Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorei Irmai Zaikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovui V. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Pagėgių savivaldybės administracija, dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. G. 12 731,47 Eur nepagrįstai gautų lėšų Pagėgių savivaldybės administracijos naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad V. G. turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant Pagėgių savivaldybės tarybos nario funkcijas, tačiau realiai gavo kelis kartus daugiau, negu turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą, negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Teigė, kad atsakovas transporto priemonę naudojo ne tik tarybos nario veiklai, tačiau ir asmeninėms reikmėms, todėl yra pagrindo vertinti tik pusę sumos degalams, kaip išlaidas transportui, susijusias su tarybos nario funkcijų vykdymu. Nurodo, kad turi būti atimtos ir išlaidos karantino laikotarpiu. Tvirtina, kad pagrįsta atsakovo patirtų išlaidų suma už degalus yra 1691 Eur. Šią sumą atėmus iš jam už degalus išmokėtų 14 365,77 Eur, laikytina, kad atsakovas jam kompensavus už degalus nepagrįstai praturtėjo 12 674,77 Eur ir ši suma turi būti išieškota. Taip pat, ieškovė nurodė, kad atsakovas apmokėjimui pateikė UAB „T.“ čekius 22,70 Eur sumai ir 22,70 Eur sumai už automobilio techninę apžiūrą, taip pat VĮ „Regitra“ čekį 11,30 Eur sumai už vairuotojo pažymėjimą. Teigė, kad reglamentas nenumatė, jog tokio pobūdžio išlaidos gali būti prilyginamos kompensuotinoms išlaidoms, todėl 56,70 Eur suma laikytina nepagrįstai kompensuota ir turi būti grąžinta.

3. Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.

4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad per visą kadencijos laikotarpį jis teikė visus būtinus dokumentus, pagrindžiančius jo patirtus nuostolius. Reglamento 216 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už buhalterinės apskaitos vedimą ir savivaldybės kontrolierius turėjo galimybę informuoti atsakovą, kad jis savo išlaidas grindžia netinkamai, ir jei jų atsakovas būtų negrąžinęs, šios išmokos ne ginčo tvarka galėjo būti išskaičiuotos iš tarybos nariui mokėtinų artimiausio mėnesio išmokų. To nei vieną kartą nebuvo padaryta, nei karto atsakovas nebuvo perspėjamas, kad jis netinkamai pagrindžia savo išlaidas, todėl jis pagrįstai tikėjo, jog gaunamos išmokos grindžiamos tinkamai. Atsakovas neturėjo tikslo nepagrįstai praturtėti, jis šias išmokas gaudavo už realias išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo veikla taryboje.

6. Taip pat, atsakovas atsiliepime nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės teiginiais, kad karantino metu nebuvo galima vykdyti jokios veiklos. Priešingai, tuo metu tarybų nariai, nors ir per atstumą, laikydamiesi būtino atstumo, lauke, susitikinėdavo su rinkėjais, nes pastariesiems nuolat kildavo klausimų dėl karantino vykdymo. Be to, atsakovas nesutinka su ieškovės skaičiuojamomis automobilio kuro sąnaudomis. Teigė, kad automobilis nėra naujas, jo rida didelė, todėl lyginti kuro sąnaudas su naujo automobilio kuro sąnaudomis nėra objektyvu. Atsakovo nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo remtis ieškovės paskaičiavimais, nes jie remiasi tik ieškovės subjektyvia nuomone. Atsakovas teigia, kad jam nesuprantama, kodėl taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Atsakovo nuomone, ieškovės kreipimasis į teismą yra kreipimasis dėl žalos atlyginimo, todėl prašo taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senaties terminą.

7. Atsakovo atstovas teisme palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Pagėgių savivaldybės administracijos atstovė prašo ieškinį nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas V. G. buvo išrinktas VI šaukimo (2019-2023 metų kadencijos) Pagėgių savivaldybės tarybos nariu. Tarybos nario pareigas atsakovas ėjo nuo 2019 m. liepos 25 d. iki kadencijos pabaigos. V. G. Pagėgių savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas Pagėgių savivaldybės tarybos ekonomikos ir finansų komiteto nariu.

10. Nustatyta, kad 2019 metais vyko vienuolika Pagėgių savivaldybės tarybos (toliau – Tarybos) posėdžių (nuo 2019 m. liepos 25 d. – šeši) ir vienas Ekonomikos ir finansų komiteto posėdis (nuo 2019 m. rugsėjo 26 d.), visi jie vyko kontaktiniu būdu. 2020 metais vyko vienuolika Tarybos posėdžių (6 - kontaktiniu būdu, 5 - nuotoliniu būdu) ir aštuoni Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiai (4 kontaktiniu būdu, 4 nuotoliniu). 2021 metais vyko vienuolika Tarybos posėdžių, visi nuotoliniu būdu, taip pat dešimt Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžių, visi vyko nuotoliniu būdu. 2022 metais vyko devyniolika Tarybos posėdžių (3 nuotoliniu būdu, 16 kontaktiniu būdu) ir trylika Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžių (2 nuotoliniu, 11 kontaktiniu būdu). 2023 metais vyko du Tarybos posėdžiai ir du Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiai, visi vyko kontaktiniu būdu.

11. Iš Pagėgių savivaldybės administracijos pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovui per 2019-2023 metų kadencijos laikotarpį buvo kompensuota viso 15 542, 47 Eur transporto priemonės eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, kuro išlaidoms. 2019 metais už rugsėjo – gruodžio mėnesius kompensuota 1488,96 Eur, 2020 metais – 5305,01 Eur, 2021 metais – 5270,34 Eur, 2022 metais už sausio – liepos mėnesius – 3478,16 Eur. Iš V. G. pateiktų išmokų avanso apyskaitų nustatyta, kad atsakovas apmokėjimui už automobilio remonto darbus pateikė sąskaitų už 1120 Eur. Kitų išlaidų atlyginimui pateikė kvitų už 56,70 Eur (2020-11-13 VĮ „Regitra“ kvitas už vairuotojo pažymėjimą – 11,30 Eur, UAB „T“ 2021-08-14 kvitas 22,70 Eur sumai bei 2021-10-28 kvitas 22,70 Eur sumai už automobilio techninę apžiūrą). Likusi išmokėta suma – 14 365,77 Eur skirta kompensuoti atsakovo nurodytas kuro išlaidas.

12. Nustatyta, kad atsakovas dar iki ieškinio padavimo teismui, tai yra 2024 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai pateikė informaciją, kad Pagėgių savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti nuo 2019 m. balandžio mėnesio iki 2023 metų balandžio mėnesio naudojo automobilį Mersedes Benz (Daimler Chrysler) (D) E 270 CDI (toliau – ir Daimler Chrysler), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (pagal AB „Regitra“ duomenis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio degalų rūšis – dyzelinas.

13. Pagal UAB „T“ pateiktus duomenis dėl transporto priemonių ridų, užfiksuotų techninių apžiūrų metu, užfiksuotos tokios atsakovo naudoto automobilio Daimler Chrysler, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ridos: 2019 m. - 348 355 km, 2021 m. - 392 100 km, 2023 - 425 209 km.

14. Pagal autogidas.lt svetainėje skelbiamus duomenis, atsakovo nurodyto naudoto automobilio Daimler Chrysler E 270 (Mersedes Benz ) vidutinės kuro sąnaudos yra 6,5 1/100 km, degalų bako talpa - 65 litrai.

15. Iš Pagėgių savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. gegužės 8 d. audito ataskaitos (toliau – Audito ataskaita), nustatyta, kad buvo atliktas Pagėgių savivaldybės administracijoje mokėtų išmokų 2019-2023 metų kadencijos savivaldybės tarybos nariams su jų veikla susijusioms išlaidoms kompensuoti atitikties teisės aktų reikalavimams auditas. Audito ataskaitoje nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus negalėjo įsitikinti, ar išmokos, susijusios su savivaldybės tarybos nario veikla panaudotos pagal paskirtį.

16. Šioje byloje prokurorė, gindama viešąjį interesą, reiškia atsakovui reikalavimą dėl 12 731,47 Eur nepagrįstai gautų lėšų priteisimo. Ieškovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo Pagėgių savivaldybės administracijos sąskaita, nes už įsigytą kurą jam buvo kompensuota didesnė suma, nei jis faktiškai patyrė išlaidų vykdydamas Tarybos nario funkcijas. Taip pat, atsakovui nepagrįstai kompensuota 56,70 Eur suma už automobilio techninę apžiūrą, bei už vairuotojo pažymėjimą, nors Reglamentas nenumatė, jog tokio pobūdžio išlaidos gali būti prilyginamos kompensuotinoms išlaidoms. Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodydamas, kad visa suma, kurią Pagėgių savivaldybės administracija atsakovui skyrė kaip išmoką už transporto išlaidas, buvo panaudota atsakovo išlaidoms, patirtoms vykdant Tarybos nario funkcijas, kompensuoti.

Įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovaujasi, bei kiti teisiniai argumentai

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

23. Kasacinis teismas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo taip pat yra išaiškinęs, kad nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 41 p.).

24. Pagal formuojamą praktiką bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių, t. y. jei atsakovas mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui ir jis buvo tinkamai panaudotas, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą.

25. Atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, šioje byloje ieškovė turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog atsakovas praturtėjo trečiojo asmens Pagėgių savivaldybės administracijos sąskaita, o atsakovas įrodyti turto gavimo pagrindą, t. y. kad prašoma priteisti suma, kurią Pagėgių savivaldybės administracija atsakovui skyrė kaip išmoką už transporto išlaidas, buvo panaudota atsakovo išlaidoms, patirtoms tiesiogiai vykdant tarybos nario funkcijas, kompensuoti. Pažymėtina, kad tokios įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarkos yra laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje nagrinėjant analogiškus ginčus dėl savivaldybių tarybų narių nepagrįsto praturtėjimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-540-372/2024; Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-1042/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025).

26. Taip pat, teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas

27. Ieškovė ieškinyje pateikė savo skaičiavimus, kiek kuro išlaidų, turimais duomenimis, galėjo būti patirta atsakovui vykdant tarybos nario funkcijas. Nurodė, kad pagal apmokėjimui pateiktus kvitus, kuriuose matomas (įskaitomas) įsipiltų degalų kiekis ir kaina, V. G. aktualiu laikotarpiu pateikė apmokėjimui kvitus, pagal kuriuos įsigijo 6 842,61 1 degalų. Pagal šiuos duomenis, atsakovas už vieną litrą degalų vidutiniškai mokėjo 1,30 Eur. Už kompensuotą degalams sumą atsakovas galėjo įsigyti 11 050, 59 1 degalų (14 365, 77/1,30). Atsakovas per keturis metus automobiliu nuvažiavo 76 854 km, per metus vidutiniškai 19 213 km, per mėnesį - 1 601 km. Per vienus metus atsakovo nuvažiuotam 19 213 km realus sunaudotas degalų kiekis yra 1 248, 84 1 arba 104, 06 1 per mėnesį. Atsakovas per mėnesį degalams galėjo išleisti vidutiniškai 135, 28 Eur, atitinkamai per 34 mėnesius degalams galėjo išleisti 4 599,67 Eur (135,28 Eur x 34). Iš šios sumos atėmus išlaidas degalams 9 mėnesių laikotarpiui, kuomet Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, kurios sudaro 1 217, 52 Eur (135,28 Eur x 9), lieka 3382,15 Eur. Kadangi atsakovas automobilį naudojo ir kitoms reikmėms, galima vertinti tik pusę sumos degalams, kaip išlaidas transportui, susijusias su tarybos nario funkcijų vykdymu. Ieškovė teigė, kad pagrįsta V. G. patirtų išlaidų suma už degalus yra 1 691 Eur. Šią sumą atėmus iš jam už degalus išmokėtų 14 365, 77 Eur, teigė, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo 12 674, 77 Eur suma.

29. Atsakovas nesutiko su ieškovės skaičiavimuose nurodytomis automobilio kuro sąnaudomis, taip pat, kad buvo atimtos karantino metu patirtos išlaidos. Atsakovas bylą nagrinėjant teisme, laikėsi pozicijos, kad visa sumokėta išmoka degalams buvo skirta kompensuoti išlaidas, kurias jis patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą. Teigė, kad jis nesiekė praturtėti ir nepraturtėjo trečiojo asmens atžvilgiu, elgėsi sąžiningai. Tvirtino, kad jis pateikdavo Pagėgių savivaldybės administracijai išlaidas patvirtinančius finansinius dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, kaip numatė Reglamentas. Nurodė, kad analizuojamu laikotarpiu Pagėgių savivaldybės administracija nei karto nenustatė, kad pateiktos išlaidos būtų buvusios netinkamos, priešingai laikydavo, kad jos pagrįstos ir mokėdavo išmokas.

31. Teismas pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad savivaldybės administracija prieš išmokėdama išmokas pagal pačios savivaldybės tarybos nustatytą tvarką nereikalaudavo išsamesnio ir detalesnio atsakovo deklaruotų transporto išlaidų pagrindimo, visų pirma, nepaneigia bendrojo civilinės teisės principo, jog niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo, o taip pat neatleidžia atsakovo nuo įrodinėjimo pareigos, nes procesinę įrodinėjimo pareigą ir įrodymų pakankamumą apibrėžia ne vietos savivaldos institucijų teisės aktai, o civilinio proceso teisės normos.

32. Tai, kad atsakovas pateikė apskaitos dokumentus, dar nereiškia, kad galėjo būti kompensuotos visos išlaidos pagal pateiktus degalų įsigijimo kvitus, kadangi, kaip minėta, savivaldybės tarybos nariui priklausanti išmoka yra tikslinė. Aplinkybė, kad dėl teisinio reglamentavimo stokos atsakovo kadencijos metu pagal esamą teisinį reglamentavimą pakako pateikti tik kvitus už degalus, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad, kilus ginčui dėl nepagrįsto praturtėjimo, atsakovas yra atleistas nuo pareigos atitinkamais įrodymais pagrįsti, ar visos jo pateiktų kvitų pagrindu iš Pagėgių savivaldybės administracijos gautos lėšos buvo panaudotos tikslingai. Analogiškos teisės aiškinimo taisyklės yra pateiktos ir apygardos teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-813-863/2025 24 p.; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-426-730/2025 23 p.; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024 39 p., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-529-1042/2025 48 p.).

33. Aplinkybę, jog atsakovo pateikti kvitai neįrodo, kad visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent tarybos nario veiklai vykdyti patvirtina ir šios aplinkybės:

33.1. atsakovas atsiskaitymui už degalus panaudojo apie 20 skirtingų mokėjimo kortelių;

33.2. kuro įsigijimo pirktų degalų kiekis viršijo atsakovo automobilio bako talpą (65 1): 2021- 03-10 buvo pilta 109,46 1, 2021-06-07 – 74,21 l, 2021-07-27 – 73,65 l, 2022-01-29 - 100,44 1, 2022-03-09 – 135,89 1;

33.3. buvo teikiami kvitai kompensuoti ne tik už dyzeliną, bet ir už benziną bei dujas, pavyzdžiui, už benziną: 2020-04-26, 2020-04-30, 2020-08-16, 2020-10-27, 2020-11-01, 2021-01-17, 2021-02-10, 2021-02-11, 2021-03-24, 2021-03-14, 2021-04-14, 2021-04-16, 2021-04-19, 2021-05-06, 2021-05-09, 2021-05-01, 2021-05-25, 2021-06-16, 2021-06-21, 2021-07-05, 2021-07-12, 2021-08-02, 2021-08-05, 2021-08-19, 2021-09-13, 2021-09-19, 2021-09-28, 2021-10-07, 2021-10-16, 2021-10-26. 2021-10-27, 2021-10-30, 2021-12-04, 2021-12-21, 2022-01-14, 2022-01-31, 2022-02-06, 2022-03-22, 2022-03-18, 2021-12-22; už dujas: 2020-11-04, 2021-01-21, 2022-03-24;

33.4. degalai buvo perkami po du kartus per dieną, pavyzdžiui: 2020-06-05 (pagal 2020 m. birželio mėnesio išmokų avanso apyskaitą), 2020-07-30 (pagal 2020 m. liepos mėnesio išmokų avanso apyskaitą), 2020-09-11 (13.03 val. ir apie 18 val.), 2020-11-01 (14.34 val. ir 14.42 val.), 2020-12-14 (12.44 val. ir 15.57 val.), 2021-02-11 (16.42 val. ir 16.45 val.), 2021-03-24 (12.04 val. ir 13.44 val.), 2021-04-14 (14.37 val. ir 17.36 val.), 2021-04-18 (10.40 val. ir 20.56 val.), 2021-06-21 (pagal 2021 m. birželio mėnesio išmokų avanso apyskaitą), 2021-08-16 (15.47 val. ir 18.02 val.), 2022-03-25 (15.25 val. ir apie 16 val.), 2022-04-08 (13.27 val. ir 17.43 val.), 2022-07-29 (12.43 val. ir 19.46 val.);

33.5. degalai buvo pilti net tris kartus per dieną, pavyzdžiui: 2020-11-30, 2021-09-28;

33.6. apmokėjimui už degalus buvo pateikti IĮ „(duomenys neskelbtini)“ kvitai: 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesiai;

33.7. degalai dažnai buvo pilami už Pagėgių savivaldybės ribų nutolusiose degalinėse, pavyzdžiui: 2020-07-01, 2020-07-03, 2020-08-26, 2020-09-06, 2020-09-09, 2020-09-11, 2020-10-01, 2020-10- 02, 2020-11-30, 2020-12-14, 2021-03-06, 2021-03-14, 2021-03-27, 2021-04-07, 2021-04-18 (du kartus, 10.40 val. ir 20.56 val.), 2021-04-25, 2021-05-05, 2021-05-09, 2021-05-26, 2021-05-27, 2021-06-15, 2021-06-21, 2021-06-23, 2021-08-02, 2021-08-16, 2021-10-24, 2021-12-14, 2021-12-15, 2021-12-28, 2022-02-04, 2022-02-18, 2022-03-02, 2022-03-06, 2022-03-09, 2022-03-24 už degalus atsiskaityta Vilniuje; 2020-07-24, 2021-01-07, 2022-03-13 - Raseiniuose; 2020-08-11 - Prienuose, 2020-09-11, 2022-03-18 - Kaišiadoryse; 2021-06-28 - Kaune; 2021-06-24 - Panevėžyje; 2021-12-04 - Tauragėje.

34. Atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, kur, kada ir kokį atstumą vyko vykdyti tarybos nario funkcijas, kiek objektyviai galėjo šiuo tikslu nuvažiuoti, kokios buvo kuro sąnaudos. Atsakovas neįrodė, kad tarybos nario veiklai vykdyti buvo reikalingos kelionės į Vilnių, Kauną, Panevėžį ir kitus nurodytus miestus. Atsakovas nepagrindė nustatytų aplinkybių, kodėl atsiskaitymui už degalus panaudojo 20 skirtingų mokėjimo kortelių, kodėl degalai buvo pilami net du ir tris kartus per dieną, kodėl buvo prašoma kompensuoti už benziną ir dujas, nors jis tarybos nario veiklai vykdyti naudojo dyzelinį automobilį. Teismas turi pagrindą manyti, kad atsakovas savivaldybei pateikė dalį degalų pirkimo kvitų, kai kuras buvo pilamas į kitas transporto priemones, o ne į tarybos nario veiklai naudotą automobilį Daimler Chrysler (Mersedes Benz). Iš aptartų įrodymų yra pagrindas teigti, kad atsakovas išmokų avanso apyskaitose nurodydavo ir pridėdavo degalų įsigijimo kvitus, už kuriuos degalai buvo pirkti kitų nenustatytų asmenų ir jie nebuvo panaudoti atsakovo, kaip tarybos nario veiklai vykdyti.

35. Teismas vertindamas, ar visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent tarybos nario veiklai vykdyti, atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. buvo paskelbtas karantinas. Vadovaujantis 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Nors, priešingai nei nurodė ieškovė, teismas konstatuoja, kad tarybos nario funkcijoms vykdyti atsakovui galėjo būti reikalinga naudotis automobiliu ir karantino metu, tačiau pastebėtina, kad tuo metu savivaldybės veikla daugiausiai vyko nuotoliniu būdu ir buvo skatinama mažiau tiesiogiai bendrauti, judėti, vadinasi, poreikis naudoti automobilį tarybos nario reikmėms tuo metu turėjo būti ženkliai sumažėjęs. Teismas yra pagrįstai įsitikinęs, kad atsakovas automobilį naudojo ne vien tik tarybos nario funkcijoms vykdyti, bet ir savo asmeninėms reikmėms, taip pat ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklai.

36. Vis dėlto, teismas pažymi, kad šioje byloje iš esmės nėra ginčijamas atsakovo dalyvavimas savivaldybės tarybos veikloje, nes ieškiniu reikalaujama grąžinti ne visą atsakovui išmokėtą kompensacijos sumą transporto išlaidoms atlyginti, o jos dalį.

37. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta anksčiau, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuoja, jog tarybos nario funkcijoms vykdyti atsakovas galėjo panaudoti ne daugiau kaip 50 procentų automobiliu per analizuojamą kadencijos laikotarpį (34 mėnesius) nuvažiuoto atstumo.

38. Teismas, konstatuoja, kad atsakovui kaip Pagėgių savivaldybės VI šaukimo tarybos nariui, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (skaičiuojami 34 mėnesiai) iš viso buvo išmokėta 14 365, 77 Eur išmoka, kuri buvo skirta atlyginti transporto išlaidas, susijusias su degalų pirkimu. Kaip nurodyta sprendimo 12, 14 punktuose, atsakovas tarybos nario veiklai vykdyti naudojo automobilį Daimler Chrysler, kurio vidutinės dyzelinio kuro sąnaudos – 6,5 1/100 km.

39. Nors atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis vidutinėmis kuro sąnaudomis, tačiau kokios jos buvo, nenurodė. Teismas apskaičiuodamas vidutines kuro sąnaudas vadovaujasi ieškovės nurodytais autogidas.lt svetainėje skelbiamais duomenis apie automobilį Daimler Chrysler (Mersedes Benz) (D) E 270 CDI (2003 metų). Pagal šiuos duomenis automobilio vidutinės degalų sąnaudos yra 6,5 l/100 km (mieste – 9,1 l, užmiestyje – 5,1 l). Vis dėlto, teismas sutinka su atsakovu, kad vidutinės kuro sąnaudos įprastai yra mažesnės nei realios, turint omenyje, kad kuro sąnaudos priklauso nuo važiavimo režimo, stiliaus, vidutinio greičio, aplinkos ir eismo sąlygų, automobilio būklės, apkrovos ir naudojimo ypatumų, o vidutinės kuro sąnaudos nustatomos standartinėmis (idealiomis) sąlygomis. Todėl teismas apskaičiuodamas patirtas išlaidas atsižvelgia į tai, jog patirtos kuro sąnaudos, tikėtina, galėjo būti 10 procentų didesnės nei ieškovės nurodomos vidutinės kuro sąnaudos.

40. Pagal apmokėjimui pateiktus kvitus, kuriuose matomas (įskaitomas) įsipiltų degalų kiekis ir kaina, yra pagrindas teigti, kad vidutinė vieno litro degalų kaina buvo apie 1,30 Eur. Apskaičiuojant atsakovo kadencijos laikotarpiu automobiliu Daimler Chrysler nuvažiuotą atstumą, teismas atsižvelgia į šio sprendimo 13 punkte nurodytas automobilio techninių apžiūrų metu užfiksuotas automobilio ridas: 2019 m. - 348 355 km, 2021 m. - 392 100 km, 2023 - 425 209 km. Taigi, per keturis metus automobiliu viso nuvažiuota 76 854 km (425 209 km - 348 355 km), per metus – vidutiniškai 19 214 km (76 854 /5), o per mėnesį - 1601 km (19 214 /12). Atsakovui išmoka buvo mokama už 34 mėnesius, todėl automobiliu vidutiniškai buvo nuvažiuota 54 434 km (1601 x 34). Pažymėtina, kad šių aplinkybių atsakovas neginčijo.

41. Teismas konstatuoja, kad atsakovas išmokos mokėjimo laikotarpiu (34 mėnesius) automobiliu Daimler Chrysler (D) E 270 CDI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tikėtina, nuvažiavo apie 54 434 km atstumą, todėl pagrįstomis tarybos nario veiklai vykdyti šio automobilio kuro išlaidomis, laikytina 2529,82 Eur suma (54 434 km (visas šiuo automobiliu nuvažiuotas atstumas) x 0,065 l/km (vidutinės kuro sąnaudos 1 km) x 1,1 (10 proc. tikėtinos didesnės kuro sąnaudos nei vidutinės) x 1,30 Eur/l (vidutinė degalų kaina) x 0,50 (50 procentų – tikėtina tarybos nario funkcijoms vykdyti nuvažiuotas atstumas). Atsižvelgiant į tai, kad minėta proporcija (50 procentų, kuriuos atsakovas galėjo nuvažiuoti tarybos nario funkcijoms vykdyti) nustatyta atsižvelgiant ir į karantino laikotarpį, nėra pagrindo papildomai vertinti ir iš apskaičiuotos sumos atimti ieškovės nurodomas išlaidas degalams per karantiną, nes kaip teismas nurodė anksčiau tarybos nario funkcijoms vykdyti atsakovui galėjo būti reikalinga naudotis automobiliu ir karantino metu. Tokios praktikos laikosi ir apygardos teismai analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025). Aptarti įrodymai patvirtina, kad Pagėgių savivaldybės administracija atsakovui nepagrįstai išmokėjo 11 835,95 Eur (14 365, 77 Eur – 2529,82 Eur) išmoką kaip transporto priemonės kuro išlaidas.

42. Taip pat, teismas konstatuoja, kad Pagėgių savivaldybės administracija atsakovui nepagrįstai apmokėjo 56,70 Eur išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Nustatyta, kad atsakovas pateikdamas išmokų avanso apyskaitą už 2020 m. lapkričio mėnesį, kartu pateikė 2020-11-13 VĮ „Regitra“ 11,30 Eur kvitą už vairuotojo ID, be to, kartu su išmokų avanso apyskaitomis pateikė ir UAB „T“ 2021-08-14 kvitą 22,70 Eur sumai bei 2021-10-28 kvitą 22,70 Eur sumai už automobilio techninę apžiūrą. Teismas sutinka su ieškove, kad Reglamentas nenumatė, jog tokio pobūdžio išlaidos gali būti prilyginamos kompensuotinoms išlaidoms, todėl 56,70 Eur suma laikytina nepagrįstai kompensuota ir turi būti grąžinta.

43. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir šios kategorijos bylose formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinas sąlygas, t. y. atsakovo nepagrįstą praturtėjimą Pagėgių savivaldybės administracijos sąskaita, o atsakovas nepateikė pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kad visos gautos išmokos už degalus buvo panaudotos pagal tikslinę jų paskirtį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo trečiojo asmens Pagėgių savivaldybės administracijos naudai priteistina 11 892,65 Eur (11 835,95 Eur + 56,70 Eur) nepagrįstai gautų lėšų. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

44. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra dėl žalos atlyginimo ir turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas kaip numatyta CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Teismas nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu. Ieškovės reikalavimas yra dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, o šį institutą, kaip nurodyta sprendimo 23 punkte, reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. CK šeštojoje knygoje III dalyje numatyta, kad nepagrįstas praturtėjimas priskiriamas prie kitais pagrindais atsirandančių prievolių, todėl šiems reikalavimams taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė pateikdama ieškinį nėra praleidusi.

Dėl palūkanų priteisimo

45. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šioms aplinkybėms, Pagėgių savivaldybės administracijos naudai iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2025 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taikant CPK 96¹ straipsnio 1 dalį, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir atlyginamos iš Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-403/2023). Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

48. Nustatyta, kad šį civilinį procesą ir bylinėjimosi išlaidas iš esmės lėmė atsakovo veiksmai, nes jis savivaldybei pateikė gautas išmokas negalinčius pagrįsti dokumentus, atsakovas ir teisme nepagrindė didžiosios dalies jam išmokėtų išmokų. Teismas atsižvelgia, kad ieškovės ieškinys patenkintas 93,41 procentų (ieškinio suma buvo nustatyta tais duomenimis, kuriuos prokurorė gavo ir objektyviai galėjo gauti patikrinimo metu), ieškovė ieškinį pareiškė gindama viešąjį interesą, kad teismo priteista suma apskaičiuota, be kita ko, remiantis ir bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Todėl teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir atsakovui nepriteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Toks teismo sprendimas, be kita ko, atitinka ir formuojamą apygardų teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2301-603/2024 48 p., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-529-1042/2025 54 p., Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025 34 p.)

49. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 267 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (11 892,65 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybės administracijos, kodas 188746659 naudai, 11 892,65 Eur nepagrįstai gautas lėšas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2025 m vasario 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. G. valstybei 267,00 Eur žyminio mokesčio.

Išaiškinti V. G., kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.