Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 atnaujinimo, suinteresuotu asmeniu byloje G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taigi, kaip minėta pareiškėjams daug anksčiau, nei nurodyta pareiškime, t. y. dar 2018 m. birželyje, tapo žinomos aplinkybės apie 2015 m. lapkričio 9 d. tuometinio Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 ir G. B. įregistruotas nuosavybės teises į ginčo sandėlį. Atitinkamai ir jų atstovei tapo žinomos šios aplinkybės daug anksčiau, nei prieš 3 mėnesius iki šio pareiškimo dėl proceso atnaujinimo padavimo.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis nurodytomis CPK nuostatomis, kai yra nenustatyta bent viena iš proceso atnaujinimo instituto taikymo sąlygų, šiuo atveju praleistas terminas tokio prašymo padavimui du metus, teismas neturi pagrindo tenkinti suinteresuotųjų asmenų prašymo ir atnaujinti procesą. Prašo A. Z. ir K J. B. pareiškimą atmesti ir iš jų priteisti G. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 103–106).

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į sandėlį su priestatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjo prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

Procesinis terminas gali būti atnaujinamas, jeigu nustatomos esminės objektyvios aplinkybės, sudariusios kliūtis tokį prašymą pateikti laiku. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Teismų praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (CPK 178, 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėjai nurodė, kad apie tai, jog G. B. yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo sandėlį Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. priimto teismo sprendimo pagrindu sužinojo 2020 m. rugsėjo mėnesį, kai jų atstovė advokatė G. G. pradėjo rengtis 2020 m. lapkričio 11 d. posėdžiui kitoje civilinėje byloje, nagrinėjamojoje Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose dėl teisės į kitą sandėlį su atsakovu G. B., tačiau šiai aplinkybei pagrįsti įrodymų nepateikė. Todėl skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjų deklaratyviai nurodomą sužinojimo momentą (2020 m. rugsėjo mėnesis), bet įvertinama, kada pareiškėjai, veikiantys atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, objektyviai galėjo ir turėjo sužinoti apie pareiškėjų teisių pažeidimą.

Civilinės bylos Nr. 2-72-630/2015 duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui K. J. B. apie iškeltą civilinę bylą buvo žinoma dar 2015 m. spalio 20 d., kuomet nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-72-630/2015, 2015 m. spalio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu jis buvo apklaustas liudytoju (civilinė byla Nr. 2-72-630/2015, 2 t., b. l. 128–135). Šias aplinkybes patvirtina Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 priimtas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas, kuriame nurodyta: „Pareiškėjas G. B., laikydamas save ginčo statinio savininku, su kitais ūkio subjektais – Morkų žemės ūkio bendrove ir Gerdžiūnų žemės ūkio bendrove, 1997 m. spalio 10 d. pasirašė trijų grūdų sandėlių naudojimosi sutartį (prijungta byla t. III, b. l. 10-11), pagal kurią G. B. atiteko naudotis ginčo statinys. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. žemės ūkio bendrovės buvęs vadovas K. B., nurodęs, jog G. B. laikė bokštinio grūdų sandėlio savininku ir kitos bendrovės su juo pasirašė sutartį“ (civilinė byla Nr. 2-72-630/2015, 2 t., b. l. 141).

Taigi, akivaizdu, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas K. J. B., jam apie aplinkybes, kuriomis grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindas, objektyviai tapo žinoma dar 2015 m. spalio 20 d. civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 vykusio teismo posėdžio metu, tačiau pastarasis bylos eiga nesidomėjo, nereiškė jokių reikalavimų.

Iš teismų sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-3469-443/2018 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime buvo nurodžiusi: „Atkreiptinas dėmesys, kad su Pastatu besiribojantis pastatas-sandėlis, unikalus (duomenys neskelbtini),, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. lapkričio 9 d. tuometinio Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015 nuosavybės teise priklauso G. B..“

Pareiškėjų atstovė atsiliepime į rašytinius paaiškinimus patvirtino, kad 2019 m. liepos 15 d. buvo kreiptasi į Marijampolės apylinkės teismo rūmus su prašymu pateikti informaciją apie visas nagrinėjamas bylas, kuriose šalimi yra A. Z. ir kad ji susipažino su užvesta civiline byla Nr. e2YT-3469-443/2018. Teismas kritiškai vertina pareiškėjų atstovės teiginius, kad iš civilinės bylos Nr. e2YT-3469-443/2018 buvo paimta tik reikalinga informacija, reikalinga ieškinio dėl sandėlio, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rengimui ir susipažinimas su civiline byla Nr. e2YT-3469-443/2018 nereiškia, jog tada buvo žinoma apie G. B. nuosavybės teisę į ginčo sandėlį.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-3469-443/2018 A. Z. kaip ir K J. B. buvo pareiškėjai, todėl vertintina, kad jie turėjo pareigą domėtis į civilinę bylą Nr. e2YT-3469-443/2018 pateiktais procesiniais dokumentais, – taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 5 d. į bylą pateiktu atsiliepimu į pareiškimą, kuriame buvo nurodyta, kad ginčo sandėlis priklauso G. B..

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjui A. Z. apie tai, kad G. B. priklauso ginčo sandėlis tapo žinoma nagrinėjant Marijampolės apylinkės teismo civilinę byla Nr. e2YT-3469-443/2018 dar 2018 m. birželio mėnesį.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjui K. J. B. apie jo galimai pažeistas teises buvo žinoma dar 2015 m. spalio mėnesį, o pareiškėjui A. Z. – 2018 m. birželio mėnesį, todėl jie suprato, arba turėjo suprasti, jog praleidę įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei nesant svarbių priežasčių, jie praras teisę siekti galimai pažeistų teisių gynimo vadovaujantis proceso atnaujinimo institutu.

Teismo vertinimu, pareiškėjų prašyme atnaujinti procesą ir prašyme dėl termino atnaujinimo nurodomos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidę CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą terminą, kurio atnaujinti nėra pagrindo (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis).

Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2004 išaiškino, kad aplinkybių, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą terminą, nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais pagrindais, todėl teismas dėl pareiškėjų nurodomo bylos atnaujinimo pagrindo pagrįstumo šioje nutartyje nepasisako.

Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Įvertinus suinteresuoto asmens G. B. nurodytų bylinėjimosi išlaidų dydį nustatyta, kad jos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose ir 2015 m. kovo 19 įsakymu Nr. 1R-77 nauja redakcija išdėstytose rekomendacijose ,,Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo, užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi lygiomis dalimis iš pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. suinteresuotam asmeniui G. B. priteistina 653,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistą 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, todėl valstybės naudai iš šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290–291, 365–370 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų A. Z. ir K. J. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo, atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-72-630/2015.

Priteisti iš pareiškėjo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tris šimtus dvidešimt šešis eurus septyniasdešimt centų (326,70 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti suinteresuotam asmeniui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš pareiškėjo K. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tris šimtus dvidešimt šešis eurus septyniasdešimt centų (326,70 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti suinteresuotam asmeniui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.