- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1563-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39263-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „Moment Credit“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (pirmininkės ir pranešėjos) bei Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovo ieškovo UAB „Moment Credit“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. K. 1972,91 Eur negrąžinto kredito, 443,69 Eur nesumokėtos kredito kainos, 670,40 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad jo telefono numeris buvo blokuojamas nuo 2015 m. birželio mėn., per tą laikotarpį nuo ieškovo jokių žinučių apie skolą atsakovas negavo, todėl laiko, kad jam neturėtų būti skaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo 2015 m. birželio iki 2016 m. lapkričio mėnesio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. K. 1972,91 Eur negrąžinto kredito, 443,69 Eur nesumokėtos kredito kainos, 217,49 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2634,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Moment Credit“ naudai.Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė kreditavimo sutartiniai teisiniai santykiai ir atsakovas turėjo pareigą grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, kad prieštaravimų dėl negrąžinto kredito ir nesumokėtos kredito kainos dydžio, jų buvimo fakto, duomenų apie atsiskaitymą atsakovas į bylą nepateikė, teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovui priteistina 1972,91 Eur negrąžinto kredito, 443,69 Eur nesumokėtos kredito kainos.Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktu atsakovas pavėluoto mokėjimo atveju įsipareigojo atlyginti bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra apskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą šiose specialiosiose sąlygose, t. y. 50,98 proc. Kadangi atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovas apskaičiavo 670,40 Eur dydžio delspinigius (0,14 proc. dydžio). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas tik iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiant 217,49 Eur nuostolių už 180 dienų.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas UAB „Moment Credit“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti ieškovo naudai iš atsakovo papildomai 452,91 Eur nuostolių ir 10,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kuri riboja netesybas pavėluotų mokėjimų atveju. Tačiau ši norma neriboja bei neatima ieškovo teisės reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi kredito davėjo pinigais. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovas reikalavo mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų. Specialiųjų kredito sutarties sąlygų 2 p. numatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovei teks atlyginti bendrovei nuostolius už tolimesnį naudojimąsi laiku negrąžinta kredito suma ar jos dalimi, nuostoliai bus skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, kuri yra paskaičiuojama pagal bendrą kredito kainos metinę normą, nurodytą specialiosiose sąlygose. Bendrųjų sąlygų 9.2. p. numatyta, kad jeigu Klientas laiku neįvykdė prievolės sumokėti įmoką, Klientas privalo bendrovei atlyginti nuostolius. Jei Klientas praleido terminą mokėti įmoką ne daugiau kaip 4 (keturias) dienas, jis atleidžiamas nuo prievolės mokėti nuostolius. Iš šių nuostatų akivaizdu, jog ieškovas skaičiavo ir reikalavo mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų.Pagal įstatymą kompensacinių palūkanų numatymas neatleidžia skolininko nuo pareigos mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas naudojimosi pinigais laikotarpiu. Remiantis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, jeigu skolininkas laiku negrąžina paskolos, kreditorius turi teisę be atlyginimo už tolesnį naudojimąsi pinigais papildomai reikalauti kompensacinių palūkanų.Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-09-29 atsakovas V. K. nuotoliniu būdu su UAB „Moment Credit“ sudarė vartojimo kredito sutartį (el. b. l. 6-7). 2014-05-22 atsakovas elektroniniu būdu sutikdamas su specialiosiomis kredito sąlygomis pasiskolino iš ieškovo 7479,41 Lt (2166,19 Eur) dydžio vartojimo kreditą, kurio 6879,41 Lt (1992,42 Eur) dydžio dalis buvo skirta refinansuoti esamus atsakovo įsiskolinimus, o likusi 600 Lt (173,77 Eur) dalis – išmokėta pagal sutarties sąlygas, minėtą sumą pervedant į atsakovo banko sąskaitą (el. b. l. 15). Atsakovas ieškovui šiuo metu yra skolingas 1972,91 Eur negrąžinto kredito, 443,69 Eur nesumokėtos kredito kainos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad ieškovas ne kartą bandė susisiekti su atsakovu, primindamas apie įsipareigojimų nevykdymą, tačiau atsakovas taip ir neįvykdė savo prievolės ir suteikto kredito negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1972,91 Eur negrąžinto kredito, 443,69 Eur nesumokėtos kredito kainos, 670,40 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. sausio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. K. 1972,91 Eur negrąžinto kredito, 443,69 Eur nesumokėtos kredito kainos, 217,49 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2634,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 58,65 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimu už akių dalyje dėl nuostolių atlyginimo sumažinimo. Ieškovas nurodo, kad teismas rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata, kuri riboja netesybas pavėluotų mokėjimų atveju, tačiau, ieškovo nuomone, ši norma neriboja bei neatima ieškovo teisės reikalauti mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi kredito davėjo pinigais. Be to, ieškovas nurodo, kad jis reikalauja ne netesybų, bet nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Kreditorius savo interesams apsaugoti gali pasirinkti palūkanas ir (ar) netesybas. Palūkanos gali būti mokėjimo (pelno) palūkanomis, t. y. mokestis už naudojimąsi pinigais (CK 6.872 str.) arba kompensuojamomis palūkanomis, t. y. minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str.). Netesybos laikomos įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 str. 1 d.).Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta norma taip pat numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši norma suponuoja išvadą, kad kreditorius (šiuo atveju ieškovas) neturi teisės reikalauti iš atsakovo mokėjimų už tolimesnį naudojimąsi pinigais. Nagrinėjamu atveju, skaičiuojant ieškovo patirtus nuostolius, turi būti vadovaujamasi minėto įstatymo nustatytu tarifu, o skaičiuojamas laikotarpis pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį yra 180 dienų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ir sumažino ieškovo reikalaujamus nuostolius iki 217,49 Eur.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.