Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2024-06-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-870/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-11-17Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-06-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-12
Bylos Nr.
1A-182-870/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01419-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Virginija Liudvinavičienė, Linas Šiukšta
Nuteistasis
T. L.
Advokatai
Linas Žalnieriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-870/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01419-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; 1.1.8.1.2; 1.2.17.1.3; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.4.2 (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui,nuteistajam T. L. ir jo gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Sabaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (dėl amfetamino gabenimo kontrabandos būdu), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val.; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; uždraudžianti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo amfetaminu), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val.; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; uždraudžianti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (dėl MDMA gabenimo kontrabandos būdu), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis 1 (vieneriems) metams; įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val.; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; uždraudžianti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo MDMA), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val.; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir T. L. paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val.; dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; uždraudžianti visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. sausio 14 d.

T. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. L. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 8 d. naudodamasis savo kompiuteriu „tamsiajame internete“ („darknet“) per specialiąją naršyklę „Tor“ („The Onion Router“) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu susitarė dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų – amfetamino įgijimo.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo už psichotropines medžiagas ir taip įgijo 607,68 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 58,5962 g, psichotropinės medžiagos – amfetamino. Toliau, turėdamas tikslą platinti, bei tęsdamas tolesnį nusikalstamą sumanymą, nukreiptą į psichotropinių medžiagų gabenimą kontrabandos būdu, naudojant siuntų paslaugas teikiančią įmonę ir taip jų nepateikiant muitinės kontrolei, nurodė pardavėjui įgytas psichotropines medžiagas siųsti į Lietuvos Respubliką, jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir siekdamas neatskleisti savo tapatybės, kaip kontaktinį asmenį nurodė savo naudojamą pseudonimą „T. L.“ bei kontaktinį savo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ne vėliau, kaip 2022 m. sausio 8 d. įvykdė savo sandorio dalį ir sutartą didelį kiekį psichotropinių medžiagų, supakuotą į du hermetiškus paketus, Nyderlandų Karalystėje supakavo į siuntos kartotinę dėžę, siuntos gavėju įvardindamas T. L. nurodytą asmenį „T. L.“ bei adresą (duomenys neskelbtini), siuntą registravo siuntų pristatymo paslaugas teikiančioje įmonėje „PostNL“, sukuriant individualų siuntos Nr. CA 026848655NL, bei nenustatytomis aplinkybėmis perdavė siuntą įmonės „PostNL“ darbuotojams, kurie, nežinodami apie vykdomą nusikalstamą veiką, oro paštu siuntą išsiuntė į Lietuvos Respubliką.

Tokiu būdu T. L., neturėdamas leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602)“ 8-1 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama“, iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką oro paštu 2022 m. sausio 20 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto postą ir AB „Lietuvos paštas“ Vilniaus pašto skirstymo departamentą, esančius Vilniaus m., Rodūnios kelias g. 2, gabeno siuntoje paslėptas psichotropines medžiagas ir taip nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas neteisėtai atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją didelį kiekį psichotropinių medžiagų, iš kur siunta 2022 m. sausio 20 d. buvo atgabenta į Vilniaus pašto logistikos centrą, Metalo g. 5, Vilnius, kur Vilniaus teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto pareigūnai siuntoje paslėptą psichotropinę medžiagą surado ir paėmė.

2. Taip pat T. L. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 6 d. naudodamasis savo kompiuteriu „tamsiajame internete“ („darknet“) per specialiąją naršyklę „Tor“ („The Onion Router“) su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu susitarė dėl psichotropinių medžiagų – 510 vnt. tablečių „ecstasy“, turinčių savo sudėtyje didelį kiekį – 68,825 g psichotropinių medžiagų MDMA, įgijimo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis sumokėjo už psichotropines medžiagas ir taip jas įgijo, toliau, turėdamas tikslą jas platinti, bei tęsdamas tolesnį nusikalstamą sumanymą, nukreiptą į psichotropinių medžiagų gabenimą kontrabandos būdu, naudojant siuntų paslaugas teikiančią įmonę ir taip jų nepateikiant muitinės kontrolei, nurodė pardavėjui įgytas psichotropines medžiagas siųsti į Lietuvos Respubliką, jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ir, siekdamas neatskleisti savo tapatybės, kaip kontaktinį asmenį nurodė savo naudojamą pseudonimą „T. L.“ bei kontaktinį savo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ne vėliau, kaip 2022 m. sausio 6 d. įvykdė savo sandorio dalį ir sutartą didelį kiekį psichotropinių medžiagų Nyderlandų Karalystėje supakavo į siuntos kartotinę dėžę, siuntos gavėju įvardindamas T. L. nurodytą asmenį „T. L.“, siuntą registravo siuntų pristatymo paslaugas teikiančioje įmonėje „DPD“, sukuriant individualų siuntos Nr. 0522 2965 9970 09, ir Etten-Leur mieste perdavė siuntų surinkimo paštomatui, esančiam Easy hair, Markt 35 4875 CB.

Siuntų pristatymo įmonės „DPD“ darbuotojai, nežinantys apie vykdomą nusikalstamą veiką, 2022 m. sausio 7 d. iš siuntų surinkimo paštomato šią siuntą paėmė, perdavė siuntų pristatymą vykdantiems įmonės darbuotojams, kurie įmonės transportu šią siuntą iš Nyderlandų Karalystės per įvairias Europos Sąjungos valstybes gabeno į Lietuvos Respubliką ir ne vėliau, kaip 2022 m. sausio 11 d. gabeno per Lenkijos–Lietuvos valstybinę sieną, ir toliau šią siuntą atgabeno iki „DPD“ terminalo, esančio Kauno r., Biruliškės, Terminalo g. 7. Tokiu būdu T. L., neturėdamas leidimo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602)“ 8-1 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama“, iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką 2022 m. sausio 11 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir jos teritorijoje gabeno siuntoje paslėptas psichotropines medžiagas ir taip nepateikdamas muitinės kontrolei ir jos išvengdamas neteisėtai atgabeno į Lietuvos Respublikos teritoriją didelį kiekį psichotropinių medžiagų.

Tęsdamas savo veiksmus, nukreiptus į tolesnį psichotropinių medžiagų gabenimą, 2022 m. sausio 12 d. apie 16.28 val. atvykęs prie „DPD“ paštomato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), suvesdamas individualų kodą, gautą į jo naudojamą mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), pasiėmė siuntą ir ją nunešęs į savo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėsinosi toliau gabenti, tačiau tolesnio gabenimo neatliko, nes siuntoje buvusios psichotropinės medžiagos policijos pareigūnų jau anksčiau buvo surastos ir paimtos, o jis pats buvo sulaikytas 2022 m. sausio 12 d. apie 16.29 val. iš karto, kai įsėdo į automobilį.

3. Taip pat T. L. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo platinti, ne vėliau kaip 2022 m. sausio 12 d. į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno ir kambario spintelės stalčiuje neteisėtai laikė: dėžutę su 3,783 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio yra 5,3 %, indelį su 5,302 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio yra 14,9%, bei dėžutėje – smulkintuve 0,485 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio yra 25,0%, iki 2022 m. sausio 12 d., kai 17.07 val. – 18.00 val. atliktos kratos metu narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendį pakeisti ir: 1) T. L. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje (dėl disponavimo amfetaminu), padarymą skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams; 2) T. L. už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje (dėl amfetamino gabenimo kontrabandos būdu), padarymą skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams; 3) T. L. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje (dėl disponavimo MDMA), padarymą skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 4) T. L. už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje (dėl MDMA gabenimo kontrabandos būdu), padarymą skirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams; 5) T. L. už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; 6) vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti T. L. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) metų; 7) likusią Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaip tam tikrą išimtinę, netgi išskirtinę aplinkybę, o toks netinkamas šios aplinkybės suabsoliutinimas lėmė teismo sprendimą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas mažesnį nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą grindė tuo, kad T. L. nė viena iš jo užsakytų siuntų realiai neturėjo galimybės disponuoti – viena buvo sulaikyta pašte, su kita siunta T. L. sulaikytas vos tik ją paėmęs, dėl ko, teismo nuomone, įstatymo saugomoms vertybėms – žmonių sveikatai ir saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, nepadaryta arba buvo padaryta labai nežymi žala, nes psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, ir nebuvo išplatintos ar suvartotos. Prokuroras pažymi, kad šioje byloje neigiamų pasekmių išvengta psichotropines medžiagas suradus ir išėmus pareigūnams, o ne dėl nuteistojo laisvos valios pasireiškimo. Viso ikiteisminio tyrimo metu T. L. neigė padaręs šias nusikalstamas veikas nurodydamas, kad siuntą iš Olandijos prašė paimti jo draugas A. M., ir tik baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, T. L. pripažino faktą, kad jis įgijo psichotropines medžiagas – vienu atveju amfetaminą (virš 58 g), kitu atveju 510 vnt. tablečių „ecstasy“, kuriose yra psichotropinė medžiaga MDMA.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo padarytomis nusikalstamomis veikomis yra keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės psichotropinėmis medžiagomis formavimasis, neteisėta psichotropinių medžiagų apyvarta. T. L. padaryti nusikaltimai yra vertintini kaip pavojingi, darantys realią žalą įstatymo saugomiems gėriams. Nagrinėjamu atveju švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nesulaikytų nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo.

Žemesnės instancijos teismas

4.3. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, įvertino, kaip išskirtines, lemiančias švelnesnės bausmės skyrimą. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas ir vertindamas nuteistojo asmenybę, nurodė, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, praeityje neteistas, dirbantis, ketinantis sukurti šeimą, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, nepriklauso psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms, taigi, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo konstatuoti jo paties priklausomybę, o bylos duomenimis nenustatyta, jog jis būtų platinęs psichotropines medžiagas ir tai būtų buvęs jo pragyvenimo šaltinis, priešingai, teismo teigimu nenustatytas nė vienas atvejis, jog T. L. būtų pelnęsis iš psichotropinių medžiagų pardavimo (jo namuose nerasta nei reikšmingų pinigų sumų, nei priemonių, skirtų psichotropinių medžiagų platinimui). Kauno apygardos teismas laikė nustatyta tik tai, jog už tariamai nedidelę kainą įgijęs didelius kiekius psichotropinių medžiagų, jomis ketino dalintis su savo draugais bei galimai mainais gauti kanapių savo vartojimui. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra duomenų apie tai, jog iš tiesų T. L. siekė įgyti konkretų byloje nustatytą kiekį psichotropinių medžiagų. Tokią išvadą teismas padarė aptardamas neįvardintą teismų praktiką, kuri, teismo teigimu, patvirtina, jog įgyjant narkotines ar psichotropines medžiagas „darknet“ svetainėse, pasitaiko atvejų, kai atsiunčiamos ne tokios rūšies medžiagos arba ne toks jų kiekis.

4.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas T. L. tikslus (dėl tolesnio disponavimo įgytomis psichotropinėmis medžiagomis), nebuvo nuoseklus. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad nenustatytas nė vienas atvejis, jog T. L. būtų pelnęsis iš psichotropinių medžiagų pardavimo, nes namuose nerasta ženklių pinigų sumų, priemonių, naudojamų platinant psichotropines medžiagas. Prokuroras iš dalies su šia teismo išvada sutinka. Baudžiamojoje byloje nėra nustatytas neginčijamas psichotropinių medžiagų išplatinimo atvejis. Tačiau byloje esantys duomenys, gauti atlikus T. L. telefone esančių susirašinėjimų apžiūrą, rodo, kad T. L., susirašinėdamas su kitais asmenimis, bendrauja apie narkotines, psichotropines medžiagas, žada „jų užsakyti“, o esantį susirašinėjimą su asmeniu, pasivadinusiu „P. M.“, pats teismas įvertino kaip pokalbį apie psichotropinių medžiagų platinimą. Taigi akivaizdu, kad vertinant šią duomenų rūšį visumoje darytina vienintelė išvada, kad T. L. jau iš anksčiau (t. y. prieš užsakant psichotropines medžiagas) kitiems asmenims buvo žinomas, kaip psichotropinių medžiagų platintojas, nes priešingu atveju šie asmenys į jį nebūtų kreipęsi ir tokio susirašinėjimų turinio nebūtų.

4.5. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad T. L., už nedidelę kainą įgijęs didelius kiekius jam inkriminuotų medžiagų, ketino šiomis medžiagomis dalintis su savo draugais bei galimai mainais gauti kanapių savo vartojimui, tokiu būdu sumenkina T. L. atliktų veiksmų pavojingumą ir iš esmės platinimą susieja tik su psichotropinių medžiagų pardavimu, o ne kitokiu platinimu. Prokuroro teigimu, būtina įvertinti ir tai, kad nuosprendyje teismas nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis padarė išvadą apie nedideles sumokėtas sumas už psichotropinių medžiagų įgijimą. Nuosprendyje tik minimi T. L. parodymai, duoti teisme, kuriuose jis teigia už vieną psichotropinių medžiagų partiją sumokėjęs 50 dolerių, už antrą – 70 dolerių. Nuteistojo parodymai byloje nėra nuoseklūs: pradžioje neigęs kaltę ir kaltinęs kitus asmenis, teisme pakeitė parodymus. Nuteistasis patvirtino objektyviai nustatytas aplinkybes apie psichotropinių medžiagų įgijimą, gabenimą, tačiau neigė turėjęs tikslą jas platinti. Teismas tokį tikslą nustatė. Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad T. L. parodymai nėra nei nuoseklūs, nei išsamūs, nei patikimi. Nuosprendyje teismas mini ir T. L. prijungtą išrašą, kuris tariamai patvirtina atliktus mokėjimus. Nors kiekvienu atveju teismas sprendžia, kokius duomenis pripažinti įrodymais, tačiau pateikto išrašo tikrumo ir patikimumo negalima patikrinti. Nuteistojo pateiktas išrašas savyje netalpina jokios informacijos, kuri leistų jame nurodytus mokėjimus susieti su pačiu T. L. ar byloje tiriamais psichotropinių medžiagų įgijimo atvejais. Šio duomens patikimumo nėra galimybės įvertinti, atliekant kitus procesinius veiksmus, jo gavimo aplinkybės nėra aiškios (žinoma tik tai, kad T. L. išrašą atnešė į teismo posėdį). Net ir pats T. L. pripažįsta, kad išraše nėra jokios informacijos, kuri leistų susieti jį su išraše atvaizduota finansine operacija. Tokiu būdu įvertinus aplinkybes, susijusias su T. L. duotų parodymų patikimumu, pateikto išrašo neatitikimu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimams, pagrįstai konstatuotina, kad teismo išvada apie tariamai nežymias sumas, sumokėtas už psichotropines medžiagas, yra visiškai nepagrįsta jokiais duomenimis ir padaryta remiantis tik paties nuteistojo teiginiais, kurių patikimumas abejotinas. Pats T. L. pripažino žinantis, kad, pavyzdžiui, tabletė su psichotropine medžiaga Olandijoje kainuoja 4– 5 Eur, o kainos Lietuvoje nežino. Taigi vien įgijimas turėjo kainuoti virš 2 000 Eur (510 vnt. x 4 Eur), kai tuo tarpu T. L. bandė įtikinti teismą, kad sumokėjo tik 50 dolerių, tačiau, dėl nežinomų priežasčių, psichotropinių medžiagų pardavėjas atsiuntė ne 10 ar 12 vnt. tablečių, o 510 vnt. Prokuroras iš dalies sutinka su teismo išvada, jog įgyjant narkotines ar psichotropines medžiagas „darknet“ svetainėse, pasitaiko atvejų, kai atsiunčiamos ne tokios rūšies medžiagos arba ne toks jų kiekis, tačiau dar nebuvo girdėtas atvejis, kad būtų atsiųsta 10 kartų daugiau psichotropinių medžiagų, negu jų buvo užsakyta.

4.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismui teisingai konstatavus T. L. veiksmuose tikslą platinti, šių aplinkybių plačiau analizuoti neturi tikslo, tačiau, vertinant pirmosios instancijos teismo išsakytus motyvus bei konstatuotą siekį keistis, mainytis narkotinėmis medžiagomis, atkreipiamas dėmesys, jog specialisto išvada patvirtina, kad psichotropinės medžiagos – amfetamino miltelių buvo užsakyta virš 600 g ir juose buvo virš 58 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Šiuo atveju akivaizdu, kad daugiau nei pusė kilogramo kiekio užsakymas byloja, jog toks kiekis nėra skirtas asmeniniam vartojimui, nes vienkartinė psichotropinių medžiagų miltelių pavidalu vartojama dozė paprastai būna ketvirtis gramo. Šiuo atveju surinkti baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad buvo užsakyti pakankamai reikšmingi kiekiai, kurių nuteistasis jokiais būdais negalėtų suvartoti pats. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima teigti, jog tai yra tik T. L. pasirinkta gynybinė pozicija, kad jis nežinojo, koks yra užsakomų psichotropinių medžiagų kiekis. Antruoju atveju buvo užsakytas pakankamai reikšmingas psichotropinių medžiagų kiekis, o būtent, 510 vnt. tablečių „ecstasy“, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos MDMA, ir būtent pats vienetų skaičius (daugiau nei pusė tūkstančio tablečių) nėra įveikiamas vienam asmeniui asmeninio vartojimo tikslais ir akivaizdu, kad įgytas kiekis byloja apie tai, jog šis kiekis buvo įgytas turint tikslą jį platinti.

4.7. Skunde teigiama, kad faktą, jog T. L. turėjo tikslą platinti šias psichotropines medžiagas, patvirtina kratos metu paimto nuteistojo telefono atlikta apžiūra, kuriame buvo įdiegtos „Messenger“, „Wickr Me“, „Telegram“, „Whatsapp“ programėlės, kurių specifika leidžia asmenims bendrauti pakankamai konfidencialiai, naudojant tam tikrą konspiraciją. Apžiūrėjus T. L. mobilaus ryšio telefoną, buvo rasti susirašinėjimai „Messenger“ programoje, iš kurių darytina išvada, kad susirašinėjimai yra susiję su psichotropinių medžiagų platinimu, kadangi yra kalbama apie tai, ar asmeniui reikia „žalio“. Šnekamojoje kalboje tai suprantama kaip narkotinės medžiagos – kanapės. T. L. teisiamojo posėdžio metu tai aiškino kaip tam tikrą siekį parduoti dyzeliną, skirtą ūkininkams, tačiau šiuos pokalbius vertinant kitų pokalbių kontekste, kuriuose yra teiraujamasi apie „apvalių“, apie poreikį, ar kitam asmeniui reikia įgyti „apvalių“, o šnekamojoje kalboje yra žinoma, kad „apvaliomis“ yra vadinamos įvairios psichotropinių medžiagų tabletės, taip pat yra ir kitų pokalbių, kuriuose yra fiksuojama, kaip T. L. bendrauja su kitais asmenimis, teiraujasi jų, ar yra reikalinga, yra poreikis kažką įgyti, informuoja apie tai, kad grįžus reikės užsakyti, nes kažkas baigėsi. Baudžiamojoje byloje atlikus surinktų duomenų analizę laiko atžvilgiu, yra matoma, kad T. L., grįžęs iš savo kelionės su sužadėtine iš Olandijos, užsako psichotropines medžiagas, o jo veiksmai atitinka susirašinėjimuose fiksuotas aplinkybes ir tai, jog tiems asmenims teiraujantis, ar yra kažkokių galimybių kažko įgyti, T. L. sako, kad jam reikia užsakyti, ką, remiantis surinktais baudžiamosios bylos duomenimis, jis ir padaro, t. y. užsako minėtas psichotropines medžiagas. Šių duomenų visetas, jo analizė visumoje sudaro logišką ir pagrįstą išvadą, kad T. L. vykdė prekybą psichotropinėmis medžiagomis ir, pasibaigus jo žinioje esančioms psichotropinėms medžiagomis, užsakė iš Olandijos tam tikras psichotropines medžiagas - amfetamino miltelius bei MDMA tablečių pavidalu, bei šias medžiagas įgijo kontrabandos būdu, turėdamas tikslą jas platinti, nes paties T. L. veiksmai, t. y. užsakytų psichotropinių medžiagų kiekis, vertinant visumoje su duomenimis, jo bendravimu su kitais asmenimis, leidžia daryti išvadą, kad tikslas disponuoti šiomis psichotropinėmis medžiagomis buvo su tikslu jas platinti, o būtent, realizuojant jas kitiems asmenims.

4.8. Prokuroro teigimu, baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia neginčijamai konstatuoti, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos, o tame tarpe ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta veika, įvykdytos tiesiogine tyčia. Šios aplinkybės reikšmė teismo nuosprendžiu nėra atskleista ir yra paminėta tik tuo aspektu, kad, teismo nuomone, tyčiniai T. L. veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo, nes siuntos su psichotropine medžiaga buvo sulaikytos. Su tokiu vertinimu negalima sutikti. Visų pirma, teismas nuosprendžiu pripažino, kad T. L. įvykdė psichotropinių medžiagų įgijimą, jų gabenimą kontrabandos būdu, taigi du iš alternatyvių nusikalstamos veikos požymių yra įrodyti, teismo nuosprendžiu pripažinti ir nekyla abejonių, kad pačios nusikalstamos veikos priskirtinos baigtiems nusikaltimams. Tačiau tolesnis teismo išsakytas vertinimas leidžia abejoti, ar teismas yra nuoseklus, vertindamas visos veikos, o ne atskirų alternatyvių veikos požymių pavojingumą. Toks teismo vertinimas, kartu su teismo išvadomis apie T. L. tikslą dėl užsakytų psichotropinių medžiagų, leidžia pagrįstai teigti, kad teismas iš esmės pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), suteikdamas didesnę galią nuteistojo parodymams, o šio savo sprendimo (dėl kitų duomenų reikšmės) tinkamai neargumentavo.

4.9. Skunde pažymima, kad byloje nustatytos T. L. socialinės aplinkybės jo nusikalsti nevertė. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės (teigiama charakteristika, neteistas, dirbantis, ketinantis kurti šeimą ) iš esmės yra daugiau tipinės (kasdieninio pobūdžio), negu išimtinės. Teismų praktikoje dažni tokie atvejai, kai jauni, dirbantys ar nedirbantys, turintys šeimą ar jos dar nesukūrę net ir tuomet, kai yra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių (o šiuo atveju jų teismas nekonstatavo), ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, už sunkių nusikaltimų padarymą nuteisiami realia laisvės atėmimo bausme, netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-213/2012). Taigi Kauno apygardos teismo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, leidžiančios konstatuoti mažesnį kaltininko ar jo padarytų sunkių nusikalstamų veikų pavojingumą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistojo T. L. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendį.

5.1. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė į T. L. jauną amžių, į tai, jog jis nusikalto pirmą kartą, ankščiau neteistas, dirbantis, ketinantis sukurti šeimą, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, nepriklauso psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų grupėms, nenustatyta, kad jis būtų platinęs psichotropines medžiagas ir tai būtų jo pragyvenimo šaltinis, jo namuose nerasta nei reikšmingų pinigų sumų, nei priemonių, skirtų psichotropinių medžiagų platinimui, taip pat byloje nebuvo nustatyta, kad T. L. siekė įgyti konkretų kiekį psichotropinių medžiagų. Šių aplinkybių visuma leido Kauno apygardos teismui padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju BK 260 straipsnio 2 dalies ir BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos itin griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų neproporcingas padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybei, neužtikrintų bausmės paskirties.

5.2. Nuteistojo gynėjo teigimu, prokuroro apeliacinio skundo teiginys, jog T. L. jau anksčiau kitiems asmenims buvo žinomas kaip narkotinių medžiagų platintojas, yra hipotetinis ir nepagrįstas. 2022 m. sausio 20 d. apžiūros protokole (t. 41, b. 1. 97–102) ikiteisminio tyrimo pareigūnas, vertindamas susirašinėjimą, subjektyviai interpretavo susirašinėjimo turinį, atskiriems žodžiams suteikdamas tikėtiną reikšmę. Gynėjo vertinimu, toks įrodymų interpretavimas yra subjektyvaus pobūdžio, nepasižymi objektyvumu, kategoriškumu ir yra grindžiamas tik prielaidomis, spėjimais ir numanymais. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūno komentarai, svarstymai neprilygsta specialisto ar eksperto išvadai, todėl yra subjektyvaus pobūdžio, juolab, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas tik renka kaltinančius duomenis, bet nepateikia teisinio jų turinio vertinimo. T. L. pripažino vartojęs kanapes („žolę“), kartais bendraudavo su savo pažįstamais, teiraudavosi, iš kur būtų galima gauti kanapių („žolės“), dalinosi, ar dar turi kanapių, domėjosi, ar jo pažįstami jau suvartojo. Byloje nėra duomenų, kad T. L. ar kuris nors iš „Messenger“ susirašinėjime bendravusių asmenų užsiimtų kanapių („žolės“) platinimu. „Messenger“ programėlėje esančios žinutės tarp T. L. ir asmens, pasivadinusiu „N. S.“, interpretuojamos, neva, T. L. pasiūlo asmeniui nuvykti pas J. K., nes jis gali jam parduoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Susirašinėjime nėra jokių žodžių, kurie reikštų siūlymą įsigyti narkotines ar psichotropines medžiagas. Tokia išvada daroma abstrakčiai, darant prielaidą, jog asmenys turi būtinai kalbėti apie narkotines ar psichotropines medžiagas.

5.3. Nuteistojo gynėjas pastebi, jog byloje nebuvo nustatyti telefono skambučiai, trumposios žinutės, kuriose T. L. tartųsi dėl susitikimų su galimais klientais. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad T. L. būtų susitikinėjęs su bet kokiais asmenimis ir tokių susitikimų metu perdavęs kokius nors daiktus. Telefono išklotinės nepatvirtino to, jog nuteistajam skambintų mažai pažįstami asmenys, o jų bendravimas truktų trumpą laiko tarpą, nenustatytas didesnis nei įprastai skambučių skaičius, nenustatyta, kad pas jį į namus trumpam atvyktų mažai pažįstami asmenys ar kad T. L. pats dažnai kur nors vyktų susitikti su kitais asmenimis. T. L. namuose nebuvo rasta svarstyklių medžiagoms sverti, nebuvo rasta jokių pakavimo priemonių, taip pat nebuvo rasta ženklesnių piniginių sumų, galimai gautų už draudžiamų medžiagų pardavimus. Vadinasi, byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių bent kiek pagrįstai manyti, jog nuteistasis galėjo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Ypač reikšminga tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog užsakytos ir siunčiamos medžiagos buvo skirtos platinimui, nes nėra jokių pokalbių, kuriuose būtų kalbama apie konkrečias siuntas ir jų paskirtį, pvz.: netrukus atkeliaus siunta; bus galima įsigyti; laukiu siuntos, parduosiu už gerą kainą, bus daug dozių ir pan. Todėl kritiškai vertintini prokuroro teiginiai, kad pokalbių ir susirašinėjimo programėlės mobiliajame telefone (Messenger, Wicker Me, Telegram, Whatsapp) laikytinos konspiracijos priemonėmis. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie naudotus konspiracinius metodus, priemones, specialią įrangą nusikalstamoms veikoms daryti ar slėpti. Nurodytos programėlės išmaniajame telefone yra plačiai naudojamos. Jos paplitusios jaunų asmenų tarpe, kadangi naudojant šias programėles nereikia mokėti už pokalbių ar SMS ryšio paslaugas, nes naudojamas tik internetinis ryšys. Vien faktas, jog be slaptų procesų veiksmų buvo gautas T. L. telefone buvęs susirašinėjimas, paneigia prielaidas apie galimą konspiraciją.

5.4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistojo gynėjas taip pat nurodo, jog T. L. iš dalies pripažino kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, t. y. jis pripažino sau siuntęsis narkotines medžiagas, tačiau nesuprato, kad jam bus atsiųstas didelis narkotinių medžiagų kiekis. Apklausiamas teisme nurodė, kad tamsiajame internete rado svetainę, per kurią užsisakė „ecstasy“ tablečių. Nurodė, kad nežinojo, koks turėjo būti „ecstasy“ tablečių kiekis, kadangi jis galėjo keisti ir pasirinkti tik užsakymo sumą, o prie pasirinkimo nebuvo nurodyti medžiagų kiekiai. Kaip nurodė teisme, jis kriptovaliuta sumokėjo mažiausią galimą užsakymo sumą - 50 USD. Taip pat nurodė, kad po kurio laiko jis nusprendė pabandyti amfetamino, todėl vėl „tamsiajame internete“ susirado, kur būtų galima įsigyti šios narkotinės medžiagos. Surastoje svetainėje pasirinko už 70 USD amfetamino. Apklausoje teigė, kad tai buvo mažiausia galima pasirinkti suma, kiti pasirinkimai buvo tik didesnėms sumoms. Todėl T. L. pagrįstai galėjo manyti, jog amfetamino ir „ecstasy“ jis gaus įprastą, standartinį kiekį, kad galima atsisiųsti daugiau (didesnius kiekius) ir kad jo pasirinkimas mažiausias iš siūlomų. Aplinkybė, jog siuntų gavėjo adresu nurodė savo gyvenamosios vietos adresą, pagrindžia jo parodymus, kad jis buvo įsitikinęs, jog narkotikų kiekis nebus didelis ir, jas siunčiant paštu, niekam nekils įtarimų.

5.5. Nuteistojo gynėjas pastebi, kad specialistų išvados nėra pakankamos inkriminuoti veikos požymį „didelis kiekis“, kadangi šis veikos požymis siejamas su subjektyviu kaltinamojo suvokimu apie narkotinių medžiagų kiekį. Byloje nustatyta, kad narkotinės medžiagos buvo siųstos paštu iš Olandijos. Tačiau nėra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti, jog T. L. žinojo, koks konkretus narkotinių medžiagų kiekis bus siunčiamas. Byloje nėra objektyvių įrodymų apie narkotinių medžiagų užsakymą, susirašinėjimą su narkotinių medžiagų platintoju, duomenų apie narkotinių medžiagų užsakymo kiekius, išskyrus nuteistojo teisme pateiktus kriptovaliutos mokėjimo dydžius kaltinime nurodytu laiku. Be to, svarbu tai, kad psichotropinių medžiagų kiekis dažniausiai nustatomas tik specialistams ištyrus narkotinę medžiagą ir nustačius narkotinėje medžiagoje esančią psichotropinės medžiagos koncentraciją. Iš T. L. parodymų galima spręsti, jog jis tikrai nežinojo, kad jam siunčiamas „ecstasy“ ir amfetamino kiekis bus didelis. Tai nuteistasis suprato iš mokamos kainos, t. y. 50 USD už „ecstasy“ ir 70 USD už amfetaminą. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad internetinėje svetainėje jis negalėjo rinktis „ecstasy“ kiekio. Buvo galima tik didinti kainą. Byloje nesant kitų duomenų (užsakymo duomenų, susirašinėjimo dėl kiekio), kurie paneigtų T. L. paaiškinimus dėl psichotropinių medžiagų užsakymo kiekių ir pateiktus mokėjimų dydžius, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis suvokė, jog siunčiamų narkotinių medžiagų keikis yra „didelis kiekis“.

5.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas, kaip pagrindą taikyti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pagrįstai nurodė aplinkybes, jog T. L. galimus nusikalstamus veiksmus sąlygojo lengvabūdiškas požiūris į įstatymu uždraustas veikas ir tinkamas tokių veikų pavojingumo bei padarinių neįvertinimas. Nuteistasis psichotropinę medžiagą per valstybės sieną siuntė nesuvokdamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio. Byloje nenustatyta, kad T. L. būtų siekęs įsigyti konkretų kiekį psichotropinių medžiagų, kuris nustatytas šioje byloje. Jis nepriklauso psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų grupėms, nėra pagrindo konstatuoti jo priklausomybę, nenustatyta, kad jis būtų platinęs psichotropines medžiagas ir tai būtų jo pragyvenimo šaltinis, jo namuose nerasta nei reikšmingų pinigų sumų, nei priemonių, skirtų psichotropinių medžiagų platinimui. T. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis prisipažino dėl jam pareikštų kaltinimų, nuoširdžiai gailisi. T. L. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, ankščiau neteistas, jauno amžiaus, teigiamai charakterizuojamas, yra įgijęs informacinių technologijų programuotojo kvalifikaciją. Jis visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu dirbo. Šiuo metu tęsia darbą, dirba programuotoju pagal individualios veiklos pažymą. Nuteistasis yra susižadėjęs su A. K., su kuria ketina susituokti ir sukurti šeimą, neseniai neteko savo tėčio, todėl nuolat palaiko mamą, pats išgyvena ir padeda išgyventi skaudžią netektį mamai. Aplinkybę, jog T. L. pirmą kartą mėgino parsisiųsti sau narkotinių medžiagų, pagrindžia tai, kad jis nurodė savo asmeninius kontaktus: gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Asmenims, kurie daro nusikalstamas veikas, įprasta naudoti konspiracinius metodus, slėpti savo pėdsakus, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju nuteistasis nurodė savo asmeninius rekvizitus, kas neabejotinai jį leido identifikuoti, susieti su daroma neteisėta veika. Todėl, priešingai, jis nenaudojo konspiracijos, buvo primityvus, nerūpestingas ir neatsargus. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis anksčiau platino narkotines medžiagas. Veikos padarytos neapgalvotai, iš anksto nesiruošiant, neplanuojant neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, jog T. L. būtų siekęs finansinės naudos už atlygį parduodant narkotines medžiagas, narkotinių medžiagų užsisakė, norėdamas jų pabandyti. Tai reiškia, kad nuteistojo motyvas ir tikslas įgyti narkotinių medžiagų buvo susijęs su asmeninių poreikių tenkinimu, o ne psichotropinių medžiagų atlygintiniu platinimu. Nuteistasis pagal amžių yra jaunas, todėl dar besiformuojanti asmenybė. Be to, padarytų nusikaltimų pobūdis ir aplinkybės leidžia teigti, kad šios veikos buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemtos jaunatviško maksimalizmo, gyvenimiškos patirties trūkumo, lengvabūdiško požiūrio į narkotinių medžiagų vartojimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog T. L. būtų susijęs su asmenimis ar grupuotėmis, kurios užsiimtų narkotikų ar psichotropinių medžiagų platinimu. T. L. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl savo veiksmų parodo, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų. Baudžiamasis procesas jam padarė poveikį, todėl tikėtina, kad jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, daugiau nenusikals.

5.7. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu, kaltinamojo akto surašymo metu galiojo BK 199 straipsnio 4 dalies 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija. Tačiau vykstant bylos procesui, 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurią pasikeitė inkriminuojamos nusikalstamos veikos teisinis vertinimas. Pagal šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įsigaliojusį baudžiamąjį įstatymą baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą numatyta BK 260¹ straipsnyje. Naujai įsigaliojusi 260¹ straipsnio norma numato švelnesnes laisvės atėmimo bausmes, taip pat numato ir alternatyvias bausmes. Gynėjo vertinimu, T. L. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 260¹ straipsnį, kadangi naujas įstatymas yra švelnesnis konkrečiai T. L. atžvilgiu, nes nuteistasis neturėjo tikslo platinti įsigyjamų medžiagų, be to, nesuvokė, jog įgyja didelį kiekį medžiagos, kas leidžia inkriminuoti BK 260¹ straipsnio 1 ar 2 dalį, numatančias ir baudos bausmę. Kita vertus, net ir pripažinus T. L. kaltu dėl disponavimo dideliu kiekiu draudžiamų medžiagų, turint tikslą platinti, minimali sankcijoje numatytos bausmės riba - ketveri metai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis prisipažino dėl jam pareikštų kaltinimų, nuoširdžiai gailisi, nė vienos iš siuntų realiai neįgijo, o draudžiamos medžiagos nepateko į apyvartą, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, leidžia pagrįstai manyti, jog T. L. skirtina švelnesnė negu įstatyme numatyta bausmė. Esant šiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl gali būti taikomas.

6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis T. L. bei jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, prokuroro apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį turinį ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. L. teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų veikų padarymo, padarytos veikos buvo kvalifikuotos tinkamai, tačiau jam paskirta bausmė nėra teisinga – T. L. nubaustas aiškiai per švelnia laisvės apribojimo bausme, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai pritaikyto įstatymo skiriant bausmę (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

9. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos trys alternatyvios bausmės, kurios gali būti skiriamos asmeniui, padariusiam šioje normoje nurodytus nusikalstamus veiksmus, t. y. bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, o BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcijoje, galiojusioje iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose yra numatyta pati griežčiausia bausmės rūšis, t. y. laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų (už veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.)) ir nuo aštuonerių iki dešimties metų (už veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas T. L. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą nusprendė skirti baudą, o už veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skyrė laisvės apribojimo bausmes su intensyvia priežiūra, kurias subendrino ir paskyrė dvi pareigas bei vieną draudimą. Sprendimą skirti nuteistajam laisvės apribojimo bausmes bei baudą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistojo veika nepasiekė tokio pavojingumo, dėl ko būtų pagrįstas ne tik kad atitinkamai aštuonerių ir trejų metų laisvės atėmimo bausmės, bet ir iš esmės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas.

10. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas mažesnį veikos pavojingumą, nurodė, kad T. L. nė viena iš jo užsakytų siuntų realiai neturėjo galimybės disponuoti – viena buvo sulaikyta pašte, su kita siunta nuteistasis buvo sulaikytas vos tik ją paėmęs. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įstatymo saugomoms vertybėms – žmonių sveikatai ir saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai nepadaryta arba buvo padaryta labai nežymi žala. Psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų, nebuvo išplatintos ar suvartotos. Nuteistasis nepriklauso psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms. Baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog nuteistasis būtų platinęs psichotropines medžiagas ir tai būtų buvęs jo pragyvenimo šaltinis, priešingai, nenustatytas nė vienas atvejis, jog T. L. būtų pelnęsis iš psichotropinių medžiagų pardavimo (jo namuose nerasta nei reikšmingų pinigų sumų, nei priemonių, skirtų psichotropinių medžiagų platinimui). Buvo nustatyta tik tai, T. L., už nedidelę kainą įgijęs didelius kiekius nuteistajam inkriminuotų medžiagų, jomis ketino dalintis su savo draugais bei galimai mainais gauti kanapių savo vartojimui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog T. L. siekė įgyti konkretų kiekį psichotropinių medžiagų, o veikos tikrojo pavojingumo nesuvokimą rodo ir tai, jog nuteistasis siuntose nurodė savo namų adresą bei savo naudoto telefono numerį.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas tinkamai neįvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir jų pobūdžio, paminėdamas tik kai kuriuos T. L. palankius momentus. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad T. L. padarė nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei kontrabanda. BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jos nėra vertintinos kaip atsitiktinio pobūdžio. Nuteistasis sąmoningai ieškojo internetinių svetainių, kuriose galėtų įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. MDMA („ecstasy“ tablečių) bei amfetamino miltelių, bei jas įsigijo (t. 5, b. l. 172–174). Nors baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog nuteistasis prekiavo narkotinėmis medžiagomis ir turėjo tikslą gauti neteisėtas pajamas iš psichotropinių medžiagų platinimo, vis tik iš baudžiamojoje byloje esančių susirašinėjimų akivaizdu, jog T. L. su J. K., asmeniu, pasivadinusiu „N. S.“, V. B., M. Č., asmeniu, pasivadinusiu „P. M.“, J. L. nuolatos bendravo apie psichotropines medžiagas, o įsigytos psichotropinės medžiagos buvo skirtos ne tik nuteistojo reikmėms, bet ir jo draugų reikmėms (t. 4, b. l. 108–109, 111–112, 114–118, 120, 125–127, 130). Pokalbiai vyko laikotarpiu, kai turėjo būti pristatytos T. L. užsakytos siuntos su amfetaminu ir MDMA iš Nyderlandų Karalystės. T. L. įsigytų „ecstasy“ 510 vnt. tablečių sudėtyje buvo aptikta 68,825 g psichotropinės medžiagos – MDMA (t. 1, b. l. 81–84), kurios kiekis apytiksliai 344 kartus viršijo ribą, kai šios medžiagos kiekis yra vertinamas kaip nedidelis, bei kiek daugiau nei tris kartus viršijo ribą, kai šios medžiagos kiekis yra vertinamas kaip didelis kiekis, o nuteistojo įsigyti milteliai, kurių sudėtyje yra 58,5962 g gryno amfetamino (t. 2, b. l. 163–164), kurio kiekis daugiau nei 292 kartus viršijo ribą, kai šios medžiagos kiekis yra vertinamas kaip nedidelis, bei beveik tris kartus viršijo ribą, kai šios medžiagos kiekis yra vertinamas kaip didelis kiekis. Nuteistojo namuose rastų narkotinių medžiagų – kanapių bendras kiekis buvo 9,57 g (t. 2, b. l. 43–46), t. y. rastas kiekis viršija nepilnus du kartus ribą, kai šios medžiagos kiekis yra vertinamas kaip nedidelis.

12. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie nuteistojo T. L. asmenybę, atkreipė dėmesį į tai, kad nėra nustatyta T. L. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, jis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, ketinantis sukurti šeimą, keturis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepriklauso psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms. Nuo 2022 m. balandžio 25 d. T. L. dirbo UAB ,,S.“ kurjeriu (t. 5, b. l. 50–51, 181), nuo 2023 m. balandžio 23 d. – UAB ,,S. S.“ kurjeriu-vairuotoju (t. 5, b. l. 183), nuo 2023 m. liepos 13 d. registruotas mokesčių mokėtoju kaip asmuo, vykdantis programavimo veiklą (t. 5, b. l. 185), įgijęs kompetencijas kurti programinę įrangą, projektuoti ir programuoti žiniatinklio puslapių vartotojo sąsajas (t. 5, b. l. 186).

13. Teisėjų kolegija pastebi, kad administraciniai pažeidimai, kuriuos padarė T. L., pakankamai pavojingi. Jis 2021 m. kovo 1 d. vairuodamas automobilį viršijo leistiną 110 km/val. greitį, važiavo 147 km/val. greičiu, neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, 2022 m. spalio 18 d. įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui (t. 5, b. l. 102–104). Byloje esanti pažyma iš „Sodros“ (t. 5, b. l. 97) patvirtina, kad nuo 2022 m. balandžio 27 d., t. y. jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, T. L. įsidarbino UAB „S.“. Apie ankstesnes darbovietes, užsiėmimus ir/ ar kitus pragyvenimo šaltinius byloje duomenų nėra, išskyrus tarnybinį pranešimą apie T. L. atlikto turto tyrimą (t. 4, b. l. 49–62). Iš šio dokumento matyti, kad nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2021 m. sausio 19 d. T. L. deklaravęs gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, tačiau oficialių pajamų už darbą, analizuojant banko išklotines, negavo, pajamų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje nedeklaravo. Oficialiai pajamas gavo tik 2013 m.

14. Iš T. L. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad nuteistasis, grįžęs į Lietuvą iš Olandijos, ieškojo, kur galėtų įsigyti „ecstasy“ tablečių, susirado naršyklę, forumuose skaitinėjo, ieškojo informacijos, viename iš forumų surado puslapį, iš kurio galėjo užsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Kiekio pasirinkimo internetinėje svetainėje nebuvo, buvo nurodytos tik kainos. Už „ecstasy“ tabletes mokėjo 50 dolerių, o už amfetaminą – 70 dolerių, tai buvo mažiausios pasirenkamos sumos. Galvojo, kad įsigijo sau vienam kartui pavartoti. Jo žiniomis, „ecstasy“ tabletė kainuoja 4–5 Eur. Taip pat nuteistasis nurodė, jog retkarčiais nusiperka kanapių, jos būna pas jį pakankamai ilgą laiką, būna ir taip, kad jas net išmeta, kadangi turimas kiekis supelija (t. 5, b. l. 172–173). Taigi akivaizdu, jog nuteistasis, žinodamas apytikslę „ecstasy“ tabletės kainą, galėjo suvokti ir akivaizdžiai suvokė, kad užsakomas „ecstasy“ tablečių kiekis nebus skirtas pavartoti vienam kartui, pagal nuteistojo nurodytą „ecstasy“ tablečių kainą siuntinyje turėjo būti mažiausiai 10 tablečių, kurių per vieną kartą nuteistasis nesuvartotų. Be to, vertinant tai, kad „ecstasy“ tabletes nuteistasis užsakinėjo ne per tarpininką, o tiesiogiai iš internetinės svetainės, akivaizdu, jog vienos tabletės kaina buvo ženkliai mažesnė, nei yra parduodama per tarpininkus Lietuvoje ar bet kurioje kitoje valstybėje. Užsakytos psichotropinės medžiagos – amfetamino miltelių kiekis viršijo 600 g ir juose buvo virš 58 g psichotropinės medžiagos amfetamino, taigi akivaizdu, kad toks kiekis amfetamino miltelių taip pat nėra ir negali būti suvartojamas per vieną kartą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pripažino, jog forumuose ieškojo informacijos, kur galima būtų užsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat skaitė atsiliepimus, kas dar kartą patvirtina, jog internetinės svetainės, iš kurios buvo užsakytos psichotropinės medžiagos („ecstasy“ tabletės bei amfetamino milteliai), pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog T. L. automobilyje „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso nuteistajam T. L., ant daiktadėžės tarp priekinių sėdynių, ant automobilyje rastos plastikinės kortelės „Optikos pasaulis“, mikrodalelių mėginyje, surinktame nuo priekinės automobilio dalies, vairuotojo pusėje, taip pat ir nuoplovose, paimtose nuo priekinės automobilio dalies plastikinių detalių (apdailos), buvo aptikti kokaino pėdsakai (t. 2, b. l. 8–11). Pats nuteistasis taip pat patvirtino, jog nuolatos turėjo kanapių savo vartojimui, pastoviai pildydavo savo atsargas nepriklausomai nuo to, ar jas vartos. Taigi aptartos aplinkybės neginčytinai patvirtina, jog T. L. atlikti psichotropinių medžiagų užsakymai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o nuteistojo susirašinėjimas su draugais patvirtina, jog galimi narkotinių medžiagų mainai buvo vykdomi nuolatos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys neleidžia apibūdinti jo kaip išimtinai teigiamai charakterizuojamo asmens.

15. Bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad T. L. viso proceso metu buvo nuoširdus ir atviras prisiimti atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, tačiau apkaltino A. M. kaip asmenį, kuriam neva tai priklauso siunta (t. 4, b. l. 170–172, 195). Kauno apygardos teisme, pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, kaltę pripažino iš dalies (kaip jis teigė – tik dėl rastų narkotikų), parodymų duoti nesutiko (t. 5, b. l. 159–160). Tik apklausus dalį liudytojų, T. L., pasitaręs su gynėju, nusprendė paaiškinti aplinkybes, nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi (t. 5, b. l. 172–175). Nors T. L. teigia, kad pripažįsta kaltinimus, gailisi, tačiau iš jo gynėjo, advokato Lino Žalnieriūno atsiliepimo (t. 6, b. l. 37–43) į prokuroro apeliacinį skundą turinio ir advokato baigiamosios kalbos (t. 6, b. l. 48–50), matyti, jog nors ir prašo palikti skundžiamą Kauno apygardos teismo sprendimą nepakeistą, tačiau nesutinka, jog jo ginamasis T. L. ketino užsakytas psichotropines medžiagas („ecstasy“ tabletes, amfetaminą) platinti, dalintis, mainyti.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma nuteistojo veikas, numatytas BK199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuoti į BK 260¹ straipsnio 1 ar 2 dalį, kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi BK redakcija švelnina nuteistojo padėtį, kadangi nuteistasis neturėjo tikslo platinti įsigyjamų medžiagų, taip pat nesuvokė, jog įgyja didelį kiekį medžiagos. Su tokia nuteistojo gynėjo pozicija nėra pagrindo sutikti. Kaip jau buvo aptarta šiame procesiniame sprendime, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad T. L. suvokė užsakytų prekių kiekį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog T. L. platina narkotines ar psichotropines medžiagas siekdamas finansinės naudos, tačiau jau aptarti T. L. susirašinėjimai su draugais bei užsakytas psichotropinių medžiagų kiekis patvirtina, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jie tarpusavyje dalindavosi/mainydavo. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikoma ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, Nr. 2K-180/2007, Nr. 2K-225/2008, Nr. 2K-350/2009, Nr. 2K-549/2013, Nr. 2K-21-139/2015, Nr. 2K-95-489/2018, Nr. 2K-131-719/2022). Taigi vien faktas, jog nuteistasis, apsikeisdamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su draugais arba draugams neatlygintinai duodamas narkotines ar psichotropines medžiagas, negaudavo finansinės naudos, nepaneigia T. L. siekio platinti narkotines ar psichotropines medžiagas.

17. BK 260¹ straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o šio straipsnio 1 dalis atitinkamai numato atsakomybę tam, kas gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamu atveju T. L. buvo nuteistas už tai, kad jis siuntėsi didelį kiekį narkotinių medžiagų (amfetamino ir MDMA). Taigi šiuo atveju BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakciją, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d.) atitiktų nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 260¹ straipsnio 4 dalies redakcija, kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, o BK 260¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje, be alternatyvių bausmių, taip pat yra numatytas laisvės atėmimas nuo ketverių iki dvylikos metų. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamos veikos iš BK 199 straipsnio 4 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) į BK 260¹ straipsnio 4 dalį, kadangi tai sunkintų T. L. teisinę padėtį.

18. Šioje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir T. L. charakterizuojantys duomenys, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesiekia tokio pavojingumo lygio, kad būtų teisinga už BK 260 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) įtvirtintų nusikaltimų padarymą skirti net minimalias laisvės atėmimo bausmes, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu T. L. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau vertina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė yra pernelyg švelni ir nebus efektyvi priemonė siekiant pakeisti T. L. (taip pat ir kitų jaunų žmonių) lengvabūdišką elgesį siųstis psichotropines medžiagas paštu, požiūrį į teisę, elgesį ateityje.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, aptartas šiame procesiniame sprendime, taip pat tai, jog T. L. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, apkalbėjo kitą asmenį, iš dalies savo kaltę pripažino tik besibaigiant pirmosios instancijos teismo procesui, T. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, yra skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių terminas yra mažesnis nei sankcijose numatytas bausmių minimumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, T. L. skirti tokį laisvės atėmimo bausmės terminą, kurio prašo prokuroras apeliaciniame skunde, nebūtų nei protinga, nei teisinga, todėl nuteistajam yra skirtini trumpesni laisvės atėmimo terminai, nei prašo prokuroras, kadangi tokios bausmės bus adekvačios nuteistojo asmenybei ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, atitiks proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus bei padės užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Taigi T. L.: 1) už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje (dėl disponavimo amfetaminu), padarymą skirtinas laisvės atėmimas dvejiems metams; 2) už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (dėl amfetamino gabenimo kontrabandos būdu), padarymą skirtinas laisvės atėmimas vieneriems metams; 3) už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje (dėl disponavimo MDMA), padarymą skirtinas laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams; 4) už nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (dėl MDMA gabenimo kontrabandos būdu), padarymą skirtinas laisvės atėmimas vieneriems metams; 5) už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtinas laisvės atėmimas trims mėnesiams. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 260 straipsnio 2 dalyje (dėl amfetamino), padarytos idealiąja sutaptimi, todėl bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą. Analogiškai nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir BK 260 straipsnio 2 dalyje (dėl MDMA), padarytos idealiąja sutaptimi, todėl bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą. Taip pat, taikant bausmių apėmimą, bendrintina ir bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), o subendrintos bausmės (BK 260 straipsnio 2 dalis ir BK 199 straipsnio 4 dalis) tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir T. L. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam T. L. paskirtų bausmių pakeisti ir T. L. paskirti:

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo amfetaminu), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (dėl amfetamino gabenimo kontrabandos būdu), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo MDMA), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) (dėl MDMA gabenimo kontrabandos būdu), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, T. L. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į T. L. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. sausio 14 d. (dvi paros), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo T. L. sulaikymo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jūratė JakubonienėVirginija LiudvinavičienėLinas Šiukšta