Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei I. D. ir pagal atsakovės I. D. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, tretysis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“, institucija, teikianti išvadą – Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini, kurio unikalus Nr. 4400-3975-7992, pastatė atsakovė iš savo asmeninių lėšų, kurias uždirbo tuo metu, kai dirbo Lietuvoje ir Norvegijoje. Kadangi atsakovas niekur nedirbo, pajamų neturėjo, vartojo alkoholį, atsakovei teko vienai išlaikyti šeimą. Norėjo vaikams sukurti geras gyvenimo sąlygas, todėl nusprendė statyti namą, tačiau šis namas pastatytas iš atsakovės uždirbtų lėšų. Kadangi mano, jog namas turi priklausyti atsakovei, todėl įsipareigoja kreditą UAB „Ūkio banko lizingui“ pagal sudarytą 2014-08-22 vartojimo kredito sutartį Nr. C408525179 grąžinti iš savo asmeninių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Bylos nagrinėjimo metu iš šalių paaiškinimų, pateikto santuokos liudijimo (b. l. 12) nustatyta, kad šalys susituokė 1996 m. gruodžio 31 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 157. Santuokoje susilaukė vaikų G. D., gimusios (duomenys neskelbtini, ir S. D., gimusios 1997-08-12 (gimimo liudijimo ir Lietuvos Respublikos piliečio paso nuorašai, b. l. 10, 11).

Ieškovas santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, jog po tam tikro laiko išryškėjo skirtingi ieškovo ir atsakovės charakteriai, požiūris į šeimą, vaikų auklėjimą, laisvalaikio praleidimą, pomėgius bei buities problemų sprendimą. Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, teigdama, jog ieškovas pakankamai nesirūpino šeima, ilgą laiką nedirbo, dažnai vartojo alkoholį, naudojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš atsakovę bei jų dukras.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visavertiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė tinkamai neatliko sutuoktinių pareigų. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Atsakovė prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo D. D. kaltės, nurodo, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio moralines ir lojalumo pareigas, naudoja psichologinį smurtą, dar gyvendamas santuokoje susirado kitą moterį. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad ir atsakovė savo elgesiu prisidėjo prie santuokos iširimo. Atsakovė išvyko uždarbiauti į užsienį, palikdama ieškovui nepilnametes dukras. Liudytojos E. D. bei D. K. paaiškino, jog nematė, kad ieškovas naudotų smurtą prieš atsakovę. Ieškovas prižiūrėjo dukras, jomis rūpinosi, pirkdavo maistą. Pajamų gaudavo remontuodamas automobilius.

Liudytoja V. J., kuri yra ieškovo mamos draugė, paaiškino, jog vieną kartą matė, kaip ieškovas naudojo smurtą prieš atsakovę, mėgdavo išgerti, prieš vaikus smurto nenaudodavo.

Iš bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu faktiškai negyvena, susitaikyti nebandė, abu gyvena savo gyvenimus. Neįrodyta, jog tik kita pusė elgėsi netinkamai ir tik vienas kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl šeimos iširimo. Šiuo atveju laikytina, kad santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra, vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nustatyta, kad abu sutuoktiniai tinkamai neatliko santuokinių pareigų ir šioms aplinkybėms pagrįsti nurodė teisiškai reikšmingus faktus, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2012 metų pradžios, nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti nesutarimus. Sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai. Bylos duomenimis, šalys neginčijo fakto, kad bendrai negyvena kelerius metus. Teismas pažymi, kad įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas pažymi, kad nė viena šalis byloje neįrodė, jog priešinga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį santuokos iširimą (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, kas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę „D.“, atsakovei pavardę „D.“. Šis jų prašymas tenkintinas ir po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės: ieškovui „D.s“, atsakovei „D.“.

Šalys reikalavimo dėl vienas kito išlaikymo nepareiškė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini. gimė dukra G. D..

CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad kilus tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti nepilnametės dukters G. D. gyvenamąją vietą su ieškovu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo su juo ir sutiko, jog nepilnametės dukros G. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, kadangi dukra išreiškė norą gyventi su motina. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šiuo metu nepilnametė šalių dukra gyvena su pilnamete seserimi (duomenys neskelbtini)., ateityje ketina išvykti pas mamą į Norvegiją. Institucijos, teikiančios byloje išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad nepilnametė G. D. tiek pasirengimo bylos nagrinėjimo metu, tiek teismo posėdžio metu buvo neapsisprendusi, su kuo iš tėvų norėtų likti gyventi, tačiau 2016 m. birželio 2 d. atidėjus teismo posėdį, nepilnametė G. D. su mama atsakove nuvyko į Norvegiją, iš kur grįžusi, 2016 m. liepos 26 d. atvyko į Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, kur pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 178), jog yra apsisprendusi, kad nori gyventi su mama atsakove I. D.. Atsižvelgiant į tai, Šilalės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius siūlė teismui nustatyti nepilnametės G. D. gyvenamąją vietą su mama atsakove I. D. pastarosios gyvenamojoje vietoje.

Nelikus tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamos vietos ir esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnametės G. D. gyvenamąją vietą su jos motina – atsakove I. D. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Iš byloje esančios medžiagos, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena, nepilnametė dukra šiuo metu gyvena su pilnamete seserimi. Atsakovė nurodo, kad patiriamos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti sudaro apie 300 Eur. Abi šalys yra darbingos, atsakovė gauna su darbo santykiais susijusių pajamų, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovė dirba „Norvegijoje“, jai priskaičiuotas vidutinis valandinis atlyginimas 169 Norvegijos kronos, t. y. apie 18 Eur. Kaip nurodė ieškovas, jis remontuoja automobilius, tačiau jo pajamos nėra stabilios. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo metu nepilnametis vaikas yra 14 metų amžiaus. Byloje duomenų apie nepilnamečio vaiko specialius poreikius nėra. Atsakovė priešieškiniu reikalauja po 150 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Nors posėdžio metu ieškovas prašė šią sumą sumažinti, tačiau baigiamosiose kalbose ieškovas išreiškė poziciją, jog sutinka, kad nepilnametės dukros G. D. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir sutinka mokėti dukrai išlaikymą.

Esant tokioms aplinkybėms ir remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina atsakovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovas išlaikymo nepilnametei dukrai finansiškai visiškai neteikia nuo 2012 metų pradžios, nuo to laiko nepilnametę ir pilnametę dukras išlaiko viena atsakovė, ieškovas prie vaikų poreikių tenkinimo neprisidėjo ir neprisideda visiškai iki šiol. Kadangi ieškovas gera valia išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė ir neteikia iki šiol visiškai, prašo teismo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus iki priešieškinio padavimo teismui dienos, po 150 Eur per mėnesį, viso 5400 Eur.

CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė laikotarpiu, už kurį prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, buvo išvykusi dirbti į Norvegiją, nepilnametė dukra gyveno su ieškovu Lietuvoje. Nors atsakovė siųsdavo pinigus dukters išlaikymui, negalima paneigti fakto, kad ieškovas taip pat prisidėjo prie dukros išlaikymo, dukrai pirkdavo maistą, rūbus, asmens higienos reikmenis ir kt. Pareiga įrodyti įsiskolinimą tenka atsakovei, tačiau ši įrodymų nepateikė. Atsakovės teiginiai, jog išlaikymą teikė tik viena atsakovė, nepagrįsti. Todėl pripažįstama, jog atsakovė neįrodė priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo per paskutinius trejus metus iki priešieškinio teismui padavimo dienos, po 150 Eur per mėnesį, iš viso 5400 Eur, todėl reikalavimas šioje dalyje yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis pilnamečiui asmeniui priteisimo

Ieškovas vienu iš ieškinio reikalavimų prašo pilnametės dukros S. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iš atsakovės priteisti 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kol dukra mokysis vidurinėje mokykloje.

Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Šiuo atveju pati pilnametė dukra S. D. turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu nuspręs, kad tai būtina, todėl šis ieškovo reikalavimas atmetamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas nurodo, kad jis turi asmeninės nuosavybės teise pagal 2009-03-27 dovanojimo sutartį Nr. 2-1457 įgytą teisę į nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini: pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. 8794-8004-0016); pastatą-malkinę (unikalus daikto Nr. 8794-8004-0027); pastatą-tvartą (unikalus daikto Nr. 8794-8004-0038); pastatą-daržinę (unikalus daikto Nr. 8794-8004-0049); kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus daikto Nr. 8794-8004-0064) ir nurodo, kad šis turtas nedalintinas. CK 3.89 str. 1 d. 2 p. asmenine sutuoktiniu nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kadangi šis turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė, atsakovė to neginčija, todėl šis turtas nėra dalintinas santuokos nutraukimo atveju.

Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys po santuokos sudarymo 2009 m. pradėjo statyti naują 62,47 kv. m. ploto gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini, kurio unikalus Nr. 4400-3975-7992. Pagal UAB „Lituka“ ir Ko turto vertintojo V. J. pateiktus duomenis, gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti (įregistruotas baigtumas yra 92 proc.; statybos metai 2009/2015 m.). Nustatyta gyvenamojo namo vertė 23 000 € (b. l. 13). Ieškovas prašo, kad gyvenamasis namas būtų padalintas per pusę ir abi šalys naudotųsi savo dalimi. Ieškovas prašo, kad jam būtų priteista ½ namo dalies, t. y. antras gyvenamojo namo aukštas, o atsakovei būtų priteista ½ namo dalies, t. y. pirmas gyvenamojo namo aukštas. Ieškovas nurodo, kad kito savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Taip pat ieškovas prašo, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“ būtų priteistas per pusę ieškovui ir atsakovei bei iš UAB „Ūkio banko lizingas“ likusios nesumokėtos paskolos dalis, būtų priteista taip pat per pusę ieškovui ir atsakovei.

Byloje kilo ginčas dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini Ieškovas nurodo, kad jis prisidėjo prie namo statybos finansiškai, o kai neturėjo finansinių išteklių tuomet daug dirbo fizinius darbus prie gyvenamojo namo statymo. Ieškovas nurodo, kad sutuoktiniai namą pradėjo statyti, kai pardavė kitą sodybą. Iš parduotos sodybos gautos pajamos, t. y. apie 40 000 Lt, buvo investuotos naujojo namo statybai. Taip pat finansiškai prisidėjo ir ieškovo mama, kuri pardavė dalį žemės ir pinigus perdavė sūnui tam, kad būtų greičiau pabaigtas naujasis gyvenamasis namas. Ieškovas daug prisidėjo fiziniu darbu prie namo statybos, dėl to teigti, kad tik atsakovė savo lėšomis pasistatė gyvenamąjį namą būtų neteisinga. Apie tai, kad ieškovas tiek finansiškai, tiek atlikdamas pats savarankiškai kitus statybos darbus prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, posėdžio metu patvirtino liudytojos E. D., D. K., S. D.. Atsakovė posėdžio metu prašė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-3975-7992, priteisti jai, nurodė, jog ieškovas prie namo statybų neprisėdėjo, nes kai buvo statomas šis namas, ieškovas niekur nedirbo ir išgėrinėjo. Visada dirbo tik viena atsakovė, o ieškovas neprisidėjo prie namo statybos finansiškai.

Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti, sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 d., 3.118 straipsnio 4 d., 3.123 straipsnis). Objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CPK 3.119 straipsnis). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, tokių aplinkybių, jog teismas turėtų būti aktyvus ir rinkti įrodymus dėl turto vertės savo iniciatyva nėra. Šioje byloje ginčo dėl turto vertės tarp šalių nėra. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šios prezumpcijos galima nukrypti tik CK nurodytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nepateikė teismui namo padalijimo plano, todėl namas, esantis (duomenys neskelbtini, kurio unikalus Nr. 4400-3975-7992, nutraukiant santuoką dalijamas ieškovui ir atsakovei po lygiai, t.y. po ½ dalį.

Dėl kito turto, t. y. automobilio „Toyota Corolla Verso“, kurio vertė 1000 €, ir jo padalinimo teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog automobilį „Toyota Corolla Verso“ atsakovė įsigijo iš savo asmeninių lėšų, uždirbtų užsienyje. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalys nuo 2014 m. gruodžio mėnesio nebegyvena kartu, automobilis įsigytas 2015-04-11 atsakovės I. D. vardu (b. l. 162). Be to, fakto, jog automobilį atsakovė I. D. įsigijo iš savo asmeninių lėšų, neginčija ir ieškovas, todėl automobilis „Toyota Corolla Verso“ priteistinas atsakovei I. D..

Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2014-08-22 su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C408525179, pagal kurią paėmė 742,39 € kreditą, kurio grąžinimo likutis yra 292,83 €. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Kadangi ši paskola gauta ir išleista katilo ir radiatorių įrengimui, o namas dalintinas šalims lygiomis dalimis, todėl kreditas priteistinas iš abiejų šalių lygiomis dalimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį (priešieškinį) iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra įrodymai apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – žyminis mokestis 345 Eur (b. l. 7, 96). Atsakovė I. D. sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, 620 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas 2016-02-12 nutartimi atidėtas (b. l. 38). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas išlaidas už advokato paslaugas 1000 Eur sumai.

Visumoje vertinant patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškinio reikalavimų patenkinta 43 procentai, priešieškinio reikalavimų patenkinta 57 procentai. Todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistina 148,35 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovo atsakovei priteistina 410,40 Eur žyminio mokesčio ir 570 Eur advokato pagalbos išlaidų, viso 980,40 Eur, atlikus tarpusavio įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų 570 Eur bei žyminio mokesčio valstybei: iš atsakovės – 357,95 Eur, iš ieškovo – 262,05 Eur.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, byloje patirtos 12,12 Eur bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, priteisiamos valstybės naudai iš ieškovo 5,21 Eur, iš atsakovės 6,91 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 540 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1996 m. gruodžio 31 d. Šilalės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas 157, tarp ieškovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini ir atsakovės I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – D., D..

Nepilnametės dukros G. D., gim. (duomenys neskelbtini., gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnametės dukros G. D., gim. (duomenys neskelbtini., išlaikymui iš ieškovo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos 2016 m. vasario 5 d. dienos iki kol jai sukaks pilnametystė.

Atsakovę I. D. paskirti priteisiamų dukrai G. D. išlaikyti sumų tvarkytoja uzufrukto teise.

ieškovui D. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 4400-3975-7992, nebaigto statyti, įregistruotas baigtumas 92 proc., adresu (duomenys neskelbtini, dalį;

atsakovei I. D. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. 4400-3975-7992, nebaigto statyti, įregistruotas baigtumas 92 proc., adresu (duomenys neskelbtini, dalį.

Priteisti atsakovei I. D. asmeninės nuosavybės teise automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo skola kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal sudarytą 2014-08-22 vartojimo kredito sutartį Nr. C408525179 yra solidari šalių prievolė.

Priteisti iš ieškovo D. D. 570 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. D..

Priteisti iš ieškovo D. D. 262,05 Eur žyminio mokesčio ir 5,21 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš atsakovės I. D. 357,95 Eur žyminio mokesčio bei 6,91 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.