Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-09 · Byla Nr. ATP-575-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-09
Bylos Nr.
ATP-575-648/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-575-648/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 50.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo J. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. 1 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už tai, kad ji 2011-11-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje apie tai, kad G. B. 2011-09-17, apie 0.24 val., nevairavo automobilio „Audi A6 Avant“, v/n (duomenys neskelbtini) už vairo buvo tik Z. Š., grįžę po 1 val. rado lauke stovintį G. B., kuris jai ir Z. Š. paaiškino, jog automobilį iš jo atėmė ir išvežė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

J. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-13 nutarimą ir skirti jai švelnesnę nuobaudą arba visai neskirti finansinio pobūdžio nuobaudos (baudos).

Teigia, kad ji kartu su Z. Š. 2012-03-09 pateikė teismui rašytinį paaiškinimą dėl parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu davimo aplinkybių, kuriuo pripažino savo kaltę. Ji minėtame paaiškinime nurodė, kad pažįsta G. B. kelerius metus kaip sąžiningą ir patikimą asmenį, kuris laikosi duoto žodžio ir esant probleminėms situacijoms, su kuriomis ji, kaip vieniša motina, neturėdama lėšų, susiduria beveik kiekvieną dieną, neatsisako padėti. G. B. 2011-09-17 papasakojo jai ir Z. Š., kad naktį važiavo su jo pažįstamos moters automobiliu ir, nors automobilį vairavo kitas asmuo, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą neblaiviam. G. B. patikino, jog protokolas surašytas neteisingai, jis turi visus įrodymus ir liudytojus, tačiau kadangi automobilį vairavęs asmuo turi išvykti iš Lietuvos, teisme jis negalės liudyti. G. B. taip pat paprašė jos ir Z. Š. paliudyti, kad 2011-09-17 automobilį vairavo Z. Š.. G. B. įvardijo tokį prašymą kaip formalumą, nes visi jo turimi įrodymai yra jam palankūs ir atitinka faktines aplinkybes dėl 2011-09-17 įvykio. Būdama įsitikinusi G. B. teisingumu, ji sutiko padėti jam turėdama mintyje, kad administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama nešališkame teisme, kuriame bus išnagrinėtos visos aplinkybės, patvirtinti G. B. paminėti faktai ir priimtas teisingas sprendimas. Ji net negalvojo, kad G. B. gali meluoti, ir netraktavo savo liudijimo kaip melagingų parodymų davimo. Ji sužinojo, kad G. B. melavo apie 2011-09-17 aplinkybes, tik 2011-12-08, t. y. praėjus kelioms dienoms po teisminio bylos nagrinėjimo. Jai apie tai papasakojo Z. Š. pažįstamas asmuo. J. J. teigimu, ji pasipiktino tuo, todėl sužinojusi, kad G. B. apskundė nutarimą aukštesniajam teismui, ji buvo pasiryžusi G. B. melą atskleisti minėto teisminio proceso metu. Tačiau kadangi byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl ji neturėjo galimybės papasakoti teismui apie G. B. apgaulę.

Ji raštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad gailisi dėl įvykio, taip pat pateikė rašytinius dokumentus apie sunkią savo šeimos finansinę padėtį, patvirtinančius, kad ji nuo 2009 m. yra bedarbė, nuo 2009-12-01 negaudavo bedarbio išmokos. Ji buvo įdarbinta tik 2012-02-15, o gaunamos pajamos yra mažos. Todėl akivaizdu, kad gaunamų pajamų vargiai užtenka savo šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Kadangi ji viena augina ir auklėja nepilnametį sūnų, nuo 2000 metų yra našlė, šeimos finansinė padėtis yra sunki, ji pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, bylos nagrinėjimas turėjo akivaizdų auklėjamąjį pobūdį (ji nėra teista ar kitaip patraukta teisinėn atsakomybėn, jai gėda dėl savo elgesio prieš sūnų), todėl prašė teismo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau teismas neįvertino jos paaiškinime nurodytų aplinkybių ir nepagrįstai paskyrė jai minimalią baudą. Pažymi, kad teismo replika dėl jos socialinės padėties leidžia daryti išvadą, jog teismo sprendimą atsisakyti tenkinti jos prašymą lėmė ne bylos aplinkybių pagrindu susiklosčiusi teismo nuomonė, bet asmeninė sprendimą priėmusio asmens neigiama nuostata socialinę padėtį užimančių asmenų atžvilgiu.

J. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. Įstatymų leidėjas, įvertinęs šio teisės pažeidimo pavojingumą, nustatė Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. sankcijoje būtent minėtus baudos dydžius. Apylinkės teismas paskyrė J. J. minimalią baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-61-195/2011, ATP-63-195/2011).

Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. J. J. padarė teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Apeliantė, duodama melagingus parodymus teismo posėdyje, siekė sutrukdyti nustatyti tiesą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje G. B. buvo pareikštas kaltinimas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. ir 124¹ str. 7 d. numatytų teisės pažeidimų padarymo, ir nubausti teisės pažeidimus padariusį asmenį.

Apylinkės teismas, tinkamai parinkdamas J. J. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į nubaustosios nurodytą lengvinančią aplinkybę, t. y. kad ji pripažino padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-510-648/2012). Iš apeliacinio skundo matyti, kad J. J. siekia pateisinti savo melagingų parodymų davimą tvirtindama, jog G. B. apgavo ją dėl teisės pažeidimų nepadarymo. Dėl šios priežasties ji, duodama parodymus teismo posėdyje, netraktavo jų kaip melagingų. Tokie J. J. apeliacinio skundo teiginiai neleidžia teigti, kad ji nuoširdžiai gailisi padariusi teisės pažeidimą. Priešingai, toks jos pripažinimas yra formalus, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad J. J. turtinė padėtis yra sunki, ji gauna nedideles pajamas, viena augina nepilnametį sūnų, bylos nagrinėjimas jai turėjo auklėjamąjį pobūdį, nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti apeliantės teisinę padėtį. Visos minėtos aplinkybės yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. sankcijos ribose. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Tai, kad J. J. ignoravo jos padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jos padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jos asmeniniai, bet ir šeimos nario (sūnaus) interesai, rodo nubaustosios neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Todėl švelnesnės nei numatyta įstatymu administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į J. J. turtinę padėtį, skundžiamu nutarimu apeliantei buvo išdėstytas paskirtos baudos mokėjimas 2 metų laikotarpiui.

Šiuo atveju vertinamas priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o ne teismo išsakyti teiginiai, kurie nurodomi apeliaciniame skunde. Skiriant J. J. administracinę nuobaudą, Lietuvos Respublikos ATPK nuostatos nebuvo pažeistos.

Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-13 nutarimą J. J. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutarimą nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis