- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- e2-2450-1134/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16718-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- R. R., M. A. P.
- Advokatai
- Inga Šorševa, Gerda Zimblytė
trečiojo asmens ir atsakovo pagal priešieškinį M. A. P. atstovei advokato padėjėjai Ingai Šorševai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovams R. R. ir R. R. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės atidalijimo pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė ,,Registrų centras“, M. A. P., ir atsakovų patikslintą priešieškinį ieškovei ir atsakovui M. A. P. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė ,,Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas susijęs su bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimu.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. ieškovė N. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovai R. R. ir R. R. įregistravę bendrosios dalinės nuosavybės teises į vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jie atsidalijo visą savo 1/3 dalį vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po atsidalijimo jokios vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nevaldo. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis V. A. P., kuriam iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė 2/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo namas) ir 399/1196 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Po V. A. P. mirties ieškovė paveldėjo 1/6 Ginčo namo, trečiasis asmuo M. A. P. paveldėjo ½ dalį Ginčo namo. Atsakovams R. R. ir R. R. nuosavybės teise taip pat priklauso 1/3 dalis Ginčo namo. Tokiu būdu ieškovė, trečiasis asmuo ir atsakovai yra bendraturčiai ir kartu valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise Ginčo namą ir 0,0598 ha ploto žemės sklypą. Tarp bendraturčių yra sudarytas ir įregistruotas notarinis bendraturčių 2015-03-05 susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu) Nr. 535 bei įregistruota 2013-03-01 nustatyta notarinė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (Ginčo namu) tvarka pagal 2013-03-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 304.
4. Nurodė, kad 2015-11-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė ieškovės sutuoktiniui V. A. P. leidimą Nr. LNS-01-151123-01443 rekonstruoti Ginčo namą į du vienbučius gyvenamuosius namus. 2016 metais ieškovės sutuoktinis su atsakovais pasirašė turto atidalijimo sutartį, kuria susitarė padalinti pastatą po jo rekonstravimo į dvi dalis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal išduotą leidimą Ginčo namo bendrasavininkai, atsakovai atskyrė savo 1/3 Ginčo namo dalį, šalia pasistatydami atskirą vienbutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini)), o ieškovės sutuoktinis rekonstravo likusį Ginčo namą, tačiau nespėjo atlikti visų formalumų susijusių su jo atliktos rekonstrukcijos įteisinimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Atsakovams atlikus atsakovų namo statybą pagal išduotą leidimą ir ieškovės sutuoktinio sutikimu įregistravus atsakovų namą Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu, buvo įgyvendintas buvusių Ginčo namo bendraturčių atsakovų ir ieškovės sutuoktinio susitarimas pagal jų sudarytą 2016 metais turto atidalijimo sutartį. Nei vienas iš bendraturčių šios sutarties neįregistravo bei jos nepateikė VĮ „Registrų centras“. Kita vertus, nei vienas iš bendraturčių jos galiojimo neginčijo ir neginčija ir ji faktiškai šalių įvykdyta, nes iš buvusio Ginčo namo yra suformuoti du atskiri vienbučiai gyvenamieji namai.
5. Taigi, ieškovės teigimu, tokiu būdu atsakovai po atsidalijimo jokios Ginčo namo dalies nuosavybės teise nevaldo ir nėra Ginčo namo bendraturčiai. Tačiau atsakovai nesutinka išregistruoti šios dalies iš Nekilnojamojo turto registro, tad ši dalis vis dar yra registruota jų vardu, todėl ieškovė negali užbaigti Ginčo namo atliktos rekonstrukcijos įteisinimo. Ieškovė 2022-03-23 registruotu laišku išsiuntė atsakovams prašymą, kad jie atvyktų į Registrų centrą išregistruoti nuosavybės teises pastato dalyje, kuris yra nugriautas. Tačiau atsakovai į šį laišką neatsakė. Ieškovė 2023-09-13 prašė pranešti notarui atsakovų sutikimą arba objektyvų atsisakymą dėl vienbučio gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre. 2023-10-26 notaro biurui buvo pateiktas atsakovų atstovės advokatės Gerdos Zimblytės atsakymas kartu su pateiktais priedais. Iš šių priedų seka, jog atsakovai sutiktų duoti sutikimą, tik ieškovei įvykdžius jų 2022-05-13 laiške sąlygas: 1) perleidžiant ieškovei dalį savo sklypo atsakovams už „simbolinę kainą“; 2) sudarant naują naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendraturčių; 3) perkeliant metalinę tvorą. Atsakovų pasiūlymas buvo ieškovei nepriimtinas, kadangi jis nėra susijęs su Ginčo namo atlikta rekonstrukcija, todėl atsakovams 2023-10-20 elektroniniu laišku buvo pranešta, jog ieškovė su atsakovų pasiūlymu nesutinka. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į teismą, kad būtų patvirtinta, jog atsakovai įregistravę nuosavybės teises į atsakovų namą, jie atsidalijo visą savo 1/3 dalį Ginčo namo ir po atsidalijimo jokios Ginčo namo dalies nuosavybės teise nevaldo ir nėra Ginčo namo bendraturčiai. Pastebi, kad ieškovė siekia įteisinti jos mirusio sutuoktinio atliktą Ginčo namo rekonstrukciją bei sutvarkyti paveldėto ieškovės ir trečiojo asmens M. A. P. Ginčo namo nuosavybės dokumentus ir juos įregistruoti VĮ „Registrų centre“, todėl atsakovų kaip bendraturčių interesai, tenkinus ieškinį, negali būti ir nebus pažeisti.
Šalies argumentai
6. Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, prašo atnaujinti 1 mėn. terminą ginčyti administracinį aktą – Deklaraciją apie statybos užbaigimą, 2021-09-10 Nr. ACCR-00-210910-00679, parengtą N. P. vardu, panaikinti Deklaracijos apie statybos užbaigimą, 2021 m. rugsėjo 10 d. Nr. ACCR-00-210910-00679, parengtos N. P. vardu, galiojimą, bei nustatyti ieškovei ir atsakovui M. A. P. pagal priešieškinį terminą nugriauti pagalbinio ūkio pastatą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausta ieškovei N. P. imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama pakeisti įrašus IS Infostatyba ir Nekilnojamojo turto registre apie gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės paliktos nepakeistos.
Atsiliepimas
8. Atsakovai nurodo, kad ieškovė ir atsakovai yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovės buvęs sutuoktinis V. A. P. ir atsakovai (pagal ieškinį), valdydami gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatyta tvarka parengę projektinę dokumentaciją, gavo statybos leidimą, 2015-11-23 Nr. LNS-01-151123-01443, išduotą mirusiojo V. A. P. vardu, minėtame sklype rekonstruoti esamą vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatyti naują vienbutį gyvenamąjį namą, nugriaunant pagalbinio ūkio pastatą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovai (pagal ieškinį), pastatę gyvenamąjį namą, unikalus numeris, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistravo minėtą gyvenamąjį namą ir bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybės teisę į jį (vėliau šie įrašai (apie nuosavybės formą) atitinkamų dokumentų pagrindu buvo keičiami). 2022 m. gegužės mėnesį su atsakovais (pagal ieškinį) susisiekė ieškovės ir M. A. P. atstovai, nurodydami, kad ieškovė ir atsakovas M. A. P. negali susitvarkyti paveldėjimo dokumentų po sutuoktinio ir tėvo V. A. P. mirties, prašė, kad atsakovai (pagal ieškinį) išsiregistruotų savo 1/3 dalį nuosavybės gyvenamajame name, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Į advokatų keliamus klausimus buvo atsakyta elektroniniu paštu 2022-05-15, nurodant, kad atsakovai norėtų vienu metu geranoriškai spręsti ir daugiau klausimų, iškilusių/ susijusių su naudojimusi bendru nekilnojamuoju turtu po buvusio bendraturčio mirties. Į tai neatsakė nei ieškovė, nei jos atstovė, nei M. A. P. atstovai.
9. Taip pat paaiškėjo, kad ieškovė kelis kartus kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją - valstybės įmonės Registrų centrą, prašydama ištaisyti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis apie gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininkus/ bendraturčius (atsakovus pagal ieškinį), pakeisti įrašus minėtame registre Deklaracijos apie statybos užbaigimą, 2021-09-10 Nr. ACCR-00-210910-00679 (toliau - Deklaracija), nustatyta tvarka patvirtintos bei įregistruotos informacinėje sistemoje Infostatyba. Teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymus, ieškovė skundė Centriniam registratoriui, kuris pakeitė Teritorinio registratoriaus sprendimus, bet iš esmės sprendimų motyvus ir argumentus paliko tuos pačius. Teritorinio registratoriaus motyvai - duomenys Nekilnojamojo turto registre apie gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių turėtojus atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie rašyti, yra teisingi, juose klaidų nėra, taigi ir nėra teisinio pagrindo jų taisyti Nekilnojamojo turto registro 33 str. pagrindu; nepateiktas bendraturčių susitarimas, kuriame būtų išreikšta valia dėl nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalių, atlikus gyvenamojo namo rekonstrukciją; pateiktoje Deklaracijoje, kurios pagrindu prašoma įrašyti gyvenamojo namo duomenis, statytojas nesutampa su nurodytu leidime statyti.
10. Teigia, kad susitarimas (turto atidalijimo sutartis), kuriame buvo išreikšta tuometinių bendraturčių valia dėl nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalių, atlikus rekonstrukciją, buvo sudarytas 2016 m. birželio mėn., sutarties 3.1, 3.2 punktuose aiškiai ir nedviprasmiškai charakterizuojant / identifikuojant sutarties šalims atitenkančius nekilnojamuosius objektus, kurių duomenys nustatyti / apibūdinti nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų bylose - atsakovams atiteko nebaigtas statyti, 76 proc. baigtumo gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o statytojui V. A. P. - gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovei buvo likę pataisyti duomenis Deklaracijoje ir pateikti Turto atidalijimo sutartį. Centriniam registratoriui išplėtus teikiamų dokumentų apimtį, nagrinėjamu atveju nurodžius, jog atsakovai (pagal ieškinį) turėtų išsiregistruoti savo nuosavybės dalis pastate, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kilo konfliktas / ginčas tarp ieškovės ir atsakovų, kuris sprendžiamas teisme. Manytina, jog Centrinio registratoriaus sprendime keliamas reikalavimas yra perteklinis, esant susitarimui dėl turto atsidalijimo, bet šis Centrinio registratoriaus sprendimas nebuvo skųstas administraciniam teismui, taigi jo teisėtumas ir pagrįstumas nėra patikrintas nustatyta tvarka.
11. Pastebi, kad poreikis ginčyti deklaracija atsirado po to, kuomet ieškovė, neįvykdžiusi jai priklausančių pareigų tinkamai, pateikdama ginčijamą Deklaraciją, siekdama, kad ji būtų nustatyta tvarka patvirtinta ir įregistruota, atitinkamai pakeisti nekilnojamųjų daiktų duomenis apie juos Nekilnojamojo turto registre, klaidindama valstybės institucijų pareigūnus apie asmenis, kuriems buvo išduotas leidimas atlikti statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), deklaruodama baigtą statybą, pateikė teismui ieškinį dėl jos teisių pažeidimo. Atsakovai (pagal ieškinį) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (ar jos padalinių, toliau - VTPSI, Inspekcija) veiksmų, tvirtinant ir registruojant administracinį aktą - ginčijamą Deklaraciją, neprašo pripažinti neteisėtais, argumentuojant tuo, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai nevykdė? savo pareigu? statybos užbaigimo procese. Darbuotoją, patvirtinusį Deklaraciją, suklaidino ieškovės veiksmai, neteisingai nurodant atitinkamus duomenis ginčijamoje Deklaracijoje.
Atsiliepimas
12. Atsakovų teigimu, statybos darbai pagal Deklaraciją apie statybos užbaigimą, įregistruotą IS Infostatyba ir Nekilnojamojo turto registre, negali būti laikomi užbaigtais, kadangi nėra įgyvendinti projektinėje dokumentacijoje, kurią parengė UAB ARCHITRAVAS 2015 m., 2015-11-23 statybą leidžiančiame dokumente Nr. LNS-01-151123-01443, 2, 2.1. punktuose numatyti statybos darbai - nugriauti pagalbinio ūkio pastatą - garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiuo metu priklausantį bendrosios dalinės nuosavybe (po 1/4 ir 3/4 dalis) ieškovei ir atsakovui (pagal priešieškinį). Kol statybos darbai nėra baigti, atsakovai laiko, jog Deklaracija, kurios pagrindu prašoma keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl jos galiojimas naikintinas. Dėl šios priežasties atsakovai neteikia prašymo išregistruoti nuosavybės teisių į 1/3 dalį rekonstruoto gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nes ieškovė, susitvarkiusi įrašus Nekilnojamojo registre, minimų statybos darbų tiesiog neatliks niekada, juolab, kad šios aplinkybės (neatliktų statybos darbų) ir nepripažįsta. Toks ieškovės elgesys sukuria situaciją, jog nukrypstant nuo esminių projekto reikalavimų / sprendinių, tam tikri bendrieji statinių rodikliai, numatyti projektinėje dokumentacijoje, pvz. žemės sklypo užstatymo intensyvumas, tankumas ir pan. neatitinka esamų faktinių, o tai prieštarauja ir teritorijų planavimo dokumentams esamoje teritorijoje. Ši aplinkybė gali būti vertinama ir kaip viešojo intereso pažeidimas.
13. Be to, Deklaracija naikintina ir dar dėl vienos priežasties - joje nurodyta statytoja ieškovė, kai tuo tarpu statybą leidžiančiame dokumente statytoju nurodytas - jos buvęs sutuoktinis V. A. P. (miręs (duomenys neskelbtini)), valdęs rekonstruojamą namą asmeninės nuosavybės teise.
14. Ieškovė Deklaracijoje patvirtino, kad atsakomybė už neteisingą duomenų pateikimą žinoma, todėl šią atsakomybę turi ir prisiimti. Pažymi, kad ieškovės pozicija yra nenuosekli, klaidinanti teismą, o iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios taipogi tikrovės neatitinkantys duomenys buvo teikiami Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (ar jos padalinių) pareigūnams, valstybinės įmonės Registrų centras darbuotojams, antstoliui, areštavusiam ieškovės turtą.
Atsiliepimas
15. Ieškovė atsiliepimuose į priešieškinį prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Ieškovės nuomone, atsakovų reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio. Kita vertus, Deklaracija informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruota 2021-09-10. Pažymi, jog atsakovai skundžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinio atliktą deklaracijos patvirtinimą, kuris lemia ieškovės ir trečiojo asmens P. nuosavybės teisės registraciją į rekonstruotą Namą 1, o ne ginčija ieškovės vienašalį sandorį apie statybos užbaigimą (rekonstrukciją). Kadangi Deklaracija buvo priimta ne atsakovų atžvilgiu, tai termino eiga Deklaracijai apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą. Atsakovams apie Deklaracijos įregistravimą vėliausiai tapo žinoma 2022-05-15, ką patvirtina atsakovų advokatės siųstas raštas 2022-05-15 ieškovės advokatei bei trečiojo asmens M. A. P. atstovei advokato padėjėjai, kuriuo ieškovei buvo atsakytą į jos advokatės 2022 m. gegužės mėnesio žodinį prašymą dėl rekonstruoto Namo 1 įteisinimo. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovai patikslintame priešieškinyje. Taigi, darytina išvada, kad vieno mėnesio apskundimo terminas Deklaracijai baigėsi 2022-06-15. Atsakovų patikslintas priešieškinis teismui buvo pateiktas 2023-12-29, t. y. atsakovai akivaizdžiai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą administracinio akto (Deklaracijos) apskundimui ir šio termino neprašė atnaujinti. Trečią patikslintą priešieškinį atsakovai pateikė teismui 2024-06-27. 1 mėnesio termino atnaujinimo būtinumą atsakovai grindžia ieškovės ieškinio teismui pateikimu, galimu nukrypimu nuo esminių projekto reikalavimų /sprendinių, statybą, jos procesą, valstybinę statybos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuolatinių keitimu ir jų taikymo sunkumais, galimais būsimais teisminiais ginčais tarp šalių dėl bendro sklypo valdymo, tačiau nenurodė jokių objektyvių ir svarbių priežasčių bei nepateikė jokių įrodymų, kurios kliudė atsakovams ginčyti Deklaraciją anksčiau. Taigi atsakovams apie Namo 1 statybos darbų užbaigimą (rekonstrukciją)-Deklaraciją buvo žinoma dar prieš pateikiant ieškovei pradinį ieškinį, todėl atsakovai turėjo pakankamą informaciją pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Atsakovai nenurodė jokių objektyvių svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymų, dėl kurių jie praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą procesinį terminą daugiau kaip du metus, todėl nėra pagrindo šio termino atnaujinimui, dėl ko ieškovė prašo teismo atsakovų prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti ir atsakovų reikalavimą dėl Deklaracijos panaikinimo atmesti.
17. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei ir trečiajam asmeniui M. A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pagalbinio ūkio pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (garažas), kurio statybos metai 1986, ir pagalbinis pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos metai 1962. Atsakovai nėra šių garažų bendraturčiai. Šie garažai buvo dar iki atsakovai įsigijo Namo 1 ir bendro žemės sklypo dalį. Antstolio protokolas patvirtina, jog namo vidiniame kieme yra tik vienas garažas. Šis garažas nėra funkciniu ryšiu susijęs nei su Namu 1, nei su Namu 2. Taigi, po atliktos Namo 1 rekonstrukcijos faktinė Namo 1, Namo 2, 2 garažų registracija Nekilnojamojo turto registre neatitinka esamos faktinės padėties, nes vietoje Namo 1 yra atsiradę sublokuoti 2 gyvenamieji namai (Namas 1 ir Namas 2), o vietoje 2 garažų yra 1, t. y. jų registracija Nekilnojamojo turto registre neatitinka jų faktinės būklės, dėl ko ieškovė ir pareiškė ieškinį, siekdama įteisinti esamą Namo 1 ir garažų faktinę būseną po atliktos Namo 1 rekonstrukcijos.
18. Paaiškina, kad pagal išduotą statybos leidimą garažo, kaip statinio, rekonstravimas nebuvo vykdomas. Pastebi, kad statant naujus namus yra numatyta, jog turi būti suprojektuota automobilių saugykla (garažas). Šiuo atveju toks garažas buvo pastatytas dar prieš statybos leidimo išdavimą ir yra ūkinis pagalbinis pastatas priklausantis ieškovei ir trečiajam asmeniui M. A. P. bei skirtas automobiliams laikyti. Jokio pagrindo griauti pastatytą garažą Statybos įstatymo 40 str. pagrindu irgi nėra, kadangi garažas yra pastatytas teisėtai, jis yra naudojamas pagal paskirtį, ieškovė jo griauti nenori, o statybos leidžiančio dokumento atsakovai neginčija bei neįrodė, kad atliekant Namo 1 rekonstrukciją, Namai 1 ir 2 buvo pastatyti pažeidžiant statybos teisės aktų reikalavimus bei atsakovų teisės ir teisėtus interesus (CK 4.98 str., 4.103 str.).
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinį tenkinti.
20. Nurodė, kad nagrinėjamuoju atveju pagrindinis ginčo objektas yra deklaracija, kuri yra patvirtinta Inspekcijos. Šiuo atveju ginčo byloje nekyla, kad žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuris statybos leidimo pagrindu yra rekonstruotas ir priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai, kadangi nepriskiriamas pagal STR 1.01.03:2017 nuostatas nei ypatingųjų, nei nesudėtingųjų statinių kategorijai. Įvertinus IS „Infostatyba“ duomenis, nustatyta, kad teikiant tvirtinti deklaraciją apie rekonstravimo darbų užbaigimą pateikėja buvo N. P., nors statybos leidimas išduotas A. P., jam ir nuosavybės teise priklausė pastatas (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad deklaracijos tvirtinimo metu A. P. jau buvo miręs ir N. P. buvo pradėjusi paveldėjimo priėmimo procedūrą nesuteikė jai teisinio pagrindo savo vardu teikti deklaraciją apie pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų užbaigimą. Deklaracija galėjo būti teikiama mirusio asmens vardu paveldėjimo priėmimo santykius tvarkančio asmens, tai būtų sudarę pagrindą tinkamo paveldimo turto įregistravimui ir tolimesnių teisinių santykių susiformavimui priėmus palikimą. Šiuo atveju teikiant tvirtinti deklaraciją taip pat nebuvo pateikti pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo bendraturčių R. R. ir R. R. sutikimai. N. P., neturėdama teisės būti statytoja, negalėjo pildyti deklaracijos joje deklaruoti pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbų užbaigimo ir teikti šios deklaracijos Inspekcijai tvirtinti. N. P. surašydama ir pasirašydama Deklaraciją patvirtino, kad jai įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei žinoma. Taigi N. P. neatitiko teisės aktų statytojui keliamų reikalavimų, teikdama prašymą patvirtinti deklaraciją ir patvirtindama, kad pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus teisėtai užbaigė, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis, tokiu būdu suklaidindama deklaraciją tvirtinusius Inspekcijos pareigūnus. N. P. neturėjo teisės teikti Inspekcijai tvirtinti deklaracijos (deklaruoti, kad užbaigė statybą pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus), kadangi rekonstravimo darbus atliko kitas asmuo – A. P. ir nebuvo pateikti pastato (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo bendraturčių R. R. ir R. R. sutikimai, t. y. pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos. Nustatyti pažeidimai laikytini esminiais, sudarančiais pagrindą panaikinti ginčijamą deklaraciją. Taigi, konstatuotina, kad deklaracija surašyta ir patvirtinta neteisėtai, todėl jos galiojimas naikintinas teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Trečiasis asmuo valstybės įmonė ,,Registrų centras“ atsiliepime į priešieškinį prašo pašalinti Registrų centrą iš šios civilinės bylos nagrinėjimo, o pastarojo prašymo netenkinus, bylą nagrinėti Registrų centro atstovui nedalyvaujant; prašo sprendimą dėl priešieškinio reikalavimų priimti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens teigimu, šioje ginčo situacijoje teismo sprendimas atmesti ar patenkinti priešieškinį / ieškinį neturės jokios įtakos Registrų centrui, t. y. nesukels jokios Registrų centro teisinės padėties pablogėjimo. Todėl tai įrodo, jog šioje civilinėje byloje Registrų centras trečiuoju asmeniu įtrauktas nepagrįstai.
22. Nurodo, kad ieškovė ne kartą kreipėsi į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją, jog Nekilnojamojo turto kadastre būtų įrašyti pakeisti / ištaisyti Ginčo namo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre bei būtų pakeisti / ištaisyti duomenys Nekilnojamojo turto registre, susiję su įregistruotomis daiktinėmis teisėmis į Ginčo namą. Visi ieškovės Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui pateikti prašymai nebuvo tenkinti. Esminė aplinkybė yra ta, kad Deklaracija negali būti teisiniu pagrindu Ginčo namo duomenų keitimui Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nes joje statytoja nurodyta ieškovė, o ne jos miręs sutuoktinis, kuriam buvo išduotas leidimas. Be to, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti juridiniai faktai apie ieškovei ir M. A. P. priklausančių Ginčo namo dalių areštą (apribota disponavimo teisė). Nekilnojamasis daiktas, dėl kurio Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas „areštas“, po pertvarkymo (atidalijimo, padalijimo, sujungimo ar amalgamacijos) gali būti įregistruojamas, išregistruojamas arba šio nekilnojamojo daikto duomenys keičiami tik kartu su prašymu įregistruoti, išregistruoti Nekilnojamojo turto registro objektą arba pakeisti jo duomenis Registro tvarkytojui pateikus šį turtą areštavusios institucijos ar antstolio sutikimą.
23. Trečiasis asmuo M. A. P. (ir atsakovas pagal priešieškinį) atsiliepime į ieškinį ir į patikslintą priešieškinį prašo dėl ieškovės ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus; prašo atsakovų prašymo atnaujinti praleistą terminą statybų deklaracijos ginčijimui spręsti savo nuožiūra, o jį patenkinus ir atnaujinus terminą – reikalavimą dėl statybų deklaracijos galiojimo panaikinimo tenkinti dalyje dėl netinkamo statytojo nurodymo; atmesti atsakovų priešieškinio reikalavimą nustatyti terminą garažui nugriauti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad 2023 m. gruodžio mėn. trečiasis asmuo priėmė mirusio tėvo palikimą, tame tarpe ir ginčo turtą, todėl šiuo metu jis yra ginčo namo bendrasavininkas, kuriam priklauso 1/2 dalis namo (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo ir ieškovė nėra giminaičiai. Trečiojo asmens tėvas rekonstravo jam priklausiusį namą tokiu būdu, kad namo bendrasavininkai atsakovai atsiskyrė savo 1/3 dalį namo, šalia pasistatydami atskirą namą, o trečiojo asmens tėvas rekonstravo likusį esamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atliko jo remontą. Taigi namas nebuvo nugriautas ir jo vietoje nebuvo pastatytas naujas namas tai yra tas pats namas, tačiau buvo atliktas jo remontas. Pastatytas naujai buvo tik atsakovams priklausantis namas, kuriam buvo suteiktas naujas unikalus numeris, o buvęs namas liko V. A. P. su jo unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens žiniomis, jo tėvas užbaigė namo remontą, tačiau nespėjo atlikti su namo remonto užbaigimu susijusių formalumų. Trečiajam asmeniui yra žinoma apie šalių ginčą dėl atsakovų nuosavybės teisių į 1/3 dalies gyvenamojo namo išregistravimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Trečiasis asmuo buvo linkęs geranoriškai spręsti šį ginčą, tačiau, jo žiniomis, ieškovei nesutinkant tartis su atsakovais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir susijusių klausimų, ginčo taikiai išspręsti nepavyko. Trečiasis asmuo ir šiuo metu yra linkęs taikiai ir geranoriškai spręsti su minėtu turtu susijusius bendrasavininkų ginčus ir pritaria atsakovų pozicijai, kad būtent taip ir turėtų būti sprendžiami šalių ginčai, susiję su šioje byloje nurodytu turtu.
25. Pažymi, kad ieškovės pateiktoje 2021-06-29 deklaracijoje dėl statybų užbaigimo statytoju yra nurodyta ji pati, nors namas asmeninės nuosavybės teise priklausė V. A. P.. Nors šiuo metu ieškovė jau yra priėmusi palikimą po V. A. P. mirties, ji nėra viso mirusiajam priklausiusios namo dalies savininkė – 1/2 dalis namo priklauso trečiajam asmeniui, 1/3 atsakovams, o deklaracija surašyta 2021 m., kuomet ieškovė nebuvo šio turto bendrasavininke, tad deklaracijoje nurodyti duomenys apie statytoją neatitinka tikrovės. Šias aplinkybes ieškovei nurodė ir Registrų centras, atmesdamas jos prašymus, tačiau klaidų šioje deklaracijoje ji iki šiol neištaisė. Trečiojo asmens teigimu, tenkinus ieškinį statytoju turėtų būti nurodytas V. A. P., arba trečiasis asmuo ir ieškovė kartu, kaip V. A. P. priklausiusio namo dalies paveldėtojai ir teisių perėmėjai, o ne vien ieškovė.
26. Teigia, kad jeigu teismas tenkins atsakovų prašymą atnaujinti praleistą terminą ir vertins priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, trečiasis asmuo iš dalies pritaria atsakovų pagal ieškinį teiginiams dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą (ne)teisėtumo. Trečiasis asmuo sutinka, kad deklaracija apie statybų užbaigimą yra užpildyta klaidingai ir joje nurodyti klaidingi duomenys – joje statytoju turi būti nurodytas atsakovo pagal priešieškinį tėvas V. A. P., o ne ieškovė, kadangi statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas būtent V. A. P. ir jis yra namo (duomenys neskelbtini), statytojas.
27. Pasisakant dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti terminą garažui nugriauti, pažymi, kad nors garažas ir nebuvo nugriautas, kaip buvo planuojama, tai nesudaro pagrindo teigti, kad nenugriovus garažo buvo nukrypta nuo esminių projekto sprendinių. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nėra pagrindo tenkinti šį priešieškinio reikalavimą.
28. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2024 m. birželio 5 d. nutartimi šiame ginče vyraujančiais pripažino būtent civilinius teisinius santykius, todėl konstatavo, kad ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti.
30. Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovė advokatė palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė patikslintą ieškinį atmesti, patikslintą priešieškinį tenkinti.
31. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ir atsakovo pagal priešieškinį M. A. P. atstovė advokato padėjėja dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra; atsakovų prašymo atnaujinti praleistą terminą statybų deklaracijos ginčijimui spręsti savo nuožiūra, o jį patenkinus ir atnaujinus terminą – reikalavimą dėl statybų deklaracijos galiojimo panaikinimo tenkinti dalyje dėl netinkamo statytojo nurodymo; atsakovų priešieškinio reikalavimą nustatyti terminą garažui nugriauti atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai. Atsakovų patikslintas priešieškinis atmestinas
III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl ieškovės N. P. patikslinto ieškinio
32. Iš šalių atstovų paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės N. P. sutuoktinis V. A. P.. Nekilnojamojo registro duomenų bazės duomenimis jam iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ginčo namas) ir 399/1196 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po V. A. P. mirties ieškovė paveldėjo 1/6 dalį ginčo namo, trečiasis asmuo M. A. P. paveldėjo ½ dalį ginčo namo, bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis atsakovams R. R. ir R. R. nuosavybės teise taip pat priklauso 1/3 dalis ginčo namo.
33. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015-11-23 išdavė statybos leidimą Nr. LNS-01-151123-01443 (toliau – statybos leidimas), V. A. P. vardu. Statybos leidimas išduotas pagal projektuotojo UAB ,,Architravas“ parengtą statinio projektą: Du dvibučiai blokuoti gyvenamieji namai, (duomenys neskelbtini), Rekonstravimo projektą, Nr.12-03, parengtą 2015 m. Statybos leidimu leidžiama rekonstruoti statinį – statinio paskirtis – Gyvenamoji (vieno buto pastatai) (Gyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).2. griauti statinį – statinio paskirtis – Pagalbinio ūkio (Negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – Nesudėtingas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šį Leidimą buvo leista rekonstruoti gyvenamosios paskirties pastatą (namą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir griauti pagalbinio ūkio statinį, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini).
34. Atsakovai, pastatę gyvenamąjį namą, unikalus numeris, (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pažymos apie statinio statyba? be esminiu? nukrypimu? nuo projekto, 2016-07-01 Nr. ACUB-100-160701-00569, Deklaracijos apie statybos užbaigima? / paskirties pakeitima?, 2017-05-10 Nr. ACCR-100-170510-00683, atitinkamai - 2016-07-12 ir 2017-07-20, Nekilnojamojo turto registre įregistravo minėtą gyvenamąjį namą ir bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybės teisę į jį.
35. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp bendraturčių yra sudarytas ir įregistruotas notarinis bendraturčių 2015-03-05 susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (Žemės sklypu) Nr. 535, bei įregistruota 2013-03-01 nustatyta notarinė naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (ginčo namu) tvarka pagal 2013-03-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 304.
36. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) šiuo metu nuosavybės teise priklauso 1197/4784 dalis trečiajam asmeniui M. A. P., 1995/4784 dalis ieškovei N. P., 995/5980 dalis atsakovei R. R., 995/5980 dalis atsakovui R. R.. Žemės sklype yra įregistruotas pastatas – vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pradžia nurodyta 2015 m., o pabaiga 2017 m., baigtumo procentas 100, nuosavybės teise pastato valdoma ½ dalis atsakovės R. R. ir ½ dalis atsakovo R. R.. Nekilnojamojo turto registre, adresu (duomenys neskelbtini) taip pat registruotas pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo namas), kurio statybos pabaigos metai nurodyti 1962 metai, nuosavybės teise priklauso šiuo metu ½ dalis trečiajam asmeniui M. A. P., 1/6 dalis ieškovei N. P., 1/3 dalis atsakovams R. R. ir R. R..
37. Taigi ieškovė, trečiasis asmuo ir atsakovai yra bendraturčiai ir kartu valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo namą) ir 0,0598 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovai atskirai valdo po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
38. Ieškovės teigimu, ji negali užbaigti ginčo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atliktos rekonstrukcijos įteisinimo, kadangi atsakovai atlikę ginčo namo 1/3 dalies rekonstrukciją ir įregistravę nuosavybės teisės į atsakovų namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nesutinka išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro jiems iki ginčo namo rekonstrukcijos ir atsidalijimo priklausiusios ginčo namo 1/3 dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl ko jiems nuosavybės teise be atsakovų namo, vis dar priklauso ir 1/3 dalis ginčo namo. Todėl pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovai, įregistravę bendrosios dalinės nuosavybės teises į vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jie atsidalijo visa savo 1/3 dalį vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir po atsidalijimo jokios vienbučio gyvenamojo namo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalies nevaldo.
39. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
40. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-758-1120/2020).
41. CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis bendrąja daline nuosavybe valdomo nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
42. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2016 m. birželio 2 d. ieškovės sutuoktinis V. A. P. ir atsakovai R. R. ir R. R. sudarė Turto atidalijimo sutartį (toliau- Sutartis), kuria susitarė atsidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.4 punktu šalys susitarė, jog savininkai, atsižvelgdami į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-11-25 išduotą Leidimą statyti statinį rekonstruoti statinį (modernizuoti) pastatą ir jo pagrindu atsakovų (R. R. ir R. R.) atliktą statinio (gyvenamojo namo) indeksas 1A1M, dalies rekonstrukciją, bei UAB „Geodezija ir topografija“ bei matininkės A. U. atliktus statinio (gyvenamojo namo) kadastrinius matavimus ir nurodytus atsidalijimo statinio duomenis po rekonstrukcijos, parengtose kadastrinių matavimų bylose, susitaria padalinti jį į dvi dalis. Pagal šios Sutarties 3.1 p. savininkui 1 (t. y. ieškovės sutuoktiniui V. A. P.), įgyvendinančiam nuosavybės teises į jam asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančias, valdomas 2/3 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane iki sutarties pasirašymo pažymėto indeksu 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, atskirai nuo kitų daikto bendraturčių nustatoma nuosavybės teisė į Daiktą (pastatą) prie šios sutarties pridedamoje 2016-06-02 matininkės A. U. parengtoje kadastrinių matavimų byloje (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėtą indeksu 1A1m, paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 93,33 kv.m bendro ploto (iš kurio 56,9 kv.m gyvenamojo namo plotas, 31,32 kv.m pastogės plotas, 5,11 kv. m priestato plotas). Statiniui po šios sutarties pasirašymo ir įregistravimo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini). Pagal šios Sutarties 3.2 punktą, savininkams 2 (t. y. atsakovams R. R. ir R. R.), įgyvendinantiems nuosavybės teises į jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančias, valdomas 1/3 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane iki sutarties pasirašymo pažymėto indeksu 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), Daikto dalis, atskirai nuo kitų Daikto bendraturčių nustatoma nuosavybės teisė į Daiktą (pastatą) prie šios sutarties pridedamoje UAB „Geodezija ir topografija“ 2016-05-10 parengtoje kadastrinių matavimų byloje, registro Nr.44/16876620 pažymėtą indeksu 4a2b, paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį bendro ploto 68,51 kv.m., užstatytas plotas 76, daikto būklė-nebaigtas statyti, baigtumo procentas 23, kategorija- neypatingas. Statiniui po šios sutarties pasirašymo ir įregistravimo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale suteikiamas adresas (duomenys neskelbtini).
43. Sutarties 5.1 punkte šalys numatė, jog ši sutartis įsigalioja ja pasirašius šalims bei kad šalys šią sutartį turi įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centre (Sutarties 5.6 punktas). Ši sutartis yra pasirašyta atsakovų ir ieškovės sutuoktinio, t. y. visų buvusių vienbučio gyvenamojo namo bendraturčių. Taigi pagal šią Sutartį buvo įtvirtintas bendraturčių susitarimas dėl ginčo namo atidalijimo tarp jų po jo rekonstravimo, kuris buvo atliktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto Leidimo pagrindu.
44. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog pagal išduotą Leidimą ginčo namo bendrasavininkai, atsakovai atskyrė savo 1/3 ginčo namo dalį, šalia pasistatydami atskirą vienbutį gyvenamąjį namą, o ieškovės sutuoktinis rekonstravo likusį ginčo namą, tačiau nespėjo atlikti visų formalumų susijusių su jo atliktos rekonstrukcijos įteisinimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės atsakovai neginčijo ir neneigė. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog Turto padalijimo sutartis vienbučio gyvenamojo namo bendraturčių nebuvo įregistruota VĮ „Registrų centras“, nedaro šios Sutarties negaliojančia, kadangi nei vienas iš bendraturčių jos galiojimo neginčijo ir neginčija ir ji faktiškai šalių yra įvykdyta. Bylos nagrinėjimo metu minėtas aplinkybes patvirtino ir patys atsakovai.
45. Tai, kad ši Sutartis šalių yra įvykdyta patvirtina ir byloje nustatytas faktas, kad žemės sklype be ginčo namo, taip pat yra dar vienas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), ir kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovų namas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-07-01 pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-100-160701-00569, 2017-05-10 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-00-170510-00683 pagrindu. Tiek pažymoje, tiek atsakovų pateiktoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą buvo nurodytas statybą leidžiantis dokumentas Vilniaus miesto administracijos 2015-11-23 ieškovės mirusiam sutuoktiniui V. A. P., išduotas leidimas Nr. LNS-01-151123-01443 rekonstruoti ginčo namą į du vienbučius gyvenamuosius namus.
46. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Registrų centro skaitmeniniame dokumentų archyve saugomais dokumentais, pirmą kartą Nekilnojamojo turto registre registruojant atsakovų namą buvo pateiktas 2016-06-02 susitarimas „Dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos (rekonstrukcijos) darbų įteisinimo (duomenys neskelbtini)“, sudarytas tarp A. R. ir ieškovės sutuoktinio V. A. P., kuriame nurodyta, kad ieškovės sutuoktinis patvirtino, kad atsakovų namo statyba (rekonstrukcija) atlikta R. R. lėšomis pagal išduotą Leidimą bei, kad sutinka, jog atsakovų namas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovai įregistravę nuosavybės teises į atsakovų namą, jie atsidalino visą savo 1/3 dalį ginčo namo ir po atsidalinimo jokios ginčo namo dalies nuosavybės teise nevaldo, bei ginčo namu nesinaudoja. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas antstolio M. D. 2023-12-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), yra gyvenamasis namas, kuris yra sublokuotas su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini).
47. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog atsakovams atlikus atsakovų namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), statybą pagal išduotą Leidimą ir ieškovės sutuoktinio V. A. P. sutikimu įregistravus atsakovų namą Nekilnojamojo turto registre atsakovų vardu, buvo įgyvendintas buvusių ginčo namo bendraturčių atsakovų ir ieškovės sutuoktinio V. A. P. susitarimas pagal jų sudarytą 2016-06-02 Turto atidalijimo sutartį, pagal kurią ieškovės sutuoktinis ir atsakovai atidalijo jiems priklausančias ginčo namo konkrečias dalis natūra, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovai įregistravę nuosavybės teises į namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini), tokiu būdu, atsidalijo visą savo 1/3 dalį ginčo namo natūra ir po atsidalijimo jokios ginčo namo dalies nuosavybės teise nevaldo ir nėra ginčo namo bendraturčiai.
48. Byloje nėra jokių duomenų, jog šiuo atveju atsakovų kaip bendraturčių teisės yra pažeidžiamos. Priešingai, nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įteisinti jos mirusio sutuoktinio atliktą ginčo namo rekonstrukciją bei sutvarkyti paveldėto ieškovės ir trečiojo asmens M. A. P. ginčo namo nuosavybės dokumentus ir juos įregistruoti VĮ „Registrų centre“.
49. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patikslintas ieškinys tenkintinas pripažįstant, kad atsakovai R. R. ir R. R. įregistravę bendrosios dalinės nuosavybės teises į vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jie atsidalijo visą savo 1/3 dalį vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir po atsidalijimo jokios vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nevaldo.
Dėl atsakovų R. R. ir R. R. priešieškinio
50. Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašo panaikinti Deklaracijos apie statybos užbaigimą, 2021 m. rugsėjo 10 d. Nr. ACCR-00-210910-00679, parengtos N. P. vardu, galiojimą, bei nustatyti ieškovei ir atsakovui M. A. P. pagal priešieškinį terminą nugriauti pagalbinio ūkio pastatą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Dėl 2021 m. rugsėjo 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-00-210910-00679 galiojimo panaikinimo.
51. Ieškovė atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ir teismo posėdžio metu prašė pripažinti, kad atsakovai be svarbių ir pateisinamų priežasčių praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą bei taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes - reikalavimą dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo atmesti.
52. Teismas pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija 2018 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. T-75/2018, remdamasi jos formuojama praktika, nurodė, jog deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl yra pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartis Nr. T-31/2017; 2015 m. sausio 30 d. nutartis Nr. T-8/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. T-101/2014). Tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis Nr. T-29/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. T-80/2017; 2017 m. vasario 13 d. nutartis Nr. T-12/2017; 2015 m. vasario 19 d. nutartis Nr. T-37/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. T-101/2014).
53. Pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; kt.).
54. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju ginčijama 2021 m. rugsėjo 10 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-00-210910-00679 yra patvirtinta viešojo administravimo subjekto – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinio ir užregistruota, teismas sprendžia, jog ginčijama deklaracija yra individualus administracinis aktas, todėl šioje byloje pareikštam reikalavimui dėl deklaracijos galiojimo panaikinimo taikytinos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.
56. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl termino individualiam administraciniam aktui ginčyti (skundui, ieškiniui dėl jo paduoti) yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-65-525/2023). Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-715/2011; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-119-624/2020; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-668-261/2021).
57. Nagrinėjamu atveju Deklaracija informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruota 2021-09-10. Deklaracija buvo priimta ne atsakovų atžvilgiu. Todėl, atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, procesinio termino eiga reikalavimui panaikinti šio dokumento galiojimą pareikšti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada reikalavimą reiškiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie prašomą panaikinti dokumentą (jo esmę), o ne nuo jo paskelbimo momento.
58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014).
59. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovams apie Deklaracijos įregistravimą vėliausiai tapo žinoma 2022-05-15, ką patvirtina atsakovų advokatės siųstas raštas 2022-05-15 ieškovės advokatei bei trečiojo asmens M. A. P. atstovei advokato padėjėjai, kuriuo ieškovei buvo atsakytą į jos advokatės 2022m. gegužės mėnesio žodinį prašymą dėl rekonstruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) įteisinimo. Šią aplinkybę patvirtina ir patys atsakovai patikslintame priešieškinyje. Taigi, vieno mėnesio apskundimo terminas Deklaracijai turi būti skaičiuojamas nuo 2022-05-15, kai atsakovams tapo žinoma apie ginčijamą Deklaraciją, ir baigėsi 2022-06-15. Nagrinėjamu atveju atsakovų pradinis priešieškinis teismui buvo pateiktas 2023-12-29, t. y. ženklai praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą administracinio akto (Deklaracijos) apskundimui.
60. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-492-6/2012).
61. Teismas pastebi, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio termino administracinio akto (Deklaracijos) apskundimui atsakovai 2023-12-29 pradiniame priešieškinyje apskritai neprašė atnaujinti ir nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, jog jis yra jų praleistas dėl svarbių priežasčių. Trečią patikslintą 2024-06-27 priešieškinį atsakovai pateikė teismui 2024-06-27, bei jame prašo atnaujinti vieno mėnesio terminą administraciniam aktui (Deklaracijai) ginčyti. Vieno mėnesio termino atnaujinimo būtinumą atsakovai grindžia ieškovės ieškinio teismui pateikimu, galimu nukrypimu nuo esminių projekto reikalavimų /sprendinių, statybą, jos procesą, valstybinę statybos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuolatinių keitimu ir jų taikymo sunkumais, galimais būsimais teisminiais ginčais tarp šalių dėl bendro sklypo valdymo.
62. Teismo nuomone, atnaujinti terminą ginčyti Deklaraciją atsakovų nurodytais argumentais, nėra pagrindo, kadangi priešieškinyje nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, juolab, kad nuo pat atsakovų advokatės siųsto 2022-05-15 rašto ieškovės advokatei bei trečiojo asmens M. A. P. atstovei advokato padėjėjai, buvo delsiama, nebuvo imtasi operatyvių veiksmų kreiptis į teismą su ieškiniu, nagrinėjamu atveju atsakovams atstovavo profesionalus teisininkas, žinantis įstatymus. Todėl manytina, kad delsimas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių net 19 mėnesių, negali būti vertinamas ir pateisinamas, remiantis protingo, rūpestingo, atidaus subjekto elgesiu. Atsakovai nenurodė jokių objektyvių ir svarbių priežasčių bei nepateikė jokių įrodymų, kurios kliudė atsakovams ginčyti Deklaraciją anksčiau.
63. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovai nebuvo pakankamai aktyvūs ir rūpestingi, nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą, ir patys sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl teismas termino dėl priešieškinio reikalavimo panaikinti Deklaracijos galiojimą padavimo neatnaujina. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas atsakovams piktnaudžiauti savo teisėmis.
64. Vien jau procedūrinio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo atmesti, kas reiškia, jog tuo atveju, kai atsakovai praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jie gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, priešieškinis atmetamas nepaisant priešieškinio reikalavimų (ne) pagrįstumo.
65. Taigi nustačius, kad administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir nėra pagrindo jo atnaujinti, atsakovų patikslintas priešieškinis dalyje dėl pareikšto reikalavimo panaikinti 2021 m. rugsėjo 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-00-210910-00679 galiojimą atmestinas, kadangi iki priešieškinio pareiškimo suėjo kreipimosi į teismą įstatymo nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl reikalavimo nugriauti garažą
66. Priešieškinio reikalavimą nugriauti garažą atsakovai iš esmės grindžia tuo, kad nebuvo įgyvendintas projektinėje dokumentacijoje ir statybą leidžiančiame dokumente reikalavimas nugriauti ginčo garažą, o tai, atsakovų teigimu reiškia, jog statybos darbai statybvietėje nėra baigti ir dėlto, jie neišsiregistruoja nuosavybės teisių į 1/3 dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
67. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei ir trečiajam asmeniui M. A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pagalbinio ūkio pastatas –garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. garažas, kurį atsakovai prašo nugriauti), kurio statybos metai 1986 ir pagalbinis pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos metai 1962. Atsakovai nėra šių garažų bendraturčiai. Šie garažai yra ieškovės ir trečiojo asmens M.A. P., pagal nustatytą žemės sklypo naudojimo tvarką tarp bendraturčių, žemės sklypo dalyje ir buvo dar iki atsakovai įsigijo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir bendro žemės sklypo dalį.
68. Kaip jau minėta, dar 2016 m. birželio 2 d. ieškovės sutuoktinis V. A. P. ir atsakovai R. R. ir R. R. sudarė Turto atidalijimo sutartį, kuria susitarė atsidalinti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.4 punktu šalys susitarė, jog savininkai, atsižvelgdami į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-11-25 išduotą Leidimą statyti statinį, rekonstruoti statinį (modernizuoti) pastatą ir jo pagrindu atsakovų (R. R. ir R. R.) atliktą statinio (gyvenamojo namo) indeksas 1A1M, dalies rekonstrukciją, bei UAB „Geodezija ir topografija“ bei matininkės A. U. atliktus statinio (gyvenamojo namo) kadastrinius matavimus ir nurodytus atsidalijimo statinio duomenis po rekonstrukcijos, parengtose kadastrinių matavimų bylose, susitarė padalinti jį į dvi dalis.
69. Pažymėtina, jog šių matininkų paruoštuose kadastrinių matavimo bylose yra pateikti atidalintų statinių išdėstymo žemės sklype planai, kuriuose yra nurodomi ir žemės sklype esantys 2 garažai, tame tarpe ir atsakovų prašomas nugriauti ginčo garažas. Atsidalinant namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovai sudarydami sutartį dėl turto atidalijimo, nereikalavo, kad ieškovės sutuoktinis nugriautų ginčo garažą, t. y. šio ginčo garažo buvimas žemės sklype (kuriuo naudojosi ieškovės sutuoktinis, o dabar ieškovė ir trečiasis asmuo M. A. P.) netrukdė šalims atlikti gyvenamojo namo pagal patvirtintą projektą rekonstrukcijos ir atsakovams atsidalinti jiems priklausančią namo 1/3 dalį.
70. Dar daugiau, tai, kad ginčo garažo buvimas žemės sklype netrukdė atsakovams ir ieškovės sutuoktiniui rekonstruoti namo į 2 vienbučius namus patvirtina ta aplinkybė, jog atsakovų vardu nuosavybės teise žemės sklype yra įregistruotas 2017-05-10 Deklaracijos apie Statybos užbaigimą pagrindu pastatytas pagal išduotą Leidimą ir patvirtintą projektą vienbutis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Garažo buvimas žemės sklype netrukdė atsakovams nei įregistruoti šio namo statybos užbaigimą, nei vėliau iki priešieškinio pateikimo, t. y. daugiau nei 6 metus 2021-01-18 ieškovė ir atsakovai atliko žemės sklypo ploto ribų paženklinimą-parodymą pagal UAB „Tiksli Riba“ matininko atliktus žemės sklypo matavimus. Šiame plane yra nurodyti žemės sklype esantys pastatai, tame tarpe rekonstruotas namas, atsakovams priklausantis namas ir esantys garažai, tame tarpe ir ginčo garažas. Šiame plane yra nurodytas žemės sklypo koordinačių žiniaraštis. Su žemės sklypo ribų paženklinimo parengtame žemės sklypo plane išbraižytomis ribomis ir apskaičiuotu žemės sklypo plotu atsakovai sutiko. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, jog namo rekonstrukcija ir visi statybos darbai yra baigti ir žemės sklype yra pastatyti 2 vienbučiai namai ir kurių vienas namas, t. y. esantis (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise atsakovams, o ginčo garažo buvimas žemės sklype niekaip nepažeidžia atsakovų teisių bei netrukdo jiems naudotis jų turtu. Priešingų įrodymų atsakovai į bylą nepateikė.
71. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą negali būti surašoma ir statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas arba statinio (jo dalies) ekspertizės rangovas negali tvirtinti deklaracijos apie statybos užbaigimą, jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių arba konstatuota savavališka statyba. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje esminiai statinio projekto sprendiniai apibrėžiami kaip statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Šiuo konkrečiu atveju, nors garažas ir nebuvo nugriautas, kaip buvo planuojama, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo teigti, kad nenugriovus garažo buvo nukrypta nuo esminių projekto sprendinių. Minėtas aplinkybes patvirtina ir tai, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) (redakcija, galiojusi Deklaracijos tvirtinimo metu nuo 2021-01-02 iki 2021-10-29) 97.1 punktu, Inspekcijos pareigūnas, priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją, privalo patikrinti, ar nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Taigi tikrindamas 2021-06-29 pateiktą Deklaraciją, Inspekcijos pareigūnas turėjo patikrinti Deklaracijos atitiktį Statybos reglamente STR 1.05.01:2017 nustatytiems reikalavimams. Šiuo atveju nebuvo nustatyta jokių nei neesminių faktinių nukrypimų, nei esminių nukrypimų nuo projekto ir 2021-09-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje buvo patvirtinta Deklaracija Nr. ACCR00-210910-00679.
72. Be to, kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovai daugiau nei 3 metus nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. Deklaracijos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre nereiškė jokių skundų ar pretenzijų dėl to, jog atlikta ieškovės sutuoktinio gyvenamojo namo, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija neatitinka projektą, o esamas žemės sklype ginčo garažas trukdo jiems naudotis savo turtu ar kitaip kokiu tai būdu pažeidžia atsakovų teises, o priešieškinį dėl Deklaracijos panaikinimo pateikė tik tada, kai su ieškove nepavyko susitarti dėl bendro žemės sklypo naudojimo tvarkos pakeitimo ir dalies ieškovei priklausančio žemės sklypo įsigijimo. Kaip šiame teismo sprendime yra konstatuota, atsakovai priešieškinį dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo, yra pateikę ženklai praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą administracinio akto (Deklaracijos) apskundimui, todėl nustačius, kad administracinio akto apskundimo terminas yra pasibaigęs ir nėra pagrindo jo atnaujinti, teismas atsakovų priešieškinį dalyje dėl pareikšto reikalavimo panaikinti 2021 m. rugsėjo 10 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCR-00-210910-00679 galiojimą atmetė.
73. Taigi kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, įvertinus tai, kad ginčo garažas yra ieškovės ir trečiojo asmens M. A. P. naudojamoje žemės sklypo dalyje, tai, kad ginčo garažo buvimas žemės sklype nepažeidžia atsakovų teisių bei netrukdo jiems naudotis jų turtu, o namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visi darbai pagal projektą yra atlikti ir užbaigti, bei nesant jokių duomenų, jog namo rekonstrukcija buvo atlikta nukrypus nuo esminių statinio projekto sprendinių, atsakovų patikslintas priešieškinis dalyje dėl pareikšto reikalavimo nustatyti ieškovei ir atsakovui M. A. P. pagal priešieškinį terminą nugriauti pagalbinio ūkio pastatą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
74. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
75. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
76. Nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį, o atsakovų priešieškinį atmetus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos.
77. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovų už ieškinį sumokėtą 109 Eur žyminį mokestį ir 2600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą, atsiliepimų į patikslintą priešieškinį parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą teismo posėdžiuose); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
78. Tretysis asmuo M. A. P. taip pat prašo priteisti jam iš atsakovų 660 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą teismo posėdžiuose); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
79. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).
80. Teismo vertinimu, ieškovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės ir trečiojo asmens rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumo laipsnį, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 2709 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1354,50 Eur iš kiekvieno atsakovo, bei priteisia trečiajam asmeniui iš atsakovų lygiomis dalimis 660 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 330 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
81. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,81 Eur, t. y. t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-386/1K-411 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis yra priteistina 19,81 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 9,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
82. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, teismui atmetus ieškinį (nagrinėjamu atveju priešieškinį), laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
83. Atsižvelgiant į nurodytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 150 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
ieškovės N. P. patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovai R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) įregistravę bendrosios dalinės nuosavybės teises į vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jie atsidalijo visą savo 1/3 dalį vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir po atsidalijimo jokios vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nevaldo.
Priteisti ieškovei N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 2709 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1354,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 50 ct ) iš kiekvieno atsakovo.
Priteisti trečiajam asmeniui M. A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 660 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurus) iš kiekvieno atsakovo.
Atsakovų R. R. ir R. R. patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovų R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), po 9,90 Eur (devynis eurus ir 90 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui šioje byloje, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo uždrausta ieškovei N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama pakeisti įrašus IS Infostatyba ir Nekilnojamojo turto registre apie gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.