Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. P. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nori nuoširdžiai atsiprašyti visų nukentėjusiųjų, labai gailisi, jam tai sukrėtimas, vairuodamas nepastebėjo pėsčiojo, taip jį sužalodamas, dėl jo neatsargumo buvo atimta žmogaus gyvybė. Įvykis įvyko 2023 m. sausio 25 d. prieš 20 val., buvo tamsus paros metas, vairavo BMW automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu važiavo draugė A., važiavo iki parduotuvės „Maxima“, važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) ir trečioje perėjoje įvyko įvykis (sankryžą su (duomenys neskelbtini) buvo pravažiavęs). Automobilis priklauso jam, važiavo apie 50 km/h greičiu. Oro sąlygos buvo prastos, dulksnota, šlapdriba. Vairuodamas visą laiką žiūrėjo į kelią, jo telefonas buvo durelių sekcijoje. Ties perėja žvalgėsi, žiūrėjo į visas puses, pėsčiųjų nepastebėjo, pėsčiąjį pastebėjo tik metro atstumu, kai jis buvo prie automobilio priekio vairuotojo pusėje, pamatė žmogaus kontūrus. Pėsčiasis ėjo iš kairės pusės, tuo metu nesuprato, ar jis ėjo per pėsčiųjų perėją, bet pagal dabar turimą medžiagą supranta, kad nelaimė įvyko pėsčiųjų perėjoje. Šviesą atspindinčių elementų nematė, pėsčiasis buvo apsirengęs tamsiais rūbais, tuo metu nei priešais, nei už jo automobilių nebuvo. Vienoje gatvės pusėje buvo apšvietimas. Kai įvyko susidūrimas, stabdė. Pėsčiąjį partrenkė vairuotojo pusės dalimi, po to jis užkrito ant variklio dangčio, gal galva trenkėsi į stiklą, nes stiklas skilo, tada jis sustojo, o žmogus nuriedėjo keli metrai nuo automobilio. Išlipęs iš automobilio pamatė žmogų be sąmonės ir kvietė pagalbą. Greitoji atvyko gal per 5 min., žmogus visą laiką buvo be sąmonės. Buvo atbėgę du vyrai, patikrino sąmonę, bet asmens nejudino, nes medicinos darbuotojai liepė nejudinti. Jam žinomos KET, eismo įvykis įvyko dėl jo neatidumo, nes nepastebėjo tamsiu paros metu pėsčiojo. Tam, kad išvengtų įvykio, reikėjo sumažinti važiavimo greitį, būti atidesniam. Po įvykio su žuvusiojo sūnumi bendravo žinutėmis, laidotuvių dieną kreipėsi, ar gali atsisveikinti su velioniu. Siūlė žmonai pagalbą, skambino kelis kartus, domėjosi, ar reikia kokios pagalbos, bet jam atsakė, kad šiuo metu nieko nereikia. Yra atlyginęs atstovavimo išlaidas. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju draudimu. Savo elgesį vertina blogai, norėjo padėti nukentėjusiesiems, bet nieko negalėjo padaryti. Po įvykio toliau vairuoja transporto priemonę. Šiuo metu jo pareigos kariuomenėje nenusiję su vairavimu, darbe vyko rotacija ir dėl to pasikeitė jo pareigos. Dėl ankstesnių administracinių nusižengimų nori pasakyti, kad jis daug važinėja, gal neatidumas, skubėjimas lėmė, kad yra baustas administracine tvarka. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jeigu bus nuteistas, neteks darbo, kurį dirba nuo 2015 m., nes turėdamas teistumą negalės tarnauti Lietuvos kariuomenėje, nors nori toliau savo gyvenimą sieti su Lietuvos kariuomene. Jo vidutinės pajamos atskaičius mokesčius apie 1000 Eur. Gyvena vienas, turi tėvus, brolį, tėtis ir brolis dirba užsienyje, o mama nedirba. Su S. J. susipažino 2015 m., kai įsidarbino, dirba kartu. Su juo bendrauja ir po darbo, ir darbo metu, susiskambina, domisi vienas kitu, jis (S. J.) jam yra kaip artimas draugas, kaip senelis, kurio nebeturi, patikimas, rūpestingas žmogus. S. J. pranešė, kad jam atsitiko nelaimė, kad išgyvena, o S. J. jį palaikė, rūpinosi, teiraudavosi, ar viskas gerai, ar jam ko reikia, sakė, kad yra ne vienas, siūlė savo pagalbą. Jo vairavimo stažas nuo 2016 m. spalio mėnesio, turi B kategoriją. Dėl pareikšto civilinio ieškinio tenkinimo neprieštarauja, jei teismas priteis žalą nukentėjusiajai, kliūčių atlyginti žalą nebus. Prižada, kad bus atidesnis kelyje.

Kaltinamojo laiduotoju siekiantis tapti S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini). A. P. yra labai darbštus ir paklusnus karys, su kuriuo pažįstamas nuo 2015 m., palaiko ryšius daugiausiai darbe, kartais po darbo paveža. Kažkada ryte pamatė, kad jis nuliūdęs ir paklausė, kas nutiko, jam pasakė, kad įvyko didelė nelaimė, labai gailėjosi dėl to, taip ir sužinojo apie eismo įvykį. Jam A. P. kaip vaikas, todėl jį palaiko, moko jį viską daryti sąžiningai, jei nori dirbti toliau. Jis nei rūko, nei geria. Žino, kad A. P. yra baustas administracine tvarka, ir pats neseniai padarė nusižengimą, tačiau sako A. P., kad nebedarytų pažeidimų, mažintų greitį prieš perėjas, atidžiau važinėtų, nes negalima viršyti greičio. A. P. į darbą važinėja mašina, būna ir taip, kad naktį juos iškviečia, ir turi laiku atvažiuoti. Pats jis vairuoja 30 metų, kasdien važinėja į darbą, vieną eismo įvykį turėjo gal prieš 10 ar 12 metų, bet dėl jo ne jis buvo kaltas. A. P. paprašė pagalbos ir sutiko jį prižiūrėti kaip sūnų, kad nenusižengtų. Praeityje neteistas. Mano, kad kiekvieną dieną primindamas, sakydamas, kad būtų atidus, neviršytų greičio, taip daro jam įtaką. Po šio įvykio A. P. dar nėra visiškai atsigavęs, labai pergyvena dėl to, kas atsitiko, darbe daug reikalų, o dar ši nelaimė. Kis jaunas, nori tarnauti kariuomenėje ir jam sekasi gerai, nes tvarkingas, pareigingas. Dėl galimybės sumokėti užstatą nežino, nes šiuo metu jo pajamos apie 1200 Eur, įskaitant gaunamą pensiją, bet ateityje, kai nedirbs, gaus tik 500 Eur pensiją, o kiek dar dirbs, nežino, nes bet kada gali jį atleisti iš darbo. Dar turi pilnamečiams vaikams padėti.

Civilinė ieškovė V. A. parodė, kad žmogaus gyvybė neįkainuojama, jos vyras K. A. buvo vienintelis likęs jai artimas žmogus, nes visus kitus artimuosius jau palaidojo. Su vyru viską darydavo kartu, jis jai buvo ir padėjėjas, ir draugas, buvo labai geras vyras, su juo gyveno apie 30 metų. Kadangi ji turi judėjimo negalią ir dar daug kitų ligų, vyras visada ją nuveždavo ten, kur jai reikėdavo. Senatvėje labai sunku likti vienai. Vyras mokino vaikus žaisti šachmatais. Paskutiniu metu lankosi pas psichiatrus, psichologus, nes girdi garsus, mato haliucinacijas, jai išlikęs vaizdas, kai vyras buvo reanimacijoje. Vyras įvykio vakarą, kaip visada, išėjo pasivaikščioti, oras nebuvo blogas, po valandos jo nesulaukusi ėmė jam skambinti, tačiau niekas neatsiliepė, jo telefonas buvo užtildytas. Tada su taksi išvažiavo jo ieškoti, važinėjo po miestą ir nuvažiavo į ligoninę, kur sužinojo, kad vyras guli reanimacijoje. Šiuo metu visur važinėja su taksi. Sveikata jos prasta, buvo suplanuotos dvi operacijos, kurias atidėjo dėl netekties, dar laukia ir trečia operacija. Jos emocinė padėtis yra labai bloga, tiesiog yra dvasinėje bedugnėje, dėl to lankosi pas psichologą. Dar reikia lankytis ir pas kitus medikus, nes po netekties labai pablogėjo sveikata, lankosi pas kardiologą, neurologą, reabilitologus, rudenį laukia kepenų, žandikaulio, rankos operacijos. Mirus sutuoktiniui gavo išmokas, kurios tokiu atveju priklauso, gauna našlės pensiją.

Kaltinamajam A. P. pripažinus kaltę nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis kaltinamas, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui, gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo A. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2023 m. sausio 25 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža. Prie sankryžos yra pėsčiųjų perėja. Kelias yra tiesus horizontalus ruožas. Eismo reguliavimo būdas – nereguliuojama. Kelio danga – asfaltas, šlapia. Važiuojamosios kelio dalies plotis 7,6 m. Pėsčiųjų tako, šaligatvio, kelkraščio plotis: dešinės pusės 2,5 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje: Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“, Nr. 533 „Pėsčiųjų perėja“, Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, Nr. 1.13.1. „Zebras“. Matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje: tamsiu paros metu, įjungus artimųjų šviesų žibintus, 200 m. Automobilis stovi į rytų pusę prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio kairės pusės galinės ašies iki pėsčiųjų perėjos yra 6,4 m. Nuo automobilio dešinės pusės priekinės ašies iki šaligatvio yra 0,3 m. Visas važiojamosios dalies plotis yra 7,6 m. Šaligatvis į vakarų pusę 2,5 m. pločio (1 t., b. l. 17–25).

Iš 2023 m. sausio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra pradėta 20.59 val., o baigta 21.10 val. Oro sąlygos, apšvietimas – tamsus paros metas, dirbtinis apšvietimas, apsiniaukę. Apžiūros atlikimo vieta (duomenys neskelbtini), ties sankryža. Apžiūrėta transporto priemonė automobilis BMW 330GT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad išorinių apgadinimų yra: priekinis automobilio stiklas, priekinės automobilio grotelės, priekinis buferis, kapotas (1 t., b. l. 26–33).

Iš specialisto G. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. sausio 25 d. apie 19 val. 42 min. dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio AVPK budėtojų buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Gatvėje, perėjoje nutrenktas vyras. Daugiau informacijos nėra. Ar automobilis vietoje, neaišku. Pranešė GMP dispečerė, jiems tiesiogiai paskambino praeivis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu buvo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad vairuotojas buvo blaivus. Kartu su automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keleivė A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje jau buvo GMP, kurie nukentėjusiajam suteikė pirmąją pagalbą ir jis nedelsiant buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyrių, kadangi nukentėjusysis buvo be sąmonės, todėl nebuvo galimybės nustatyti nukentėjusiojo tapatybės. Apie įvykį informuoti Panevėžio AVPK OVS budėtojai ir operatyvinė grupė. A. P. paaiškino, kad nepastebėjo į pėsčiųjų perėją išėjusio pėsčiojo, ir teigė, kad gali būti, jog pėsčiasis ėjo šalia perėjos. Kelio ruožas apšviestas žibintais (1 t., b. l. 35).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. A. lavone nustatyta odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose, kraujosruva dešinės pusės galvos minkštuose audiniuose, nežymus kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimo židinys, kryžkaulio pirmo, antro slankstelių dešinės šoninės masės lūžis, dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, išplitusi kraujosruva dešinės pusės pilvo–dubens minkštuosiuose audiniuose, minkštųjų audinių kraujosruva dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje, dešinio šeivikaulio lūžis apatinėje dalyje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais) neužilgo iki hospitalizacijos į (duomenys neskelbtini) ligoninę, t. y. iki 2023 m. sausio 25 d. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.15 punktu, sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kairio penkto šonkaulio lūžis pagal makroskopinį vaizdą galėjo būti padarytus gaivinimo meru ir kaip sužalojimas nekvalifikuojamas. K. A. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose, kraujosruva dešinės pusės galvos minkštuose audiniuose, nežymus kraujo patekėjimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimo židinys, kryžkaulio pirmo, antro slankstelių dešinės šoninės masės lūžis, dešinės pusės gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų tūžiai, išplitusi kraujosruva dešinės pusės pilvo–dubens minkštuosiuose audiniuose, minkštųjų audinių kraujosruva dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje, dešinio šeivikaulio lūžis apatinėje dalyje, kas komplikavosi koma, sepsiu, šoku (histologiškai galvos smegenų kraujagyslių spindžiuose smulkūs apvalūs fibrininiai trombai – „šokiniai kūneliai“), dauginiu organų funkcijos nepakankamumu. K. A. mirė nuo kūno sumušimo. Tarp nustatyto kūno sumušimo ir mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. K. A. kraujas alkoholio nustatymui paimtas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, tačiau tyrimo rezultatų ligos istorijoje dar nėra. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją tikėtina, kad pirminis smūgis buvo suduotas į dešinės blauzdos sritį. Į tai nurodo minkštųjų audinių kraujosruva dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje, dešinio šeivikaulio lūžis apatinėje dalyje. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją tikėtina, kad partrenkimo metu pėsčiasis buvo vertikalioje padėtyje. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją nėra galimybės nustatyti, ar pėsčiasis ėjo, ar bėgo (1 t., b. l. 55–57).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 61).

Nukentėjusioji V. A. parodė, kad ji su K. A. kartu pragyveno apie 30 metų. Jis buvo jos ramstis, kuris visur nuveždavo, nes pati yra ligonis, sunkiai vaikščioja, negali nieko sunkiai nešti. Jos laukia keletas operacijų ir po sutuoktinio netekties jai yra labai sunku. Liko viena namuose, vaikų neturi. Kad vyras pateko į eismo įvykį, sužinojo pati. Prieš tą įvykį jos sutuoktinis norėjo išeiti pasivaikščioti ir sutarė, kad į namus grįžtų 20.00 val. Nesulaukusi jo namie pradėjo jam skambinti telefonu, tačiau niekas neatsiliepė. Tada išsikvietė taksi ir su taksi važinėjo (duomenys neskelbtini) gatvėmis. Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir tik ten jai pasakė, kad kažkoks stambus vyras guli reanimacijoje. Nuėjusi į Reanimacijos skyrių pamatė lovoje gulintį savo sutuoktinį. Jis buvo komoje ir iš jos nepabudo iki mirties. Medikai jai sakė, kad jam yra koma, sulaužyti dubens kaulai ir sulaužyta dešinė koja. Dar sakė, kad galvoje yra išsiliejęs kraujas. Ji jų klausė, kodėl nedaro operacijos, tai gydytojai pasakė, kad kraujas yra išsilieję į tą galvos sritį, kur negalima operuoti. Ji gydytojams pasakė, kad jos sutuoktinis geria „Eliquis“, kurie skystina kraują. Daktarai pasakė, kad negali skystinti kraujo dėl kraujo išsiliejimo galvoje. Po to gydytojai pasakė, kad jam atsirado sepsis. Apie jo mirtį jai pranešė medikai, ji tuo metu buvo namuose. Jai labai jo trūksta, jis jai buvo viskas: ir sutuoktinis, ir draugas, ir pagalbininkas, kuris visur ją lydėdavo. Jo mirtis jai sukėlė labai didelį emocinį šoką ir stresą. Dabar net negali ramiai miegoti, vartoja raminamus vaistus, tapo dar didesnis ligonis nei prieš jo mirtį. Su kaltininku dar nebendravo (1 t., b. l. 64–65).

Nukentėjusysis Š. A. parodė, kad jis yra žuvusiojo K. A. sūnus. Jis pats šiuo metu gyvena Danijoje kartu su sese J. K., kuri taip pat yra K. A. dukra. Kad tėtis pateko į eismo įvykį, kurio metu jis patyrė daugybinius sužalojimus ir jį ištiko koma, jam pranešė tėčio dabartinė žmona Virginija. Jis kartu su sese dėl tokios tėčio būklės nusprendė grįžti į Lietuvą. Kai sužinojo apie tėčio mirtį, tai sužinojo tą pačią dieną, kai tėtis mirė, jis su sese iš karto išskrido į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą teko bendrauti su tėčio žmona, kuri pasakojo, kad tą vakarą, t. y. 2023 m. sausio 25 d. vakare, jis išėjo pasivaikščioti ir sutarė, kad į namus grįš 20.00 val., jam negrįžus ji pradėjo tėčiui skambinti, bet nekėlė ragelio. V. pasakojo, kad jo pradėjo ieškoti ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai pasakė, kad tėčiui yra koma po eismo įvykio. Jis su tėčiu palaikydavo glaudžius ryšius, dažnai susiskambindavo bei atostogų metu atvykdavo jo aplankyti. Dėl tėčio mirties patyrė emocinį šoką, nes jis buvo sveikas, dirbo mokykloje, turėjo šachmatų būrelį. Tėtis jo finansiškai nerėmė, tačiau jo mirtis jam tikrai yra netikėta. Jis dėl jo mirties patyrė ne tik moralinę žalą, bet ir materialinę. Reikėjo iš darbo atsiprašyti, pirkti bilietus į Lietuvą. Kiek tiksliai išleis tam pinigų, nežino. Jam yra išaiškinta, kad dėl šio eismo įvykio jis turi kreiptis į draudimo bendrovę. Artimiausiu metu tą ir padarys. Ten pateiks visas patirtas išlaidas dėl šio eismo įvykio. Kadangi jis dėl šio eismo įvykio patyrė moralinę ir materialinę žalą, nori, kad būtų pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 127–128).

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad ji yra žuvusiojo K. A. dukra. Šiuo metu gyvena Danijoje kartu su savo broliu Š. A., kuris gyvena kartu su ja. Apie tai, kad tėtis pateko į eismo įvykį, sužinojo iš tėčio dabartinės žmonos V. A.. Ji pranešė, kad tėtis yra komoje. Ji kartu su broliu dėl tokios tėčio būklės nusprendė grįžti į Lietuvą, o kai sužinojo apie tėčio mirtį, tai iš karto lėktuvu grįžo į Lietuvą. Grįžus į Lietuvą teko bendrauti su tėčio žmona, kuri pasakojo, kad tą vakarą, t. y. 2023 m. sausio 25 d. vakare, jis išėjo pasivaikščioti ir abu sutarė, kad į namus grįš apie 20.00 val. Tėčiui negrįžus sutartu laiku ji pradėjo tėčiui skambinti, bet nekėlė ragelio, nors signalas buvo. V. pasakojo, kad tada ji pradėjo jo ieškoti ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai pasakė, kad tėčiui yra koma po eismo įvykio. Ji pati su tėčiu palaikydavo pastovius ryšius, dažnai susiskambindavo bei atostogų metu atvykdavo jo aplankyti. Dėl tėčio mirties patyrė didelį šoką, nes jis juk buvo sveikas, dirbo mokykloje, turėjo šachmatų būrelį. Tėtis jos paskutiniu metu finansiškai nerėmė, tačiau jo mirtis jai tikrai yra netikėta. Ji dėl jo mirties patyrė ne tik moralinę žalą, bet ir materialinę. Reikėjo iš darbo atsiprašyti, pirkti bilietus į Lietuvą. Kiek tiksliai išleis tam pinigų, nežino. Jai yra išaiškinta, kad dėl šio eismo įvykio ji turi kreiptis į draudimo bendrovę. Artimiausiu metu tą ir padarys. Ten pateiks visas patirtas išlaidas dėl šio eismo įvykio. Kadangi ji dėl šio eismo įvykio patyrė moralinę ir materialinę žalą, nori, kad būtų pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b. l. 141–142).

Liudytoja A. V. parodė, kad A. P. yra jos draugas, su kuriuo buvo ankščiau pora, o paskutiniu metu labai mažai bendrauja. 2023 m. sausio 15 d. dienos metu ji su A. susiskambino telefonu ir susitarė susitikti vakare. A. maždaug prieš 19.00 val. atvažiavo iki jos namų ir jie su jo automobiliu BMW, valstybinio numerio nežino, juodos spalvos, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Ten pabuvo, tada vėl sėdo į automobilį ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. A. vairavo automobilį, o ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Kiek atsimena, kelias, asfaltas buvo drėgnas, prisimena, kad neseniai lijo ir jau buvo sutemę. Kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tai ji, kiek ji prisimena, nebuvo apšviesta. Kelią apšviesdavo tik priešais atvažiuojantys automobiliai. Kokiu greičiu A. važiavo, nepasakys, į spidometrą nežiūrėjo, bet mano, kad jis važiavo leistinu greičiu. Kiek jį pažįsta, o pažįsta daugiau nei metus, jis važiuodavo visados leistinu greičiu. Anksčiau tikrai yra mačiusi, kad jis visada praleisdavo pėsčiuosius, kurie stovėdavo prie pėsčiųjų perėjos. Tą vakarą, kai A. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, ji beveik į kelią nežiūrėjo, tačiau gali pasakyti, kad važiuojant tuo keliu ji ankščiau nei A. pastebėjo pėsčiąjį. Tai matė, kai privažiavo prie pat pėsčiųjų perėjos, o pėsčiasis ėjo iš kairės į dešinę ir jau buvo priešais jų automobilį. Ji tuo metu net nespėjo nieko pasakyti, kai jų automobilis partrenkė pėsčiąjį. Tas žmogus dešiniu šonu užšoko ant kapoto ir dešine ranka trenkėsi į priekinį automobilio stiklą. Matė, kad stiklas vairuotojo pusėje įskilo. Juto, kad tuo metu A. pradėjo stabdyti automobilį. Patikslina, kad A. stabdė automobilį, kai pėsčiasis buvo ant automobilio. Matė, kad tas žmogus nuo kapoto nukrito ant asfalto. Pėsčiasis vyras buvo gana stambus ir matė, kad po susidūrimo buvo sulenktas kapotas. Sustojus automobiliui A. buvo labai šokiruotas, tai matė iš jo veido išraiškos. Jai taip pat buvo šokas, buvo net kelias minutes automobilyje, sėdėjo tarsi sukaustyta. A. iš karto išlipo iš automobilio ir matė, kad skambina ir kviečia pagalbą. Matė, kad jis buvo priėjęs prie to gulinčio vyro, jį apžiūrėjo, jo nelietė. Ji pati po kiek laiko išlipo iš automobilio, tačiau prie gulinčio vyro nedrįso prieiti. Negali pasakyti, ar jis buvo gyvas, žino, kad buvo be sąmonės. Tai pasakė iš karto atbėgę pašaliniai žmonės. Po to įvykio prie jos priėjo močiutė, kuri sakė, kad jis pats kaltas, nes ėjo ne per perėją, sakė, kad matė tą vyrą, kaip jis ėjo. Ji pati, kai tik pamatė tą vyrą priešais jų automobilį, neatkreipė dėmesį, kur jis tiksliai buvo: ar jis ėjo per pėsčiųjų perėją, ar šalia jos. Todėl tikrai negali pasakyti, kur tiksliai tas vyras buvo, kai jį partrenkė A.. Dar nori pasakyti, kad to vyro nesimatė dėl jo tamsių rūbų, pastebėjo, kad jis neturėjo jokių atšvaitų, o kelias buvo neapšviestas. Mano, kad jei tas vyras būtų turėjęs kokį nors atšvaitą, tai tikrai jį būtų pamatę ankščiau. Bent jau ji taip mano. Po šio įvykio jai teko kalbėtis su A., jis vis dar yra šokiruotas, bet laikui einant šiek tiek yra apsiraminęs. Minėjo, kad labai nori atsiprašyti žuvusiojo artimųjų, tačiau, kiek žino, dar neturėjo kontaktų. Ji pati A. pažįsta ir gali pasakyti, kad jis yra labai draugiškas, geras ir rūpestingas, atsakingas, žalingų įpročių tikrai neturi, tarnauja kariuomenėje (1 t., b. l. 155–156).

Iš 2023 m. vasario 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti žuvusiojo K. A. rūbai. Atplėšiamas popierinis paketas, ant kurio yra užrašas „Nr. 1, IT Nr. (duomenys neskelbtini), tyrėjas T. M. (parašas)“, kuriame yra kojinės, viena pora, vilnonės, juodos spalvos, ant kojinių matosi purvo dėmės ir nusidėvėjimo žymės. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Kojinės nufotografuojamos ir supakuojamos į tą patį popierinį paketą. Pakete taip pat yra vyriškų batų pora. Kurie yra paaukštintu aulu, avalynės viršutinė dalis yra iš juodos spalvos odos, rišami raišteliais, kurie yra juodos spalvos. Batuose esančios raišteliams kilputės yra metalinės. Ant batų liežuvio viršutinėje išorinėje dalyje yra prisiūtinė gamyklinė emblema „everton“. Avalynės padas pagamintas iš tamsiai rudos ir juodos spalvų gumos su gamykliniais ornamentais. Ant bato pado centre yra gamyklinis ženklas iš geltonos spalvos gumos „vibram“. Avalynės vidinė pusė yra šiltinta juodos spalvos audiniu. Ant batų aulų viršutinėje dalyje yra audinio mechaniniai pažeidimai dėl susidėvėjimo. Ant avalynės matosi nusidėvėjimo žymės ir purvo dėmių. Apžiūros metu ant avalynės nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Avalynė nufotografuojama ir supakuojama į tą patį popierinį paketą. Atplėšiamas popierinis paketas, ant kurio yra užrašas „Nr. 2, IT Nr. (duomenys neskelbtini), tyrėjas T. M. (parašas)“, kuriame yra džinsinės kelnės, mėlynos spalvos, medžiaginės. Iš abiejų pusių, priekinėje ir užpakalinėje dalyse, ties šlaunų viršutinės dalies yra kišenės. Vidinėje kelnių dalyje, nugaroje, ant juosmens prisiūta gamyklinė emblema „BIGREY“. Kelnės per visą ilgį yra pažeistos mechaniškai, perkirptos. Ant kelnių matosi nusidėvėjimo žymės ir purvo dėmės. Apžiūros metu daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Džinsinės kelnės nufotografuojamos ir supakuojamos į popierinį paketą. Atplėšiamas popierinis paketas, ant kurio yra užrašas „Nr. 3, IT Nr. (duomenys neskelbtini), tyrėjas T. M. (parašas)“, kuriame yra vyriška pailginta striukė, juodos spalvos, medžiaginė, kuri per visą ilgį užtraukiama užtrauktuku ir turi per visą ilgį užsegimo juostelę (priekraštį), kuris užsegamos metalinėmis spaudėmis. Striukė su paaukštinta apykakle. Striukės priekyje iš abiejų šonų, ties krūtine ir ties klubais yra uždėtinės kišenės. Striukės rankovės su rankogaliais. Visa striukė yra mechaniškai pažeista – sukarpyta. Iš striukės vidinės dalies yra išsikišę/išlindę baltos spalvos pašiltinimai. Ant striukės matosi nusidėvėjimo žymės ir purvo dėmių. Apžiūros metu daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Striukė nufotografuojama ir supakuojama į popierinį paketą. Ant rūbų nėra šviesą atspindinčių elementų ar atšvaitų (2 t., b. l. 1–14).

Iš 2023 m. vasario 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrai buvo pateiktas vaizdo įrašas, gautas iš odontologijos klinikos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdo ekrane viršuje kairėje pusėje matome datos su laiku užrašą „01-25-2023 Wed 19:29:59“, kurio laikas kinta. Ekrano apačioje, dešinėje pusėje yra užrašas „Aikstele“. Vaizdo fiksavimo laiko pradžia – „19:29:59“. Vaizdo įrašo trukmė – 30 min. Vaizdo įrašas yra spalvoto vaizdo, užfiksuotas tamsiu paros metu, šviečiant gatvių apšvietimo šviestuvams. Vaizdo fiksavimo kamera įrengta ant (duomenys neskelbtini) pastato vakarinės sienos, kur įsikūrusi odontologijos klinika (duomenys neskelbtini). Vaizdo fiksavimo kamera filmuoja automobilių stovėjimo aikštelę ir šaligatvį prie (duomenys neskelbtini) pastato ir odontologijos klinikos. Ekrano kairėje matosi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pastato šiaurės vakarinis kampas, prie poliklinikos esančios automobilių stovėjimo aikštelės dalis. Ekrano viduryje viršutinėje dalyje matosi išvažiavimas iš poliklinikos automobilių stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) gatvė, nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pažymėta dviem kelio ženklais Nr. 533, Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėja yra apšviesta gatvės apšvietimo šviestuvais. Už pėsčiųjų perėjos matyti (duomenys neskelbtini) namo dalis, į dešinę pusę matyti (duomenys neskelbtini) namo galinė dalis, (duomenys neskelbtini) sankryža. Ekrano dešinėje matosi (duomenys neskelbtini) pastato pietrytinis kampas. Toliau aprašomas tik tas vaizdo įrašas nuo 19:36:59, kuris reikšmingas ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini). 19:36:59 iš šiaurės pusės į pietų pusę (vaizdo įraše iš dešinės pusės į kairę pusę) nuo (duomenys neskelbtini) namo link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos eina stambaus kūno sudėjimo vyras, apsirengęs tamsios spalvos striuke, dėvi tamsios spalvos kelnes, su tamsios spalvos kepure ant galvos. Jokių atšvaitų bei šviesą atspindinčių elementų, pritvirtintų prie vyro drabužių, vaizdo įraše nesimato (žr. apžiūros protokolo priede fotolentelėje pav. Nr. 1, Nr. 2). 19:37:27–19:37:37 minėtas vyras pereina išvažiavimą iš poliklinikos automobilių stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę. 19:37:52 minėtas vyras, priėjęs prie pėsčiųjų perėjos (duomenys neskelbtini) gatvėje iš rytinės pusės, pradeda eiti per pėsčiųjų perėją. Vyrui pradėjus eiti per pėsčiųjų perėją, vaizdo įraše gatvėje važiuojančių automobilių nesimato (žr. pav. Nr. 3). 19:37:55 iš šiaurės pusės į pietų pusę (vaizdo įraše iš dešinės pusės į kairę pusę) nuo (duomenys neskelbtini) namo link pėsčiųjų perėjos atvažiuoja tamsios spalvos automobilis su įjungtais priekiniais žibintais (žr. pav. Nr. 4). 19:37:57 minėtas tamsios spalvos automobilis, privažiavęs prie pėsčiųjų perėjos, priekine dalimi partrenkia per pėsčiųjų perėją einantį minėtą vyrą. Automobilio galiniai „Stop“ žibintai užsidega automobiliui priartėjus prie pat pėsčiųjų perėjos, prieš pat partrenkiant vyrą (toliau nuo pėsčiųjų perėjos „Stop“ žibintai nedega) (žr. pav. Nr. 5, Nr. 6). 19:37:59 automobiliui partrenkus vyrą, jis apsivertęs ore nukrenta ant gatvės priešais automobilį (žr. pav. Nr. 7). Minėtas tamsios spalvos automobilis, pravažiavęs pėsčiųjų perėją, sustoja ir įjungia avarinius žibintus. Tuo metu nuo poliklinikos pastato kampo link eismo įvykio vietos nubėga minėti keturi jaunuoliai, iš paskos dar du jaunuoliai bei iš įvairių pusių subėga kiti žmonės. 19:38:19 iš tamsios spalvos automobilio vairuotojo pusės išlipa vyras, atsistoja prie automobilio priekinės dalies ir tikėtina skambina mobilaus ryšio telefonu. 19:38:49 pro tarpą tarp (duomenys neskelbtini) pastato ir (duomenys neskelbtini) pastato priešais vaizdo fiksavimo kamerą iš šiaurinės pusės link eismo įvykio vietos nueina jaunuolis, apsirengęs tamsios spalvos striuke su baltos spalvos gobtuvu ant galvos, dėvi mėlynos spalvos kelnes, rankose nešasi kažkokius daiktus (mėlynos ir baltos spalvų maišelius) (žr. pav. Nr. 8). Jis pereina pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) gatvėje, apeina minėtą stovintį tamsios spalvos automobilį, ant šaligatvio padeda nešamus daiktus bei prieina ir pasilenkia prie gulinčio partrenkto vyro. Po to 19:40:08–19:40:15 minėtas jaunuolis, nuėjęs link pėsčiųjų perėjos, tris kartus pasilenkia (tikėtina renka kažkokius daiktus, gulinčius ant gatvės) (žr. pav. Nr. 9) ir nunešęs juos padeda prie gulinčio partrenkto vyro. 19:44:30 į eismo įvykio vietą atvažiuoja ir sustoja greitosios medicinos pagalbos automobilis. 19:51:08 išvažiuoja greitosios medicinos pagalbos automobilis. Likęs laikas neaprašomas, nes nėra reikšmingas ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini). 19:59:59 vaizdo įrašas baigiasi (1 t. b. l. 165–174).

Iš 2023 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra garso įrašai, kuriuos 2023 m. vasario 6 d. pateikė VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis. Garso įrašas Nr. 1 pavadinimu „2023_01_25_19-39-09_865827505“. Girdimas garso įrašas, kuriame yra pokalbis, kuris trunka 01 min. 23 sek. Girdisi telefono šaukiamas signalas. Operatorė: Greitoji pagalba. Vyras: reikia greitosios ir kuo skubiau. Operatorė: kur, adresą sakykit? Vyras: žmogus partrenktas, čia prie tos poliklinikos (duomenys neskelbtini). Operatorė: koks miestas? Vyras: (duomenys neskelbtini). Reikia policijos bled. Operatorė: tai reikia greitosios ar policijos, nes jeigu reikia dviejų... Vyras: reikia to ir to. Operatorė: tai reikia skambinti per vienas du. Dabar sakykit, koks tikslus adresas? (duomenys neskelbtini)? Vyras: taip, (duomenys neskelbtini), taip, (duomenys neskelbtini), taip. Operatorė: kokia gatvė? Vyras: čionais, bus kokia čia gatvė, čia prie Maximos, Rimi. Operatorė: tai kur jūs čia konkrečiai esat, ar prie poliklinikos, ar prie Maximos, ar prie Rimi? Vyras: prie (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos, (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos skaitosi, (duomenys neskelbtini) miesto. Operatorė: tai prie poliklinikos ar ne? Vyras: taip, taip, taip, kuo greičiau. Operatorė: ir jūs prie pačios poliklinikos būsit? Vyras: taip, taip, taip. Operatorė: ir kas atsitiko? Vyras: žmogus partrenktas perėjoje. Operatorė: partrenktas žmogus? Vyras: taip. Operatorė: jisai su sąmone dabar? Vyras: be sąmonės panašu, be sąmonės. Operatorė: be sąmonės, o tai kvėpuoja? ar kvėpuoja? alio... ar jūs girdit mane, partrenktas žmogus be sąmonės prie poliklinikos, koks adresas miesto poliklinikos. Garso įrašas baigiasi. Garso įrašas Nr. 2 pavadinimu „2023_01_25_19-40-55_865827505“. Girdimas garso įrašas, kuriame yra pokalbis, kuris trunka 01 min. 29 sek. Girdisi telefono šaukiamas signalas. Vyras: šviesas išjunkit, išjunkit. Operatorė: greitoji. Vyras: laukti greitosios čia prie (duomenys neskelbtini) miesto, miesto poliklinikos. Operatorė: kaip? Nieko nesupratau. Vyras: reikia greitosios, prie (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos, (duomenys neskelbtini). Galima skubiau, partrenktas žmogus. Operatorė: adresą sakykit. Vyras: čia adresas, koks čia adresas yra, prie Maximos, koks čia adresas gali būti, (duomenys neskelbtini) poliklinika, va taip, (duomenys neskelbtini) pol... čia iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, čia prieš įėjimą į polikliniką, galima kuo greičiau. Operatorė: palaukit, ieškau adreso. Vyras: gerai, greičiau, greičiau, greičiau, man dar reikės policijai paskambinti tada. Aš tada skambinu policijai. Operatorė: tai luktelkit, tai kas ten nutiko aš net nežinau. Vyras: čia žmogus buvo partrenktas mašinos. Operatorė: avarija ta prasme? Vyras: žmogus partrenktas. Operatorė: tai jūs skambinkite per vienas du, ten ir policiją jums iš karto iškvies (girdisi kažkokie žmonių balsai) girdit mane (girdisi kažkokie žmonių balsai – ar kvėpuoja) ar girdit... ar girdit mane (girdisi kažkokie žmonių balsai – nejudinkit dabar jo) Garso įrašas baigiasi. Garso įrašas Nr. 3 pavadinimu „2023_01_25_19-42-05_191“. Girdimas garso įrašas, kuriame yra pokalbis, kuris trunka 01 min. 32 sek. Girdisi telefono šaukiamas signalas. Vyras: klausau, klausau. Operatorė: sveiki, gal galit papasakot, kokia to būklė žmogaus? Vyras: prasta, prasta, žinokit be sąmonės panašu. Operatorė: be sąmonės, bet ar kvėpuoja? Ar kvėpuoja? Vyras: labai, labai silpnai žinokit. Operatorė: bet kvėpuoja taip? Vyras: labai silpnai. Operatorė: supratau, nejudinkit jo, nejudinkit jo, negalima judinti, greitoji išvykusi skubiai pas jus, pamojuokit jūs, kur jūs esat, gerai? Vyras: taip, taip, (duomenys neskelbtini) miesto poliklinika. Operatorė: taip, bet jisai kvėpuoja, taip? Vyras: kuo greičiau, kuo greičiau. Operatorė: greitoji jau išvykus pas jus skubiai. Jis kvėpuoja, tikrinkit, ar žmogus kvėpuoja, nes jeigu jis nustos kvėpuoti, reiki jį gaivinti... (girdisi kažkoks moters balsas – bet jis ne per perėją ėjo) Bet jis kvėpuoja, taip? Kalbėkit su manim prašau. Vyras: aš dabar žinokit, toks šokas. Operatorė: aš žinau, kad jums šokas, kalbėkit su manim todėl, įsitikinkit, kad jis kvėpuoja, kvėpuoja taip, juda krūtinė, kilnojasi? Vyras: kvėpuoja labai sunkiai, kvėpuoja labai sunkiai. Operatorė: supratau, greitoji jau išvykusi, jūs jo nelieskit, nejudinkit, ir pamojuokit, atkreipkit į save dėmesį, mes jau išvykę esam. Vyras: jis be sąmonės, jis be sąmonės, bet kvėpuoja... Operatorė: supratau, svarbu kad kvėpuoja, jeigu kvėpuoja, žmogaus nereikia gaivinti. Vyras: kuo greičiau, kuo greičiau, kuo greičiau... Operatorė: greitoji jau išvykusi skubiai pas jus kelyje vyksta. Vyras: gerai. Operatorė: jeigu žmogus nustotų kvėpuoti, pasiskambinkite vienas trys, ar supratot ko paprašiau? Alio... ar dar girdit ką sakau?... Garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 179–182).

Iš 2023 m. vasario 7 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad (duomenys neskelbtini) automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2023 m. sausio 25 d. nuo 19.00 val. iki 20.00 val. buvo užfiksuota rūkana, krituliai neužfiksuoti. Oro temperatūra buvo 0,80 laipsn., santykinė oro drėgmė nuo 97 iki 96 %, Vėjo kryptis – pietvakarių, vidutinis vėjo greitis nuo 4,0 iki 39 m/s, didžiausias vėjo greitis per 1 val. nuo 8,2 iki 8,5 m/s, meteorologinio matomumo nuotolis nuo 4 iki 1 km (2 t., b. l. 17–20).

Iš 2023 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus abonentinio numerio 865827505 išklotinės analizę nustatyta, jog nuo 2023 m. sausio 25 d. 19:03:36 iki 2023 m. sausio 25 d. 19:36:08 A. P. telefone buvo įjungi mobiliojo ryšio interneto duomenys. 2023 m. sausio 25 d. 19:39:10 A. P. paskambino į abonentinį telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso VšĮ „Pagalbos centras“ (duomenys neskelbtini) skyrius. Pokalbis truko 82 sekundes. Tuo metu jo mobiliojo ryšio telefono signalas jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), signalo kryptis pietvakarių, link eismo įvykio vietos. 2023 m. sausio 25 d. 19:40:53 A. P. telefone buvo įjungi mobiliojo ryšio interneto duomenys. 2023 m. sausio 25 d. 19:40:56 A. P. paskambino į VšĮ „Pagalbos centras“ (duomenys neskelbtini) skyrių. Pokalbis truko 88 sekundes. Bazinė stotis ir signalo kryptis nesikeičia. Kiti duomenys užfiksuoti A. P. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio išklotinėje ikiteisminiam tyrimui nereikšmingi (2 t., b. l. 40–42).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Paties kaltinamojo A. P. ir kartu su juo važiavusios keleivės liudytojos A. V. parodymai, taip pat kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialistų išvados, vaizdo įrašo ir garso įrašų apžiūrų protokolai ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai patvirtina, kad A. P. 2023 m. sausio 25 d. apie 19.37 val. važiavo automobiliu „BMW 330GT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve (nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) pusės), o pėsčiasis K. A. ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties (duomenys neskelbtini), kaltinamajam iš kairės pusės. Kaltinamojo ir kartu su juo važiavusios liudytojos parodymai patvirtina, kad pėsčiąjį jie pamatė tik prieš pat susidūrimą su juo. Iš jų parodymų, vaizdo įrašo apžiūros protokolo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų matyti, kad pėsčiasis buvo partrenktas A. P. vairuoto automobilio priekine dalimi, užvirto ant automobilio variklio dangčio, trenkėsi į priekinį stiklą ir nukrito priešais automobilį. Vaizdo įrašo apžiūros ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolai patvirtina, kad A. P. automobilį pradėjo stabdyti tik prieš pat partrenkdamas pėsčiąjį, nes automobilio galiniai „Stop“ žibintai užsidega automobiliui priartėjus prie pat pėsčiųjų perėjos, prieš pat partrenkiant vyrą, o po eismo įvykio nuo automobilio kairės pusės galinės ašies iki pėsčiųjų perėjos užfiksuotas 6,4 m atstumas.

Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas A. P. pagal KET 30 punktą privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi (kokia ir yra (duomenys neskelbtini)) – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Tame pačiame KET 30 punkte nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu (nagrinėjamu atveju ir buvo tamsus paros metas), esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Taigi A. P., kaip vairuotojas, privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, apsidairė, ar nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, tačiau pėsčiojo, kurį vėliau partrenkė jo vairuojamas automobilis, nematė ir jį pamatė tik prieš pat susidūrimą, kai jis jau įžengė į A. P. važiavimo krypties eismo juostą.

Nors iš tikrųjų K. A. įvykio metu dėvėjo tamsius drabužius ir ant jo rūbų nebuvo šviesą atspindinčių elementų ar atšvaitų, tačiau (duomenys neskelbtini) gatvė, kurioje ir įvykio eismo įvykis, eismo įvykio metu buvo apšviesta ir pagal KET 42 punktą ne privaloma, o tik rekomenduojama, kad tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui pėstieji, eidami (judėdami) į kitą važiuojamosios dalies pusę, neštųsi šviečiantį kitiems eismo dalyviams matomą žibintą arba vilkėtų ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, arba būtų prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Taigi pagal nustatytas aplinkybes kaltinamasis, jeigu jis būtų laiku pastebėjęs pėsčiąjį ir laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti K. A. partrenkimo. Eismo įvykio situacijoje A. P. veiksmai, t. y. kad jis pėsčiajam K. A. pėsčiųjų perėjoje įžengus į gatvės važiuojamąją dalį, laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, techniniu požiūriu lėmė šio eismo įvykio kilimą. Tokie A. P. veiksmai techniniu požiūriu neabejotinai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio, kurio metu kaltinamasis partrenkė per pėsčiųjų perėją judėjusį pėsčiąjį, kilimu. Taigi eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas ir po kelių dienų dėl patirtų sužalojimų ligoninėje mirė pėsčiasis K. A., įvyko dėl to, kad A. P. nesustojo ir nepraleido jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusio pėsčiojo K. A. bei jį partrenkė.

Nustatyti kaltinamojo atlikti veiksmai pagal atsiradusias pasekmes teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes atitinka joje numatytos nusikalstamos veikos (neatsargaus nusikaltimo) sudėtį. A. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog partrenkus žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje vairuotojo kaltės paprastai nepašalina teiginiai, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Nors (duomenys neskelbtini) automatinės meteorologijos stoties duomenimis 2023 m. sausio 25 d. nuo 19.00 val. iki 20.00 val. buvo užfiksuota rūkana, tačiau krituliai neužfiksuoti ir matomumo kaltinamajam niekas neužstojo, taigi jeigu susiklosčiusioje situacijoje A. P., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, būtų buvęs atidesnis, kaip to reikalauja KET, jis turėjo pastebėti apšviestame kelio ruože per pėsčiųjų perėją einantį pėsčiąjį, kuris iki susidūrimo spėjo pereiti visą priešpriešinio eismo juostą ir įžengė į eismo juostą, kuria važiavo kaltinamasis. Pagal vaizdo įraše užfiksuotą ir pagalbos kvietimo laikus tikslintinas kaltinime nurodytas eismo įvykio laikas, nes matyti, kad eismo įvykis įvyko apie 19.37 val., o ne apie 19.42 val., kaip nurodyta kaltinime, tačiau toks kelių minučių patikslinimas nekeičia situacijos vertinimo.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Tačiau nepaisant visų šių teigiamai kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių, byloje egzistuoja ir neigiamai A. P. charakterizuojantys duomenys, nes jis 2020–2022 metais net 6 baustas administracine tvarka ir visus kartus baustas už KET pažeidimus, o net 5 iš 6 nurodytų KET pažeidimų padaryti 2022 m. ir nusikaltimo padarymo metu A. P. turėjo net 5 galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, kuriuos padarė kaip vairuotojas, o jo padarytas nusikaltimas taip pat pasireiškė tuo, kad jis, kaip transporto priemonės vairuotojas, nesilaikė KET reikalavimų, ir savo veiksmais (neveikimu) sukėlė negrįžtamas pasekmes, nes dėl to žuvo žmogus (2 t., b. l. 51–55). A. P. praeityje administracine tvarka baustas dėl to, kad vairuodamas automobilį pažeidė KET ženklą Nr. 312 „nurodyto transporto eismas draudžiamas“ ir 5 kartus baustas dėl leistino greičio viršijo, kurį viršijo 11, 12 (du kartus), 24 ir 26 km/h. Šiuo atveju A. P., pagal KET 30 punktą privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiąjį, to nepadarė ir dėl jo padaryto šiurkštaus KET pažeidimo įvyko pėsčiojo mirtį nulėmęs eismo įvykis. Jau minėta, kad A. P. pradėjo stabdyti tik prieš pat jo vairuoto automobilio susidūrimą su pėsčiuoju. Taigi šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis ir iki eismo įvykio nebuvo pavyzdingas eismo dalyvis, nurodyti duomenys neabejotinai neleidžia jo apibūdinti kaip pareigingo vairuotojo, linkusio laikytis KET.

Dėl laiduotoju siekiančio tapti S. J. pažymėtina, kad, kaip nurodyta prašyme ir apklausiami teisme patvirtino tiek A. P., tiek ir S. J., jie susipažino 2015 m., kai kaltinamasis pradėjo tarnauti kariuomenėje, kurioje S. J. dirba nuo 2013 m. Nors prašyme nurodyta, kad jie yra draugai, tarp kurių yra 36 metų amžiaus skirtumas, tačiau iš S. J. ir A. P. paaiškinimų teisme galima suprasti, kad juos daugiausia sieja Lietuvos kariuomenė, kurioje A. P. tarnauja, o S. J. dirba, ir jie bendrauja susitikę būtent kariuomenės aplinkoje. Pats S. J. patvirtino, kad nežino, kiek dar dirbs Lietuvos kariuomenėje, nes jį bet kada gali atleisti iš darbo, nes jis jau yra pensininkas. Dėl galimos įtakos A. P. S. J. nurodė, kad ją darytų kasdien primindamas, jog reikia laikytis KET reikalavimų, neviršyti greičio, būti atidžiam vairuojant. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir A. P. pasirinktas asmuo S. J., kurį prašoma skirti jo laiduotoju, 2023 m. vasario 6 d., t. y. jau po A. P. sukelto eismo įvykio, yra baustas už tai, kad 25 km/h viršijo leistiną greitį (2 t., b. l. 184). Taigi įvertinęs S. J. ir A. P. ryšį, bendravimą, jų abiejų asmenybes, teismas abejoja S. J. realia galimybe daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jo elgesiui ateityje.

Dėl nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji nesutinka su tuo, jog draudimo bendrovė nesutiko atlyginti alkoholio išlaidų, patirtų gedulingų pietų ir mirusiojo pagerbimo praėjus 4 savaitėms po mirties metu, be to, nukentėjusiosios išlaidų vaistams ir maisto papildams, kuriuos ji vartojo po sutuoktinio mirties emocinei būsenai stabilizuoti ir dėl laidotuvių metu patirto peršalimo. Teismų praktikoje konstatuota, kad priteisiamos būtinos ir protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Tai, jog susiklosčiusios tokios tradicijos, kad šermenų ar gedulingų pietų metu yra saikingai vartojami alkoholiniai gėrimai, nepatvirtina draudimo bendrovės pareigos atlyginti patirtas tokias išlaidas. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis tokio pobūdžio bylose formuojama praktika, alkoholio įsigijimo išlaidų, patirtų gedulingų pietų ir vėlesnio mirusiojo pagerbimo metu, nepripažįsta būtinomis laidojimo išlaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-17-1076/2022, 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-50-616/2019; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-497/2022).