Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-05-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-20299-960/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-05
Bylos Nr.
2YT-20299-960/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dariuš Lučinski
Pareiškėjas
M. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-20299-960/2017Proceso Nr. 2-68-3-13831-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2017 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja M. V. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2017 m. kovo 3 d. patvarkymą areštuoti turtines teises. Skunde nurodo, kad 2017 m. kovo 3 d. buvo priimtas patvarkymas areštuoti turtines teises (reg. Nr. S-2017000706), kuriuo antstolis Darius Bliznikas areštavo pareiškėjos turtines teises į palikimo, atsiradusio po palikėjo A. R. V.mirties, dalį, taip pat uždraudė ja disponuoti. Su antstolio veiksmais nesutinka, nes pareiškėjai susidūrus su rimtais finansiniais sunkumais ir neišgalint toliau dengti esamų kreditorinių įsipareigojimų, ji buvo priversta kreiptis į teismą Jungtinėje Karalystėje, kur tiek dabar, tiek tuo metu gyveno pareiškėja, su prašymu iškelti fizinio asmens bankroto bylą. 2013 m. spalio 23 d. Bornmuto ir Pulo grafystės teismas įvertinęs M. V. finansine būklę, nusprendė pripažinti ją bankrutavusia. Apie iškeltą bankroto bylą antstolis, vykdantis išieškojimą, buvo informuotas atskiru bankroto administratoriaus, vykdžiusio atsakovės bankrotą, pranešimu. Šis pranešimas buvo pateiktas antstoliams, kurie vykdė išieškojimą ir gavę šią informaciją gražino vykdomuosius dokumentus išieškotojai. Šiuo metu jos bankroto procedūra yra baigta, o pareiškėja yra pripažinta bankrutavusia. Vykdant šią procedūrą išieškotojos kreditorinis reikalavimas buvo įtrauktas, todėl vykdomas išieškojimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. 2000 m. gegužės 29 d. tarybos reglamento Nr. 1346/2000 (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000) 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją, kaip nustatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Reglamento Nr. 1346/2000 25 straipsnyje nustatyta, kad teismo, kurio sprendimas dėl bylos iškėlimo pripažįstamas pagal 16 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, bei šio teismo patvirtinti kompromisiniai kreditorių ir skolininkų susitarimai taip pat yra pripažįstami be tolesnių formalumų. Bormunto ir Pulo grafystės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, o pati bankroto procedūra jau yra įvykdyta, todėl bent koks vykdomas išieškojimas būtų neteisėtas bei grubiai pažeidžiantis tiek teisinį reglamentavimą, tiek ir pareiškėjos teises. Tokiu būdu išieškojimas yra vykdomas neturint tam jokio teisėto ir pagristo pagrindo bei galimai neteisėtai, nes išieškoma skola buvo įtraukta į pareiškėjos skolų (kreditorių) sąrašą ir tiek antstolis, tiek ir išieškotoja buvo informuoti apie įvykdytą bankroto procedūrą. Pagal 2015 m. rugsėjo 22 d. Bornmuto ir Pulo grafystės teismo pažymą M. V. 2014 m. spalio 23 d. buvo atleista nuo skolų pagal bankroto procedūra, t.y. bankroto procedūra šiuo metu jau yra baigta. Aplinkybę, jog išieškotoja žinojo apie pareiškėjai paskelbtą bankrotą, pavirtina ir tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. išieškotoja vykdymą buvo perdavusi vykdyti antstoliui Bubliui, kuris 2016 m. vasarį buvo informuotas apie susidariusią situaciją bei įvykdytą bankroto procedūrą, todėl jis vykdymo dokumentus gražinimo išieškotojai. Visgi išieškotoja kreipėsi į kitą antstolį, t.y. Darių Blizniką, kuris grubiai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, pradėjo vykdyti išieškojimą. Tolimesnis tokio vykdomojo dokumento vykdymas grubiai pažeistų pareiškėjos teises, protingumo bei teisėtumo principus, o antstolis viršytų savo kompetenciją bei grubiai pažeistų teisės aktų reikalavimus. Be to visai neseniai taip pas vienas iš kreditorių, kuris buvo įtrauktas į bankroto procedūrą, kreipėsi su ieškiniu prašymas priteisi įsiskolinimą iš atsakovės. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2167-232/2016 pareiškėjos atžvilgiu ieškinį atmetė.

Antstolis Darius Bliznikas 2017 m. kovo 31 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Patvarkyme nurodė, jog jam 2016 m. gegužės 2 d. pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. vykdomasis raštas Nr. 1-702-270/2012 dėl 59650,14 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės M. V. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) naudai. Vykdymo procese buvo nustatyta, jog skolininkė niekur nedirba, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, lėšų banko sąskaitose taip pat neturi, Vilniaus miesto 3-iajame notarų biure yra vedama paveldėjimo byla po A. R. V. mirties. Notaras informavo antstolį, jog viena iš mirusiojo palikimą priėmusių įpėdinių yra jo dukra M. V., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas minėtam įpėdiniui iki 2017 m. kovo 2 d. išduotas nebuvo. Atsižvelgiant į notaro pranešimą, antstolis 2017 m. kovo 3 d. priėmė patvarkymą areštuoti turtines teises Reg. Nr. S-2017000706, kuriuo areštavo skolininkei M. V. priklausančias turtines teises į palikimo, atsiradusio po palikėjo A. R. V. mirties, dalį. Šį vykdomąjį dokumentą nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. vasario 19 d. vykdė antstolis Andrius Bublys. Vykdomajame dokumente antstolis A.Bublys padarė žymą, jog vykdomoji byla užbaigta 2016 m. vasario 19 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu. VMI prie FM antstoliui Dariui Bliznikui pateikė antstolio D.Bublio 2016 m. vasario 19 d. priimtą patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2016 m. vasario 19 d. išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto normomis, vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog antstolio A.Bublio vykdoma vykdomoji byla Nr. 0042/13/01079 buvo užbaigta atsižvelgiant į tai, jog skolininkė jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, o ne dėl to, jog skolininkei iškelta bankroto byla. Skolininkė vykdomojoje byloje Nr. 0035/16/00598 buvo pateikusi dokumentus, iš kurių matosi, jog antstoliui A.Bubliui pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei buvo išsiųstas tik 2016 m. sausio 27 d. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkė Bommuto ir Pulo grafystės teismo 2013 m. spalio 23 d. pripažinta bankrutavusia, o 2014 m. spalio 23 d. buvo atleista nuo skolų pagal bankroto procedūrą, pagal reglamentą Nr. 1346/2000 išieškotoja VMI prie FM nedelsiant po bankroto bylos iškėlimo skolininkei privalėjo būti informuota apie jai iškeltą bankroto bylą. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vienintelis būdas kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje, patenkinti savo reikalavimą - dalyvauti nagrinėjant bylą lygiomis galimybėmis su kitų valstybių narių kreditoriais. Tam, kad užsienio valstybių narių kreditoriai galėtų įgyvendinti savo teisę pareikšti reikalavimus pagrindinėje bankroto byloje, jie turi būti informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir su juo susijusius padarinius. Skolininkė nepateikė įrodymų, jog išieškotoja VMI prie FM buvo tinkamai informuota apie jai iškeltą bankroto bylą. Tokiais veiksmais buvo pažeistas Reglamento Nr. 1346/2000 40 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, jog buvo pažeistas Reglamento Nr. 1346/2000 40 straipsnis, antstolio D.Blizniko vykdomas išieškojimas iš skolininkės pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-702-270/2012 yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti antstolio Darius Blizniko 2017 m. kovo 3 d. patvarkymo areštuoti turtines teises Reg. Nr. S-2017000706. Civilinėje byloje Nr. 2-2167-232/2016 ieškovas buvo tinkamai informuotas apie bankroto bylos iškėlimą M. V., ko nebuvo padaryta nagrinėjamu atveju.

Atsiliepimas

VMI prie FM pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad palaiko antstolio Dariaus Blizniko 2017 m. kovo 3 d. patvarkyme Nr. S-201701106 išdėstytą poziciją, su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo skundo netenkinti.

Pareiškėja papildomai teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą buvo tinkamai informuotas ir apie vykstantį procesą žinojo. Tai patvirtina 2013 m. lapkričio 21 d. pranešimas, kuris buvo pateiktas antstolių kontoros adresu, kurie išieškotojos vardu vykdė išieškojimą. Šiuo pranešimu buvo nurodyta, kad pareiškėjai yra iškelta bankroto byla bei buvo nuspręsta nešaukti kreditorių susirinkimo. Taip pat išieškotoja bei antstoliai buvo informuoti, jog kreditorinis reikalavimas yra įtrauktas į bankroto bylą. Sužinojus, kad išieškotoja iš naujo inicijavo išieškojimo procesą, grąžintą vykdomąjį raštą perdavus antstoliui Dariui Bliznikui, bankroto administratorius oficialiai informavo ir šį antstolį pateikdamas 2017 m. kovo 13 d. pranešimą, kuriame informavo, kad jo vykdomas kreditorinis įsipareigojimas buvo įtrauktas į 2013 m. spalio 23 d. iškeltą bankroto bylą. Tokiu būdu yra paneigiami suinteresuoto asmens antstolio Dariaus Blizniko argumentai, kad išieškotoja nebuvo informuota apie bankroto procedūrą, kurie iš esmės yra neteisingi bei nepagrįsti. Apie bankroto bylos iškėlimą buvo informuoti ne tik, kad antstoliai vykdę išieškojimą bankroto bylos iškėlimo metu, tačiau ir suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas, todėl laikytina, kad pareiga informuoti kreditorių buvo įvykdyta tinkamai. Juo labiau, kad kreditorių susirinkimas nebuvo šaukiamas, todėl informavimo išsiuntimas yra laikomas tinkama priemone informuoti kreditorių apie bankroto bylos iškėlimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Ne. 0035/15/00598 matyti, kad antstolis 2016 m. gegužės 4 d. priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-702-270/2012 dėl 59650,14 Eur (205960 Lt) išieškojimo iš M. V. išieškotojui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (v.b.l. 1-2, 8-9). 2016 m. birželio 2 d. raginimas įteiktas viešai (v.b.l. 33). 2016 m. liepos 21 d. priimti patvarkymas areštuoti lėšas ir patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v.b.l. 36-37). Vykdymo procese 2017 m. kovo 2 d. antstolis gavo Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro pranešimą, apie tai, jog yra vedama paveldėjimo byla po A. R. V. mirties, viena iš palikimą priėmusių įpėdinių yra jo dukra M. V., paveldėjimo teisės liudijimas šiam įpėdiniui iki šios dienos išduotas nebuvo (v.b.l. 42). 2013 m. kovo 2 d. pareiškėja atsiuntė antstoliui elektroninį laišką, kuriame informavo apie jos atžvilgiu vykdytą bankroto bylą, tai, jog antstolis Andrius Bublys gavo jos bankrotą patvirtinančio dokumento kopiją 2016 metų pradžioje (v.b.l. 44, 46). 2017 m. kovo 2 d. antstolio kontorai elektroniniu paštu VMI prie FM pateikė 2016 m. vasario 19 d. antstolio Andriaus Bublio patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, kuriuo antstolis vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, užbaigė vykdyti vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-702-270/2012 dėl 59650,14 Eur (205960 Lt) išieškojimo iš M. V. išieškotojui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (v.b.l. 48) ir 2016 m. vasario 19 d. antstolio Andriaus Bublio išieškojimo negalimumo aktą, kuriame antstolis Andrius Bublys nustatė, kad kredito įstaigose skolininko vardu piniginių lėšų nėra, VSDFV duomenimis skolininkas šiuo metu nedirba (pajamų iš darbo santykių negauna), registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto skolininkas neturi, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nerasta, turima duomenų, jog skolininkui nuo 2013 m. spalio 23 d. D. Britanijoje pradėta bankroto procedūra ir 2014 m. spalio 23 d. ji atleista nuo skolų pagal bankroto procedūrą (v.b.l. 47). Vykdomojoje byloje taip pat buvo gauta kopija 2013 m. spalio 23 d. įsakymo pripažinti skolininkę M. V. bankrutavusia skolininkei prašant su vertimo kopija (v.b.l. 52-53, 107-111) ir kopija 2015 m. rugsėjo 22 d. atleidimo nuo skolų pažymos, kuria patvirtinama, kad M. V. 2014 m. spalio 23 d. buvo atleista nuo skolų pagal bankroto procedūrą, su vertimo kopija (v.b.l. 51, 54, 95-99). 2017 m. kovo 3 d. antstolis elektroniniu paštu pareikalavo skolininkės antstoliui Dariui Bliznikui pateikti, jog valstybė, atstovaujama VMI, iki 2014 m. spalio 23 d. buvo informuota apie bankroto bylos iškėlimą M. V. (v.b.l. 59). 2017 m. kovo 3 d. antstolis Darius Bliznikas priėmė patvarkymą areštuoti turtines teises Nr. S-2017000706, kuriuo patvarkė areštuoti skolininkei M. V. priklausančias turtines teises į palikimo, atsiradusio po palikėjo A. R. V. mirties dalį, uždrausti skolininkei disponuoti areštuojama turtine teise, leisti skolininkei paveldėti A. R. V. turtą po jo mirties, uždrausti skolininkei disponuoti paveldėtu A. R. V. turtu (v.b.l. 68) ir priėmė 2017 m. kovo 3 d. turto arešto aktą Nr. S-2017000710, kuriuo areštavo turtinę teisę į A. R. V. nekilojamojo turto dalį likusią po A. R. V. mirties bei turtinę teisę į A. R. V. turto dalį, tame tarpe ir pinigines lėšas, likusias po A. R. V. mirties (v.b.l. 72-73, 77). 2017 m. kovo 17 d. antstolio kontoroje buvo gauti dokumentai apie pareiškėjos bankrotą be vertimo iš bankroto administratoriaus (v.b.l. 84-88). 2017 m. kovo 29 d. antstolis Darius Bliznikas išsiuntė VMI prie FM raštą dėl informacijos suteikimo, kuriame prašė antstoliui raštu iki 2017 m. kovo 31 d. imtinai pranešti, ar skolininkė iki 2014 m. spalio 23 d. informavo VMI prie FM apie jai iškeltą bankroto bylą (v.b.l. 91-92). 2017 m. kovo 24 d. pareiškėja antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prie kurio pridėjo 2013 m. lapkričio 18 d. oficialaus bankroto administratoriaus ataskaitos kreditoriams su vertimu kopiją (v.b.l. 100-106).

Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, teismas vertina antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą jų atlikimo metu.

Reglamento Nr. 1346/2000 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, teismai turi jurisdikciją iškelti bankroto bylą. Bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją, kaip numatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje (Reglamento 16 straipsnio 1 dalis). Jei reglamentas nenumato ko kita, 3 straipsnio 1 dalyje minėtas teismo sprendimas iškelti bylą be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes kaip ir bylą iškėlusioje šalyje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiškeliama 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta byla (Reglamento 17 straipsnio 1 dalis).

Iškėlus skolininkui bankroto bylą, vienintelis būdas kreditoriams, esantiems kitoje valstybėje narėje, patenkinti savo reikalavimą – dalyvauti nagrinėjant bylą lygiomis galimybėmis su kitų valstybių narių kreditoriais. Tam, kad užsienio valstybių narių kreditoriai galėtų įgyvendinti savo teisę pareikšti reikalavimus pagrindinėje bankroto byloje, jie turi būti informuoti apie bankroto bylos iškėlimą ir su juo susijusius padarinius (Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 40 straipsnis). Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 39 straipsnyje nustatyta privaloma rašytinė forma kreditorių reikalavimams pareikšti, o 42 straipsnio 2 dalyje – reikalavimai dėl kalbos, kuria turi būti surašytas kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013).

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad vienoje valstybėje narėje esančio kreditoriaus tinkamas informavimas apie skolininko bankrotą kitoje valstybėje narėje yra būtina sąlyga, kad šiam kreditoriui galėtų būti taikomi bankroto bylos teisiniai padariniai. Tokia išvada darytina pirmiausia atsižvelgiant į paties bankroto esmę bei tikslus – sudaryti sąlygas skolininkui atsiskaityti su savo kreditoriais ir atkurti savo mokumą. Antra, Reglamento 39 straipsnyje nustatyta kreditoriaus, kurio gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruotoji buveinė yra ne toje valstybėje narėje, kurioje iškelta byla, teisė raštu pateikti reikalavimus bankroto byloje. Kad kreditorius galėtų įgyvendinti šią teisę, reikia jį informuoti. Tokia pareiga nustatyta valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, jurisdikciją turinčiam teismui arba jo paskirtam likvidatoriui (Reglamento 40 straipsnio 1 dalis). Trečia, pagal Reglamento 26 straipsnį bet kuri valstybė narė gali atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje iškeltą bankroto bylą arba vykdyti tokioje byloje priimtą teismo sprendimą, jei tokio pripažinimo ar vykdymo padariniai akivaizdžiai prieštarautų tos valstybės viešajai tvarkai, ypač jos pagrindiniams principams, arba asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms. Kasacinis teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, yra pažymėjęs, kad dideli esminių procesinių garantijų, pavyzdžiui, teisės dalyvauti procese ir būti jame išklausytam, pažeidimai leidžia teismui atsisakyti pripažinti arba leisti vykdyti teismo sprendimus dėl nemokumo bylos iškėlimo arba su nemokumo procesu susijusius teismo procesinius sprendimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015) <...> minėti Reglamento straipsniai yra materialiojo pobūdžio teisės normos – šiose teisės normose nėra remiamasi bankroto bylą iškėlusios valstybės teisinėje sistemoje įprastais informavimo būdais ir tvarka ar į juos nukreipiama – Reglamente nustatyta autonominė pareiga informuoti kitose Europos Sąjungos valstybėse esančius kreditorius apie bankroto bylą, nurodyti minimalūs informavimo rekvizitai. Ši teisės norma nedraudžia valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisės aktuose įprasta tvarka nustatyti papildomus informavimo reikalavimus arba nustatyti kreditoriams palankesnį teisinį režimą, tačiau Reglamento nurodymai turi būti vykdomi visais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015) (Lietuvos Apeliacinio Teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-34-186/2017).

Šioje byloje pateikta 2013 m. lapkričio 21 d. pranešimo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, nurodomas adresas – 8/Vingiu g. 1, LT-01118, kopija su vertimu, taip pat bankroto administratoriaus elektroninio laiško kopija su vertimu, kur nurodoma, kad buvo išsiunta ataskaita ir pranešimas apie neįvykusį kreditorių susirinkimą kreditoriams. Pažymėtina, jog nors pranešimas buvo adresuotas išieškotojai, tačiau buvo nurodomas ne išieškotojo, bet nevisiškai tikslus antstolio kontoros adresas. Iš vykdomosios bylos taip pat matyti, kad antstolio Dariaus Blizniko kontorai buvo pateikta informacija, kad antstolis A. Bublys nebuvo informuotas apie fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, VMI duomenų taip pat neturi (v.b.l. 46), be to pati pareiškėja nurodė, kad antstolis A.Bublys gavo bankroto patvirtinančio dokumento kopiją 2016 metų pradžioje (v.b.l. 46). Taigi antstolis Darius Bliznikas pagrįstai nurodė pareiškėjai pateikti duomenis, jog išieškotojas iki 2014 m. spalio 23 d., kai pareiškėja buvo atleista nuo skolų pagal bankroto procedūrą, buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjai. Į bylą nebuvo pateikta tokio pranešimo įteikimo pažyma arba išieškotojo patvirtinimas apie informavimą, pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, jog pačios pareiškėjos papildomomis pastangomis išieškotoja iki 2014 m. spalio 23 d. buvo informuota apie pareiškėjai inicijuotą bankroto procesą Jungtinėje Karalystėje, taigi nenustatyta pakankamai duomenų, patvirtinančių efektyvų tokio pranešimo įteikimą, todėl sutiktina su antstolio pozicija skundžiamų jo veiksmų atlikimo metu, kad skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog išieškotoja buvo tinkamai informuota apie pareiškėjai iškeltą bankroto bylą ir toje byloje turėjo galimybę pasinaudoti savo, kaip kreditorės, teisėmis bei ginti savo interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagal antstoliui vykdomojoje byloje pateiktus duomenis jis pagrįstai priėmė 2017 m. kovo 3 d. patvarkymą areštuoti turtines teises (reg. Nr. S-2017000706).

Teismas nėra saistomas pareiškėjos atžvilgiu priimtame Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendime konstatuotų aplinkybių, nes minėtoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovas buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą atsakovei.

Nagrinėjamoje byloje nebuvo vertinamas užsienio valstybėje vykusio bankroto proceso teisėtumas, tik nustatyta, kad pareiškėja antstoliui nepateikė pakankamai duomenų apie Jungtinėje Karalystėje vykusį bankroto procesą, išieškotojo tinkamą informavimą. Vykdomojoje byloje pateikus naujus įrodymus apie vykusio bankroto proceso apimtį ir tinkamą išieškotojo informavimą apie jį, leidžia pareiškėjai kreiptis į antstolį prašant priimti naują sprendimą pagal naujus įrodymus ir jai nepalankų antstolio sprendimą apskųsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos M. V. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dariuš Lučinski