- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-05
- Bylos Nr.
- 2YT-9641-985/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04261-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. A., I. D. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi su skundu dėl antstolio A. A. priimto patvarkymo vykdyti išieškojimą iš trečiųjų asmenų jam siunčiamų lėšų į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos sąskaitą. Nurodo, jog antstolis prasilenkia su įstatymais, nes siunčiamos trečiųjų asmenų lėšos yra „auka“, parama, jam įsigyti reikalingiausioms bei būtiniausioms higienos prekėms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnis aiškiai pasako, kad lėšos negali būti išieškomos iš buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenims skirtų lėšų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis A. A. patvarkyme Nr. S-18012814 nurodo, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje Nr. 3K-7-315-421/2017 konstatavo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytas apribojimas yra vienkartinis, t. y. taikytinas pradėjus išieškojimą ir skolininko jau turimam turtui. Nurodo, jog minėta nutartimi suformavo praktiką, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. Antstolis nurodo, jog priimdamas skundžiamą patvarkymą, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Suinteresuoti asmenys A. A. bei I. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Iš nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2YT-9641-985/2018 nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0023/11/01535, kuri užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį raštą) Nr. E2-2742-570 dėl išlaikymo išieškojimo išieškotojai I. D.. Skolininkui per nustatytą terminą skolų geranoriškai nesumokėjus, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Vykdomojoje byloje Nr. 0023/11/01535 2018 m. spalio 18 d. surašytas patvarkymas Nr. S-18012250 dėl išlaikymo išieškojimo. Patvarkymu reikalaujama išskaičiuoti 50 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 57,92 Eur kiekvieną mėnesį. Patvarkymo nuorašas išsiųstas skolininkui.
Antstolio kontoroje 2018 m. lapkričio 2 d. buvo gautas A. J. 2018 m. spalio 29 d. skundas, kuriame nurodė, antstolis prasilenkia su įstatymais, nes siunčiamos trečiųjų asmenų lėšos yra „auka“, parama, jam įsigyti reikalingiausioms bei būtiniausioms higienos prekėms. CPK 668 straipsnis aiškiai pasako, kad lėšos negali būti išieškomos iš buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenims skirtų lėšų.
Antstolis A. A. priėmė patvarkymą Nr. S-18012814, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir su vykdomąja byla Nr. 0023/11/01535 perdavė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Patvarkyme nurodė, jog, priimdamas skundžiamą patvarkymą, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
Taigi, sprendžiant pareiškėjo A. J. 2018 m. spalio 29 d. skundą, būtina nustatyti, ar pagrįstai antstolė nenustatė pinigų sumos, kuria pareiškėjas galėtų disponuoti ir naudotis Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, t. y. į kurią nebūtų nukreiptas išieškojimas.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.81, 4 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, uždraudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį. Taip pat, nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms, vadinasi tai lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė arba pervestos trečiųjų asmenų piniginės lėšos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.
Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Darytina išvada, jog antstolio priimtas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti ir atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Teismas negali sutikti su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog antstolė negali išieškoti iš buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenims skirtų lėšų, kurias siunčia tretieji asmenys, nes tai yra auka ir parama jam reikalingiausioms bei būtiniausioms higienos prekėms, kadangi antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų, iš pareiškėjo neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Pažymėtina tai, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).
Teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA nepatenka į CPK 739 straipsnio ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl pareiškėjo skundas yra nepragrįstas ir netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Įsiteisėjus nutarčiai vykdomąsias bylas Nr. 0023/11/01535 grąžinti antstoliui A. A..
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.