Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės L. V. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. C. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus, skyrius neprieštarauja ieškovės pateiktai tėvo ir dukters bendravimo tvarkai. Taip pat pažymėjo, kad skyrius palaiko ieškovės prašymą priteisti nepilnamečiui vaikui po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

6. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

7. CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (2 d.).

8. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. C., gim. 2012-07-01, gyvenamąją vietą su ja. Šiam reikalavimui prieštaravimų atsakovas nepareiškė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovės reikalavimą, kad mažametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, jog mažametė dukra su ieškove gyvena jos tėvų namuose Vilniaus rajone, yra jos tinkamai prižiūrima, ieškovė mokosi profesinėje mokykloje, verčiasi individualia veikla, iš esmės turi galimybes užtikrinti tinkamas sąlygas nepilnamečio vaiko gyvenimui, vystymuisi ir auklėjimui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

9. Remiantis CK 3.170 str. 3 d., kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku tvarką nustato teismas. LR CK 3.175 str. 2 d. nustato, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka turi sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik siekiant apginti vaiko interesus, t.y. jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

10. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pažymėdama, jog šiuo metu atsakovas su dukra bendrauja tik epizodiškai ir tik dalyvaujant ieškovei, nes dukra bijo likti viena su savo tėvu, bendravimas yra apsunkintas kalbos barjero (atsakovas nekalba lietuviškai, vaikas nesupranta itališkai). Atsakovas įrodymų, paneigiančių minėtus ieškovės paaiškinimus dėl faktinio atsakovo ir dukters bendravimo būdo bei dažnumo iki bylos iškėlimo ir bylai esant teisme bei priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.), todėl teismas remiasi byloje esančiais įrodymais bei vertina ieškovės pateiktos bendravimo tvarkos pagrįstumą (CPK 12 str., 13 str., 178 str.).

11. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos A. T. 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, Lietuvos A. T. 2016-11-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016). Taigi, nors atsakovo atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad nori turėti galimybę su dukra bendrauti dažniau nei siūlo ieškovė, tačiau remiantis ieškovės paaiškinimais, kurie nepaneigti atsakovo, nustatyta, kad nuo 2012 m. atsakovas į Lietuvą pasimatyti su dukra buvo atvykęs tik keturis kartus, paskutinį kartą atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą ir gyvai su dukra bendravo 2016 m. balandžio pradžioje kelias valandas dalyvaujant ieškovei, interneto ryšiu (Skype programa) paskutinį kartą su dukra bendravo 2017 m. sausio mėnesį. Taigi, bylos duomenys patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas retai bendrauja su vaiku, todėl jo ir vaiko ryšys yra nutrūkęs, be to, jis apsunkintas kalbos barjero ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų realiais veiksmais parodęs norą dažniau bendrauti su mažamete dukra nei ieškovės prašomoje nustatyti tvarkoje. Atsakovas taip pat nepateikė priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo (CPK 12 str.), nors buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo, taigi, procesinių teisių įgyvendinimas jam nebuvo apsunkintas, todėl įvertinęs paminėtas aplinkybes, o būtent atsakovo bendravimo su vaiku dažnumą iki bylos iškėlimo ir jos metu, nesant duomenų apie atsakovo pastangas keisti esamą padėtį, vaiko amžių, aplinkybę dėl bendravimo kalbos barjero, tai, kad vaiko ir atsakovo ryšys yra nutolęs dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių (nerodomo noro ir pastangų bendrauti dažnai su vaiku, atsakovas neįrodinėjo, kad minėta situacija yra sąlygota ieškovės) teismas neturi pagrindo viršyti pareikštus reikalavimus ir nustatyti kitą nei ieškovės prašoma nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarką, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl prašomos nustatyti bendravimo tvarkos (CPK 3 str. 7 d., 12 str., 178 str., 185 str., 376 str., CK 3.3 str., CK 3.170 str., CK 3.175 str.). Ieškovė teismo prašė nustatyti pereinamąjį ieškovo bendravimo su dukra laikotarpį pagal siūlomą tvarką (ieškovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį po 2 valandas per dieną dalyvaujant ieškovei bei du kartu per savaitę skambindamas telefonu/internetu po 2 valandas) iki šalys nesutars, kad nepilnametė dukra gali viena bendrauti su atsakovu, tačiau, teismo vertinimu, minėto ieškovės reikalavimo formuluotė „pereinamuoju laikotarpiu“ yra perteklinė. Teismo nustatyta bendravimo tvarka gali būti pakeista abiejų šalių sutarimu ar teismo sprendimu, todėl reikalavimas tenkintinas be nurodymo, kad nustatoma laikina bendravimo tvarka ar nuo jos gali būti nukrypta šalių sutarimu.

Dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

12. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga yra 380,00 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-378/2016).

13. Ieškovė teismo prašo priteisti iš A. C. išlaikymą dukrai E. C. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės po 190 Eur. Prie ieškinio pridėtoje vaiko poreikių lentelėje atsakovė nurodė, kad išlaidos vaiko išlaikymui vidutiniškai sudaro apie 640 Eur per mėnesį. Iš pateiktų paskaičiavimų matyti, kad iš jų apie 230 Eur sudaro išlaidos maistui namuose ir darželyje, apie 33 Eur – dantų priežiūrai/vaistams, apie 10 - Eur higienos priemonėms, apie 58 - Eur drabužiams ir avalynei, apie 6 Eur – kanceliarinėms prekėms, apie 27 Eur ilgalaikėms prekėms (rankšluosčiai, buitinė chemija, baldai), apie 11 Eur – išlaidoms, susijusioms su daželiu, 35 Eur – šokių būreliui, apie 100 Eur pramogoms/poilsiui/žaislams, apie 30 Eur – komunalinės paslaugos, taip pat apie 100 Eur išlaidoms kurui per mėnesį. Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškovės nurodyta vaiko poreikių išlaidų suma tvirtindamas, kad jos deklaruojamos nepagrįstai didelės, mano, kad turi būti orientuotasi į 380 Eur vaiko poreikių sumą. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikas yra beveik 5 metų amžiaus, nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio lanko Vilniaus rajono vaikų darželį „Pelėdžiukas“. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad vaikas specialiųjų poreikių neturi, tačiau kasmet mergaitės poreikiai didėja, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti tik minimalų išlaikymą, taigi, nors į bylą nebuvo pateikta įrodymų dėl faktiškai patirtų išlaikymo išlaidų, vertindamas ieškovės nurodytą prašomą priteisti išlaikymo sumą teismas pažymi, kad ji yra pagrįsta protingumo bei faktinių vaiko poreikių aspektu, atsižvelgiant į vaiko amžių, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl konstatuoja, kad nurodytą išlaidų dydį (380 Eur per mėnesį) yra pagrįsta vertinti kai protingas išlaidas vaiko poreikiams minimaliems būtiniems poreikiams, apimantiems tiek maitinimo, aprangos, būsto užtikrinimo, gydymo, dienos priežiūros, tiek būtinas vaiko lavinimo, vystymosi, socializacijos, pažinimo, laisvalaikio, poilsio ir kitus poreikius, juolab, kad atsakovas konkrečių argumentų dėl paminėtos sumos neatitikimo faktiniams vaiko poreikiams nepateikė (CK 1.5 str., 3.3 str., CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str.).

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė nuo 2013-10-01 iki 2015-10-31 gaudavo socialines išmokas, laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-10-31 ieškovė jokių išmokų nėra gavusi, posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad šiuo metu ieškovė mokosi profesinėje mokykloje, nereguliariai verčiasi individualia veikla, per mėnesį gauna 27 Eur stipendiją, apie 40 Eur sudaro pajamos iš individualios veiklos, iš viso ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 70 Eur. Nekilnojamojo turto ar transporto priemonių ieškovė neturi. Remiantis atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, jo gaunamos pajamos yra sudaro apie 530 Eur per mėnesį, atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad jo turimais duomenimis atsakovas šiuo metu yra nutraukęs darbo santykius. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui (motinai) esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

15. Taigi, teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, bei atsižvelgęs į Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybos skyriaus išvadą, teismų praktiką panašiose bylose, aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, taigi, jai tenka didesnė neturtinių pareigų ir teisių auginant, auklėjant, ugdant, prižiūrint nepilnametį vaiką vykdymo našta, byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, turėtų kitų išlaikytinių, vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovo po 190,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis per mėnesį iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant nuo 2016-12-27 (t. y. nuo ieškinio padavimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės, lėšas išieškant ieškovei L. V. (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise ieškovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.). Periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.). Išaiškintina šalims, iš esmės pasikeitus aplinkybėms kiekviena iš šalių turi teisę pateikti ieškinį teisme dėl išlaikymo vaikui pakeitimo.

16. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui 3182,06 Eur išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-04-22 iki 2016-12-27, kurį sudaro skaičiuojant: už laikotarpį nuo 2014-04-21 iki 2014-05-01 – 38,62 Eur; laikotarpiu 2014-05-01 – 2015-07-01 po 149,88 Eur per mėnesį; laikotarpiu 2015-07-01 – 2016-01-01 po 167,50 Eur per mėnesį; laikotarpiu 2016-01-01 – 2016-07-01 po 175 Eur per mėnesį; laikotarpiu 2016-07-01 – 2016-12-01 po 190 Eur, už laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2016-02-27 – 165,48 Eur. Įsiskolinimas apskaičiuotas atsižvelgiant į nustatytą minimalią mėnesinę algą Lietuvos Respublikoje nurodytu skolos laikotarpiu.

18. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2012 mėnesio, ieškovė su dukra grįžo gyventi į Lietuvą, ir nuo to laiko atsakovas dukrai teikė tik nereguliarų išlaikymą pervesdamas po 200 Eur ar 300 Eur į ieškovės sąskaitą, viso per laikotarpį nuo 2014-04-21 iki 2016-12-27 yra pervedęs per minėtą laikotarpį 2 100 Eur sumą, atsakovas dėl šių aplinkybių neprieštaravo ((duomenys neskelbtini) str.). Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas turi būti teikiamas nuolat, tuo tarpu įrodymų, kad tinkamai išlaikė nepilnametį vaiką atsakovas nepateikė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išsakytą poziciją, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 3182,06 Eur išlaikymo įsiskolinimą šalių nepilnamečiui vaikui E. C. (CK 3.3 str., 3.200 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė 62,00 Eur žyminio mokesčio, todėl remiantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovo ieškovei priteistina 62,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina teismo turėtų 8,15 Eur pašto išlaidų bei 32,28 Eur išlaidų už procesinių dokumentų vertimą į italų kalbą, tai yra viso 40,43 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

2017-02-17 nutartimi teismas nusprendė L. V. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžint jį padavusiam asmeniui. Ieškovė už atskirąjį skundą sumokėjo 21 Eur, todėl teismui grąžinus atskirąjį skundą, ieškovei grąžintinas 21 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 263-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. C., gim. 1986-05-03, ir nepilnametės dukters E. C., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

1) atsakovas A. C. bendrauja su dukra E. C. Lietuvoje du kartus per mėnesį kas antrą savaitgalį po dvi valandas per dieną: šeštadienį ir sekmadienį: nuo 13 val. iki 15 val. dalyvaujant vaiko motinai. Apie numatomą konkretų bendravimo laiką ir vietą Vilniaus mieste ar vaiko gyvenamojoje vietoje tėvas praneša vaiko motinai SMS žinute ar elektroniniu laišku ir suderina su ja ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo bendravimo dienos;

2) atsakovas A. C. bendrauja su dukra E. C. du kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį) skambindamas dukrai telefonu ar internetinio ryšio pagalba nuo 18.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku.

Priteisti iš atsakovo A. C., gim. 1986-05-03, išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-12-27 iki vaiko pilnametystės, už einamąjį mėnesį sumokant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 dienos į L. V. sąskaitą, esančią Nr. (duomenys neskelbtini), banke Swedbank AB, banko kodas – 7300.

Priteisti iš atsakovo A. C., gim. 1986-05-03, nepilnamečiui vaikui E. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 182,06 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 06 ct) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-04-22 iki 2016-12-27.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. V..

Priteisti iš atsakovo A. C., gim. 1986-05-03, ieškovei L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. C., gim. 1986-05-03, valstybės naudai 40,43 Eur (keturiasdešimt eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

G. L. Važnevičiūtei, a.k. (duomenys neskelbtini) 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą 00 ct) žyminį mokestį. Žyminį mokestį pagal nutartį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.