Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-2405-868/2026

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-22
Bylos Nr.: e2-2405-868/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-20554-2025-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vanda Višnevska
Ieškovas: biudžetinės įstaigos Valstybinio studijų fondo
Atsakovas: R. J.

Kategorijos

2.1.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-2405-868/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20554-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska, veikianti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei R. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas biudžetinė įstaiga Valstybinis studijų fondas (buvęs pavadinimas – Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-25401), prašydamas priteisti iš atsakovės R. J. 1 129,52 Eur skolą, 40,66 Eur delspinigius ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė su aukštąja mokykla (Mykolo Riomerio universitetas) 2012 m. liepos 31 d. sudarė studijų sutartį Nr. STS-1459 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą vietą, tačiau nuo 2013 m. liepos 1 d. buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos už nepažangumą. Šią aplinkybę patvirtina aukštosios mokyklos ieškovui pateiktas 2012-2013 m. studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašas. Vadovaujantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo redakcijos 70 straipsnio 12 dalimi ir Lietuvos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 4.2. punktu ir Sutarties 19 punktu, atsakovei atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Aprašo 5 punkte įtvirtintas grąžintinų lėšų dydis, t. y. į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 proc. einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau nei 30 bazinės socialinės išmokos dydžių (toliau – BSI) vientisųjų studijų studentams (BSI dydis 2013 metais – 130 Lt). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos (1 607,25 Eur (5 549,50 Lt) viršija 30 bazinės socialinės išmokos dydžių (3900 Lt, t.y. 1 129,52 Eur), maksimali grąžintina lėšų suma – 1 129,52 Eur (3 900 Lt). Nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 10 punktu, už laiku negrąžintas lėšas atsakovei skaičiuojami delspinigiai, kurių suma – 0,02 proc. nuo negrąžintos lėšų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, iš viso 40,66 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

3. Atsakovė R. J. pateikė atsiliepimą (DOK-182098), kuriuo prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui priteisti skolą ir delspinigius, ieškinį atmesti, priteisti atsakovės naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškinyje reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“, negaliojančiu nuo 2017 m. gruodžio 23 d. (pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 1071 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 150 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ pakeitimo“, kuriuo nutarta pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 150 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ ir papildyti 12 punktu: „12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.“). 2017 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-970, kurio 1 straipsniu nuspręsta pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip „11. Asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas, kurios taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d. <...>“ Teisės aktų registre paskelbtas 2017 m. gruodžio 29 d., įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Ši nuostata aiškintina, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai).

5. Atsakovė pažymėjo, kad teisė pareikšti ieškinį ir pasinaudoti galimai pažeistų teisių teismine gynyba yra ribojama įstatymų, taip pat nustatant ir tam tikrus konkrečius terminus, per kuriuos asmuo gali realizuoti šią savo teisę į teisminę gynybą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis ieškinio senatį reglamentuoja kaip įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį – tiek ir ieškinį pareiškiant bendra ginčo teisenos tvarka, tiek ir CPK nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį dokumentiniame procese arba paduodant kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Su ieškiniu pateikta 2012 m. liepos 31 d. Mykolo Romerio universiteto ir studento, studijuojančio valstybės finansuojamoje vietoje, sutartis Nr. STS-1459. Ieškinyje nurodoma, kad sutartiniai santykiai tarp šalių nutraukti 2013 m. liepos 1 d., 2013 m. rugsėjo 30 d. ieškovas informuotas dėl nutrauktų studijų, o atsakovės grąžinti skolą pareikalauta 2013 m. lapkričio 19 d. Šie duomenys patvirtina, kad skolos pareikalavimo 10 metų terminas pasibaigė 2023 m. liepos ar lapkričio mėnesį, jei apskritai ieškovas turėjo tokią reikalavimo teisę. Ieškinys pateiktas 2025 m. lapkričio 19 d., tai yra pasibaigus bendrajam ieškinio senaties terminui. Ieškinyje taip pat reikalaujama priteisti delspinigius už 180 dienų, tačiau terminas reikalavimui priteisti delspinigius yra praleistas. Ieškovas dėl ieškinio senaties termino pažeidimo apskritai nenurodo jokių teisinių argumentų. CK 1.125 straipsnyje įtvirtinti ieškinio senaties terminai: bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (2 dalis). Atsižvelgdama į išdėstytą, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį dėl skolos ir delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas 2025 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį. Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

7. Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus (DOK-18701), kuriuose prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-970, kurio 1 straipsniu nuspręsta pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip „11. Asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas, kurios taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip 2009 m. gegužės 12 d. Paaiškino, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalis nustatė, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Šios nuostatos įgyvendinamasis teisės aktas, kuriuo vadovaujamasi administruojant lėšų grąžinimą - Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 2 punktą, Aprašas taikomas valstybės finansuojamose studijų vietose pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas studijavusiems asmenims. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys nutraukia studijas savo noru arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad reikalavimas grindžiamas negaliojančio teisės aktu. Keičiantis Aprašo bei Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoms buvo numatyta, kad studentams lieka galioti jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios finansavimo ir kitos sąlygos. Tai reiškia, kad galioja atsakovės studijų sutarties sudarymo metu galiojusi aprašo redakcija, tai yra, patvirtinta 2011 m. spalio 30 d. Toks reguliavimas kaip tik užtikrina teisingumą paliekant tas pačias valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti grąžinimo sąlygas.

Atsiliepimas

8. Atsakovė nurodo, kad ieškinio senaties terminas neva baigėsi 2013 m., skaičiuojant 10 metų ieškinio senaties terminą nuo 2013 m. Su atsakovės pozicija ieškovas nesutiko ir paaiškino, jog prievolė, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, yra terminuota, o ieškinio senaties taikymui terminuotų prievolių atveju taikoma CK 1.127 straipsnio 2 dalis. Šios nuostatos taikymas turi esminę reikšmę sprendžiant, ar ieškinys yra pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, ir ar Ieškovas gali apginti savo pažeistas teises teisme. Ieškiniams dėl lėšų grąžinimo, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Prievolei, dėl kurios kilo ginčas civilinėje byloje, įvykdyti terminas buvo nustatytas pagal Aprašo 9 punkto nuostatas. Įspėjimo atsakovei išsiuntimo metu galiojusio Aprašo 9 punkte numatyta, kad Fondas, gavęs šio Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą (asmenų, kurie nutraukė studijas ar pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą), kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra gražinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Atsakovei 2013 m. lapkričio 19 d. išsiųstas įspėjimas, kuriame nurodytas prievolės vykdymo terminas – 3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo. Taigi, paskutinė diena grąžinti lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamojoje studijų vietoje apmokėti, buvo 2016 m. lapkričio 19 d., kaip tai ir nurodyta įspėjime.

9. Kadangi Aprašo 9 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad šiai prievolei vykdyti yra nustatytas terminas (3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo dienos), todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti pagal LR CK 1.127 straipsnio 2 dalyje esančią taisyklę. Kadangi prievolei įvykdyti buvo nustatytas terminas (2016 m. lapkričio 19 d.) ir Atsakovė per šį terminą prievolės neįvykdė, nuo 2016 m. lapkričio 20 d. pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas Fondui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Kadangi šiam reikalavimui taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškinio senaties termino pabaiga reikalavimui pareikšti – 2026 m. lapkričio 20 d. Fondas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti susidariusį įsiskolinimą, 2025 m. lapkričio 19 d. , t. y. nepraleisdamas ieškinio senaties termino. Remiantis Aprašo 9 punktu, Fondui išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Be kita ko, pabrėžtina ir ta aplinkybė, jog atsakovės 2012 m. liepos 31 d. sudarytos studijų sutarties Nr. STS-1459 19 punkte buvo nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, studentas privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Taigi, jau sudarydama studijų sutartį ir susipažinęs su jos sąlygomis, atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, kad jų nebaigus (nutraukus studijas ar esant pašalintai iš aukštosios mokyklos) atsiras prievolė grąžinti lėšas. Informacija apie lėšų grąžinimo sąlygas ir tvarką yra vieša, skelbiama Fondo interneto svetainėje, Fondo darbuotojai konsultuoja asmenis lėšų grąžinimo klausimais. Taigi, negavęs įspėjimo, bet žinodamas, kad buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, atsakovė, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę kreiptis į Fondą ir lėšų grąžinimo sąlygas išsiaiškinti. Ieškinio senaties taikymo taisyklės lėšų grąžinimo bylose, t.y., kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus prievolės vykdymo terminui, yra išaiškintos ir teismų praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

10. CPK 441 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 441 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Šalys nepateikė prieštaravimų, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu, todėl tai yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tačiau civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-296-241/2020).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su aukštąja mokykla (Mykolo Riomerio universitetas) 2012 m. liepos 31 d. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą vietą. Aukštoji mokykla ieškovui pateikė 2012-2013 m. studijų metų pavasario semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovė nuo 2013 m. liepos 1 d. yra pašalinta iš mokslo įstaigos dėl nepažangumo. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad Aukštoji mokykla per 20 darbo dienų nuo naujo semestro pradžios pateikia Fondui Aprašo 4 punkte nurodytų asmenų, kurie nutraukė studijas ar buvo pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą, nurodo vardą, pavardę, asmens kodą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos datą, studijų nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos įsakymo numerį ir įsakymo datą bei nutraukimo arba pašalinimo iš aukštosios mokyklos pagrindą, studijų pakopą ir studijų sutarties numerį ir datą, valstybinį studijų programos kodą, einamųjų studijų metų studijų programos metinę kainą, taip pat sąraše nurodytų asmenų studijų sutarčių patvirtintas kopijas ir duomenis apie gyvenamąją vietą, taip pat išskiria asmenis pagal atvejus, nurodytus Aprašo 6 punkte.

13. Aprašo 9 punkte numatyta, kad Fondas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra gražinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Šiame punkte nurodytą įspėjimą Fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas nei studijų sutartyje nurodytas šio asmens gyvenamosios vietos adresas, – paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Kai Fondas šiame punkte nustatyta tvarka išsiunčia įspėjimą, laikoma, kad asmuo yra tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Ieškovas atsakovei jos studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), 2013 m. lapkričio 19 d. išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą Nr. SG2-1631, kuriuo įpareigojo atsakovę grąžinti 1129,52 Eur (3 900 Lt) sumą į ieškovo sąskaitą iki 2016 m. lapkričio 19 d. AB „Lietuvos paštas“ duomenis įspėjimas nebuvo įteiktas. Ieškovas tuo pačiu adresu 2018 m. birželio 10 d. išsiuntė atsakovei pakartotinį įspėjimą Nr.SG2-1223, kuris AB „Lietuvos paštas“ duomenimis nebuvo įteiktas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu reglamentavimu laikoma, kad atsakovė yra tinkamai informuota apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

Dėl prievolės grąžinti lėšas į biudžetą

14. Atsakovė atsiliepime teigia, kad reikalavimas grindžiamas negaliojančiu teisės aktu, kadangi ieškinys grindžiamas nuo 2017 m. gruodžio 23 d. negaliojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

15. Mykolo Riomerio universiteto ir atsakovės 2012 m. liepos 31 d. sudarytos sutarties 19 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas pašalintas iš Universiteto ar nutraukęs studijas (išskyrus šios sutarties 18 punkte numatytą atvejį), privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas ar jų dalį.

16. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (2009 m. balandžio 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d., toliau – Mokslo ir studijų įstatymas), kadangi 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo XII-2534 (kuriuo priimta naujoji Mokslo ir studijų įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiu taikomos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 17 dalies ir 78 straipsnio nuostatas.

17. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas), kurio nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016 m. gruodžio 31 d., 4 punktas nustatė, kad lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju galioja atsakovės studijų sutarties sudarymo metu galiojusi Aprašo redakcija, patvirtinta 2011 m. spalio 30 d.

Dėl ieškinio senaties

19. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi, ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti. Praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

21. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

22. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, kad ieškovo reikalavimams taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kurį, anot atsakovės, ieškovas šiuo atveju praleido, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalį, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Prievolei, dėl kurios kilo ginčas byloje įvykdyti terminas buvo nustatytas Aprašo 9 punkte. Įspėjimo atsakovei išsiuntimo metu galiojusio Aprašo 9 punkte numatyta, kad Fondas, gavęs šio Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą (asmenų, kurie nutraukė studijas ar pašalinti per praėjusį semestrą, sąrašą), kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra grąžinę lėšas), išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), atsakovė privalėjo ieškovui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 19 d. išsiuntė atsakovei įspėjimą, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2016 m. lapkričio 19 d., taigi, šiuo atveju nurodytas 10 metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2016 m. lapkričio 19 d., kai suėjo nurodytų lėšų sumokėjimo terminas (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2025 m. lapkričio 19 d., t. y. nepraleisdamas minėto ieškinio senaties termino, todėl atsakovės atsikirtimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

23. Atsakovė taip pat reikalauja taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo. Už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną (Aprašo 10 punktas). Šio punkto pagrindu ieškovas prašo priteisti 40,66 Eur delspinigių už 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad esant tęstiniam pažeidimui, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, t. y. dėl tęstinio pažeidimo teisinių pasekmių, susijusių su kiekviena atskira tęstinio pažeidimo diena (pavyzdžiui, reikalavimams priteisti netesybas, atsirandančias kiekvieną atskirą tęstinio pažeidimo dieną), prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), teigti, kad reikalavimui priteisti netesybas tik už 180 dienų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo yra praleistas ieškinio senaties terminas, nėra pagrindo.

Dėl ieškinio reikalavimų

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovę su aukštąja mokykla Mykolo Riomerio universitetas sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2013 m. liepos 1 d. buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalies (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nuostatomis, valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys ir asmenys, gavę studijų stipendiją, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Detalią lėšų, skirtų studijų kainai finansuoti valstybės finansuojamose studijų vietose, grąžinimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Aprašas, kurio 4 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta šiame punkte (toliau – kaina): 5.1. 30 bazinės socialinės išmokos dydžių – asmenims, studijavusiems pagal pirmosios studijų pakopos bei vientisųjų studijų programas; 5.2. 50 bazinės socialinės išmokos dydžių – asmenims, studijavusiems pagal antrosios studijų pakopos programas arba laipsnio nesuteikiančias edukologijos studijų programas, skirtas mokytojo kvalifikacijai įgyti; 5.3. 70 bazinės socialinės išmokos dydžių – asmenims, studijavusiems trečiojoje studijų pakopoje (įskaitant meno aspirantūrą) arba pagal laipsnio nesuteikiančias atitinkamos krypties rezidentūros studijų programas (Aprašo 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos (1 607,25 Eur (5 549,50 Lt) viršija 30 bazinės socialinės išmokos dydžių (3 900 Lt, t.y. 1 129,52 Eur), maksimali grąžintina lėšų suma – 1 129,52 Eur ( 3 900 Lt).

25. Nustatyta, kad ieškovas 2013 m. lapkričio 19 d. įspėjimu, išsiųstu registruotąja pašto siunta, pranešė atsakovei apie jai atsiradusią prievolę sumokėti į ieškovo sąskaitą 1 129,52 Eur (3 900 Lt) valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).

26. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės pasirinktos studijų programos pagal studijų sutartį metinė kaina buvo 3 214,49 Eur (11 099 Lt). Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovė, kuri buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos, turėjo grąžinti 1 129,52 Eur sumą. Vadovaujantis Aprašo 3 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą administruoja Valstybinis studijų fondas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinio studijų fondo nuostatais ir Aprašu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalimi, Aprašo 4.2 punktu, Sutarties 19 punktu, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 129,52 Eur įsiskolinimo už valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, sumą.

27. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,66 Eur delspinigių. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Aprašo 10 punkte buvo nustatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį ieškovas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Kaip minėta, pagal Aprašo 9 punktą, asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą ieškovo sąskaitą. Nagrinėjamu atveju atsakovė lėšas į valstybės biudžetą pagal sutartį turėjo grąžinti iki 2016 m. lapkričio 19 d. Atsakovei nevykdant šios prievolės, ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovei 40,66 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis 6.258 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 10 punktu, ieškovui iš atsakovės priteistina 40,66 Eur delspinigių.

28. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinių palūkanų

29. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 170,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys pareikštas 1 170,18 Eur sumai. Teismas ieškinį tenkino, todėl už jį mokėtinas 26 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Pašto išlaidos byloje sudaro 6,70 Eur ir yra priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Bendra iš atsakovės valstybės naudai priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 32,70 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui biudžetinei įstaigai Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 129,52 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 52 ct) skolos, 40,66 Eur (keturiasdešimt eurų 66 ct) delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 170,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,70 Eur (trisdešimt du eurus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vanda Višnevska