Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo UAB „Rudalita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 10 d. nutartimi nutarė pareiškimo netenkinti. Teismas nurodė, kad, remiantis CPK 608 straipsniu, išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas. CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nurodė, kad įstatymo leidėjas nustatė šią įstatymo nuostatą asmenims, kurie nėra pasinaudoję savo procesine teise kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo dėl praleisto senaties termino vykdomajam dokumentui paduoti. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas (buvusio išieškotojo teisių perėmėjas) reiškia prašymą leisti jam pateikti vykdomąjį dokumentą praleidus įstatymo senatį, vykdomoji byla dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimo vykdymo jau yra užbaigta.Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą CPK 608 straipsnio pagrindu, t. y. prašydamas teismo atnaujinti jam praleistą įstatymo nustatytą senatį vykdomajam dokumentui pateikti vykdymui, yra ankstesnio išieškotojo – Vilniaus apskrities viršininko administracijos - teisių perėmėjas. Tokiu būdu pareiškėjas neturi daugiau procesinių teisių nei jų turėjo jo pirmtakas. Pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas ir CPK 606 straipsnio 2 dalies pagrindu. Įstatymas nustato, kad praleista 5 metų senatis gali būti atnaujinti tik nurodžius tokias aplinkybes, kurias teismas pripažintų svarbiomis. Pareiškėjo argumentų, kad nuo 2010-07-01 iki pareiškimo padavimo dienos 2016 metais praleistas dėl struktūrinių institucijos pertvarkymų, teismas nelaikė svarbiais senaties terminui atnaujinti. Kitus pareiškėjo argumentų teismas nepripažino teisiškai reikšmingais, todėl dėl jų nepasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:Vadovaujantis CPK (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. gegužės 1 d.) 631 straipsnio 1 dalimi, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, o minėto straipsnio 3 dalis suteikia teisę išieškotojui grąžintą vykdomąjį dokumentą per įstatymų nustatytą terminą iš naujo pateikti vykdyti. Vadovaujantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o CPK 608 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio Kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Apeliantės manymu, vykdomojo dokumento pateikimas iš naujo vykdyti nelaikytinas pirminiu vykdomojo dokumento pateikimu vykdyti, kur pateikimo vykdyti senaties terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, pagal kurį išduotas vykdomasis dokumentas, įsiteisėjimo dienos. Taigi, vadovaudamasi išdėstytomis CPK nuostatomis, darytina išvada, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas arba ne visiškai įvykdytas ir yra grąžinamas išieškotojui, išieškotojas, nepraleisdamas nustatyto vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino, arba, tuo atveju jei šis terminas praleistas, teismui jį atnaujinus teisės aktų nustatyta tvarka, pakartotinai gali pateikti vykdyti vykdomąjį raštą. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis 2005-03-22 patvarkymu grąžino be vykdymo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, nenurodydamas tokio veiksmo teisinio pagrindo - antstolis vadovavosi CPK 613 straipsniu, nustatančiu bendrąjį reglamentavimą dėl antstolių priimamų patvarkymų, tačiau nesivadovavo nei CPK 631 straipsniu, reglamentuojančius vykdomojo dokumento grąžinimą, nei šio kodekso 632 straipsniu, reglamentuojančiu vykdomosios bylos užbaigimą. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vykdomoji byla yra užbaigta CPK nustatyta tvarka.Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, kad viešojo administravimo institucijoje vyko struktūriniai pertvarkymai, funkcijų apimties ir specialistų pasikeitimai, apsunkinę vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti kontrolę, nelaikytini svarbia priežastimi, sąlygojusia būtinybę atnaujinti praleistą terminą vykdomojo rašto pateikimui. Tokia teismo pozicija prieštarauja tesimų praktikai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-895-781/2014). Be to, teismas nepagrįstai nevertino pareiškime išdėstytų aplinkybių, susijusių su Sprendimo vykdymu gera valia, sudarant skolininkui galimybę pasiruošti Sprendimo įvykdymui, t.y. sukaupti lėšas, reikalingas Sprendimo įvykdymui, nutraukti sutartis su klientais ir darbuotojais, pasiruošti veiklos ginčo žemės sklype užbaigimui ir atlikti kitus būtinus veiksmus, bei nurodė, kad nuo vykdomosios bylos užbaigimo 2004 metais Nacionalinė žemės tarnyba neatliko jokių veiksmų vykdydama teismo sprendimą, nors Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje yra nurodęs, kad veikimas skolininko interesais ir naudai iš esmės gali pateisinti kreditoriaus delsimą atlikti aktyvius veiksmus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004). Vadinasi, sprendžiant dėl praleisto temimo vykdomajam raštui pateikti atnaujinimo, teismas taip pat turėjo atsižvelgti į susiklosčiusių teisinių santykių specifiką, jų reikšmę visuomenei. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas Sprendimu įpareigojo nukelti statinius, esančius valstybinės žemės sklype. Pažymėtina, kad valstybinė žemė - tai ypatingas civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs. Žemės sklypas užstatytas statiniais, kurie Sprendimu pripažinti griautinais, įtrauktas į Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“. Vadinasi, likviduotinų statinių egzistavimas neabejotinai apsunkintų disponavimą šiuo valstybiniu žemės sklypu tuo atveju, jei atsirastų poreikis minėtą žemės sklypą parduoti arba išnuomoti užsienio valstybei jos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai įkurti. Netenkinus atskirojo skundo galėtų būti pažeistas valstybės interesas racionaliai naudoti valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Tuo tarpu suinteresuoto asmens UAB „Rudalita“ nurodyti motyvai, kad įvykdžius Sprendimą, bendrovė negalėtų tęsti veiklos, negali būti traktuojami kaip pagrįsti ir iš naujo vertinami, nes šie argumentai buvo jau ne kartą vertinti teismų.Suinteresuotas asmuo UAB „Rudalita“ padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog vykdomoji byla yra užbaigta, kadangi 2005-03-22 antstolis grąžino vykdomąjį dokumentą apeliantės teisių pirmtakei. Apeliantė pareiškime dėl praleisto termino atnaujinimo nurodė tik aplinkybes, dėl kurių jos nuomone egzistuoja prielaidos atnaujinti praleistą vykdomojo dokumento pateikimo terminą, tačiau iš esmės neįrodė apskritai turinti teisę vykdomąjį dokumentą pakartotinai teikti priverstiniam vykdymui. 2005-03-22 antstolis grąžinęs vykdomąjį dokumentą buvo nustatęs, kad Sprendimas negali būti įvykdytas antstolio veiksmais, t.y. Sprendimą įvykdyti turėjo pats išieškotojas. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių ar priežasčių, dėl kurių, 2005 metais antstolio nevykdytinas sprendimas, 2017 metais jau turėtų būti laikomas tinkamu pateikti antstolio vykdymui.UAB „Rudalita“ kartu su atsiliepimu į pareiškimą pirmosios instancijos teismui pateikė eilę dokumentų, įrodančių, kad po 2005-03-22 išieškotojas svarstė galimybę įvykdyti Sprendimą, tačiau Apskrities viršininko administracija taip ir neskyrė išteklių reikalingų Sprendimo įvykdymui. Teismas teisingai nurodė, kad Apeliantė neturi daugiau procesinių teisių nei jų turėjo jo pirmtakas - Vilniaus apskrities viršininko administracija dar 2004-2005 metais pasinaudojo teise pateikti Sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą vykdyti.Apeliantė prašymą grindžia struktūriniais pertvarkymais. Priešingai nei nurodė Apeliantė apeliaciniame skunde, Vilniaus apygardos teismo nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-895-781/2014, kuria remiasi apeliantė, terminas buvo atnaujintas viešojo administravimo subjektui ne dėl struktūrinių pertvarkymų, tačiau dėl aplinkybės, kad struktūrinių pertvarkymų metu buvo prarastas vykdomasis dokumentas, kurio dublikatą buvo prašoma išduoti. Apeliantė nuo funkcijų perėmimo, t.y. nuo 2010-07-01, neatliko jokių Sprendimo vykdymo veiksmų daugiau kaip 6 metus. Apeliantės nurodyti struktūriniai pertvarkymai ir naujų funkcijų priskyrimas, nėra svarbi priežastis dėl kurios galėtų būti pateisinamas procesinio termino praleidimas.Apeliantės nurodyti argumentai, esą terminas Sprendimo vykdymui turi būti atnaujintas, atsižvelgiant į termino neatnaujinimo sukeliamas pasekmes, yra subjektyvaus pobūdžio ir neįrodo, kad termino neatnaujinimas sukels neproporcingas pasekmes. Valstybė, kaip visuomeninio turto valdytoja, pati tiesiogiai neeksploatuoja jai priklausančių žemės sklypų, o dažniausiai naudojasi vaisiais, kuriuos toks turtas suteikia jį išnuomojus ar pardavus. Šiuo atveju, Apeliantė kreipėsi dėl termino Sprendimo vykdymui atnaujinimo tik 2016 m. rugsėjo mėnesį, nors 2016 m. vasario 22 d. nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį sudarytą su UAB „Rudalita“ motyvuodama būtent tuo, kad Sprendimas yra neįvykdytas. UAB „Rudalita“ nuomone, neatnaujinus termino Sprendimo vykdymui nebus padaryta jokio tiesioginio poveikio visuomeniniams interesams, tačiau galimai susilpnės Apeliantės pozicija kitoje civilinėje byloje kurioje yra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo. Pripažinus žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu kitoje byloje visuomeniniams interesams taip pat nebus sukurtas neigiamas poveikis, nes UAB „Rudalita“ už žemės sklypo nuomą moka atitinkamą nuomos mokestį į valstybės biudžetą, o pati valstybė nuo 2004 metų nerodė jokio intereso naudoti žemės sklypą bet kokiu kitu būdu nei leisti juo naudotis UAB „Rudalita“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).CPK 771 straipsnyje nustatytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymas. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys.Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2004-03-18 sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-353-18/2004 pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba, ieškinį atsakovui UAB „Rudalita“, ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo AB „Rudalita“ per 2 mėnesius savo lėšomis likviduoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius statinius: sargo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), automobilių saugojimo aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); AB „Rudalita“ neįvykdžius Sprendimo per nustatytą terminą, Vilniaus apskrities viršininko administracija turi teisę atlikti Sprendime nurodytus veiksmus AB „Rudalita“ lėšomis ir išieškoti iš AB „Rudalita“ reikiamas išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2004 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-50-558/2003 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo 2004 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimui vykdyti 2004-09-10 buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-353-18/2004, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui V. M.. Antstolis 2004-10-29 surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymo aktą Nr. 0013/01/00912, kuriuo konstatavo, kad 2004-10-29 tikrinant Sprendimo įvykdymą buvo nustatyta, kad skolininkas AB „Rudalita“ Sprendimo neįvykdė. Šį aktą antstolis perdavė apylinkės teismui.Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. nutartimi nutarė taikyti Sprendime numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes: leisti Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti Sprendime nurodytus veiksmus AB „Rudelita“ lėšomis ir kartu išieškoti iš AB „Rudalita“ reikiamas išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-175/2005 Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.Aptartos aplinkybės patvirtina, kad buvo atlikti veiksmai laikantis CPK 771 straipsnyje nustatytos procedūros.Išieškotojui kreipusis į antstolį, antstolis V. M. 2005-03-22 patvarkymu Nr. 0013/04/00912 Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-353-18/04 grąžino be vykdymo nurodęs, kad vykdant teismo sprendimą „nėra antstolio veiksmų“. Antstoliui grąžinus išieškotojui neįvykdytą sprendimą, pareiškėja, kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja, siekia pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui CPK 631 straipsnio 3 dalies pagrindu - vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymo nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti – bei prašo atnaujinti penkerių metų senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.Nors nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui neįvykdytas nesant nei vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo atveju išieškotojui užkertamas kelias CPK 631 straipsnio 3 dalies pagrindu vykdomąjį raštą pateikti vykdymui pakartotinai, jeigu būtų pagrindas atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.

Dėl prašymo atnaujinti senaties terminą

Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 607 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju antstolis V. M. 2005-03-22 patvarkymu Nr. 0013/04/00912 grąžino Vilniaus miesto 1-jo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-353-18/04 neįvykdytą. Nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01 galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba, naujas senaties terminas dokumentui pateikti vykdyti buvo 10 metų, skaičiuotinas nuo 2005-03-22. Todėl pradinis išieškotojas kreiptis į antstolį galėjo iki 2015-03-22. Dėl nurodyto nesutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, kad pareiškėjo pirmtakas (naujam išieškotojui teisės perėjo 2010 metais) buvo praleidęs senaties terminą naujam vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Pareiškėja kaip išieškotojo teisių perėmėja pareiškimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti padavė 2016-09-20.2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu nenustatė šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos. Tačiau Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 606 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujamasi CPK 3 straipsnio 8 dalimi ir taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-396-611/2015). CPK 3 straipsnio 8 dalis nustato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Todėl pareiškėjai 2016-09-20 kreipusis į teismą dėl procesinio termino atnaujinimo taikytinas kreipimosi metu galiojančios teisės normos nustatytas penkerių metų senaties terminas, kurį pareiškėja yra praleidusi (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 606 straipsnio 2 dalis).Išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas kreipiantis CPK 576-578 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.Prašymą atnaujinti terminą pareiškėja grindžia struktūriniais institucijos pertvarkymais bei viešo intereso egzistavimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, struktūriniai institucijos pertvarkymai gali tik iš dalies pateisinti termino praleidimą, nes, kaip jau nurodyta anksčiau, pareiškėja kaip išieškotojos teisių perėmėja į antstolį galėjo kreiptis iki 2015-03-22. Tačiau teismas sutinka su tuo, kad šioje byloje neabejotinai egzistuoja viešas interesas. Žemės sklypas, kuriame yra suinteresuoto asmens statiniai ir kurie teismo sprendimu pripažinti griautinais, įtrauktas į Valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“. Todėl atskirojo skundo netenkinimo atveju būtų pažeistas valstybės interesas disponuoti valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, kuriame yra teismo sprendimu neteisėtais pripažinti statiniai, tokiu būdu, be kita ko, paneigiant ir teismo sprendimo privalomumo principą, juo labiau, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjos pirmtakas buvo inicijavęs vykdymo procesą, tuo tarpu suinteresuotas asmuo vengė vykdyti teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja vykdomąjį dokumentą pateikti turėjo teisę iki 2015-03-22, prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė po vienerių metų 2016-09-20, tačiau dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo prašymo pateikimo dieną pareiškėjai termino skaičiavimas tapo nepalankesnis, į viešojo intereso egzistavimą, darytina išvada, kad apelianto nurodytos priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko terminas vykdomajam dokumentui pateikti atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis).Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - atnaujintinas pareiškėjai terminas vykdomajam dokumentui dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-18 pateikti vykdyti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti pareiškėjai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos terminą vykdomajam dokumentui dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-03-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-353-18 pateikti vykdyti.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo momento.