Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-12 · Civilinė byla Nr. e2-3618-819/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
e2-3618-819/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Misiūnaitė-Bashir
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
Atsakovas
G. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3618-819/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38509-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui G. P. (G. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jos naudai iš atsakovo 500,00 Eur negrąžinto kredito, 370,00 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 27-33). Ieškinys buvo priimtas 2018 m. gruodžio 14 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 str. 1 d.).

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas 2019 m. sausio 4 d. įteikti atsakovo darbovietės administracijai (e.b.l. 61-62). Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų laikotarpį atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gegužės 15 d. ieškovė su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 39-43, 46, 51, toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui 2016 m. gegužės 15 d. suteikė beprocentinį (kredito kainai pritaikyta jos dydžio nuolaida) 500,00 Eur kreditą (e.b.l. 52). Sutartyje buvo numatyta kredito grąžinimo data – 2016 m. spalio 6 d. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1.1, 4.1.5, 8.1 punktus atsakovas įsipareigojo laiku mokėti įmokas ir tinkamai vykdyti kitus iš Sutarties kylančius įsipareigojimus. Atsakovas pasinaudojo ieškovės suteiktu kreditu, tačiau negrąžino paimto kredito šalių sutartu terminu, todėl darytina išvada, kad atsakovas tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.873 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1, 2 p.). Tai patvirtina ieškovės į bylą pateiktas atsakovo mokėjimų balansas (e.b.l. 44). Atsakovas liko skolingas ieškovei 500,00 Eur negrąžinto kredito (e.b.l. 44). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 str., 185 str.).

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistini 500,00 Eur negrąžinto kredito (CK 6.881 str., 6.886 str.).

Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos) bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Ieškovė, taikydama 134,15 proc. bendrą kredito kainos metinę normą, už 200 dienų paskaičiavo atsakovui 370,00 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimąsi vėluojama sumokėti suma nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. (e.b.l. 30). Nors ieškinyje ieškovė nurodo, kad šios prašomos priteisti palūkanos atitinka mokesčio už naudojimąsi svetimais pinigais kriterijų (CK 6.872 str. 2 d.), tokio argumento nepatvirtina Sutarties bendrųjų sąlygų 9.2. punktas. Jame nurodyta, kad jeigu atsakovas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, jis privalo ieškovei atlyginti nuostolius. Nuostoliai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos įmokos už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą. Tokiu atveju ieškovė palūkanų nuo laiku negrąžintos sumos toliau nebeskaičiuoja, nes už tolesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi atsakovas ieškovei atlygina nuostolių forma. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju Sutarties bendrųjų sąlygų 9.2. punktu šalys aiškiai susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensavimo funkciją – jos apskaičiuojamos kredito gavėjui praleidus įmokos (kredito ir/ar kredito kainos) mokėjimo terminą taikant bendrą kredito kainos dienos normą, taip pat pačios susitarė, kad kreditorius neturi teisės reikalauti iš atsakovo mokėjimų už tolesnį naudojimąsi pinigais (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1221-392/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1563-614/2017).

Sutarties specialiųjų sąlygų 1 punkte nurodyta 134,15 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma atitinka 0,37 proc. dydžio kredito kainos dienos normą (134,15 / 365), o ieškovė, taikydama šią kredito kainos dienos normą, paskaičiavo 370,00 Eur dydžio palūkanas už 200 dienų.

Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1844-619/2013). Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės (CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tačiau ieškovės apsauga nuo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku nėra ribojama tik palūkanomis ar netesybomis – ieškovė gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą. Šioje byloje nepateikta įrodymų dėl ieškovės patirtų nuostolių ir jų dydžio (CPK 178 str.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydžio atsižvelgia į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiformavo vartojimo teisiniai santykiai, atsakovas Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme yra vartotojas ir silpnesnioji vartojimo kredito sutarties šalis, Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovo galimybės derėtis dėl Sutarties sąlygų, be kita ko, dėl palūkanų normos ir dydžio, buvo ribotos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti 0,37 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos apribojant įstatymo nustatytu 180 dienų laikotarpiu – tai sudaro 45,00 Eur sumą (500,00 x 0,05/100 x 180), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl atsakovo termino atsiskaityti praleidimo, be kita ko, įvertinus ir pagrindinės skolos sumos dydį.

CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 545,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37, 6.210 str. 1 d.).

Ieškovė byloje patyrė 20,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e.b.l. 34). Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 62,64 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 12,53 Eur žyminio mokesčio (20 Eur x 62,64 proc.). Valstybė šioje byloje patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (e. b. priedas). Proporcingai tenkinamų reikalavimų daliai šios išlaidos sudaro 2,24 Eur (3,58 Eur x 62,64 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenkančios atlyginti išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur dydžio, teismas jas iš atsakovo valstybės naudai nepriteisia (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str., 142 str. 4 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „Moment Credit“, į. k. 300657515, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Moment Credit“, į. k. 300657515, naudai 500,00 Eur (penki šimtai eurų) negrąžinto kredito, 45,00 Eur (keturiasdešimt penki eurai) palūkanų, 5 (penki) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 545,00 Eur (penki šimtai keturiasdešimt penki eurai) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 12,53 Eur (dvylika eurų 53 ct).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir