Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui UAB „Langvila“ dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas.

5. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį, prašė galutiniu sprendimu jį tenkinti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas, paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Ieškovo atstovas papildomai nurodė, kad sutarties 4.3 punkte šalys turėjo omenyje, kad netesybas moka šalis, dėl kurios neteisėtų veiksmų kita šalis patirs nuostolius. Atsakovo atsisakymas atlikti sulygtus darbus laikytinas atsisakymu vykdyti sutartį ir gali būti laikomas neteisėtu sutarties nutraukimu. Ieškovas pažymėjo, kad namas buvo statomas šeimos reikmėms, šiuo metu ieškovas įsirenginėja langus, ieškovas pasirinko UAB „Bodesos langai“ pasiūlymu, kurio vertė siekia 56 047,77 Eur.

6. Atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, iki teismo posėdžio pateikė į bylą prašymą nagrinėti civilinę bylą atsakovo atstovui nedalyvaujant pagal byloje esančią medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

7. Teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį ir reikalavimus pagrindžiančių įrodymų visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas palikti preliminarų teismo sprendimą nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

8. Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2022 m. kovo 24 d. ieškovas V. B. ir atsakovas UAB „Langvila“ sudarė rangos sutartį 22/392 (toliau - Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo pagaminti ieškovui Sutarties priede Nr. 1 nurodytus gaminius (langus) bei juos sumontuoti, o ieškovas įsipareigojo su atsakovu atsiskaityti Sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas). Sulygta, kad sutarties objekto kaina su PVM – 42 956,00 Eur (Sutarties 2.3. punktas). Vykdydamas Sutarties 2.5 punktu prisiimtus įsipareigojimus ieškovas 2022 m. kovo 24 d. pervedė atsakovui 15 000 Eur dydžio avansą. Atsakovas, nors ir turėdamas pareigą pradėti darbus nuo 2022 m. birželio 15 d. ir užbaigti ne vėliau, kaip iki 2022 m. birželio 30 d. (Sutarties 3.2.2 punktas), savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Ieškovas ne kartą elektroniniu paštu, telefonu ragino atsakovą vykdyti sutartį, teikė rašytines pretenzijas, tačiau atsakovas ignoravo ieškovo raginimus, dėl ko 2022 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu ieškovas nutraukė Rangos sutartį dėl atsakovo (rangovo) kaltės. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas laiku nepradėjo ir neatliko sutartyje sulygtų darbų, taip pat negrąžino ieškovui gauto avanso. Nors atsakovas prieštaravimuose buvo nurodęs, kad jis nesutinka su ieškovo atliktu vienašaliu sutarties nutraukimu bei kad atsakovas planuoja byloje pateikti priešieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tačiau nuo bylos iniciavimo pradžios (2022 m. rugpjūčio 31 d.) atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl Rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (neteikė priešieškinio ir pan., į bylą neteikė jokių ieškovo kaltę dėl sutarties nevykdymo patvirtinančių įrodymų).

9. Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019 107 punktą; 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 40 punktą).

Dėl avanso grąžinimo

10. Įvertinus byloje pateiktus duomenis darytina išvada, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė rangos santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką.

11. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015; kt.).

12. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis ieškovui atlikti aliuminio gaminius (langus, kt.) ir jų montavimą ieškovo gyvenamajame name pagal pateiktą komercinį pasiūlymą - sąmatą, o ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti 15 000 Eur avansą. Pažymėtina tai, kad viena iš sutartinės prievolės neįvykdymo pasekmių yra šalių grąžinimas į iki sutarties buvusią padėtį, kuri konkrečiu nagrinėjamu atveju numato atsakovės pareigą neįvykdžius sutarties, grąžinti sutartimi gautą avansą ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis). Teismas pripažįsta, kad būtent pastarosios atsakomybės formos realizavimas atitiktų ne tik ginčo šalių interesus, tačiau inter alia užtikrintų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų įgyvendinimą.

13. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė 2022 m. kovo 24 d. sumokėdamas sutartą avansą, tačiau atsakovas sutartyje nustatytu terminu savo įsipareigojimų neįvykdė, atsakovo argumentai, kuriais jis nesutinka su ieškiniu, vertintini kaip gynybiniai ir deklaratyvūs todėl atsakovui nepaneigus šios aplinkybės, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 15 000 Eur avansą yra pagrįstai preliminariu sprendimu tenkintas (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.237 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis).

Dėl netesybų priteisimo

14. Taip pat preliminariu spendimu ieškovo naudai iš atsakovo buvo priteista 4 295,60 Eur sulygtų netesybų pagal Rangos sutarties 4.3 punktą.

15. Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

16. Tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, ir joje nurodytą praktiką).

17. Nagrinėjamu atveju 2022 m. kovo 24 d. Rangos sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartį vienašališkai nutraukia viena iš šalių, ši šalis įsipareigoja kitai šaliai mokėti 10 procentų baudą skaičiuojant nuo bendros sutarties kainos ir apmokėti visus kitos šalies patirtus nuostolius, susijusius su sutarties nutraukimu. Ieškovo atstovas paaiškino, kad minėta nuostata numatė vienos iš šalių teisę reikalauti sumokėti netesybas kitai šaliai pažeidus sutartį. Atsakovas nei prieštaravimuose, nei teismo posėdyje minėtų paaiškinimų nepaneigė. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis (teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad statė namą asmeniniam naudojimui), sutarties tekstą pateikė atsakovas, todėl remiantis byloje esančių duomenų visuma konstatuotina, kad šalys sutarties 4.3 punkte susitarė dėl netesybų už sutarties pažeidimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis, CK 6.193 straipsnio 4,5 dalys).

18. Prieštaravimuose atsakovas teigė, kad atsakovo priešieškinio pagrindu pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu atitinkamai ieškovas netektų teisės reikalauti ir baudos sumokėjimo, kadangi sutarties 4.3. punktas ją sieja su sutarties nutraukimu, kita vertus, net jei teismas konstatuotų, jog sutartis nutraukta teisėtai, tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas sumažinti ieškovui priteistiną baudą. Teismas šiuo atveju pažymi, kad, kaip jau minėta, ieškovas neteikė priešieškinio dėl neteisėto sutarties nutraukimo, taip pat nepateikė įrodymų, kad sulygta bauda yra nepagrįstai per didelė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Priešingai, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų laiku įvykdęs sutartus darbus, tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju ieškovas dėl atsakovo neįvykdytų įsipareigojimų pagal Rangos sutartį ieškovo atžvilgiu yra priverstas patirti reikšmingai didesnių nuostolių nei ieškiniu reikalaujamos 4 295,60 Eur netesybos. Tai patvirtina su atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus teikiami įrodymai, t. y.: UAB „Aliuminatas“ pateiktas pasiūlymas ieškovui, kurio vertė sudaro 69 376,84 Eur, pabrangimas, lyginant su atsakovo įsipareigota atlikti darbų pagal Sutartį kaina sudaro - 26 420,84 Eur; UAB „Kortenas“ pateiktas pasiūlymas ieškovui, kurio vertė sudaro 66 592,02 Eur, pabrangimas, lyginant su atsakovo įsipareigota atlikti darbų pagal Sutartį kaina sudaro - 23 636 Eur; UAB „Bodesos langai“ pateiktas komercinis pasiūlymas ieškovui, kurio vertė siekia 56 047,77 Eur, pabrangimas, lyginant su atsakovo įsipareigota atlikti darbų pagal Sutartį kaina sudaro - 13 091,77 Eur. Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovas pasirinko UAB „Bodesos langai“ teiktą pasiūlymą ir šiuo metu gyvenamajame name atliekami langų įrengimo darbai pagal minėtą pasiūlymą. Sutiktina su ieškovo nurodytinu argumentu, kad pakanka įrodyti ne realius, bet tikėtinus nuostolius, ką šiuo atveju ieškovo pateikiami komerciniai pasiūlymai dėl atsakovo turėtų atlikti darbų visiškai pagrindžia. Įvertinus minėtą, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 4 295,60 Eur sutartines netesybas yra pagrįstai preliminariu sprendimu tenkintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo preliminariu sprendimu

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

20. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

21. Preliminariu sprendimu ieškovo naudai iš atsakovo buvo priteista 1000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymai Nr. 432, Nr. 431 ir 218 Eur žyminio mokesčio. Prieštaravimuose atsakovas nesutiko su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu nurodydamas, kad jos yra neprotingai per didelės.

22. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Rekomendacijų 7 punkte numatyta, jog Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2. p.). Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, jog ieškinys buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 30 d. (2022 m. III ketv.), o užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2022 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1 729,90 Eur, tai maksimali už ieškinį reikalaujama priteisti suma galėtų būti sudaryti net 4 324,75 Eur.

23. Taigi atsižvelgiant į bylos esmę, jos sudėtingumą ir apimtį, į atliktus atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus ir jų kiekį (atsakovui siųstos pretenzijos, ieškinio parengimas), taip pat į tai, kad minėta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas, teismas konstatuoja, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, todėl 1 000 Eur advokato teisinė pagalbos išlaidų preliminariu sprendimu buvo priteista pagrįstai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Reziumuojant tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti preliminaraus sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų gavus atsakovo prieštaravimus, paskirstymo

25. CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

26. Ieškovas pateikė duomenis apie po atsakovo priimtų prieštaravimų papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas - 950 Eur už advokato teisinę.

27. Teismas, įvertinęs ieškovo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, byloje pateiktų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendė, kad ieškovo papildomai patirtos 950 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovo.

28. Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsniu straipsniais,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti papildomai iš atsakovo UAB „Langvila“, j. a. k. 300635344, ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.