Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė nesutinka su atsakovo 2019 m. birželio 10 d. sprendimu paskirta drausmine nuobauda – pastaba dėl to, kad: 1) buvo suėjęs patraukimo drausminei atsakomybei senaties terminas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 13 straipsnio 4 dalis); 2) nebuvo įvertintos aplinkybės, kad drausmės pažeidimai yra mažareikšmiai, nesisteminiai ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių (Teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R- 295 patvirtintos Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės (toliau ir – Taisyklės); 3) buvo padaryta skubota ir nepagrįsta išvada, jog ieškovė išnagrinėdama skolininko skundus kaip prašymus ir pretenzijas ir neperduodama skundų su vykdomosiomis bylomis teismui suvaržė skolininko V. D. (V. D.) teisę į teisminę gynybą; 4) buvo paskirta neproporcinga drausminė nuobauda.

4. Teismas atmetė ieškovės teiginį, kad buvo suėjęs patraukimo drausminei atsakomybei senaties terminas kaip nepagrįstą. Antstolių garbės teismo sprendime nurodyta, kad dėl antstolės veiklos neeilinio patikrinimo akte konstatuotų pažeidimų yra suėję patraukimo drausminėn atsakomybės senaties terminai, dėl to anksčiau atlikti antstolės veiksmai (pažeidimai) buvo nenagrinėjami ir nevertinami drausminės bylos kontekste, bet pripažinti kaip antstolę charakterizuojantys. Vadinasi, priešingai nei nurodo antstolė, drausmės byloje jos ankstesni pažeidimai nebuvo nagrinėjami, dėl jų Antstolių garbės teismas nepasisakė, o jie buvo vertinami kaip ieškovę charakterizuojančios aplinkybės. Antstolės į bylą pateiktų dokumentų, kurie buvo patikrinimo objektas (vykdymo išlaidų apskaičiavimai), duomenimis, veiksmai, dėl kurių buvo svarstomas ieškovės drausminės atsakomybės klausimas, buvo atlikti įvairiais laikotarpiais ir dalis jų buvo padaryta vėliau nei 2018 m. vasario 4 d. (skaičiuojant nuo Teisingumo ministro 2019 m. vasario 4 d. įsakymo „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstolei B. T.“ Nr. 1R-49 priėmimo dienos), t. y. nepraleidus Antstolių įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino. Taigi senaties terminai nebuvo praleisti.

5. Teismas nesutiko su ieškove, kad antstolė apskritai nepadarė tam tikrų pažeidimų arba padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai arba už pažeidimus pritaikyta nuobauda yra neproporcinga, nes atlikti veiksmai nesukėlė žalos. Neeilinio patikrinimo metu nustatyta, kad antstolė kiekvienoje iš penkių vykdomų vykdomųjų bylų (skolininkas V. D.) atlygį skaičiavo atskirai: Nr. 0005/03/05540 – 276,32 Eur, byloje Nr. 0005/12/00434 – 238,94 Eur, byloje Nr. 0005/12/00435 – 79,99 Eur, byloje Nr. 0005/12/00436 – 238,94 Eur, byloje Nr. 0005/12/00437 – 79,99 Eur (iš viso 914,18 Eur). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punktą atlygis turėjo būti skaičiuojamas pagal bendrą išieškotiną sumą visose penkiose bylose ir sudarė 560,99 Eur, t. y. antstolė suskaičiavo net 63 procentais didesnį atlygį, todėl realios žalos kilimo faktas laikytinas nustatytu.

6. Po ginčijamo sprendimo priėmimo Klaipėdos apylinkės teismas priėmė dvi nagrinėjamai bylai reikšmingas nutartis: 1) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-8570-838/2019, pagal skolininko V. D. skundą vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00434, nustatyta, kad antstolės paskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos buvo 141,97 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00436 antstolės paskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos sudarė 115,77 Eur. 2019 m. birželio 14 d. (t. y. jau po 2019 m. birželio 10 d. ginčijamo sprendimo priėmimo) antstolė perskaičiavo vykdymo išlaidas ir papildomas vykdymo išlaidas sumažino – vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00434 vietoje 141,97 Eur apskaičiavo 49,66 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/00436 vietoje 115,77 Eur apskaičiavo 29,14 Eur. 2) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8120 618/2019 pagal skolininko V. D. skundą, konstatuota, jog iki 2019 m. birželio 17 d. atlygis antstolei buvo skaičiuojamas atskirai kiekvienoje vykdomojoje byloje, t. y. nesilaikant Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punkto reikalavimo atlygį antstoliui skaičiuoti atsižvelgiant į bendrą išieškotiną sumą visose to skolininko atžvilgiu vykdomose bylose. Nurodytose bylose teismas atmetė V. D. skundus tik todėl, kad ieškovė iš karto po ginčijamo sprendimo priėmimo ištaisė konstatuotus pažeidimus, susijusius su nepagrįstu papildomų vykdymo išlaidų bei atskiro atlygio kiekvienoje byloje skaičiavimu, už kuriuos jai ir buvo paskirta drausminė nuobauda. Be to, ieškovė 2018 m. lapkričio 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose Antstolių garbės teismui nurodė, kad į Teisingumo ministerijos atstovų pastabas atsižvelgė ir atliekant tolesnius vykdymo veiksmus jomis vadovaujasi. Taigi, ieškovė netiesiogiai pripažino padariusi teisės aktų pažeidimus.

7. Taip pat ieškovė nesilaikė reikalavimo informuoti proceso šalis, kaip buvo paskirstytos išieškotos lėšos bei atsisakė skolininkui V. D. išduoti išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų kopijas, kol šis nesumokės vykdymo išlaidų už šių kopijų išdavimą. Tokiu būdu ieškovė apribojo skolininko teisę gauti informaciją. Skolininkui pateikus pakartotinį prašymą, kaip buvo paskirstytos lėšos tarp išieškotojų, ieškovė 2018 m. rugpjūčio 14 d. patvarkyme vėl nurodė, kad šią informaciją suteiks tik skolininkui sumokėjus 4 Eur vykdymo išlaidas už Pažymos apie vykdymo eigą išdavimą.

8. Teismas sprendė, kad ieškovė padarė pažeidimus ir jie neeilinio patikrinimo metu buvo konstatuoti tinkamai bei atmetė ieškovės teiginius, kad, jeigu ji ir padarė pažeidimus, jie yra mažareikšmiai. Net ir nenustačius realios turtinės žalos dydžio bylos šalims, negali būti vertinama, kad antstolės padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, taip pat negali būti vertinama, kad žala nebuvo padaryta. Jeigu antstolių veikla būtų tiriama ir nuobaudos pritaikomos tik tada, kai antstolių neteisėtais veiksmais padaroma turtinė žala, tai antstoliai drausminėn atsakomybėn negalėtų būti traukiami net už šiurkščius pažeidimus, kurie nepadaro realios turtinės žalos, t. y. pavyzdžiui už netinkamą raštvedybos vedimą, netinkamą dokumentų apskaitą ar patvarkymų nepriėmimą.

9. Taip pat teismas nesutiko su ieškove, kad jai buvo paskirta neproporcinga nuobauda. Ieškovei paskirta pastaba pagal Antstolių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį yra pati švelniausia nuobauda. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad parenkant nuobaudos rūšį atsižvelgta į tai, kad dar iki skolininko skundo Teisingumo ministerijai pateikimo, antstolė trūkumus ir pažeidimus ištaisė, priėmė Teisingumo ministerijos atstovų pastabas ir rekomendacijas, vykdo duotus nurodymus ir į juos atsižvelgia tolimesnėje veikloje; nors antstolė neatsakingai atliko savo kaip antstolės pareigas, bet antstolė neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Taigi visos reikšmingos aplinkybės Antstolių garbės teismo buvo įvertintos, į jas buvo atsižvelgta.