Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. M. pagal BK 284 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai bei ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nuteistojo R. M. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 284 straipsnį

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino R. M. pagal BK 284 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog R. M. ne tik padarė nukentėjusiajam kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis: jis 2022 m. birželio 19 d., apie 3.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – naktiniame klube „X“, esančiame (duomenys neskelbtini), elgdamasis įžūliai ir piktybiškai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties tyčia vieną kartą smogė rankos kumščiu į galvą nukentėjusiajam T. V., dėl ko nukentėjusysis griuvo, trenkdamasis galva į šokių aikštelės laiptus, šiais veiksmais nukentėjusiajam T. V. padarė galvos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį smilkinkaulio žvyno ir uolos (kaukolės pamato lūžiu) su silpnu klausos netekimu, nedideliu būgnelio plyšimu, žaizda ausies išorinėje klausomojoje landoje ir minkštųjų audinių patinimu, dėl ko T. V. buvo sutrikdyta klausa, taip pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. V. sveikatą.

11. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, Nr. 2K-410/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, Nr. 2K-452/2011, Nr. 2K-19-511/2020).

12. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Tokiais atvejais, nukentėjusiajam patyrus nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltininko veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, Nr. 2K-506/2013, Nr. 2K-7-62-489/2015).

13. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, jog asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

18. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo nuteistasis R. M., jokios priežasties smurtauti prieš nukentėjusįjį T. V. nebuvo. Kaip teisingai nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, R. M. draugės tariamas lietimas, kurio patvirtinti negalėjo net ir pats nuteistasis, paneigtas tiek nukentėjusiojo, tiek kartu su juo buvusių draugų, tiek ir pačios nuteistojo draugės T. K. parodymais. Tuo tarpu bylos įrodymai patvirtina, jog naktiniame klube nuteistasis be jokios priežasties smurtavo prieš nukentėjusįjį, taip jis elgėsi įžūliai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, rodydamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą.

19. Byloje nustatyta, kad R. M. viešoje vietoje – naktiniame klube, kuriame buvo kitų klubo lankytojų, nepažįstamam asmeniui – nukentėjusiajam T. V. – sudavė vieną tiesioginį smūgį į veidą ir padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors tiesioginio smūgio sudavimo nukentėjusiajam liudytojai nematė, tačiau liudytoja V. D. matė krentantį nukentėjusįjį T. V., kurio galva trenkėsi į laiptus, bei girdėjo traškesį. Aplink nukentėjusįjį sustojo kiti klubo lankytojai, kurie žiūrėjo ir matė nukentėjusiojo būklę. Išsigandusi ji sušuko, barmenams pasakė, kad „užmušė žmogų“. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė ir apie tai, jog tuo metu, kai T. V. galva trenkėsi į laiptus, išgirdo garsą lyg traškesį, kuris girdėjosi net klube grojant muzikai. Ji labai išsigando, rankomis dengėsi veidą ir rėkė, jog „užmušė žmogų“. Tada ji pastebėjo sambrūzdį, kiti klubo lankytojai tramdė nuteistąjį, atėjo ir klubo apsaugos darbuotojas. Kiti asmenys T. V. išnešė iš šokių aikštelės. Ji buvo išsigandusi, todėl barmenė ją ramino, atnešė vandens. Be to, prie jos pribėgo kita klubo lankytoja, kurios ji nepažįsta, ir ją apsikabino, nes taip pat buvo išsigandusi, klausė jos, liudytojos, ar ji girdėjo „tą garsą“ (t. 1, b. l. 179–180). Liudytojos barmenės G. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 171–172) ir teisminio nagrinėjimo metu, patvirtina, kad po R. M. smurtinių veiksmų atlikimo prieš nukentėjusįjį V. D. buvo išsigandusi, šoko būsenoje, jai net sunku buvo paaiškinti matytą vaizdą, nerišliai aiškino, jog „trenkė, trenkėsi, nukrito, negyvas“, jos rankos drebėjo. Apie tai, kad V. D. buvo išsigandusi, verkė ir šaukė, jog „užmušė žmogų“, parodė ir liudytojas barmenas M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 163–164), tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Iš liudytojo M. B. parodymų matosi, kad jis stovėjo prie baro nusisukęs nuo šokių aikštelės, bet išgirdęs V. D. šauksmą ir vykstantį sambrūzdį atsisuko ir pamatė gulintį nukentėjusįjį, o kelių metrų atstumu pamatė ir stovintį R. M., kuris stovėjo įsitempęs. Jo paklausus, kas nutiko, išgirdo tik keiksmažodžius. Jis prašė nuteistojo nusiraminti, bet jis to nepadarė. Liudytojo M. K. parodymai taip pat patvirtina, kad po R. M. smurtinių veiksmų jo draugė V. D. buvo išsigandusi. Be to, šis liudytojas parodė ir apie nuteistojo agresyvų elgesį dar iki T. V. sumušimo. R. M. konfliktavo su kitu asmeniu, todėl jis jo prašė nusiraminti, tačiau nuteistasis rankomis skeryčiojosi ir jam sudavė į antakį. Apie agresyvų nuteistojo elgesį dar prieš įvykį parodė ir liudytojai G. P. bei D. K.. Jie parodė, jog R. M. eidamas petimi kliudė G. P.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors iš tikrųjų, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, šie nuteistojo veiksmai nėra inkriminuoti, nenurodyti kaltinime, tačiau tokie jo veiksmai leidžia spręsti, jog įvykio vakarą R. M. buvo nusiteikęs agresyviai, jau tada elgėsi gan įžūliai. Šios aplinkybės suteikia pagrindo manymui, kad jis buvo pavojingas ne tik konkrečiam asmeniui – nukentėjusiajam, tačiau ir bet kuriam kitam klubo lankytojui. Bylos įrodymai patvirtina po R. M. smurtinių veiksmų kilusį sąmyšį, sunerimusius klubo lankytojus, kurie buvo sustoję aplink nukentėjusįjį. Apie tokias aplinkybes parodė liudytojai D. P., T. T., T. S. ir T. I.. Nukentėjusiojo T. V. draugai T. I., G. P., D. K., A. K., T. S., kurie tą vakarą šventė bernvakarį, apsaugos darbuotojai D. P. ir T. T., klubo barmenai G. L. ir M. P., administratorė V. P. parodė, kad be sąmonės buvusį T. V. jo draugai ir apsaugos darbuotojas išnešė iš klubo šokių aikštelės į rūbinę, kurioje gaivino nukentėjusįjį, sprendė klausimą dėl greitosios medicinos pagalbos bei policijos kvietimo. Iš liudytojų M. K. ir D. K. bei ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo T. S. parodymų matosi, kad ir po to, kai T. V. buvo išneštas iš šokių aikštelės į rūbinę, vyko sąmyšis, aplink nukentėjusįjį susirinko klubo lankytojai, kurie domėjosi įvykiu, nukentėjusiojo būkle, norėjo jam padėti. Byloje nustatyta, jog sąmonę atgavęs nukentėjusysis kartu su draugu G. P. išėjo iš klubo ir lauke laukė atvykstančios greitosios medicinos pagalbos, o kiti nukentėjusiojo draugai pasiliko klube laukti policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai V. B. ir V. P. parodė, kad juos pasitiko nukentėjusiojo draugai, kurie parodė į R. M., kaip į asmenį, sudavusį smūgį T. V.. Tuo metu nuteistasis, sėdėdamas prie staliuko, snaudė, o jį pakėlus jis buvo agresyviai nusiteikęs, sakė, jog juos sumuš, keikėsi, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas į policijos automobilio laikino sulaikymo patalpą. Kol jį sodino į šią patalpą, aplink buvo kitų asmenų. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad atvykusius pareigūnus R. M. įžeidinėjo, nevykdė jų teisėtų reikalavimų liautis juos įžeidinėti, todėl jis buvo nubaustas administracine tvarka. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat suteikia pagrindo manymui, jog R. M. įvykio vakarą buvo agresyviai nusiteikęs, jis buvo pavojingas bet kuriems kitiems asmenims. Jau aptartus liudytojų parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai – kitų objektų (naktinio klubo vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ir policijos pareigūnų Body kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai) apžiūrų protokolai (t. 2, b. l. 135–137, 139–144, 156–160, 162–165). Iš vaizdo įrašų matosi, kad po nuteistojo R. M. suduoto smūgio nukentėjusiajam T. V. iš tikrųjų klubo lankytojos supanikavo, viena iš jų (byloje nustatyta, jog tai liudytoja V. D.) veidą dengėsi delnais, barmenams ji kažką sakė (byloje nustatyta, kad ji nurodė apie sužalotą nukentėjusįjį), kilo sąmyšis. Taip pat matosi, jog iš šokių aikštelės į rūbinę keturi asmenys įnešė T. V., atėjo ir kiti klubo lankytojai, kurie sustoję stebėjo gaivinamą nukentėjusįjį, tarpusavyje kalbėjosi vis žiūrėdami į gulintį nukentėjusįjį, matomas jų sumišimas. Vaizdo įrašai patvirtina ir nuteistojo R. M. agresyvų elgesį atvykus policijos pareigūnams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad už savo įžūlų ir agresyvų elgesį su policijos pareigūnais R. M. jau buvo nubaustas administracine tvarka. Tačiau šiuo atveju dvigubo nubaudimo situacijos nėra. Agresyvus R. M. elgesys prieš jau po sunkaus T. V. sveikatos sutrikdymo į įvykio vietą atvykusius pareigūnus šiuo atveju tik patvirtina įžūlų R. M. elgesį ir viešosios tvarkos pažeidimo padarymą šiame bare dar iki pareigūnų atvykimo.

20. Įvertinusi visas pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis R. M. pažeidė viešąją tvarką. Aptartų įrodymų, kurie vieni kitus papildo, visuma patvirtina, jog prieš nukentėjusįjį T. V. nuteistasis R. M. panaudojo fizinį smurtą – kumščiu sudavė tiesioginį smūgį į galvą, šiuos veiksmus jis atliko viešoje vietoje – naktiniame klube, kuriame buvo kiti klubo lankytojai. Po šio smūgio krentantį nukentėjusįjį matė, o jo galvai atsitrenkus į laiptus ir girdėjo garsą, primenantį traškesį, liudytoja V. D., kiti liudytojai ir klubo lankytojai stebėjo tolesnius įvykius – be sąmonės gulintį nukentėjusįjį, jo išnešimą iš šokių aikštelės į rūbinę, ten vykusį jo gaivinimą, dėl nuteistojo smurtinių veiksmų atvykusius policijos pareigūnus, su kuriais nuteistasis taip pat elgėsi agresyviai, policijos pareigūnai buvo priversti jam uždėti antrankius ir taip išvesti jį iš naktinio klubo. Bylos įrodymai patvirtina, kad smurtinius veiksmus R. M. atliko netikėtai, nesant jokio aiškaus nukentėjusiojo ir nuteistojo asmeninio pobūdžio konflikto. Pažymėtina, jog jie iki įvykio vienas kito nepažinojo, klube susitiko pirmą kartą, iš esmės net vakaro eigoje jie vienas kitą pirmą kartą pamatė smurtinių veiksmų metu. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant dar prieš smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį T. V. R. M. agresyvų bei įžūlų elgesį ir su kitais klubo lankytojais, akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir kitiems bare buvusiems asmenims. Todėl, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nėra abejonių, jog R. M., ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu, smurtiniais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nuteistajam R. M. nebuvo inkriminuotos nusikalstamos veikos pasekmės – klubo veiklos, jo lankytojų poilsio sutrikdymas. Iš tikrųjų šie padariniai nebuvo nurodyti kaltinamajame akte, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonių, jog dėl nuteistojo veiksmų klubo lankytojai buvo šokiruoti, jiems buvo sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, nors paties klubo veikla tęsėsi, tačiau dalis klubo lankytojų, taip pat ir nukentėjusiojo draugai, šventę bernvakarį, turėjo nutraukti poilsį, o svarbiausia, kad T. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas be jokios priežasties. Šie nustatyti ir jau aptarti padariniai visiškai atitinka kaltinimo R. M. dalį, kurioje nurodoma apie jo atliktus BK 284 straipsnio dispozicijoje išvardintus viešosios tvarkos pažeidimo sudėtį atitinkančius veiksmus. Šios bylos įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo požymius, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo padarinius pagal BK 284 straipsnį. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, R. M. elgesys su nepažįstamu nukentėjusiuoju T. V., kurio vietoje galėjo būti bet kuris kitas klubo lankytojas, viešoje vietoje be jokios priežasties, matant kitiems asmenims, naudojant prieš jį fizinį smurtą, padarant jam sužalojimus, taip pat patvirtina, kad nuteistasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokie R. M. nusikalstami veiksmai atitinka visus BK 284 straipsnio numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltą veiką, jo veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) ir sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) sutaptis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net ir pats pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje po įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo nurodė, jog R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje. Galima manyti, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas padarė techninę klaidą. Vis dėlto, jau aptartų įrodymų visetas ir paneigia skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl R. M. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį, ir patvirtina jo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką.

Dėl nuteistojo R. M. atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

22. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015 ir kt.). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis nuoširdžiai apgailestauja dėl kilusių padarinių – nukentėjusiojo T. V. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir vėlesnių apklausų metu nuteistasis ne kartą išreiškė apgailestavimus dėl savo veiksmų. Praėjus kelioms dienoms nuo nusikalstamos veikos padarymo R. M. susisiekė su nukentėjusiuoju T. V. ir jo atsiprašė, susitarė ir vėliau atlygino jam padarytą žalą. Pats nukentėjusysis parodė nuteistajam atleidęs. Atsiliepimuose į prokurorės apeliacinį skundą nukentėjusysis T. V. taip pat patvirtino, kad nuteistasis R. M. ne kartą jo atsiprašė, domėjosi jo sveikata, kritiškai vertino savo veiksmus. Nukentėjusysis nurodė, jog su nuteistuoju susitaikė ir jam atleido. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo parodymai ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo neabejotinai rodo R. M. nuoširdų gailėjimąsi dėl jo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu ir jo siekį sušvelninti kilusias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl bausmių

26. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai nuteistajam R. M. paskyrė kitos rūšies bausmę – 500 MGL dydžio baudą – nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir R. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą skiriama šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė.

27. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos sunkumo laipsnį ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Teismo teisė motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, nei nurodyta konkretaus BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, išplaukia iš pamatinių Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Kita vertus, konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

28. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-29-788/2020, Nr. 2K-119-689/2020, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-201-788/2021, Nr. 2K-233-976/2021). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-303/2018, Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-132-942/2021, Nr. 2K-233-976/2021).

29. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių sprendė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuosprendyje teismas aptarė BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam R. M. paskyrus net minimalią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, ji būtų neadekvati padarytam nusikaltimui, jo pasekmėms ir nuteistojo asmenybei. Nuosprendyje nurodyta, kad paskyrus BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę R. M. netektų ne tik laisvės, bet ir darbo, jo mažametis vaikas išlaikymo, o tėvas – pagalbos. Pirmosios instancijos teismo nuomone, BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas ir bausmės teisingumo principo įgyvendinimas) bus pasiektos neskiriant R. M. laisvės atėmimo bausmės (pažymėjo, kad tam neprieštaravo ir nukentėjusysis bei jo atstovas advokatas). Teismas, įvertinęs, jog R. M. yra darbingo amžiaus, nukentėjusiajam padarytą žalą ir kitus byloje buvusius pareikštus civilinius ieškinius atlygino, R. M. paskyrė bausmę – baudą.

30. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistojo R. M. neteisėtą elgesį vertinti kaip mažiau pavojingą, jo padarytos veikos pavojingumas nėra mažesnis nei įprastas tokių nusikalstamų veikų rūšinis pavojingumas, taip pat ir jo asmenybės pavojingumas nėra mažesnis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, apibūdinančių tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir nuteistojo pavojingumą, visumos.

31. Nuteistasis R. M., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį T. V. dėl chuliganiškų paskatų. R. M. be jokios priežasties vieną kartą smogė kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį, po šio smūgio nukentėjusysis griuvo ir jo galva trenkėsi į laiptus. Tokiu būdu T. V. padarė galvos kairės pusės sumušimą, pasireiškusį smilkinkaulio žvyno ir uolos (kaukolės pamato lūžiu) su silpnu klausos netekimu, nedideliu būgnelio plyšimu, žaizda ausies išorinėje klausomojoje landoje ir minkštųjų audinių patinimu, dėl to nukentėjusiajam buvo sutrikdyta klausa. Galima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad R. M. veiksmai buvo spontaniški, neplanuoti, padaryti nenaudojant jokių priemonių ar įrankių, pritaikytų specialiai kūnui žaloti. Galima sutikti ir su tuo, jog nukentėjusįjį nuteistasis sužalojo suduodamas tik vieną smūgį. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis nukentėjusiajam T. V. sudavė stiprų, koncentruotą smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą, kuris sukėlė ilgalaikius padarinius. Kaip pats pirmosios instancijos teismas nurodė, nukentėjusiajam po padaryto sužalojimo neatsistatė ir ateityje neatsistatys klausa. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nustatė dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – R. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), apie tai, kad ši nuteistojo atsakomybę lengvinanti atsakomybę nustatyta pagrįstai, teisėjų kolegija jau pasisakė. Kita nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, jog R. M. po padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, susisiekė su nukentėjusiuoju, su juo susitaikė ir jam atlygino padarytą žalą, dalį pinigų pasiskolino iš kitų asmenų. Iš tikrųjų šie nuteistojo veiksmai vertinami itin teigiamai, tačiau jie jau buvo įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę pagal bendrąsias bausmių skyrimo taisykles. Kita vertus, svarbu įvertinti, jog teismas nustatė ir R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Aplinkybės, jog R. M. dirba, darbovietės ir gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, jam pareikšta padėka už savanorystę, nuteistąjį apibūdina teigiamai, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, be to, būtina įvertinti dar ir kitas aplinkybes. R. M. anksčiau teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir viešajai tvarkai, baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Nors teistumas jau išnykęs, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo nuteistojo R. M. polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų, pažeidinėti įstatymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu, jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, taikant BK 75 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, nuteistajam neturėjo teigiamos įtakos, kad jį sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Svarbu įvertinti dar ir aplinkybę, jog R. M., žinodamas apie savo sveikatos būklę (kaip nuosprendyje nurodyta, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), jam paskirtų vaistų vartojimą savavališkai nutraukė ir įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus, kas, kaip teisingai nurodo prokurorė, taip pat rodo R. M. polinkį į pavojingą ir rizikingą elgesį.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, taip pat ir visumą aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusio R. M. asmenybės pavojingumą, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti nuteistajam paskyrus baudžiamojo įstatymo sankcijos ribose numatytą bausmę. Tokios aplinkybės, kaip R. M. yra dirbantis, turi mažametį vaiką, gyvena su ligotu senyvo amžiaus tėvu, taip pat ir aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra išimtinės, dėl kurių būtų pagrindas R. M. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, šios aplinkybės yra daugiau tipinės, tačiau į šias aplinkybes teisėjų kolegija atsižvelgia individualizuojant jam skiriamos bausmės dydį.

33. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. Atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, R. M. skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumui. Tokia bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, nebus aiškiai per griežta, bus teisinga ir proporcinga, atitiks tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

34. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pripažįsta R. M. kaltu ir pagal BK 284 straipsnį, todėl turi būti sprendžiamas bausmės paskyrimo ir už šią nusikalstamą veiką klausimas. Teisėjų kolegija paskiria jam bausmę už šią nusikalstamą veiką taip pat vadovaudamasi BK 54 straipsnio nuostatomis.

35. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-132-942/2021 ir kt.).

36. Šiuo nuosprendžiu teisėjų kolegija nustatė, kad R. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Už šio nusikaltimo padarymo BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

37. Ši nuteistojo R. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija nustato tas pačias, kaip ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Pažymėtina, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo R. M. visų apklausų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė tiek, kiek jis prisimena to vakaro įvykius, jis savo neteisėtų veiksmų neneigė . Iš bylos matosi, jog nuteistasis neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaip jau minėta, prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi, – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-183-628/2023). Būtent tokias aplinkybes teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju ir nustatė. Taip pat kolegija nustato ir R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). R. M. anksčiau teistas, ankstesniu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktu, tačiau teistumas išnykęs, baustas ir administracinėmis nuobaudomis, dirba, kaip minėta, jis darbovietės ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą išdėstytų aplinkybių, sprendžia, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus užtikrinti R. M. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant šio straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies – arešto – bausmę, artimą sankcijoje numatytam arešto bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitiks bausmės paskirtį, bus proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštaraus teisingumo principui.

38. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, kai 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį bei šios veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, teisėjų kolegija skiria R. M. galutinę subendrintą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, griežtesne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausme apimant švelnesnę bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria R. M. pagal BK 284 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. M. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jam bausmę areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam R. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausmė taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda.

Nuteistajam R. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti nuteistajam R. M. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės laiką pradėti skaičiuoti nuo R. M. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.