis, kad ji geranoriškai išsikraustys, kai dukroms sueis 18 metų.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė ir atsakovas santykių pradžioje ir net gimus dukroms apie 2 metus laiko gyveno būtent ieškovei priklausančiame name ir tik dėl atsakovo mamos sveikatos būklės laikinai persikėlė į atsakovo tėvų namus. Net ieškovės ir jos dukrų gyvenamosios vietos yra deklaruotos būtent ieškovei priklausančiame name (duomenys neskelbtini) kaime. Taigi ieškovės namas buvo tinkamas gyventi. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktos jos namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, nuotraukos nėra informatyvios, darant nuotraukas nufotografuota netvarkinga aplinka (nenupjauta žolė, išmėtyti daiktai, buteliai), kas parodo ne namo techninę būklę, o tiesiog tvarkos nebuvimą. Akivaizdu, kad nuotraukos darytos taip, kad būtų sumenkinta turimo ieškovės namo vertė.

Pažymėtina, kad nors atsakovui priklausantis namas, esantis (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo padovanotas jo tėvų, tačiau dovanojimo sutartyje buvo įtvirtinta nuostata, kad atsakovo tėvai gali gyventi name iki gyvos galvos. Atsakovo tėvas mirė, tačiau motina iki šiol gyvena atsakovo name. Suprantama, kad nors namas buvo registruotas atsakovo vardu, tačiau iš esmės jis buvo atsakovo ir jo tėvų valdomas, todėl tai yra dar viena iš priežasčių, kodėl ieškovė turėtų išsikelti iš atsakovo namo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas nenustatė jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių ieškovė negali išsikraustyti iš atsakovo nekilnojamojo turto, taip pat teismas nustatė, kad ieškovė yra darbingo amžiaus moteris, jos darbingumas nėra apribotas, objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovė negalėtų susirasti geriau apmokamą darbą, taip pat teismas nenustatė. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog anksčiau ieškovė užsiėmė gyvulių auginimu, kodėl dabar papildoma veikla neužsiima neaišku. Svarbu tai, kad ieškovė turi nekilnojamojo turto – namą, sklypų, taip pat yra gavusi beveik 7 000 Eur išmoką iš atsakovo dėl vaikų išlaikymo įsisikolinimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad aktyviai siekė susirasti kitą būstą arba remontuoti savo turimą namą, ieškovė apsiribojo tik duomenų iš nekilnojamojo turto skelbimų portalo pateikimu. Kaip minėta aukščiau, ieškovė pateikė tik naujos statybos buto nuomos skelbimo duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad uzufrukto nustatymas neproporcingas atsakovo teisių ir teisėtų interesų suvaržymas, nes vaiko teisę į būstą gali būti užtikrinta kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, socialinis būstas, kito būsto nuoma, panauda). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismo (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2226-936/2021 apeliantė, auginanti 2 vaikus prašė nustatyti uzufruktą butui, kurio savininkas, buvęs sutuoktinis, išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau teismas uzufrukto nenustatė). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vaikų gyvenamąja vieta turi pasirūpinti tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Šiuo atveju vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, taigi ji ir turi užtikrinti tinkamas vaikų gyvenamosios vietos sąlygas.

Atsakovas priešieškiniu prašo pašalinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatų valdymo teisės pažeidimus, priverstinai iškeldinant iš gyvenamojo namo ir ūkio patalpų ieškovę su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys savininko teisių įgyvendinimo būdai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai – vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsniu) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamųjų daiktų, kaip nuosavybės teisės objektų, specifiką lemia tokių objektų ir teisių į juos registracija Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, Nr. 3K-3-407/2008; 2011-04-26 nutartis Nr. 3K-3-189/2011).

Jei ginčo šalis sieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, reikalavimas dėl iškeldinimo turi būti sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK XXI skyriaus normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja nuomininko teisės naudotis gyvenamąja patalpa pabaigą (žr., pavyzdžiui, LAT 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).

Nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pašlijus santykiams, nuo 2018 m. iki šiol gyvena ieškovė. Taip pat ieškovė naudojasi ir ūkio pastatu bei žemės sklypu, taip elgiasi gavus atsakovo žodinį leidimą/sutikimą. Atsakovas nurodo, kad jo su ieškove nesieja sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai, ieškovė iki šiol naudojasi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu turtu be jo sutikimo, nemoka mokesčių priskaičiuotų nurodytam turtui ir taip varžo atsakovo teises, kadangi jis negali turtu naudotis savo nuožiūra (išnuomoti, parduoti, kitaip įgyvendinti nuosavybės teisių).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ir ieškovės buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, panaudos sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, teigė, kad gyveno ir gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name. Iš bylos duomenų matoma, kad ieškovė atsakovui nuomos mokesčio nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad tarp šalių buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai.

CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Atsakovas 2022 m. kovo 31 d. persiuntė ieškovei pareiškimą, kuriame nurodė per 60 dienų išsikelti iš užimamo namo. Ieškovė neneigė, kad tokį pranešimą buvo gavusi. Taigi atsakovui įspėjus ieškovę, po trijų mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos, panaudos sutartis buvo nutraukta. Atsakovas buvo nustatęs ieškovei terminą per 60 dienų išsikelti iš namo, tačiau ieškovė iki šiol iš namo neišsikėlė. Nutrūkus panaudos santykiams, ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo toliau gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name.

Byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad namo savininkas yra atsakovas. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovė. Natūralu, kad aplinkybė, jog ieškovė gyvena atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus – atsakovas negali naudotis savo nuosavybe.

Todėl, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius motyvus, darytina išvada, kad ieškovė savavališkai gyvendama atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, taip pat savavališkai naudodamasi ir atsakovui priklausančiu žemės sklypu bei ūkio pastatu, pažeidžia jo teisę į nuosavybę bei trukdo jam savo nuožiūra valdyti, naudoti minėtą nekilnojamąjį turtą ir juo disponuoti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina tai, kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos – atsakovas yra aptariamo turto savininkas ir jo, kaip savininko, teisės yra pažeidžiamos ieškovės. Atsižvelgiant į tai, atsakovas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jų teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti ieškovę iš atsakovui priklausančio buto (CK 4.37, 4.98 straipsniai). Todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės iškeldinimo tenkinamas – ieškovė iškeldinama su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Teismas pažymi, kad įstatymai neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises, o pareiga pasirūpinti nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta tenka nepilnamečio vaiko tėvams (šioje byloje ieškovei) ir šiuo atveju negali būti perkeliama atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis Nr. 3K-3-128/2011; 2009-11-03 nutartis Nr. 3K-3-473/2009; 2010-10-25 nutartis Nr. 3K-3-410/2010).

Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su jos turtine padėtimi nesudaro pagrindo riboti atsakovo nuosavybės teises, nes savininko nuosavybės teisių pobūdis yra absoliutus (CK 4.37 straipsnis, 4.39 straipsnio 2 dalis) ir gali būti ribojamas tik išimtiniais, aiškiai teisės aktuose nustatytais atvejais (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Anksčiau nurodytos aplinkybės dėl ieškovės turtinės padėties, taip pat tai, jog su ja gyvena dvi nepilnametės dukros, gali būti tik pagrindas taikyti CPK 284 straipsnio numatytą teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutą, kai atsižvelgiant į ginčo šalių turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes teismo sprendimo įvykdymas atidedamas, sudarant galimybę iškeldintiniems asmenims pasirūpinti nauja gyvenamąja vieta. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nesiekia iš namo iškraustyti savo dukrų, tačiau jų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl atsižvelgdamas ir į vaikų interesus sutinka, kad būtų nustatytas tam tikras išsikraustymo terminas. Nagrinėjamu atveju nors ieškovė turėjo pakankamai laiko išsikelti iš atsakovo nekilnojamojo turto, nedėjo jokių pastangų susirasti kito būsto ar susiremontuoti savo turimą namą, tačiau visgi teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, mano, kad ieškovei būtina suteikti laiko pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa, be to atsakovas iš esmės neprieštarauja tam, kad atsakovė geruoju išsikeltų iš jam priklausančio nekilnojamojo turto per ilgesnį terminą, ir šis neilgas terminas, teismo vertinimu, atsakovo teisių žymiai nesuvaržytų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo sprendimo dalies dėl ieškovės iškeldinimo vykdymas atidedamas iki 2023 m. gegužės 5 d. Teismo nuomone, 7 mėnesių terminas bus pakankamas, kad ieškovė susirastų kitą nuomojamą būstą arba gautų socialinį būstą, arba susiremontuotų savo turimą namą, arba pardavusi savo turimą nekilnojamąjį turtą (namą, sklypus) nusipirktų kitą būstą.

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 2 750 Eur skolos sumą už gyvenamojo namo išlaikymą ir priežiūrą, susidariusią per paskutinių 55 mėnesių laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėnesio l d. iki 2022 m. rugpjūčio l d.

CK 6.636 straipsnyje nurodyta, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Atsakovas nurodo, kad su ieškove kaip šeima nebegyveno ir neveda bendro ūkio nuo 2017 metų gruodžio mėnesio 3 ar 4 dienos, nors atsakovė nurodė, jog su atsakovu bendro ūkio neveda nuo 2018 metų gruodžio mėnesio, visgi teismas sprendžia, jog ieškovo nurodytas laikotarpis yra teisingas, kadangi iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-9780-1130/2021 ieškovė nurodė, kad su J. D. kartu negyvena nuo 2021 m. liepos mėnesio, bet gyveno ne kaip šeima apie keturis metus, skirtinguose kambariuose, nes neturėjo kur gyventi, šeimyninio gyvenimo nevedė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šalys bendro ūkio nebevedė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio.

Atsakovas apskaičiavo, kad per pastarųjų dvylikos mėnesių laikotarpį gyvenamojo namo išlaikymui yra sumokėjęs: už sunaudotą elektros energiją (įskaitant mokestį už šiukšlių išvežimą) - 622,98 eurų sumą; už namo draudimą - 134 eurų sumą; už malkų įsigijimą žiemos sezonui - 763,45 eurų sumą; už šaltą vandenį – 25 eurų sumą; už interneto paslaugas (buvo mokama po 15 eurų per mėnesį iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio), t. y. per 12 mėnesių laikotarpį sumokėta 180 eurų suma; taip pat namo teritorijos priežiūra (teritorijos šienavimas, tvarkymas, kuro bei tepalų žoliapjovei įsigijimas ir pan.) bei smulkūs namo remonto darbai (čiaupų remontas, guminių žarnų pirkimas ir pan.) - per 12 mėnesių laikotarpį sudaro 350 eurų sumą, bendra atsakovo apskaičiuota išlaidų suma per dvylikos mėnesių laikotarpį sudaro 2 075,43 eurų sumą arba 172,95 eurų per mėnesį (2 075,43 eurų : 12 mėn.= 172,95 eurų), kadangi gyvenamajame name nuolatos gyvena 5 asmenys, todėl kiekvienam asmeniui tenkanti gyvenamojo namo išlaikymui išlaidų suma per mėnesį sudaro 34,59 eurų sumą, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu kartu su ieškove yra nustatyta ir dviejų vaikų gyvenamoji vieta, be to atsakovas vaikų išlaikymui kas mėnesį moka kiekvienam vaikui po 200 eurų išlaikymo sumą, todėl ieškovės dalis (įskaitant ir dviejų vaikų) tenkanti gyvenamojo namo išlaikymui per mėnesį vidutiniškai sudaro 103,77 eurų sumą (34,59 eurai x 3 asmenų = 103,77 eurai), be to, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu neturi galimybės pateikti visus kvitus kurie patvirtintų patirtas išlaidas per visą 55 mėnesių laikotarpį, t. y. paskaičiuotą nuo 2018 metų sausio l d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., todėl atsakovas 50 procentų mažina prašomos priteisti kompensacijos dydį.

Ieškovė praktiškai nepateikė jokių įrodymų, kad prisidėjo prie atsakovo namo išlaikymo, komunalinių išlaidų mokėjimo. Ieškovė pateikė tik 2 banko 2021 metų mokėjimo nurodymus uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ bendrai 79,52 Eur sumai. Ieškovė teismo posėdžio metu sutiko sumokėti 1 200 Eur kompensaciją. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovas nepagrindė visų prašomų priteisti išlaidų dokumentais, ieškovės paskaičiavimu atsakovas pateikė kvitų bendrai 1783,97 Eur metinei sumai, tačiau nurodo, kad per metus patyrė 2075,43 Eur išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovas prašomą priteisti sumą mažina net 50 procentų. Taigi net ir skaičiuojant pagal ieškovės teigimu mokėjimo dokumentais pagrįstą 1783,97 Eur sumą ir netaikant 50 procentų atsakovo nuolaidos, ieškovė turėtų sumokėti dar didesnę, negu ieškovas prašo priteisti sumą (2 750 Eur) net ir imant jos nurodomą trumpesnį ne 55, o 43 mėnesių laikotarpį (1783,97/12/5x3x43=3835 Eur). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatlygintinai keletą metų naudojasi atsakovo gyvenamuoju būstu, taip pat į tai, kad atsakovas neturi visų mokėjimo kvitų, tačiau mažina prašomą priteisti sumą net 50 procentų, yra logiška taikyti patirtų išlaidų metinį vidurkį, be to nurodytos išlaidos yra protingos ir būtinos, o ir pati ieškovė neneigia, kad namas iš esmės yra išlaikomas atsakovo. Atsakovo reikalavimas tenkinamas, iš ieškovės priteisiama 2 750 Eur skola už gyvenamojo namo išlaikymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio l d.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Šalys byloje taip pat pateikė jų patirtas atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovas šioje byloje patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat sumokėjo 217 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas, iš ieškovės teismas priteisia 1 217 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

2022 m. birželio 13 d. teismo nutartimi ieškovei atidėtas 94 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Kadangi ieškinys atmestas, todėl 94 Eur žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovės.

Valstybė byloje patyrė 14 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys atmestas, o priešieškinis patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 14 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 273 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti ieškovę A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovui J. D. (J. D.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastatų su visais jai priklausančiais daiktais, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

J. D. priteisti iš A. J. 2 750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) skolą už gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio l d.

Teismo sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymą atidėti iki 2023 m. gegužės 5 d.

Priteisti iš ieškovės A. J. 1 217 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo J. D. naudai.

Priteisti iš ieškovės A. J. 94 Eur (devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš A. J. valstybės naudai 14 Eur (keturiolikos eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.