Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei I. D. ir pagal atsakovės I. D. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto padalijimo, trečiasis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“, institucija, teikianti išvadą, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką, sudarytą 1997-12-31 Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, esant abiejų sutuoktinių kaltei; nepilnametės dukros G. D. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. D.; nepilnametės dukros G. D. išlaikymui iš atsakovės I. D. priteisti po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės; ieškovą paskirti priteisiamų dukrai išlaikyti sumų tvarkytoju uzufrukto teise; pilnametės dukros S. D. išlaikymui iš atsakovės priteisti po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, iki kol dukra mokysis vidurinėje mokykloje; ieškovui nutraukus santuoką palikti iki jos nutraukimo turėtą pavardę – D.; ieškovui priteisti 1/2 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. gyvenamojo namo antrą aukštą ir pirmajame gyvenamojo namo aukšte esančius tualetą, dušą, virtuvę, katilinę ir koridorių; atsakovei priteisti 1/2 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, t. y. gyvenamojo namo pirmą aukštą ir jame esančius tualetą, dušą, virtuvę, svetainę, miegamąjį, katilinę ir koridorių; atsakovės vardu paimtą paskolą priteisti mokėti atsakovei; automobilį „Toyota Corolla Verso“ priteisti atsakovei. Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu: ir ieškovas, ir atsakovė. Šeiminio gyvenimo pradžioje šalių santykiai klostėsi gerai, tačiau vėliau išryškėjo skirtingi jų charakteriai, požiūris į šeimą, vaikų auklėjimą, laisvalaikio praleidimą, pomėgius bei buities problemų sprendimą. Toks charakterių nesuderinamumas dažnai sąlygojo tarpusavio konfliktus netgi neesminėse šeiminio gyvenimo situacijose. 2014 metais gruodžio mėnesį atsakovė kartu su dukromis persikėlė atskirai gyventi į šalių bendrai statytą naują gyvenamąjį namą, o ieškovas liko gyventi vienas tuo pačiu adresu esančiame senajame name. Vėliau atsakovė nusprendė išvykti uždarbiauti į Norvegiją ir į namus grįžta tik keletą kartų per metus. Dėl to ieškovas, išvykus atsakovei, liko gyventi anksčiau nurodytu adresu ir rūpinasi viena nepilnamete dukra G. D. ir viena pilnamete dukra S. D.. Šalys ilgiau kaip metus laiko neveda jokio bendro ūkio, nebekuria bendro gyvenimo kartu, jų nebesieja jokie šilti tarpusavio šeiminiai santykiai. Nurodo, kad 2009-03-27 pagal registruotą dovanojimo sutartį Nr. 2-1457 įgijo asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl to šis turtas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir nėra dalytinas nutraukiant santuoką.Atsakovė priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš ieškovo D. D. išlaikymą nepilnametei dukrai po 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, iš ieškovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 3 metus iki priešieškinio padavimo teismui dienos po 150 Eur per mėnesį, iš viso 5400 Eur, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), 23 000 Eur vertės, bei automobilį „Toyota Corolla Verso“, kurio vertė 1 000 Eur, bendra turto vertė – 24 000 Eur. Pripažinti, kad I. D. yra skolinga ir atsako už 742,39 Eur kredito grąžinimą UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal sudarytą 2014-08-22 vartojimo kredito sutartį Nr. C408525179. Nurodė, kad dėl šeimos iširimo kaltas ieškovas, nes ieškovas dirbo iki tol, kol atsakovė pradėjo važinėti į užsienį, po to ieškovas metė darbą. Toliau gyvenant ieškovas norėjo tik dėmesio sau, pats niekur nebedirbo, vaikų auginti taip pat nenorėjo. Be to, ieškovas visą laiką vartojo alkoholį, dėl ko santykiai su ieškovu blogėjo. Ieškovas smurtavo prieš atsakovę ir savo nepilnamečius vaikus. Gyvendamas santuokoje ieškovas susirado kitą moterį. Dukra G. D. išreiškė valią, kad po santuokos nutraukimo jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Kadangi dukra S. D. jau yra pilnametė, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, kol dukra baigs mokyklą, turi būti atmestas. Pažymėjo, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatė atsakovė iš savo asmeninių lėšų, kurias uždirbo tuo metu, kai dirbo Lietuvoje ir Norvegijoje. Ieškovas atsiliepime į pareikštą priešieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavimu, kad santuoka būtų nutraukta esant vieno iš sutuoktinių, t. y. ieškovo, kaltei. Ieškovo nuomone, atsakovė savo nervingu būdu, nemokėjimu spręsti šeimoje kilusių konfliktų taikiu būdu, palikdama šeimą ilgam laikui, taip pat prisidėjo prie sutuoktinių šeiminių santykių atšalimo, kas vėliau lėmė visišką jų nutrūkimą. Ieškovas neneigia, jog buvo laikotarpis, kai jautė didelį psichologinį spaudimą ir vartojo alkoholį, siekdamas pamiršti tarp sutuoktinių nuolat kylančias problemas, tačiau dėl to nenustojo rūpintis dukromis, prisidėjo prie namo statybų. Ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus: prašė teismo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas neprieštarauja, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl 5400 Eur skolos priteisimo už vaikų išlaikymą. Pažymėjo, kad kai atsakovė dirba Norvegijoje, ieškovas kiek galėdamas prisideda prie vaikų išlaikymo: moka už elektrą, telekomunikacijų paslaugas, perka vaikams maistą, aprūpina būtiniausiomis prekėmis. Ieškovui tvarkytis buityje padeda jo mama ir gyvenimo draugė. Nors ieškovas neturi nuolatinio darbo, tačiau tai nereiškia, kad nesirūpina ir neprisideda prie vaikų išlaikymo ir jų gerovės kūrimo. Ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Nurodo, kad jis prisidėjo prie namo statybos finansiškai, o kai neturėjo finansinių išteklių, tuomet daug dirbo fizinius darbus, statant gyvenamąjį namą. Ieškovas nurodo, kad sutuoktiniai namą pradėjo statyti, kai pardavė kitą sodybą. Pardavus sodybą gautos pajamos, t. y. apie 11 584 Eur, buvo investuotos į naujojo namo statybą. Ieškovas nurodo, kad finansiškai prisidėjo ir ieškovo mama, kuri pardavė dalį žemės ir pinigus perdavė sūnui tam, kad būtų greičiau pabaigtas naujasis gyvenamasis namas. Taip pat prašė atsakovės I. D. vardu paimtą paskolą (katilo ir radiatorių įrengimui) priteisti atsakovei ir ieškovui mokėti po 1/2 likusios nesumokėtos paskolos dalį. Prašė atsakovės priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-08-24 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą 1996 m. gruodžio 31 d. Šilalės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas 157, tarp ieškovo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – D., D.. Nepilnametės dukros G. D. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove. Dukros išlaikymui iš ieškovo priteisė po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos (2016 m. vasario 5 d.), iki kol dukra taps pilnametė. Atsakovę paskyrė priteisiamų dukrai išlaikyti sumų tvarkytoja uzufrukto teise. Padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė po 1/2 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigto statyti, įregistruotas baigtumas 92 proc., adresu (duomenys neskelbtini) Priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatė, kad po santuokos nutraukimo skola kreditorei UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal sudarytą 2014-08-22 vartojimo kredito sutartį Nr. C408525179 yra solidarioji šalių prievolė. Priteisė iš ieškovo 570 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Priteisė iš ieškovo 262,05 Eur žyminio mokesčio ir 5,21 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovės 357,95 Eur žyminio mokesčio bei 6,91 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nurodė vykdyti skubiai.Teismas konstatavo, kad santuokines pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nelikus tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažino, kad yra pagrindas nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su jos motina – atsakove. Nustatydamas priteistino vaikui išlaikymo dydį, teismas rėmėsi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertino vaiko amžių ir jo poreikius, tėvų turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė priešieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo per paskutinius trejus metus iki priešieškinio teismui padavimo dienos, t. y. neįrodė, kad išlaikymą teikė tik viena atsakovė. Sprendė, kad pati pilnametė dukra S. D. turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu nuspręs, kad tai būtina, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti atitinkamo ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo pilnametei dukrai priteisimo. Konstatavo, kad nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – gyvenamasis namas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – malkinė (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – tvartas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas – daržinė (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, yra ieškovo asmeninė nuosavybė, atsakovė to neginčija, todėl šis turtas nėra dalytinas nutraukiant santuoką. Sprendė, kad prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos prisidėjo abu sutuoktiniai, todėl yra pagrindas minėtą namą padalyti šalims lygiomis dalimis. Kadangi automobilis buvo įgytas atsakovės lėšomis, todėl yra pagrindas minėtą automobilį priteisti atsakovei. Konstatavo, kad atsakovės paskola gauta ir išleista katilo ir radiatorių įrengimui, todėl atsižvelgdamas į tai, kad prieš tai nurodytas namas dalijamas šalims lygiomis dalimis, sprendė, kad paskolos grąžinimas priteistinas abiem šalims.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti iš dalies Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teigia, kad sprendimo dalys dėl pripažinimo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl atsisakymo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra nepagrįstos ir neteisėtos, todėl naikintinos. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino atsakovės išvykimo į užsienį dirbti priežastis, todėl nepagrįstai minėtą aplinkybę vertino kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą. Teigia, kad išvyko į užsienį dirbti, siekdama geresnio gyvenimo sau ir savo vaikams, nes ieškovas niekur nedirbo, girtavo, vartojo smurtą prieš ją ir vaikus. Teigia, kad ieškovas prie vaikų išlaikymo neprisidėjo, jis nedirba nuo 2008 m., nuo to laiko negauna pajamų. Dėl to nesutinka su teismo išvada, kad abi šalys prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Nurodo, kad teismo sprendimas padalyti gyvenamąjį namą lygiomis dalimis nėra įmanomas, nes minėtas namas nėra pabaigtas statyti, todėl palikus tokią sprendimo dalį nepakeistą, užprogramuojami tarpusavio ginčai ateityje. Mano, kad teismas privalėjo įpareigoti ieškovą pateikti namo padalijimo planą, reikalingų atlikti darbų sąmatą ir pan. Laikosi pozicijos, kad prie namo statybos ieškovas neprisidėjo, jis jo nurodytą pinigų sumą – 11 584 Eur – panaudojo automobilių remonto įrankių pirkimui.Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl santuokos iširimo ir vieno ieškovo kaltės nėra pagrįstos. Teigia, kad iki pat santuokos iširimo – 2012 m. sausio mėn. – gyveno su atsakove, rūpinosi vaikais. Tuo tarpu atsakovė dažnai elgdavosi neadekvačiai, o santuokai faktiškai iširus buvo palikusi šeimą. Teigia, kad abu vaikai iki šiol gyvena su ieškovu, paskutinius dvejus metus jis vienas prižiūrėjo vaikus, jais rūpinosi, nes atsakovė buvo išvykusi į užsienį uždarbiauti. Pažymi, kad gyvenamojo namo, kurį atsakovė siekia prisiteisti sau, statybomis užsiėmė išimtinai ieškovas, jam buvo išduotas teismo leidimas, atsakovė prisidėjo tik pinigais, todėl mano, kad teismas teisingai namą padalijo abiem šalims lygiomis dalimis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pridėjo naujus įrodymus, kurių nepateikė pirmosios instancijos teismui. CPK 314 str. riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus išsiuntė atsakovei, todėl siekiant nepažeisti atsakovės teisių susipažinti su bylos medžiaga, su atsiliepimu pridėti įrodymai grąžintini ieškovui.

Atsakovė apeliaciniame skunde prašo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. jo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurtavo prieš ją ir dukras, vengimo prisidėti prie šeimos materialinės gerovės, be to, atsakovas neslepia, kad turi draugę. Savo nurodomas faktines aplinkybes atsakovė įrodinėja liudytojos V. J. parodymais, dukrų parodymais, nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 70). Ar sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas, yra fakto klausimas, nustatinėjamas teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-7/2006). Taigi kiekviena iš šalių turėjo nurodyti faktines aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadas dėl kito sutuoktinio kaltės, ir jas įrodinėti įprastinėmis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis; santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės atveju įrodinėjimo dalykas yra ne tik patys faktai, bet ir priežastinis ryšys tarp kalto sutuoktinio elgesio ir atsiradusių pasekmių – šeimos iširimo. Atsakovė priešieškinyje nurodo, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2012 m. sausio mėnesio, o ji su dukromis 2014 m. lapkričio mėnesį įsikėlė gyventi į naujai pastatytą gyvenamąjį namą. Ieškovas nurodo, jog atsakovė nuo 2014 m. gruodžio mėnesio įsikėlė gyventi į naujai pastatytą namą. Apklausta liudytoja šalių dukra S. D. parodė, jog 2014 m. lapkričio mėnesį mama išvažiavo į užsienį, o anksčiau važiuodavo periodiškai. Be to, ši liudytoja 2016-06-02 teismo posėdyje parodė, jog tėvas jai trenkė, praskėlė lūpą, tai buvo maždaug prieš 4 ar 5 metus, apklausta teisme nepilnametė šalių dukra G. D. parodė, kad ji primena, kad kai jai buvo 6 metai, tėtis pastūmė mamą. Šios aplinkybės įrodo, jos atsakovas vartojo smurtą prieš savo šeimos narius, tačiau byloje padaryti išvadą, jog tik ši aplinkybė buvo šalių santuokos nutraukimo priežastis, nėra pakankamai įrodymų. 2012-07-17 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 70) įrodyta, jog 2012 m. liepos mėnesį ieškovas smurtavo prieš atsakovę, tačiau jie tą patį mėnesį susitaikė. Atsakovė priešieškinyje nurodo, jog nuo 2012 m. sausio mėnesio šalys bendro ūkio neveda, šią aplinkybę atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta ir ieškovas, todėl darytina išvada, kad vien ieškovo smurtas nebuvo šalių santuokos iširimo priežastis.

12. Pagal susiformavusios teismų praktikos nuostatas, teismai, nustatydami, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl tarpusavio santykių jų pablogėjimo metu išsaugojimo ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-20. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007). Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Šalys pripažįsta, jog šeima faktiškai iširo 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn., šalių dukrų parodymais įrodytos aplinkybės dėl ieškovo smurto prieš 4–5 metus, šalys bendro ūkio neveda nuo 2012 m. sausio mėnesio, todėl įrodytas 2012 m. liepos mėnesį ieškovo smurtas prieš atsakovę nebuvo vienintelė šalių santuokos priežastis. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl šio smurto atsakovė sutiko nutraukti bylą, todėl ši aplinkybė yra teisiškai reikšminga šioje byloje ieškovo kaltei dėl santuokos nutraukimo įrodyti.

13. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, negerbė vienas kito, neteikė moralinės bei materialinės paramos iki faktinio šeimos iširimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, kilusių problemų jie neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu. Teismas padarė tokią išvadą, remdamasis apklaustų liudytojų nuomone apie tai, kad šeimoje nebūna kaltas tik vienas sutuoktinis. Byloje įrodyta, jog šalių šeima nuo 2015-04-29 iki 2015-10-01 buvo įrašyta į rajono problemiškų šeimų apskaitą, kadangi nebuvo užtikrinama tinkama vaikų priežiūra, sutuoktiniai tarpusavyje konfliktavo (t. 1, b. l. 73).

14. Byloje įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad šalys nesugebėjo išspręsti tarpusavio nesutarimų dėl buities, finansinių klausimų, pareigų vienas kitam vykdymo, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sutuoktiniai ilgą laiką – daugiau nei metus nebevedė bendro ūkio. Šie padariniai – ilgalaikių šalių nesutarimų rezultatas. Byloje nustatyta, jog ieškovas gyvena su kita moterimi po 2012 m. sausio mėnesio, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio, kada šalių šeima buvo išbraukta iš problemiškų šeimų apskaitos. Todėl ši aplinkybė neištikimybės sutuoktinei nepatvirtina, nes byloje įrodyta, jog ieškovas su kita moterimi pradėjo gyventi jau faktiškai nutrūkus santykiams su atsakove, kitų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovo lojalumo pareigos pažeidimą, nepateikta, o šalių paaiškinimai, šalių šeimos įrašymas į problemiškų šeimų sąrašą tvirtina apie abiejų sutuoktinių inicijuotus nesutarimus įvairiais klausimais, kurių nepavykus išspręsti, santuoka pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nutraukta esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas CPK 300 str. nustatyta tvarka ir nepranešė apie ieškovo padarytą nusikaltimą prieš dukrą. Pirmosios instancijos teisme liudytoja S. D. parodė, jog tėvas jai prakirto lūpą maždaug prieš 4 ar 5 metus, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų (medikų pažymos ar ekspertų išvados) apie sužalojimo pobūdį. Iš S. D. parodymų darytina išvada, jog šios veikos padarymo metu ji buvo nepilnametė, atsakovė, būdama jos atstovė pagal įstatymą, privalėjo kreiptis į medikus, į ikiteisminio tyrimo instituciją, tačiau jokių įrodymų byloje nėra, todėl atsižvelgiant į S. D. parodymuose nurodomą apytikslį smurtavimo laiką – prieš 4 ar 5 metus, į tai, jog nėra jokių rašytinių įrodymų, įrodančių sužalojimo pobūdį, kad atsakovė bent tuo metu kreipėsi į šeimos gydytoją ar į kompetentingas institucijas, teismui CPK 300 str. nustatyta tvarka dėl nurodomos veikos, padarytos maždaug prieš 4 ar 5 metus, nepakanka įrodymų.

Šioje byloje nustatyta tokia faktinė padėtis, jog šalių nepilnametė dukra gyvena name prižiūrima pilnametės sesers ir ieškovo, kuris gyvena gretimame name. Vaikų teisių tarnybai ši padėtis yra žinoma ir tai įrodo pateikta išvada (t. 1, b. l. 73). Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog ieškovas išlaikymo nepilnametei dukrai neteikė nuo 2012 m. pradžios ir prašė už paskutinius 3 metus priteisti 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento ir, jei ši prievolė nevykdoma ir išlaikymas neteikiamas ar vykdoma netinkamai, atsiranda pagrindas skaičiuoti išlaikymo skolą, kurios priteisimo klausimas reglamentuojamas CK 3.200 straipsnyje. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl šios priešieškinio dalies atmetimo. Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, jog ieškovas savo prievolės išlaikyti nepilnametę dukrą nuo 2012 m. pradžios nevykdė ar vykdė netinkamai. Byloje įrodyta, kad atsakovė 2014 m. pabaigoje išvyko nuolat dirbti į Norvegiją, iki tol važinėjo periodiškai. Iš nepilnametės šalių dukros paaiškinimo (t. 1, b. l. 75), jos paaiškinimo pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad jos ir ieškovo santykiai yra geri, ieškovas dieną būna su dukromis, o miegoti išeina į savo namus. Iš jos paaiškinimo nustatyta, jog ieškovas duodavo dukroms pinigų, todėl paneigtas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovas jos nurodytu laikotarpiu visiškai nevykdė savo pareigos išlaikyti dukras. Ginčo laikotarpiu dukrų gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, kaip ir jų tėvo, byloje nesant įrodymų, jog tėvas nevykdė savo pareigų, negalima padaryti išvados, jog jis tuo laikotarpiu neišlaikė dukrų, atkreiptinas dėmesys, jog kasdieninė vaikų priežiūra, buities tvarkymas apima ir išlaikymo pareigos vykdymą. Byloje nėra įrodymų, jog iki 2015-04-29 šalių šeima buvo įrašyta į rajono problemiškų šeimų apskaitą, iš ieškovo nebuvo priteistas išlaikymas vaikų išlaikymui, todėl darytina išvada, jog abu tėvai vykdė savo pareigas išlaikyti vaikus ginčo laikotarpiu.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai lygiomis dalimi padalijo šalių santuokoje įgytą namą. Iš atsakovės priešieškinio nustatyta, jog ji prašė šį namą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas visiškai neprisidėjo prie namo statybos.

Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Šioje byloje įrodyta, kad šalys santuokos metu 2009 m. pradėjo statyti naują namą asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausančiame žemės sklype, kuriame buvo senas namas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, kad šis senas namas, kurio unikalus Nr. 8794-8004-0016, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui (t. 1, b. l. 14) ir atsakovė priešieškiniu nekėlė ginčo dėl 2009-03-27 ieškovo dovanojimo sutarties. Paminėtas Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, jog šis namas įregistruotas ieškovo vardu. Todėl šis įrodymas paneigia apeliantės motyvą, jog ji ginčo namą statybos būdu siekė įsigyti asmeninėn nuosavybėn būdama santuokoje su ieškovu.

18.CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų dėl šio namo priklausymo asmeninės nuosavybės teise atsakovei.

CK 3.88 str. 2 d. yra nustatyta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tačiau atsakovė, paneigdama pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei santuokoje įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpciją, privalėjo įrodyti savo nurodomas aplinkybes, tačiau tokių įrodymų, jog ginčo namą ji pasistatė išimtinai iš asmeninių savo lėšų, nepateikė. Ieškovo pateikta 2008-09-16 sutartis dėl šalių žemės sklypo pardavimo (t. 1, b. l. 48) įrodo, jog šalys prieš pat ginčo namo statybą 2009 m. pardavė bendrą žemės sklypą, ieškovės nurodomas 723,76 Eur vartojimo kreditas, paimtas 2014-08-22, nesudaro pagrindo ginčo namą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe.

Net ir vieno iš sutuoktinių dovanotų lėšų panaudojimas įgyjant tokį turtą besąlygiškai nedaro šio turto asmenine nuosavybe, nes turi būti nustatyta, ar buvo išreikšta abiejų sutuoktinių bendra valia, jog šis turtas, kurį sutuoktiniai turėjo teisę ir galimybę įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taps vieno iš jų asmenine nuosavybe.

19. Neparemta įstatymu atsakovės pozicija dėl jos didesnio finansinio indėlio į ginčo namą, nes sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą – nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), ir šios prezumpcijos atsakovė nenuginčijo. Bendro šalių šeimos ūkio, bendro darbo ir pajamų naudojimo faktai įrodyti nepaneigtais šalių padarytais įrašais viešame registre dėl ginčo namo nuosavybės teisės formos. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo vardu padarytas įrašas šio namo registravimo pažymėjime, nenurodant asmeninės nuosavybės formos.

20. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Sutuoktinių bendro turto padalijimo būdą reglamentuoja CK 3.127 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kompensacija priteisiama, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima ir kitas sutuoktinis sutinka už paliktą jam natūra visą turtą sumokėti jo turto dalies kompensaciją. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčo namas lygiomis idealiosiomis dalimis priklauso šalims, nes šalys taip suformulavo savo reikalavimus, neteikė įrodymų dėl realiųjų šio namo dalių priteisimo, ieškovė priešieškiniu prašė šį namą pripažinti jos asmenine nuosavybe ir jos paaiškinimas dėl namo nedalumo nėra pakankamas įrodymas šiai aplinkybei konstatuoti. Šioje byloje įvertintina tai, kad tik šalių vaikai gyvena ginčo name, todėl bylos nagrinėjimo metu nekilus ginčui dėl jo realiųjų dalių pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tik idealiąsias turto dalis. Apeliaciniu skundu šalys šios sprendimo dalies neskundžia, todėl kolegijai pasisakyti dėl realiųjų dalių nustatymo nėra teisinio pagrindo. Pasibaigus jungtinei sutuoktinių nuosavybei į ginčo namą, buvę sutuoktiniai taps bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiais, todėl naudojimosi bendru namu tvarką ar atidalijimą iš bendrosios nuosavybės galės spręsti ir tarpusavio susitarimu pagal CK 4.80–4.81 str.

21. Apeliaciniame skunde nurodomas motyvas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai iš ieškovo priteisimo turtu, t. y. namo dalimi, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. CK 3.196 str. nustatyto vaiko išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui ir tik tada, jeigu konkrečiomis sąlygomis periodinės išmokos nėra įmanomos dėl vieno iš tėvų pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo ir gali būti perduota vaikui turto dalis. Šiuo atveju paminėtų pagrindų priteisti išlaikymą turtu nenustatyta.

22. Įstatyme (CK 3.119 str.) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojusios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų, todėl skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis papildytina šia nuostata. Byloje nustatyta, jog abi šalys nurodo ginčo namo 23 000 Eur vertę, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl dalytino namo papildytina šalių nurodyta jo verte.

23. Iš atsakovės ieškovui priteistina 100 Eur išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-08-24 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Papildyti jo dalį dėl 92 procentų baigtumo gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalyto po 1/2 dalį, vertės ir nustatyti, kad šio namo vertė yra 23 000 Eur.

Priteisti D. D. iš I. D. 100 Eur išlaidų advokato pagalbai ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti.

Grąžinti D. D. įrodymus, pateiktus su atsiliepimu į apeliacinį skundą.