- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- 2S-764-855/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24898-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- UAB „Rudalita“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos UAB „Rudalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (skolininkės) UAB „Rudalita“ skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) UAB „Rudalita“ skundą, suinteresuoti asmenys – antstolė Inga Karalienė, Nacionalinė žemės tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) UAB ,,Rudalita“ pateikė antstolei Ingai Karalienei, vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382 vykdančiai išieškotojos Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 2-353-18/2004, skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama pripažinti neteisėtu antstolės Ingos Karalienės 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą nuo 2022 m. gruodžio 7 d. pradėti vykdyti nekilnojamojo turto (t. y. pareiškėjai UAB ,,Rudalita“ nuosavybės teise priklausančių pastato – sargo namelio ir automobilių saugojimo aikštelės) griovimo darbus ir įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje Nr. 0139/19/01382 išspręsti išieškotojo pakeitimo klausimą.
1.1. Skunde nurodyta, kad 1999 m. sausio 5 d. tarp pareiškėjos (nuomininkės) ir Vilniaus miesto mero 1-ojo pavaduotojo buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, kurios pagrindu žemės sklypas, esantis adresu Minties g. 1B, Vilniuje, 3 metų terminui buvo išnuomotas pareiškėjai. Žemės sklypas buvo išnuomotas tinkamam statinių eksploatavimui užtikrinti. Nuomos sutartyje buvo įtvirtinta, kad pasibaigus nuomos terminui ar ją nutraukus, statiniai išperkami arba likviduojami per 2 mėnesius. Pasibaigus nuomos terminui ir pareiškėjai nevykdant reikalavimo nugriauti statinius, Vilniaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį tenkino – įpareigojo UAB ,,Rudalita“ savo lėšomis per 2 mėn. likviduoti žemės sklype esančius statinius; pareiškėjai neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, Vilniaus apskrities viršininko administracija turi teisę nugriauti statinius, šiam tikslui panaudotas lėšas išieškant iš pareiškėjos. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2004 m. birželio 18 d.
1.2. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nesprendęs procesinių teisų perėmimo klausimo, 2019 m. rugpjūčio 20 d. išdavė Nacionalinei žemės tarnybai vykdomojo rašto Nr. 2-353-18/2004 dublikatą, kuriame nurodyta, kad išieškotoja yra Vilniaus apskrities viršininko administracija, tuo tarpu antstolė Inga Karalienė, gavusi iš Nacionalinės žemės tarnybos vykdomojo rašto dublikatą, 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nors taip pat neišsprendė procesinių teisių ir pareigų perėmimo klausimo. Antstolė pateikė pareiškėjai 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimą apie griovimo darbų pradžią. Neišsprendus išieškotojo pakeitimo klausimo, jokie vykdymo veiksmai negalėjo būti atlikti, tad jie yra neteisėti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolė Inga Karalienė 2022 m. gruodžio 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
2.1. Antstolė nurodė, kad vykdymui buvo pateiktas vykdomasis raštas ir teismo nutartis. Vykdomasis raštas išduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1248-656/2017, atnaujino terminą vykdomajam dokumentui pateikti ir šią teisę suteikė Nacionalinei žemės tarnybai. Juridinis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija likviduota 2010 m., jos teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai teismas nutartimi atnaujino terminą vykdomajam dokumentui pateikti, todėl šalies pakeitimo klausimas išspręstas teismo nutartimi, ir pakartotinai jį nagrinėti vykdymo procese nėra jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Nacionalinė žemės tarnyba su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Nurodė, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. likvidavus Vilniaus apskrities viršininko administraciją, jos teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba, dėl ko vykdomojo rašto pateikimo kontrolė tapo itin sudėtinga, tačiau įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1248-656/2017 buvo patenkintas Nacionalinės žemės tarnybos pareiškimas ir atnaujintas terminas vykdomajam dokumentui dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004, pateikti vykdyti. Minėtoje nutartyje teismas išsprendė ir klausimą dėl išieškotojo, t. y. patvirtino, kad būtent Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, naujuoju išieškotoju tapo dar 2010 metais.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Rudalita“ skundą dėl antstolės I.Karalienės veiksmų atmetė.
5. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004 buvo tenkintas ieškovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinys ir p UAB ,,Rudalita“ buvo įpareigota per 2 mėn. savo lėšomis likviduoti žemės sklype, esančiame adresu Minties g. 1B, Vilniuje, esančius statinius: sargo namelį bei automobilių saugojimo aikštelę, o pareiškėjai neįvykdžius nurodyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą – suteikti šią teisę ieškovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai. Suinteresuoto asmens teigimu, šio sprendimo pagrindu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004 m. rugsėjo 10 d. išdavė vykdomąjį raštą, o bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo išduotas šio vykdomojo rašto dublikatas.
6. LR Vyriausybė 2010 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. 248 ,,Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ kuriuo nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo likviduota ir Vilniaus apskrities viršininko administracija (nutarimo 1.10 punktas),o jos teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba (nutarimo 5.2 punktas).
7. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui, išduotam civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004, vykdyti pateikti, ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi tokį prašymą tenkino – atnaujino Nacionalinei žemės tarnybai terminą vykdomajam dokumentui dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-18 pateikti vykdyti. Su šia nutartimi ir vykdomuoju dokumentu, išduotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. teismo sprendimo pagrindu, Nacionalinė žemės tarnyba ir kreipėsi į antstolę Ingą Karalienę, kuri savo ruožtu 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – teismo vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-353-18/2004, nurodydama, kad skolininkė yra UAB ,,Rudalita“, o išieškotoja – Nacionalinė žemės tarnyba. Priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė atliko ir kitus vykdymo veiksmus, įskaitant ir 2022 m. lapkričio 16 d. pranešimu informavo vykdymo proceso šalis apie griovimo darbų pradžią.
8. Teismas pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2010 m. liepos 1 d. yra įstatyminė Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisų ir pareigų perėmėja, ir būtent jai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo atnaujintas praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nors minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, kad teismas pakeičia išieškotoją Vilniaus apskrities viršininko administraciją naujuoju išieškotoju Nacionaline žemės tarnyba, tačiau iš nutarties motyvų matyti, kad pradinė išieškotoja pakeista įstatymine jos teisių ir pareigų perėmėja Nacionaline žemės tarnyba ir šiai teisių perėmėjai atnaujintas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas būtų pernelyg formalus, todėl antstolė Inga Karalienė pagrįstai nesprendė išieškotojo pakeitimo klausimo, nes išieškotojas pakeistas jau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstolei.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja (išieškotoja) UAB „Rudalita“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismo išduotame vykdomojo rašto dublikate išieškotoju yra nurodyta Vilniaus apskrities viršininko administracija, tačiau antstolė I.Kalarienė, 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmusi patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip ir neišsprendė procesinių teisių ir pareigų perėmimo klausimo, nepriėmė jokio motyvuoto patvarkymo dėl teisių perėmimo, o vietoj to pateikė pareiškėjai pranešimą, kuriame nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba jau pasirinko rangovą, kuris pradės vykdyti pareiškėjos statinių griovimo darbus.
9.2. Vadovaujantis CPK normomis ir suformuota teismų praktika, teisminiame procese ar vykdymo procese, kai kuri nors iš teisminio ar vykdymo proceso šalių, kuri yra juridinis asmuo, yra likviduojama ar pertvarkoma, turi būti išsprendžiamas tos šalies pakeitimo kita proceso šalimi klausimas, o kai klausimas yra išsprendžiamas teisminiame procese, teismas dėl to priima motyvuotą nutartį, kai vykdymo procese – antstolis priima motyvuotą patvarkymą, visais atvejais patikrinant, ar toks perėmimas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apskritai yra galimas, tuo tarpu skolininkui suteikiama teisė ginčyti vieno išieškotojo pakeitimą kitu. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2017-12-04 nutartyje buvo sprendžiamas tik termino pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti atnaujinimo klausimas, tačiau teismas netikrino ir nepasisakė, ar Nacionalinė žemės tarnyba apskritai gali būti laikoma Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, teismo išvada dėl to nėra pagrįsta jokiais faktais ir jokiomis teisės aktų nuostatomis, jokiais motyvais.
9.3. Nacionalinei žemės tarnybai jokiu teisės aktu nėra ir niekada nebuvo suteikta teisė vykdyti privačių asmenų privataus turto griovimo – ši funkcija priskirta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tačiau ir pastaroji negali vykdyti teisėtai pastatytų statinių griovimo darbų, o šiuo atveju statinių buvimas žemės sklype teisės aktų nuostatų niekaip nepažeidžia.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Po apskričių viršininkų administracijų likvidavimo nebeliko vieno subjekto, atsakingo už žemės santykių ir statybos valstybinę priežiūrą, šios funkcijos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir kitoms institucijoms. Kadangi pagrindinės Nacionalinės žemės tarnybos funkcijos susijusios su žemės teisiniais santykiais ir neapima statinių priežiūros / griovimo darbų, 2016-02-19 raštu buvo kreiptasi į Inspekciją šiuo klausimu, tačiau Inspekcija 2016-03-18 raštu nurodė, kad nėra kompetentinga užtikrinti ginčo sprendimo vykdymą, o likviduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos funkcijos, susijusios su valstybinės žemės sandoriais, teisės aktais yra deleguotos Nacionalinei žemės tarnybai, kuri būtent ir privalo užtikrinti sprendimo įvykdymą. Būtent vadovaudamasi šia pozicija ir jai pritardama, vadovaudamasi įstatymais, Nacionalinė žemės tarnyba ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kad sprendimas būtų įvykdytas.
Šalies argumentai
10.2. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi res judicata išsprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kuri yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, naujuoju išieškotoju tapo dar 2010 metais, todėl būtent jai suteiktina teisė pateikti vykdomąjį dokumentą. Tokiu būdu antstolė pagrįstai nurodė, kad esant tokiai teismo nutarčiai pakartotinai spręsti išieškotojo pakeitimo klausimą vykdymo procese nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
13. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese.
14. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, teismas bet kurioje proceso stadijoje gali pakeisti šalį jos teisių perėmėju. Šalies pakeitimą vykdymo procese reglamentuoja specialusis CPK 596 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Procesinis ir materialinis teisių perėmimas yra neatsiejami vienas nuo kito, kadangi procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo apimtį lemia ne tik atitinkamas faktas (pvz. reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kt.), bet ir atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis: jeigu negalima perimti tam tikrų materialinių subjektinių teisių, negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų, susijusių su atitinkamų materialiųjų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).
15. Taigi, sutiktina su apeliantės UAB „Rudalita“ atskirojo skundo argumentu, jog tiek pagal CPK nuostatas, tiek pagal jas aiškinančią teismų praktiką, tais atvejais, kai teismo ar vykdymo proceso šalimi esantis juridinis asmuo yra likviduojamas ar pertvarkomas, turi būti sprendžiamas tos proceso šalies pakeitimo kita proceso šalimi klausimas, t. y. procesinių teisių perėmimo klausimas, jeigu apskritai procesinių teisių perėmimas konkrečioje situacijoje yra įmanomas.
16. Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste susiklostė situacija, kuomet pasibaigusios (likviduotos) išieškotojos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, nurodytos įsiteisėjusių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 18 d. nutarties pagrindu išduotame vykdomajame rašte bei jo 2019 m. rugpjūčio 20 d. dublikate, teisių ir pareigų perėmimo klausimas jau buvo sprendžiamas ir išspręstas teismų (konkrečiai – Vilniaus miesto apylinkės teismo c.b. Nr. e2YT-1875-833/2017 ir Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. e2S-1248-656/2017) dar iki minėto vykdomojo rašto pateikimo vykdyti antstolei I.Karalienei ir iki atitinkamų antstolės patvarkymų bei vėlesnių raštų priėmimo ir vykdymo veiksmų atlikimo – 2019-09-04 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2019-09-18, 2021-12-23 pranešimų Nacionalinei žemės tarnybai „Dėl statinių griovimo“, 2022-11-16 Pranešimo visiems vykdymo proceso dalyviams apie griovimo darbų pradžią ir pan., todėl visiškai sutiktina tiek su antstolės I.Karalienės 2022-12-15 Patvarkyme atsisakyti tenkinti UAB „Rudalita“ skundą, tiek su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje 2023-01-23 nutartyje padaryta išvada, jog antstolė neturėjo pagrindo ir būtinumo spręsti dėl procesinių teisių perėjimo (išieškotojos pakeitimo) pakartotinai.
17. Nors nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-04 nutarties c.b. Nr. e2YT-1875-833/2017, nei Vilniaus apygardos teismo 2017-12-04 nutarties c.b. Nr. e2S-1248-656/2017 rezoliucinėse dalyse ir nebuvo expresis verbis nurodyta, kad pradinė išieškotoja (civilinėje byloje – ieškovė), kurios naudai priimtas sprendimas ir išduotas vykdomasis raštas - Vilniaus apskrities viršininko administracija - pakeistina jos teisių perėmėju pagal įstatymą - Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau iš šių nutarčių motyvuojamųjų dalių, esančių neatsiejama nutarčių dalimi, turinio ir visos minėtos civilinės bylos eigos matyti, kad byloje buvo sprendžiama ne tik dėl to, ar egzistuoja pagrindas pareiškimą teismui pateikusiai Nacionalinei žemės tarnybai atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui, išduotam įsiteisėjusio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimo pagrindu, pateikti, bet ir dėl to, ar apskritai Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę kreiptis į teismą su tokiu prašymu, ar ji laikytina atitinkamas išieškotojo teises turinčiu / galinčiu turėti subjektu. Savo 2017-12-04 nutartyje Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, konstatavo, kad egzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti būtent pareiškėjai Nacionalinei žemės tarnybai, kuri laikytina jos pirmtako / pradinio išieškotojo – Vilniaus apskrities viršininko administracijos, teisių perėmėja dar nuo 2010 metų. Pastebėtina, kad UAB „Rudalita“ minėtame dar 2017 metais vykusiame civiliniame procese dalyvavo, kaip suinteresuotas asmuo, aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis (teikė atsiliepimus tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismams), tad neabejotinai žinojo ir negalėjo nežinoti, kad teismų būtent Nacionalinei žemės tarnybai galiausiai buvo suteikta teisė pateikti vykdomąjį dokumentą jos atžvilgiu privestinai vykdyti. Pastebėtina ir tai, kad šiame teismo procese UAB „Rudalita“ apskritai nebuvo reiškusi jokių prieštaravimų ginčo aspektu, t. y. tuo klausimu, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturėtų būti laikoma Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, kad ji negalėtų būti laikoma išieškotoja byloje ir pan., kuriuos kelia jau tik dabartiniame procese (UAB „Rudalita“ prieštaravo tik dėl termino atnaujinimo, teigdama, jog tam nėra pateisinamų priežasčių ir pan. Dar daugiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, dėl Vilniaus apygardos teismo 2017-12-04 nutarties paduotame Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasaciniame skunde (kurį buvo atsisakyta priimti kasacinio teismo 2018-03-06 nutartimi) pati UAB „Rudalita“ netgi buvo expresis verbis nurodžiusi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-10 nutarimu Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios“ buvo nuspręsta likviduoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos instituciją ir nuo 2010-07-01 likviduotų apskričių viršininkų institucijų funkcijas, susijusias su atstovavimu ginčuose dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, perduoti pareiškėjai – Nacionalinei žemės tarnybai, kuri, perėmusi apskrities viršininko administracijos teises ir pareigas, neatliko jokių sprendimo vykdymo veiksmų ir sprendimo taip pat nevykdė. Taigi, minėtame teismo procese pati UAB „Rudalita“ laikė ir pripažino Nacionalinę žemės tarnybą esant Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, tą aiškiai suvokė ir to net nekvestionavo.
18. Pastebėtina ir tai, kad nei antstolės I.Karalienės 2019-09-04 Patvarkymo priimti būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriame išieškotoja nurodyta būtent Nacionalinė žemės tarnyba, apie kurį UAB „Rudalita“ neabejotinai buvo informuota, nei vėlesnių antstolės per visus šiuos 2019-2022 metus atliekamų vykdymo veiksmų skolininkė UAB „Rudalita“ neskundė, o klausimą dėl išieškotojo tinkamumo / pakeitimo iškėlė tik 2022 m. pabaigoje, gavusi antstolės patvarkymą pradėti vykdyti realius statinių griovimo darbus.
19. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamoje byloje priešingi pareiškėjos tvirtinimai ir teiginiai, kvestionuojant procesinių teisių perėmimo faktą bei savo žinojimą apie tai, nurodant tai, kaip argumentą pagrindžiant tariamą savo teisių pažeidimą, tuo pačiu antstolės veiksmų neteisėtumą, vertintini, kaip nesąžiningas elgesys, vykdymo proceso vilkinimas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
20. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos (skolininkės) UAB „Rudalita“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.