Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-632-883/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03324-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.12.

2018 m. rugpjūčio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7973-1004/2018 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į antstolį, prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) suėjus senaties terminui. Nurodė, kad jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinės teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškota ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad jis savo aktyviais veiksmais siekė išvengti baudos išieškojimo, trukdė išieškoti jam paskirtą baudą, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad buvo sustojusi nuobaudos vykdymo senaties termino eiga.Antstolis A. L. 2018-05-18 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju senaties taikymo institutas negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti, t. y. buvo atliekami vykdymo veiksmai, nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis. Pareiškėjas vengė įvykdyti administracinę nuobaudą, jos geranoriškai nesumokėjo, be to, pareiškėjo atžvilgiu antstolio kontoroje vykdomos dar dvi vykdomosios bylos, kuriose taip pat buvo atliekami vykdymo veiksmai, tačiau iš skolininko jokia baudų (skolų) dalis neišieškota.Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė V. J. skundo netenkinti. Nurodė, kad pritaria antstolio patvarkyme išdėstytiems teisiniams argumentams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas buvo perduotas vykdyti laiku ir nebuvo praleistas tuometiniame ATPK 308 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas. Vykdomojoje byloje baudos išieškojimo laikotarpiu antstolis atliko eilę vykdymo veiksmų, t. y. ėmėsi teisėtų ir aktyvių priemonių, siekdamas surasti skolininko turtą bei pajamas ir išieškoti jam paskirtą baudą valstybei. Teismas sprendė, kad vykdymo metu nebuvo 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Teismas nurodė, jog išieškoti baudos nepavyko iš dalies dėl paties skolininko kaltės, nes jis baudos nesumokėjo, būdamas skolininku vykdymo procese elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nes nesiėmė jokių veiksmų, kad bauda būtų sumokėta gera valia.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. skundžia Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį ir prašo įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąją bylą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad vykdymas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Taip pat nurodo, kad vykdomosios bylos vykdymas negalimas suėjus dviejų metų vykdymo senačiai. Pareiškėjo nemokumas negali būti traktuojamas kaip baudos mokėjimo vengimas.Antstolis A. L. pateikė atsiliepimą į skolininko V. J. atskirąjį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo esminius nagrinėjamos bylos aspektus ir į juos argumentuotai atsakė, nešališkai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus duomenis bei pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.Senaties termino institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti – buvo atliekami vykdymo veiksmai, nuolat tikrinama skolininko turtinė padėtis.Pareiškėjo atžvilgiu antstolio kontoroje yra vykdomos dar 2 vykdomosios bylos, kuriose taip pat buvo atliekami vykdymo veiksmai. Pareiškėjas, kaip administracine nuobauda baustas asmuo, vengė ją vykdyti ir geranoriškai baudos nesumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 300 Lt (86,89 Eur) skolos išieškojimo iš V. J. išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal 2013 m. liepos 22 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 41N-2785726-13. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį prašydamas nutraukti jo atžvilgiu vykdomąją bylą suėjus senaties terminui. Antstolis skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad vykdymas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) taip pat, kad vykdomosios bylos vykdymas negalimas suėjus dviejų metų vykdymo senačiai.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomasis dokumentas buvo išduotas 2013-07-22, antstoliui pateiktas 2013-10-22, priimtas vykdymui – 2013-10-23. Byloje 2013-10-23 buvo pradėti vykdymo veiksmai – priimtas patvarkymas dėl turto deklaravimo. Antstolis priėmė patvarkymus dėl skolininko turto, turtinių teisių arešto, priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis taip pat tikrino įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, teikė užklausas apie skolininką Sodrai, valstybiniam ginklų registrui, Kelių transporto priemonių registrui, atliko kitus aktyvius vykdymo veiksmus.Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl baudos išieškojimo iš skolininko V. J., ėmėsi teisėtų ir aktyvių priemonių, siekdamas surasti skolininko turtą bei pajamas ir išieškoti jam paskirtą baudą valstybei. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas vykdomosios bylos eiga nesidomėjo, byloje nėra duomenų, kad bauda būtų sumokėta gera valia. Pareiškėjas teigia, jog antstolis negali vykdyti bylų, kurių vykdymo senaties terminas yra suėjęs. Tačiau pats apeliantas, kreipdamasis į antstolį dėl vykdomosios bylos nutraukimo, patvirtina, jog apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, jis žinojo, todėl jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju, vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl apelianto vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu. Vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis neatliko vykdymo veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.