Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7902-994/2023 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rudalita“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė I. K., išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja skundu dėl antstolės veiksmų prašė priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0139/19/01382 nutraukimo, grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojai Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir panaikinti visus taikomus apribojimus pareiškėjai priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjai nuo 1992 m. priklauso pastatas – sargo namelis ir susisiekimo komunikacijos – automobilių stovėjimo aikštelė, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – statniai). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2003 m. kovo 18 d. sprendimu tenkino ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį ir įpareigojo pareiškėją per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype esančius statinius ir išregistruoti juos iš VĮ „Registrų centras“. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. birželio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2. Vilniaus apskrities viršininko administracija pradėjo vykdymo procesą, tačiau antstolis V. M. 2005 m. kovo 22 d. patvarkymu vykdomąją bylą nutraukė. Pakartotinai vykdymo veiksmai buvo pradėti tik 2019 m. rugsėjo 4 d., antstolei I. K. priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, kurio dublikatas buvo išduotas 2019 m. rugpjūčio 20 d., praėjus daugiau nei 15 metų po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 18 d. sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus apskrities viršininko administracija antstolio 2005 m. kovo 22 d. patvarkymo neskundė, todėl 2005 m. kovo 22 d. vykdomoji byla buvo užbaigta. Pagal CPK 607 straipsnio 3 dalį išieškotoja turėjo kreiptis į antstolį vėliausiai iki 2015 m. kovo 22 d. Kadangi išieškotoja iki 2015 m. kovo 22 d. nesikreipė į antstolį, todėl nutraukta vykdomoji byla negalėjo būti pradėta iš naujo ir turi būti nutraukta.

3. CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą. Vykdomasis raštas turi būti grąžintas išieškotojai, nes praleisdama įstatyme numatytus naikinamuosius ieškinio senaties terminus, išieškotoja išieškojimą pagal įstatymo nuostatas padarė neįmanomu. Pagal CPK 630 straipsnio 1 dalį vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu. Dėl to vykdomoji byla Nr. 0139/19/01382 turi būti nutraukta, antstolei priimant patvarkymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo.

4. Antstolė I. K. nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. išdavė vykdomojo rašto Nr. 2-353-18/2004 dublikatą dėl pareiškėjos įpareigojimo nugriauti savo lėšomis statinius. Gavusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolė patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1248-656/20I7 atnaujino išieškotojai Nacionalinei žemės tarnybai terminą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. vykdomajam dokumentui Nr. 2-353-18/2004 pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl termino atnaujinimo įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 4 d., vykdomasis raštas vykdymui pateiktas 2019 m. rugsėjo 4 d., t. y. nepraėjus penkeriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo.

5. Išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1248-656/2017 buvo patenkintas išieškotojos pareiškimas ir atnaujintas terminas vykdomajam raštui dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 vykdymui pateikimo. Šis teismo sprendimas yra galiojantis ir įsiteisėjęs. Vykdomasis raštas vykdymui antstolei pateiktas 2019 m. rugsėjo 4 d., t. y. nesuėjus 5 metų laikotarpiui, nurodytam CPK 606 straipsnio 2 dalyje. Antstolė 2019 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu Nr. S-19-139-12484 priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, todėl visi pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja įsiteisėjusiems teismų sprendimams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Rudalita“ skundą dėl antstolio veiksmų.

7. Teismas sutiko su pareiškėja, kad išieškotojai naujas senaties terminas dokumentui pateikti vykdyti buvo 10 metų, kuris skaičiuotinas nuo 2005 m. kovo 22 d., todėl išieškotoja kreiptis į antstolį galėjo iki 2015 m. kovo 22 d. Tačiau teismas nustatė, kad išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. rugsėjo 20 d. teismui pateikė pareiškimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1875-833/2017 atmetė Nacionalinės žemės tarnybos pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-1248-656/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino Nacionalinei žemės tarnybai terminą vykdomajam dokumentui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 pateikti vykdyti. Naujas penkerių metų senaties terminas dokumentui pateikti vykdyti turi būti skaičiuotinas nuo 2017 m. gruodžio 4 d.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. išduotas vykdomojo rašto Nr. 2-353-18/2004 dublikatas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą dėl įpareigojimo nugriauti savo lėšomis statinius pateiktas vykdyti 2019 m. rugsėjo 4 d. Antstolė 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-139-12098 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taigi antstolė, iš išieškotojos gavusi vykdomąjį dokumentą, pagrįstai jį priėmė vykdyti, nes, patikrinusi jo formaliuosius priėmimo vykdyti reikalavimus, numatytus CPK 651 straipsnio 2 dalyje, nenustatė kliūčių jo priėmimui (vykdomasis dokumentas pateiktas nepraleidus senaties termino). Dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo grąžinti išieškotojai vykdomąjį raštą.

9. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, kai vykdomam išieškojimui pasibaigė įstatymu nustatytas išieškojimo senaties terminas. Minėtu pagrindu galėtų būti nutraukiamas tik administracinės baudos išieškojimo vykdymas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalis), taip pat nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos – vykdymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio kodekso 1 dalies 1 punkto a, b papunkčiai) bei kiti išieškojimai, kurių vykdymo senaties terminas numatytas atskiruose įstatymuose. Nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai atliekami teismo išduoto vykdomojo dokumento dublikato civilinėje byloje pagrindu. CPK nenumato pagrindo teismo sprendimo vykdymą nutraukti, jeigu per tam tikrą laiką teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. CPK nustatyti tik terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti. Dėl to priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382 privalo būti tęsiami iki visiško vykdomojo dokumento įvykdymo.

10. Teismui atmetus pareiškėjos reikalavimus dėl vykdomosios bylos nutraukimo pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra pagrindo spręsti ir klausimo dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti visus taikomus apribojimus jai priklausančiam nekilnojamajam turtui, nes pati pareiškėja niekaip nepagrindžia antstolės veiksmų neteisėtumo, kurių pagrindų būtų naikintini taikyti turto apribojimai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Pareiškėja UAB „Rudalita“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Vertinant, ar nebuvo kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, svarbi aplinkybė yra tai, kad pradinė išieškotoja yra ne Nacionalinė žemės tarnyba, o Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri yra nurodyta ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdomojo rašto dublikate. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba iki 2016 m. rugsėjo 20 d. neteko įgaliojimų (teisės) santykiuose su UAB „Rudalita“ veikti vietoj Vilniaus apskrities viršininko administracijos.

11.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios“ 5.2 punkte buvo nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Tačiau šis punktas buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1058 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ pakeitimo“. Taigi Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. nebeturėjo teisės nei kreiptis į teismą dėl termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti atnaujinimo, nei vykdomojoje byloje įgyti išieškotojos teises.

11.3. Pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 punktą antstolis, spręsdamas, ar priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, turi patikrinti, ar jį padavė tam teisę turintis asmuo. Taip pat turi būti patikrinama ir tai, ar nėra praleistas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. rugsėjo 20 d. jau neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti atnaujinimo, išieškotoja teismo sprendimu nebuvo ir nėra pakeista Nacionaline žemės tarnyba, darytina išvada, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų normas.

12. Antstolė I. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.

13. Išieškotoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentus paneigia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1248-656/2017, kuria buvo patenkintas išieškotojos pareiškimas ir atnaujintas terminas vykdomajam raštui pateikti vykdymui. Šioje nutartyje taip pat buvo išspręstas klausimas dėl išieškotojos Vilniaus apskrities viršininko administracijos pakeitimo, nes buvo patvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, naująja išieškotoja tapo dar 2010 m. Ši Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartis yra įsiteisėjusi, vykdomasis raštas antstolei pateiktas 2019 m. rugsėjo 4 d., nesuėjus 5 metų terminui. Dėl to antstolė pagrįstai priėmė vykdomąjį raštą vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

15. Byloje ir teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėjė byloje Nr. 2-353-18/2004 tenkino ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį iš dalies ir įpareigojo pareiškėją per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype esančius statinius, nustatė, kad pareiškėjai neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Vilniaus apskrities viršininko administracija turi teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus pareiškėjos lėšomis ir išieškoti iš pareiškėjos reikiamas išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-50-558/2003 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

16. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 10 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-353-18/2004, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui V. M.. Antstolis 2004 m. spalio 29 d. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymo aktą Nr. 0013/01/00912, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja sprendimo neįvykdė, ir perdavė šį aktą apylinkės teismui.

17. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė taikyti sprendime numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes ir leisti Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti sprendime nurodytus veiksmus pareiškėjos lėšomis ir kartu išieškoti iš pareiškėjos reikiamas išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-175/2005 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Išieškotoja vėl kreipėsi į antstolį, kuris 2005 m. kovo 22 d. patvarkymu Nr. 0013/04/00912 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-353-18/04 grąžino be vykdymo nurodęs, kad vykdant teismo sprendimą „nėra antstolio veiksmų“.

18. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. rugsėjo 20 d. teismui pateikė pareiškimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1875-833/2017 atmetė Nacionalinės žemės tarnybos pareiškimą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-1248-656/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino Nacionalinei žemės tarnybai terminą vykdomajam dokumentui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-18 pateikti vykdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-393/2018 ir 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-592/2018 atsisakė priimti pareiškėjos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. išdavė vykdomojo rašto Nr. 2-353-18/2004 dublikatą, kurį Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. rugsėjo 3 d. pateikė antstolei vykdyti. Antstolė 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-139-12098 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0139/19/01382. Pareiškėja pateikė skundą dėl anstolės veiksmų, teigdama, kad yra suėjęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti, todėl anstolė turėjo nutraukti vykdomąją bylą, grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojai ir panaikinti visus pareiškėjai priklausantiems statiniams taikomus paribojimus. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų.

20. Apeliacinės instancijos teismas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą, neginčija jokių nutarties teisinių argumentų ir motyvų, tačiau remiasi skunde dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nenurodyta aplinkybe – Nacionalinės žemės tarnybos įgaliojimų perimti Vilniaus apskrities viršininko administracijos teises pasibaigimu.

21. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl to pareiškėja nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija, remdamasi nauja aplinkybe, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. nebeturėjo teisės nei kreiptis į teismą dėl termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti atnaujinimo, nei vykdomojoje byloje veikti, kaip išieškotoja.

22. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareiškimas dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2S-1248-656/2017. Dėl to nagrinėjamoje byloje Nacionalinės žemės tarnybos teisė kreiptis dėl termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo pakartotinai nevertintina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 279 straipsnio 4 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal LITEKO duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3404-1101/2023 buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382, kuriame pareiškėja prašė įpareigoti antstolę išspręsti išieškotojos pakeitimo klausimą, nes vykdomojo rašto dublikate išieškotoja nurodyta Vilniaus apskrities viršininko administracija, o ne Nacionalinė žemės tarnyba. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-764-855/2023 šią nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties.

24. Minėtose pirmosios ir apeliacininės instancijos teismų nutartyse pareiškėjai buvo išaiškinta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1248-656/2017 sprendė klausimą ne tik dėl to, ar egzistuoja pagrindas pareiškimą teismui pateikusiai Nacionalinei žemės tarnybai atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti, bet ir dėl to, ar Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę kreiptis į teismą su tokiu prašymu, ar ji laikytina išieškotojo teises turinčiu (galinčiu turėti) subjektu. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje be kita ko, konstatavo, kad egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti būtent Nacionalinei žemės tarnybai, kuri laikytina jos pirmtakės (pradinės išieškotojos) – Vilniaus apskrities viršininko administracijos, teisių perėmėja dar nuo 2010 metų.

25. Pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1058 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ ir neteko galios 5.2 punktas, pagal kurį, likvidavus apskričių viršininkų administracijas, esant ginčams dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

26. Vilniaus apskrities viršininko administracija civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 ieškinį pareiškėjai reiškė, nes pareiškėjai priklausantys statiniai buvo pastatyti valstybinės žemės sklype, kuris buvo išnuomotas pareiškėjai, o apskrities viršininko administracija buvo šio žemės sklypo valdytoja. Nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jį šiuo metu valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Dėl to Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai turi visas išieškotojos teises vykdomojoje byloje.

27. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „Rudalita“ atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.