Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. G. ir T. V. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas organizuotoje grupėje B. L. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas organizuotoje grupėje S. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. ir suėmime nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. birželio 18 d.

Nukentėjusiojo A. A. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteisti jam iš A. R., V. S. ir V. G. solidariai 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios B. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš A. R., A. P. ir V. G. solidariai 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų A. S. ir A. P. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteisti jiems iš A. R., V. S. ir V. G. solidariai 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės L. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš A. R., A. P., V. G. solidariai 1 150 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt eurų) turtinei, neturtinei žalai ir patirtoms advokato išlaidoms atlyginti.

Priimtas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. P. civilinio ieškinio atsisakymas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

15.2. Nuteistasis T. V. taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl jo kaltės. Atkreipia dėmesį, kad Europos žmogaus teisių teismas yra pripažinęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į greitą ir nešališką teismą. Jeigu bylos nagrinėjimas užsitęsia ne dėl kaltinamojo veiksmų, teismas skirdamas bausmę privalo į tai atsižvelgti ir laikyti tai kaltinamojo padėtį lengvinančia aplinkybe. Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/20T7, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

17. Nuteistųjų V. G. ir T. V. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo V. G. apeliacinio skundo.

18. Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstų, kad jo veikoje visgi yra nusikalstamų veikų požymiai, prašo padarytas veikas perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies į BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, iš apkaltinamojo nuosprendžio pašalinant aplinkybę „veikdamas organizuotoje grupėje“, pripažinti, kad jis įvykdė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, bei paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu (viešuosius darbus arba laisvės apribojimą).

Dėl nuteistojo V. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir šių veikų kvalifikavimo

19. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. G. kaltės klausimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.

22.4. Atkreiptinas dėmesys, kad pats V. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, taip pat ir savo skunde nurodė, kad jis iš įkalinimo įstaigos A. R. skambino ne kartą (7 t., b. l. 111; 10 t., b. l. 22–23), o tai, kad jis skambino ne šiaip pakalbėti, paklausti, kaip A. R. sekasi, tačiau skambino kaip nusikalstamų veikų bendrininkas ir davė V. R. nurodymus, kur ir su kuo nuvykti, kokiu būdu paimti pinigus iš nukentėjusiųjų, patvirtina visuma byloje surinktų įrodymų, kuriuos tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Sutikti su V. G. skundo argumentu, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik abejonėmis, nėra jokio pagrindo. Tai, kad nė vienas iš teisme apklaustų asmenų neparodė, jog su V. G. organizuotoje grupėje susitarė vykdyti sukčiavimus, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pastarojo kaltės padarius nusikaltimus, už kuriuos jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepaneigia.

23. Byloje įrodyta, kad nuteistasis V. G., veikdamas kaip organizuotos grupės narys, padarė aštuonis nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir pasikėsino padaryti vieną nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nusikalstamos veikos schema buvo tokia: nenustatytam organizuotos grupės nariui arba T. V. paskambinus nukentėjusiesiems, V. G. iš įkalinimo įstaigos paskambindavo A. R. ir nurodydavo jam kartu su V. R. (dabar S.) ar A. P. vykti jo nurodytu adresu, pasakydavo duomenis, kuriais V. R. (dabar S.) ar A. P. turi prisistatyti nukentėjusiesiems, taip pat nurodydavo nukentėjusiųjų pinigų paėmimo būdą; tuo metu nenustatytas organizuotos grupės narys arba T. V. tęsdavo pokalbį su nukentėjusiaisiais, kol A. R. su V. R. (dabar S.) ar A. P. nuvyks nurodytu adresu; jiems nuvykus nurodytu adresu, A. R. likdavo laukti lauke, o V. R. (dabar S.) ar A. P. nueidavo paimti pinigų iš nukentėjusiųjų. Paimtus pinigus V. R. (dabar S.) ar A. P. atiduodavo A. R., o šis, vykdydamas V. G. nurodymus, pinigus perduodavo ar išsiųsdavo kitiems asmenims. Visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad kiekvienas grupės narys žinojo, ką jis turi daryti ir atlikdavo tam tikrą užduotį siekiant bendro tikslo, veikė pagal nusistovėjusį planą, jų veiksmai buvo suderinti. Akivaizdu, kad nusikaltimų bendrininkai suvokė, kad nusikaltimus daro bendrai ir organizuota grupe. Byloje nustatyti visi organizuotos grupės požymiai ir nuteistųjų veikos kvalifikuotos tinkamai. Šios išvados nepaneigia V. G. nurodytos aplinkybės, kad jis asmeniškai A. R. žmonos nepažinojo, A. P. nežinojo, kuris asmuo yra G. , o V. S. nurodė, kad ji iki teisiamųjų posėdžių V. G. nebuvo mačiusi. Minėta, kad pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka tarpusavio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai, o šiuo atveju nekyla abejonių, kad visi nusikalstamų veikų bendrininkai suprato, jog nusikalstamų veikų padarymo planą jie realizuoja bendrai. Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad nusikalstamų veikų bendrininkai veikė pagal iš anksto numatytą tą patį nusikaltimų padarymo mechanizmą, turėjo konkrečias užduotis, buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų visais atvejais atlikdavo iš esmės analogiškus nusikalstamus veiksmus. Dėl to tenkinti nuteistojo V. G. prašymą ir iš skundžiamo nuosprendžio šalinti nustatytą aplinkybę „veikdamas organizuotoje grupėje“, bei jo padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies į BK 25 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

24. 1. Kaip teisingai pažymėta nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde, BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys, kad BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tokiai vieningai (bendrai) tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2K-196-489/2021). Sukčiavimo baudžiamosiose bylose vieningos tyčios, jungiančios kelias veikas, svarbiu kriterijumi paprastai pripažįstamas konkretus siekis kelis kartus apgaule gauti turtinę naudą iš to paties šaltinio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-788/2017).

Dėl nuteistajam V. G. paskirtos bausmės

25. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

25.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas V. G. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad V. G. dalyvaudamas organizuotoje grupėje, padarė devynis sunkius nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, iš kurių aštuoni nusikaltimai yra baigti, o vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, buvo aktyvus organizuotos grupės narys, nusikalto būdamas anksčiau teistas tris kartus, neišnykus teistumui, pataisos namuose atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (7 t., b. l. 76–80; 15 t., b. l. 192–194), pataisos namų administracijos buvo charakterizuojamas patenkinamai (9 t., b. l. 99–100), paleistas iš pataisos namų vėl pažeidė įstatymus – padarė administracinių nusižengimų ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (17 t., b. l. 10–15). Teismas taip pat įvertino ir tai, kad V. G. nuo 2021 m. birželio mėnesio dirba (14 t., b. l. 130–131), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (15 t., b. l. 16), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

25.2. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus V. G. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, dydžiu artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Nuteistajam už visas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 1 mėnesiui taip pat nėra per griežta.

25.3. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį neperkvalifikuojamos, o, kaip minėta, BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tenkinti V. G. prašymą ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą – nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistojo V. G. prašymo iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinant jį kaip solidarų skolininką, privalantį atlyginti nukentėjusiesiems A. A. K., B. L., A. S. ir A. P. S. bei L. S. padarytą turtinę žalą

26. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo V. G. prašymas nepriteisti iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos yra siejamas tik su jo prašymu išteisinti jį, nenurodant jokių kitų civilinių ieškinių atmetimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų išteisinti V. G. dėl jo padarytų nusikalstamų veikų, minėtas apelianto prašymas netenkinamas, nes byloje nustatyta, jog būtent bendrais V. G. ir kitų nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padaryta žala nukentėjusiesiems A. A. K., B. L., A. S., A. P. S. ir L. S., todėl nuteistajam kyla pareiga šią žalą atlyginti (BPK 109 straipsnis).

26.1. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaręs pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies bei priteisti nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, ir nusprendęs priteisti mirusios nukentėjusiosios S. S. teisių perėmėjai L. S. solidariai iš kaltinamųjų V. G., A. R. ir A. P. 700 Eur turtinei žalai atlyginti, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti 150 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog civilinės ieškovės L. S. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia jos naudai iš kaltinamųjų A. R., A. P. ir V. G. solidariai 1 150 Eur turtinei, neturtinei žalai ir patirtoms advokato išlaidoms atlyginti (16 t., b. l. 180–181). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks teismo sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo yra ne tik neaiškus, nekonkretus, bet ir neatitinkantis BPK 105 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėjo konkrečiai nurodyti, kokio dydžio turtinę ir kokio dydžio neturtinę žalą iš minėtų kaltinamųjų solidariai priteisia civilinei ieškovei L. S.. Be to, BPK 105 straipsnio 3 dalyje nustatyta: jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno, t. y. šioje normoje aiškiai nurodyta, kad proceso išlaidos iš kiekvieno kaltinamojo išieškomos subsidiariai, o ne solidariai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2014, 2K-292-693/2017, 2K-103-788/2017, 2K-28-303/2022). Dėl to skundžiamas nuosprendis keistinas nurodant konkrečius civilinei ieškovei L. S. priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydžius bei iš kiekvieno nuteistojo išieškotiną sumą pastarosios patirtoms proceso išlaidoms atlyginti (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistojo T. V. apeliacinio skundo

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra pernelyg griežta, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi nusikaltęs. Mano, kad aplinkybė, jog kaltinimas dėl epizodo, dėl kurio jis yra išteisintas, ir dėl kurio kaltės nepripažino, sutrukdė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę, pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę sudaro ir pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė. Su šiais nuteistojo skundo argumentais nesutiktina.

27.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam T. V. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. V., veikdamas organizuotoje grupėje, padarė tris sunkius nusikaltimus, iš kurių du yra baigti ir vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 25 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), be to, jis dar padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 289 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto iš savanaudiškų paskatų – siekdamas praturtėti, buvo aktyvus organizuotos grupės dalyvis, anksčiau yra teistas net 18 kartų, analogiškas nusikalstamas veikas daro ne pirmą kartą (10 t., b. l. 45–48, 49–62; 15 t., b. l. 183–191), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, administraciniai nusižengimai padaryti laisvės atėmimo vietoje (17 t., b. l. 1–9), pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai (9 t., b. l. 96–98), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

27.2. Minėta, jog apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis T. V. nurodė, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi nusikaltęs.

27.3. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu, neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, remiantis minėta teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-87-976/2020, 2K-154-495/2022).

27.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 9 d., kaltu neprisipažino, nurodė, kad jis niekam neskambino ir jokių nusikalstamų veikų nepadarė (7 t., b. l. 7–8). Nors apklausos, vykusios 2018 m. gegužės 4 d., metu T. V. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau kartu pažymėjo, jog asmenų, su kuriais įvykdė nusikalstamas veikas, įvardinti negali, tiksliai nenurodys, ar nusikaltimus įvykdė kartu su V. G., teigė, kad nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jam padėjo įvykdyti „dar vienas asmuo“ (7 t., b. l. 19–20). Apklausos, vykusios 2018 m. gegužės 28 d., metu pastarasis nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies (7 t., b. l. 27). Prokurorui teisiamajame posėdyje perskaičius kaltinamąjį aktą, kaltinamasis T. V. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, pažymėjo, kad jis parodymus jau davė, jo parodymai yra byloje, ir pasiūlė juos pasiskaityti (9 t., b. l. 106). Teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis T. V. parodymų nedavė, analogiškai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra byloje ir siūlė juos pasiskaityti (10 t., b. l. 67, 70; 11 t., b. l. 104; 12 t., b. l. 84, 87), 2019 m. gruodžio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, dėl vieno, t. y. K. K. B., epizodo kaltu neprisipažįsta (12 t., b. l. 90), 2020 m. sausio 13 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad „kalbės“ tik po to, kai parodymus duos ekspertas (12 t., b. l. 141). 2022 m. vasario 10 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad kaltu neprisipažįsta dėl K. K. B. epizodo, teigė, kad V. G. yra matęs pataisos namuose, tačiau su pastaruoju nebendravo, nekontaktavo, jokių nusikaltimų su juo nėra daręs, pravardė G. jam nežinoma, teismo posėdžio metu ją išgirdo pirmą kartą (17 t., b. l. 21–22). Taigi bylos duomenys liudija, kad T. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies, nors byloje neginčijamai nustatyta, kad jis nusikaltimus padarė veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, tarp jų – ir V. G., tuo metu kartu atlikinėjusiu bausmę pataisos namuose, pastarasis tvirtino, kad su V. G. nusikaltimų nedarė, neatskleidė byloje nustatytų bendrininkų ir jų padarytų veiksmų, tik baigiant bylos nagrinėjimą teisme nurodė, kad nusikalstamą veiką nukentėjusiojo K. K. B. atžvilgiu padarė R. F., kuris jau yra miręs, pažymėjo, kad jis visos nusikalstamų veikų darymo schemos nepasakos.

27.5. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo T. V. gailėjimasis dėl padarytų veikų yra formalus, teisiamajame posėdyje jis nukentėjusiųjų neatsiprašė, jokia forma neišreiškė gailėjimosi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų, neišgyveno dėl padarytų veiksmų ir nesistengė sušvelninti nusikalstamų veikų padarinių, atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir pan.). Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020). Esant visumai nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

28. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Pagal BPK 273 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Kadangi šiuo atveju ne visi kaltinamieji prisipažino kaltais padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas – T. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies, V. G. kaltės nepripažino (9 t., b. l. 106), teismui nebuvo teisinio pagrindo bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir skirti T. V. švelnesnę bausmę.

29. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalies sankciją asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų, o BK 289 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. V. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 289 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams (BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 4 metai 1 mėnuo 15 dienų, o BK 289 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai1 mėnuo 15 dienų). Daryti išvadą, kad nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ir jas švelninti, nėra pagrindo. Už visas nusikalstamas veikas T. V. paskirtos bausmės, taip pat nauju ir ankstesniu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

30. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepagrįsto procesinio vilkinimo ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenustatyta, baudžiamojo proceso trukmė byloje pagrįsta BPK nustatyta tvarka priimtais procesiniais sprendimais, ikiteisminio tyrimo metu atliktu dideliu kiekiu procesinių veiksmų (atlikta daug apklausų, kriminalinės žvalgybos veiksmų, skirtos užduotys specialistams atlikti objektų tyrimą (šių užduočių atlikimui reikėjo daug laiko, pvz., paskyrus užduotį 2017 m. kovo 22 d., specialisto išvada gauta 2017 m. spalio 2 d. (3 t., b. l. 61–63, 64, 65–108)), sujungti keli ikiteisminiai tyrimai, atliktos įvykių vietų apžiūros, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės, atlikti parodymų patikrinimai vietose, parodymai atpažinti, daiktų apžiūros ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai).

30. 1. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu gauta 2018 m. birželio 8 d. (8 t., b. l. 2–3), 2018 m. birželio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie buvo numatyti 2022 m. rugsėjo 10 d., 2018 m. rugsėjo 24 d., 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. spalio 24 d., 2018 m. lapkričio 7 d., 2018 m. lapkričio 26 d., 2018 m. gruodžio 17 d. (8 t., b. l. 119–151). 2018 m. rugsėjo 10 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl teisėjos D. Maneikienės nedarbingumo (9 t., b. l. 17, 18), 2018 m. rugsėjo 24 d. posėdis neįvyko dėl kaltinamojo V. G. neatvykimo į teisiamąjį posėdį (9 t., b. l. 60–62), 2019 m. balandžio 3 d. teisiamasis posėdis neįvyko į jį neatvykus kviestai nukentėjusiajai ir liudytojams (11 t., b. l. 51–53). Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės 2019 m. birželio 28 d. dekretu teisėją D. Maneikienę nuo 2019 m. liepos 4 d. perkėlus iš Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus (11 t., b. l. 139), 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. numatyti teisiamieji posėdžiai neįvyko. Teisėjos J. Žemgulienės 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi teisiamieji posėdžiai byloje buvo paskirti 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. lapkričio 4 d., 2019 m. lapkričio 18 d. (11 t., b. l. 146–149). 2019 m. spalio 16 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl prokuroro komandiruotės į Graikiją (12 t., b. l. 27), 2019 m. lapkričio 4 d. teisiamasis posėdis neįvyko dėl kaltinamojo T. V. gynėjo advokato M. Švažo negalėjimo dalyvauti posėdyje (12 t., b. l. 51), 2020 m. gegužės 22 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl kaltinamosios V. S. gynėjos advokatės J. Kareivės užimtumo kitoje byloje (13 t., b. l. 35), teisiamasis posėdis 2020 m. birželio 23 d. nevyko dėl kaltinamojo T. V. sveikatos būklės ir prokurorui pareikšto nušalinimo (13 t., b. l. 80–81), 2020 m. liepos 29 d. ir 30 d. numatyti teisiamieji posėdžiai neįvyko dėl kaltinamosios A. P. ligos (13 t., b. l. 116, 117), 2020 m. rugsėjo 11 d. teisiamasis posėdis nevyko dėl kaltinamojo T. V. gynėjo advokato M. Švažo ligos, teismas nutarė tęsti pertrauką iki 2020 m. spalio 15 d. (13 t., b. l. 141, 153), 2020 m. spalio 15 d. posėdyje apklausus atvykusius liudytoją ir ekspertą priimta nutartis į 2020 m. lapkričio 10 d. numatytą teisiamąjį posėdį atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį V. G. (13 t., b. l. 190–191), 2020 m. lapkričio 23 d. teisiamasis posėdis nevyko vadovaujantis 2020 m. lapkričio 6 d. teismo pirmininkės įsakymu Nr. V-124 „Dėl Telšių apylinkės teismo darbo organizavimo karantino laikotarpiu“ (14 t., b. l. 10), 2021 m. sausio 20 d. teisiamasis posėdis nevyko vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo pakeitimo, Teisėjų tarybos 2020 m. spalio 30 d. raštu Nr. 36P-164-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremalios situacijos metu“ ir minėtu teismo pirmininkės įsakymu Nr. V-124 (14 t., b. l. 21), 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. kovo 4 d., 2021 m. kovo 24 d. teisiamieji posėdžiai nevyko taip pat vadovaujantis 2020 m. lapkričio 6 d. teismo pirmininkės įsakymu Nr. V-124 „Dėl Telšių apylinkės teismo darbo organizavimo karantino laikotarpiu“ (14 t., b. l. 22, 23), 2021 m. gegužės 4 d. priimta nutartis į teisiamąjį posėdį 2021 m. gegužės 12 d., atvesdinti kaltinamąjį V. G. (14 t., b. l. 48–49), 2021 m. gegužės 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo gautas iš Vilniaus pataisos namų atsiųstas kaltinamojo T. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad kategoriškai atsisako dalyvauti 2021 m. gegužės 12 d. teisiamajame posėdyje (14 t., b. l. 54), dėl kaltinamojo T. V. atsisakymo dalyvauti teisiamajame posėdyje 2021 m. gegužės 12 d. (bylą buvo numatyta nagrinėti nuotoliniu būdu) buvo paskelbta pertrauka iki 2021 m. gegužės 26 d. (14 t., b. l. 65–68). 2021 m. gegužės 26 d. teisiamojo posėdžio metu atsižvelgus į tai, kad 2021 m. birželio 16 d. numatytame posėdyje dėl būtinybės vykti į gydymo įstaigą negalės dalyvauti gynėjas advokatas R. Ralys, taip pat atsižvelgus į teisėjos, prokuroro ir advokatės K. A. atostogų laikotarpį, kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2021 m. rugsėjo 13 d. (14 t., b. l. 81–89). Teisiamasis posėdis 2021 m. rugsėjo 29 d. neįvyko dėl prokuroro komandiruotės, paskelbta pertrauka iki teisiamojo posėdžio, kuris buvo numatytas 2021 m. spalio 18 d. (14 t., b. l. 116–128). 2021 m. spalio 18 d. įteisiamąjį posėdį neatvykus kaltinamajam V. G., bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2021 m. lapkričio 8 d. (15 t., b. l. 3–6). Kaltinamajai V. S. neturint galimybės 2021 m. lapkričio 8 d. posėdyje dalyvauti be mažamečio vaiko, taip pat dėl advokato A. J. dalyvavimo kitame teismo posėdyje bei blogos advokato R. Ralio savijautos, bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki 2021 m. lapkričio 24 d. (15 t., b. l. 12–15). 2021 m. lapkričio 24 d. bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka iki kito teisiamojo posėdžio, numatyto 2022 m. sausio 11 d. (15 t., b. l. 63). 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkintas kaltinamojo T. V. prašymas ir byloje paskirta papildoma garso įrašų fonoskopinė ekspertizė (15 t., b. l. 69–75), 2022 m. vasario 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tenkinus prokuroro prašymą padaryti bylos nagrinėjime pertrauką sudarant galimybę pasiruošti baigiamosioms kalboms, bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2022 m. kovo 1 d. (17 t., b. l. 16–23).

30.2. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad teisiamieji posėdžiai vyko pakankamai intensyviai, pertraukos tarp jų nebuvo ilgos, posėdžiai buvo atidedami tik dėl pačių kaltinamųjų nedalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose, prokuroro komandiruotės, kaltinamųjų gynėjų užimtumo kitose bylose, dėl šalyje paskelbto karantino, teisėjos, prokuroro ir gynėjų atostogų, teismas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti kuo greitesnį ir efektyvesnį teismo procesą: 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi vietoje nedarbingumą turinčios kaltinamosios V. S. gynėjos advokatės J. Kareivės, o 2020 m. sausio 15 d. – dėl šios gynėjos atostogų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo paprašyta parinkti kitą gynėją (11 t., b. l. 39–41; 12 t., b. l. 147), buvo priimtos nutartys dėl liudytojų ir kaltinamojo V. G. atvesdinimo (13 t., b. l. 9–10, 58–59, 190–191), konstatuojama, jog teisminis bylos nagrinėjimas, kaip ir ikiteisminis tyrimas, nebuvo nepateisinamai ilgas ir šiuo pagrindu nuteistajam T. V. paskirta bausmė nešvelninama. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu T. V. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl netikslumų nuosprendžio aprašomojoje dalyje

31. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino T. V. kaltu padarius tris sunkius nusikaltimus (BK 25 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), iš kurių du yra baigti ir vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bei tris nesunkius nusikaltimus (BK 289 straipsnis), ir už šiuos nusikaltimus jam paskyrė bausmes. T. V. buvo kaltinamas padaręs dar dvi nusikalstamas veikas, t. y. veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 5 dalyje, 289 straipsnyje, tačiau teismas T. V. išteisino jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas organizuotoje grupėje K. K. B. atžvilgiu) ir BK 24 straipsnio 5 dalyje, 289 straipsnyje (sukurstymas pasisavinti valstybės tarnautojo vardą sukčiavime organizuotoje grupėje K. K. B. atžvilgiu), požymių.

31.1.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog yra pagrindas išteisinti T. V. dėl dviejų minėtų nusikaltimų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstydamas įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes nurodė, jog nuteistasis T. V. šias nusikalstamas veikas padarė, t. y. veikdamas organizuotoje grupėje su A. R., V. S. (R.) ir V. G., apgaule savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto organizuotos grupės organizatoriaus naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam K. K. B. priklausančius 2 160 Eur bei veikdamas organizuotoje grupėje su V. G., A. R. ir V. S. (R.), sukurstė V. S. (R.) pasisavinti valstybės tarnautojo vardą neteisėtiems veiksmams – sukčiavimui organizuotoje grupėje K. K. B. atžvilgiu – atlikti. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamos aplinkybės, kad T. V., veikdamas organizuotoje grupėje su A. R., V. S. (R.) ir V. G., apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam K. K. B. priklausančius 2 160 Eur bei sukurstė V. S. (R.) pasisavinti valstybės tarnautojo vardą vykdant sukčiavimą nukentėjusiojo K. K. B. atžvilgiu (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

32. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

32.1. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. birželio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2022-06973, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam T. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 50 Eur išlaidų (17 t., b. l. 152, 153–154). Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad T. V. yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti:

nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria civilinės ieškovės L. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš A. R., A. P., V. G. solidariai 1 150 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt eurų) turtinei, neturtinei žalai ir patirtoms advokato išlaidoms atlyginti, pakeisti nurodant, kad civilinės ieškovės L. S. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir jai priteisiama solidariai iš nuteistųjų A. R., A. P. ir V. G. 700 Eur (septyni šimtai eurų) turtinei žalai atlyginti, 300 Eur (trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir subsidiariai po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno patirtų išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Iš Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 29 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad T. V., veikdamas organizuotoje grupėje su A. R., V. S. (R. ) ir V. G., apgaule įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam K. K. B. priklausančius 2 160 Eur bei sukurstė V. S. (R.) pasisavinti valstybės tarnautojo vardą vykdant sukčiavimą nukentėjusiojo K. K. B. atžvilgiu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų V. G. ir T. V. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo T. V. valstybės naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.