Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovas antstolis V. M. pateikė ieškinį, prašydamas panaikinti Antstolių garbės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 158/21 skirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą, ir priimti naują sprendimą – drausmės bylą nutraukti arba atleisti ieškovą nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimų mažareikšmiškumo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp UAB, kurios steigėju ir vieninteliu akcininku yra ieškovas, ir Vilniaus kredito unijos 2021 m. kovo mėn. viduryje kilo ginčas. UAB kreipėsi į Vilniaus kredito uniją dėl kredito suteikimo, tačiau, nesuteikus kredito, Vilniaus kredito unija nuo UAB sąskaitos vienašališkai nurašė 4 800 Eur kreditavimo paslaugos mokestį ir atsisakė jį grąžinti. Šiuo metu ginčas tarp UAB ir Vilniaus kredito unijos asmenų dėl neteisėtai nurašyto kreditavimo mokesčio grąžinimo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-17908-807/2021. Netrukus po to, kai teismui buvo pateiktas ieškinys dėl neteisėtai nurašytos 4 800 Eur sumos grąžinimo, 2021 m. gegužės 5 d. Vilniaus kredito unija pateikė skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl drausmės bylos iškėlimo ieškovui. Vilniaus kredito unijos skundas Teisingumo ministerijai buvo viena iš poveikio priemonių, kurių Vilniaus kredito unija ėmėsi, bandydama išspręsti ginčą dėl nesuteiktų kreditavimo paslaugų apmokėjimo. Iki nurodyto ginčo atsiradimo ieškovas vykdė 23 vykdomąsias bylas, pradėtas pagal išieškotojos Vilniaus kredito unijos pateiktus vykdomuosius dokumentus. Dauguma jų buvo užbaigtos, nuo neužbaigtų vykdomųjų bylų tolesnio vedimo ieškovas nusišalino savo iniciatyva (išieškotoja Vilniaus kredito unija pati niekada to neprašė), kreipdamasis dėl nušalinimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą, t. y. iki ginčo kilimo ieškovas vykdė didelį kiekį Vilniaus kredito unijos pateiktų vykdomųjų dokumentų ir nei dėl ieškovo atliekamų vykdymo veiksmų, nei dėl kontoros darbo organizavimo, galimybės komunikuoti su ieškovu Vilniaus kredito unija nebuvo pateikusi nei vieno skundo teismui, atsakovei ar Teisingumo ministerijai. Nei iki 2021 m. gegužės 5 d. skundo Teisingumo ministerijai pateikimo, nei po jo Vilniaus kredito unija nesikreipė į teismą dėl ieškovo veiksmų, neteikė pareiškimų dėl ieškovo nušalinimo nuo vykdomųjų bylų, kurias ieškovas vedė iki ginčo pradžios. Nurodyti duomenys patvirtina, kad susiklosčiusi ilgametė šalių bendravimo tvarka tenkino abi puses ir pareiškimas Teisingumo ministerijai dėl drausmės bylos iškėlimo susijęs ne su ieškovo veiksmais vykdomosiose bylose, bet būtent su ginču dėl kreditavimo paslaugų apmokėjimo. Šios aplinkybės yra svarbios, vertinant situaciją visumoje. Ilgalaikė ieškovo ir Vilniaus kredito unijos bendravimo tvarka buvo tokia, kad komunikuojama buvo ne tik raštu, bet ir žodžiu. Ieškovas nesiekia įrodyti, kad per ilgą laiką nusistovėjęs bendradarbiavimas atleidžia antstolį nuo įstatyme numatytų pareigų vykdymo, tačiau skundžiamame sprendime Antstolių garbės teismas nepakankamai įvertino šias aplinkybes. Skundžiamame sprendime paminėta tiek Vilniaus kredito unijos pozicija, kad duomenų apie vykdomųjų bylų eigą buvo prašoma telefoniniais skambučiais, tiek analogiški ieškovo paaiškinimai dėl žodinio bendravimo, nors juos Teisingumo ministerijos atstovas ir vertino, kaip neįtikinamus, tačiau tai visiškai nelogiška – ieškovas ir Vilniaus kredito unija iš esmės patvirtino tą patį, kad dalis bendravimo vyko žodžiu, todėl tuo abejoti nėra pagrindo. Antstolių garbės teismas skundžiamame sprendime iš esmės teisingai pasisakė, kad Vilniaus kredito unija neskundė procesinių antstolio veiksmų Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo jų laikyti neteisėtais ir taikyti drausminę atsakomybę, nes tai nėra konstatuota įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, taip pat nurodė, kad nepasisako antstolio nusišalinimo klausimu, nes skundžiamo sprendimo priėmimo metu jau buvo įsiteisėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-18799-294/2021, kuria ieškovas jo paties prašymu nušalintas nuo Vilniaus kredito unijos vykdomųjų bylų vedimo, tačiau didžioji skundžiamo sprendimo teksto dalis susijusi būtent su klausimais dėl tariamų procesinių pažeidimų ir antstolio nusišalinimo, kurie negali būti drausmės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai sudaro tariamą įspūdį, kad antstolis gali būti padaręs ir procesinių pažeidimų, tačiau vienareikšmiškai, tokie pažeidimai nėra konstatuoti CPK nustatyta tvarka, ir jau suėjęs terminas teikti skundus dėl antstolio veiksmų. Antstolio nusišalinimo klausimo išsprendimas užtruko ne dėl ieškovo kaltės, o dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-18799-545/2021 nepagrįstai atsisakė priimti antstolio pareiškimą dėl nušalinimo, todėl antstolis turėjo teikti atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1769-565/2021 buvo patenkintas ieškovo atskirasis skundas ir klausimas išspręstas iš esmės, t. y. tenkinant antstolio prašymą dėl nušalinimo. Drausminė nuobauda skundžiamu sprendimu ieškovui pritaikyta už Antstolių garbės teismo nurodytus Antstolių įstatymo 27 str. 5 d., Antstolių profesinės etikos kodekso 3 p. ir 12 p. pažeidimus. Antstolių įstatymo 27 str. 5 d. nustatyta, kad antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjų veiklą, tačiau skundžiamo sprendimo 6 lape Antstolių įstatymo 27 str. 5 d. cituojama: „raštu pateiktus asmenų prašymus ir skundus dėl jo veiklos, išskyrus prašymus ir skundus, kuriuos pagal įstatymus nagrinėja teismas, antstolis privalo ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų išnagrinėti ir raštu pateikti motyvuotus atsakymus“, t. y. tokia norma yra Antstolių įstatymo 27 str. 6 d., o ne 27 str. 5 d., kurios pažeidimas skundžiamame sprendime minimas, kaip ieškovui pritaikytos drausminės atsakomybės pagrindas. Antstolių garbės teismui pateikus nuorodą į vieną Antstolių įstatymo normą, ir pacitavus kitą, neaišku, už kurios konkrečiai normos pažeidimą pritaikyta drausminė atsakomybė. Skundžiamame sprendime Antstolių garbės teismas Antstolių įstatymo 27 str. 6 d. pažeidimą nurodė tai, kad, turėdamas pareigą teikti informaciją šalims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, antstolis neatsakė į Vilniaus kredito unijos 2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. balandžio 12 d. užklausimus apie situaciją vykdomosiose bylose. Neaišku, kurias konkrečiai vykdomąsias bylas turėjo omenyje Antstolių garbės teismas, nes sprendime tai nenurodyta. 2021 m. balandžio 6 d. užklausimo atžvilgiu ieškovas gavo vieną Vilniaus kredito unijos raštą, tačiau 2021 m. balandžio 12 d. buvo pateikti trys Vilniaus kredito unijos raštai, todėl iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies formuluočių nėra aišku, kokie konkrečiai „neatsakymai“ yra drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas. 2021 m. balandžio 6 d. raštu Vilniaus kredito unija prašė pateikti informaciją apie atliktus veiksmus nuo vykdomosios bylos Nr. 0240/20/02272 pradžios iki paklausimo pateikimo dienos, pateikiant informaciją apie raginimo įvykdyti sprendimą įteikimą, pritaikytus turto areštus, nurodymus nurašyti lėšas, aprašyti skolininko turtą, ir visas kitas priemones, kuriomis siekiama apginti išieškotojo interesus bei kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo. Tuo pačiu raštu Vilniaus kredito unija patvirtino, kad yra susipažinusi su šios vykdomosios bylos duomenimis www.antstoliai.lt, tačiau nurodė, kad šie duomenys apima tik veiksmus nuo 2021 m. kovo 24 d., todėl prašė ieškovo pateikti informaciją apie veiksmus, vykdytus nuo vykdomosios bylos pradžios. Negavusi atsakymo į šį paklausimą, Vilniaus kredito unija nepagrįstai sprendė, jog vykdomojoje byloje nebuvo atlikti jokie veiksmai (neaprašytas skolininko turtas, neareštuotos lėšos ir t. t.). Vilniaus kredito unijos 2021 m. balandžio 6 d. raštas ir jame išdėstyti teiginiai bei prašymai akivaizdžiai patvirtina, kad Vilniaus kredito unija skunde Teisingumo ministerijai kėlė tikrovėje neegzistuojančias problemas ir tokiais nepagrįstais kaltinimais bandė daryti spaudimą ieškovui. Antstolio padėjėjos A. P. ir Vilniaus kredito unijos darbuotojos S. B. susirašinėjimas patvirtina, kad vykdomojoje byloje Nr. 0240/20/02272 Vilniaus kredito unija buvo nuolat informuojama apie atliktus veiksmus, paaiškinamos jų priežastys, teikiami procesiniai dokumentai ir kt. 2021 m. balandžio 15 d. patvarkymu dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių buvo paskelbtos pirmosios varžytynės. Nurodytame patvarkyme aprašyti iki tol atlikti veiksmai, būtini varžytynių paskelbimui (t. y. turto areštas, ekspertizės skyrimas turto vertei nustatyti, vertės nustatymas ir varžytynių paskelbimas), t. y. Vilniaus kredito unija buvo pateikta prašoma informacija apie vykdomojoje byloje atliktus veiksmus, nors tokia informacija kredito unijai buvo teikta jau anksčiau. Procesiniai dokumentai, informuojantys apie antstolio atliktus veiksmus, buvo nuolat jų atlikimo metu įteikiami (išsiunčiami elektroniniu paštu) Vilniaus kredito unijai, su kuria vyko sklandus bendradarbiavimas, todėl ieškovas jokių CPK nustatytų antstolio pareigų nepažeidė. Antstolių garbės teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė. Ieškovas neginčija, kad atskiro rašytinio atsakymo į 2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus kredito unijos užklausą per 14 darbo dienų terminą nepateikė, tačiau akivaizdu, kad Vilniaus kredito unija apie atliktus veiksmus buvo tinkamai ir savalaikiai informuota veiksmų atlikimo metu, todėl pakartotinis informavimas apie antstolio atliktus veiksmus, teikiant veiksmų sąrašą atskiru raštu, būtų perteklinis, juolab, atliktų veiksmų santrauka buvo išdėstyta 2021 m. balandžio 15 d. patvarkyme dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių, kuris Vilniaus kredito unijai buvo išsiųstas elektroniniu paštu patvarkymo priėmimo dieną, t. y. nepažeidžiant 14 dienų termino. Neįtikėtina, kad Vilniaus kredito unija, kuri gerai išmano išieškotojo teises ir vykdymo procesą, per ilgiau nei penkis mėnesius trukusį laikotarpį nebūtų gavusi jokios informacijos apie vykdymo eigą. Jei taip iš tiesų būtų įvykę, abejotina, ar Vilniaus kredito unija operatyviai nebūtų pasiteiravusi apie antstolio atliekamus veiksmus. Net jei vertinti, kad, nepateikdamas atskiro raštiško atsakymo į Vilniaus kredito unijos 2021 m. balandžio 6 d. prašymą, ieškovas pažeidė Antstolių įstatymo 27 str. 6 d., toks pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir ieškovas nuo atsakomybės atleistinas. 2021 m. balandžio 12 d. Vilniaus kredito unija pateikė reikalavimą vykdomojoje byloje Nr. 0240/20/02448 (skolininkas BUAB „Initium Verum“), kuriame nurodė, kad kreipėsi į antstolį dėl išieškojimui užtikrinti atliktų veiksmų, tačiau gautas atsakymas Vilniaus kredito unijos netenkino, todėl 2021 m. kovo 16 d. nurodė antstoliui reikalingus atlikti veiksmus, o 2021 m. balandžio 12 d. reikalavimu taip pat prašė nedelsiant imtis veiksmų bei apie atliktus ir ketinamus atlikti veiksmus periodiškai, ne rečiau kaip kas 5 darbo dienas, informuoti Vilniaus kredito uniją. Nurodytu raštu nebuvo prašoma pateikti informacijos apie vykdomosios bylos eigą, nes pačiame išieškotojos rašte nurodyta, jog informacija apie vykdomosios bylos eigą buvo suteikta. 2021 m. balandžio 14 d. antstolis išsiuntė skolininkui reikalavimą, kuriuo iš esmės buvo atlikti Vilniaus kredito unijos reikalavime nurodyti veiksmai, skolininkas įspėtas dėl sankcijų už antstolio reikalavimų nevykdymą. Vilniaus kredito unija apie antstolio 2021 m. balandžio 14 d. reikalavimo pateikimą skolininko atstovei (bankroto administratorei D. U.) buvo informuota tą pačią dieną. 2021 m. balandžio 12 d. Vilniaus kredito unija taip pat prašė pateikti informaciją vykdomosiose bylose Nr. 0240/21/00091 ir Nr. 0240/21/00097, į kuriuos antstolis atsakė 2021 m. balandžio 21 d. ir 2021 m. balandžio 22 d. raštais. Darytina išvada, kad Antstolių garbės teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis neatsakė į 2021 m. balandžio 12 d. paklausimą, pažeisdamas Antstolių įstatymo 27 str. 6 d. Akivaizdu, kad faktiškai pažeidimai padaryti nebuvo, tačiau jei teismas laikytųsi priešingos nuomonės, vertintina, jog pažeidimai buvo mažareikšmiai ir nesudarė pagrindo drausminei atsakomybei kilti. Ieškovui taip pat nepagrįstai pritaikyta drausminė atsakomybė už Antstolių profesinės etikos kodekso 3 p. ir 12 p. pažeidimus, t. y. kad ieškovas netinkamai organizavo kontoros darbą, nesiuntė išieškotojai dokumentų, kurių įteikimą imperatyviai nustato CPK nuostatos, neatsakinėjo į raštiškus išieškotojos paklausimus Antstolių įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, o atsainus ir priešingas teisiniam reguliavimui antstolio veikimas apsprendė chaotišką antstolio kontoros darbą ir įtakojo, kad proceso šalys neturėjo galimybės tinkamai komunikuoti su antstoliu, negavo atsakymų į prašymus, paklausimus. Aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad išieškotojos informavimas buvo pakankamas ir nesudarė jokių kliūčių išieškotojai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Antstolių garbės teismas motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje nepatikslino, už kurių konkrečiai dokumentų neįteikimą, kurių įteikimą imperatyviai nustato CPK nuostatos, taikoma drausminė atsakomybė. Antstolių garbės teismo pozicija dėl tariamo dokumentų neįteikimo yra nekonkreti, neteisėta ir nepagrįsta, todėl drausminė atsakomybė ieškovui taikyta nepagrįstai. Antstolių garbės teismas nurodė, kad antstolis tinkamai neorganizavo antstolio kontoros darbo (nepateikti įrodymai, kad antstolio kontora fiziškai veiklos nevykdė ir/ar neorganizavo nuotolinio darbo), tačiau iš tokio teiginio neįmanoma suprasti, ar antstolis kaltinamas tuo, kad neorganizavo nuotolinio darbo, ar nesustabdė kontoros veiklos, ar kad, teikdamas paaiškinimus, paminėjo veiklos apsunkinimus dėl karantino ribojimų, tačiau nepateikė juos patvirtinančių dokumentų. Akivaizdu, kad Antstolių garbės teismas nekonstatavo konkrečių antstolio kontoros darbo organizavimo veiklos pažeidimų, o dėl tariamo netinkamo kontoros darbo organizavimo sprendė iš esmės pagal tai, kad antstolis nebuvo pakankamai pasiruošęs Antstolių garbės teismo posėdžiui. Antstolio kontoros darbas negalėjo būti nei chaotiškas, nei organizuotas netinkamai, nes faktiškai su Vilniaus kredito unija buvo nuolat komunikuojama, siunčiami laiškai ir dokumentai, nenustatyti jokie neteisėti procesiniai antstolio veiksmai. Skundžiamame sprendime nenustatytos aplinkybės, kad antstolis nebuvo darbe keletą dienų iš eilės ir kada, kad Vilniaus kredito unijai nepavyko susisiekti su kontoros darbuotojais, nes tokių įrodymų nėra. Priešingai, pati Vilniaus kredito unija pripažino, kad teikė antstoliui daug žodinių priminimų. Su išieškotoja buvo komunikuojama ir elektroniniu paštu, o tai, kad dokumentus rengė ir atsakymus išieškotojai teikė antstolio padėjėjos A. P. ar G. Č., nėra kontoros darbo organizavimo pažeidimas. Antstolis nėra nusišalinęs nuo kontoros darbo organizavimo ir koordinavimo, o Antstolių garbės teismas supainiojo du skirtingus aspektus – antstolio kontoros darbo organizavimą ir pasirengimą Antstolių garbės teismo posėdžiui. Antstolių garbės teismo posėdžio metu ieškovas iš tiesų negalėjo iš atminties atsakyti į visus klausimus, kadangi procesinius veiksmus Vilniaus kredito unijos vykdomosiose bylose atliko antstolio padėjėjos A. P. ir G. Č. Ieškovas į posėdį atvyko su antstolio padėjėja A. P., kuri dirbo su Vilniaus kredito unijos vykdomosiomis bylomis, todėl galėjo atsakyti į klausimus dėl konkrečių vykdomųjų bylų detalių, tačiau padėjėjai nebuvo leista dalyvauti posėdyje, nes drausmės byla iškelta ne padėjėjai ir ji nėra antstolio atstovė drausmės byloje. Iki tol antstolio padėjėja A. P. raštu kreipėsi į atsakovę dėl jos dalyvavimo Antstolių garbės teismo posėdyje. Atsakovė raštu atsakė, kad antstolio padėjėja galės dalyvauti posėdyje, todėl antstolio padėjėja pasiruošė posėdžiui. Akivaizdu, kad ieškovas buvo suklaidintas atsakovės, jog posėdyje galės dalyvauti antstolio padėjėja, nors net kvietimas į Antstolių garbės teismo posėdį buvo siunčiamas antstolio padėjėjos elektroninio pašto adresu. Nurodytos aplinkybės skundžiamame sprendime nebuvo įvertintos, todėl nepagrįstai konstatuota, kad antstolis atvyko į Antstolių garbės teismo posėdį visiškai nepasiruošęs, jo žodiniai paaiškinimai neretai prieštaravo kitiems. Kadangi ieškovas buvo suklaidintas atsakovės, prasidėjus posėdžiui ir paaiškėjus, kad padėjėjai neleidžiama dalyvauti posėdyje, antstolis nebegalėjo pasiruošti atsakyti į konkrečius klausimus apie konkrečius procesinius veiksmus vykdomosiose bylose, patyrė šoką dėl visiškai netikėtos ir neprognozuotos situacijos. Akivaizdu, kad dėl susijaudinimo antstolis galėjo į klausimus atsakyti netiksliai ir suklysti, susipainioti, tačiau tai nepatvirtina neatsakingo ieškovo požiūrio į drausmės bylą, nes tokią situaciją lėmė atsakovės veiksmai. Ginčo laikotarpiu (2021 m. kovo–balandžio mėn.) ieškovo kontoroje dirbo 3 antstolio padėjėjai (A. P., G. Č. tiesiogiai komunikavo su Vilniaus kredito unija) bei E. O. R. Antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą, todėl antstolio padėjėjo pasitelkimas procesinių veiksmų atlikimui yra teisėtas. Ieškovas nuo antstolio veiklos pradžios 2009 m. pirmą kartą dalyvavo Antstolių garbės teismo posėdyje ir jam pirmą kartą iškelta drausmės byla, t. y. per 12 metų nebuvo nusiskundimų dėl ieškovo veiklos. Antstolių garbės teismas negalėjo, kaip drausminės nuobaudos taikymo pagrindo, naudoti neva ieškovo nekorektiško pasisakymo subjekto, iškėlusio drausmės bylą (Teisingumo ministerijos), atžvilgiu, nes nuomonė dėl pasisakymo korektiškumo yra visiškai subjektyvi. Taikant drausminę nuobaudą už neigiamą nuomonę apie institucijos priimtą sprendimą negali būti varžoma Konstitucijos 25 str. garantuojama žodžio laisvė, t. y. teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, nes laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką. Skundžiamu sprendimu ieškovui paskirta pakankamai griežta drausminė nuobauda (papeikimas) yra aiškiai neproporcinga ieškovo veiksmams. Sprendime neatsižvelgta, kad ieškovui drausminė atsakomybė anksčiau nebuvo taikoma, duomenų apie pasikartojančius pažeidimus pateikta nebuvo, nepateikti įrodymai, kad ieškovo veiksmais būtų padaryta žala. Drausminės nuobaudos parinkimas iš viso nebuvo motyvuotas. Teismų praktikoje švelniausia drausminė nuobauda (pastaba) taikoma nesant kitų galiojančių nuobaudų net už aiškius, teismo nutartimi nustatytų imperatyvių taisyklių pažeidimus, sistemingą netinkamą vykdymo išlaidų skaičiavimą, prašymų nusišalinti nesvarstymą, vykdomųjų bylų užbaigimą nesant tam pagrindo ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-86-798/2021, 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-514-1120/2019, 2019 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-217-798/2019), todėl akivaizdu, kad skundžiamu sprendimu pritaikyta drausminė nuobauda (papeikimas) yra per griežta. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo ieškovui taikyti drausminę atsakomybę ir skirti papeikimą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir drausmės byla nutrauktina. Priešingu atveju, yra pagrindas skundžiamame sprendime nurodytus pažeidimus laikyti mažareikšmiais ir atleisti ieškovą nuo drausminės atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str.; Antstolių įstatymo 13–14 str., 27–28 str., 30 str.; Antstolių profesinės etikos kodekso 3 p., 12 p.).