Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-702-270/2012

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-11-07
Bylos Nr.: 1-702-270/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-00134-2010-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Olegas Zaicevas
Kaltinamasis: M. V.

Kategorijos

2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr.1-702-270/2012Teisminio proceso Nr.1-06-1-00134-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.3.;1.2.18.8.; 1.2.18.10.

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorei G. Z.,gynėjui advokatui V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d.,-

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o būtent:

ji nuo 2009-07-01 būdama juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2009-06-01 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įmonės direktore, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata - už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas; 6 str. 2 d. nuostata - į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 16 str. 1 d. nuostata - ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 11 str. 1 d. nuostata - už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas; 4 str. 1 d. nuostata - subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 12 str. 4 d. nuostata - apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti,

veikdama tyčia, suvokdama savo veikimo pavojingus padarinius, numatydama, kad nebus galima iš dalies nustatyti UAB ”(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, laikotarpiu nuo 2009-12-10 iki 2010-05-31 nefiksuodama buhalterinėje apskaitoje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų kasos aparatų elektroninių juostų duomenis, viso 521461,52 Lt gautų įplaukų, į apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ”(duomenys neskelbtini) ” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2009-12-10 iki 2010-05-31, t.y. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. padarymu.

Be to, ji, siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

nuo 2009-07-01 būdama juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2009-06-01(duomenys neskelbtini), Vilniuje, įmonės direktore, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata - už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, be to vadovaujantis 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. nuostata – Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje; 7 str. nuostata – pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus; be to vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio Nr. IX-751 89 str. 1 d. nuostatas - apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumos<>, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, <>, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma; be to pažeisdama 2008-06-26 Garantinio fondo įstatymo Nr. X-1636 redakcijos 4 str. 4 d. nuostatas - įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis; įmokos mokamos kartą per mėnesį. Mažos įmokos gali būti mokamos taip: iki 150 litų per metus – kartą per metus; nuo 151 iki 300 litų – 2 kartus per metus. Įmokos sumokamos ne vėliau kaip per 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, -

ji, veikdama tyčia, turėdama tikslą išvengti 200990 Lt dydžio pridėtinės vertės mokesčio, 70640 Lt pelno mokesčio, o būtent:

- įrašė į 2009 m. rugpjūčio mėn. pirminę PVM deklaraciją (forma FR0600, versija-01) žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ bei 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ – 5632 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 5221 Lt ir 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo (-4473 Lt), faktiškai turėjo deklaruoti (-4062 Lt) grąžintino iš biudžeto PVM (arba 411 Lt mažiau). Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2009-09-28 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema;

- įrašė į 2009 m. rugsėjo mėn. patikslintą PVM deklaraciją (forma FR0600, versija-01) žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ bei 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ – 19445 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 14568 Lt ir 31 eilutėje – „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo (-12872 Lt), faktiškai turėjo deklaruoti (-7995 Lt) grąžintino iš biudžeto PVM (arba 4877 Lt mažiau). Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2010-01-25 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema;

- įrašė į 2009 m. spalio mėnesio patikslintą PVM deklaraciją (forma FR0600, versija-01) žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ bei 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ – 11720 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 13017 Lt atskaitomo pirkimo PVM (arba 1297 Lt daugiau); deklaravo 26 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – 10277 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 10603 Lt pardavimo PVM (arba 326 Lt daugiau) ir 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ – (-1443 Lt), faktiškai turėjo deklaruoti (-2414 Lt) grąžintino iš biudžeto PVM (arba 971 Lt daugiau). Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2010-01-25 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema;

- įrašė į 2009 m. lapkričio mėnesio patikslintą PVM deklaraciją (forma FR0600, versija-01) žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ bei 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ – 18378 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 14271 Lt atskaitomo pirkimo PVM; deklaravo 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ – (-4465 Lt), faktiškai turėjo deklaruoti (-358 Lt) grąžintino iš biudžeto PVM (arba 4107 Lt mažiau). Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2010-01-25 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema;

- įrašė į 2009 m. gruodžio mėnesio pirminę PVM deklaraciją (forma FR0600, versija-01) žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo PVM deklaracijos 22 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ bei 30 eilutėje „Atskaitomas pirkimo ir importo PVM“ – 23423 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 23265 Lt atskaitomo pirkimo PVM (arba 158 Lt mažiau); deklaravo 26 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – 25708 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 118647 Lt pardavimo PVM (arba 92939 Lt daugiau) ir deklaravo 31 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ – 2285 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 95382 Lt mokėtiną į biudžetą PVM (arba 93097 Lt daugiau). Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2010-01-25 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema;

- įrašė į 2010 m. sausio mėnesio pirminę PVM deklaraciją (forma FR0600, versija-02) žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo PVM deklaracijos 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ bei 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ – 25621 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 20450 Lt atskaitomo pirkimo PVM (arba 5171 Lt mažiau); deklaravo 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – 16412 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 50067 Lt pardavimo PVM (arba 33655 Lt daugiau) ir deklaravo 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ – (-9209 Lt), faktiškai turėjo deklaruoti 29617 Lt mokėtiną į biudžetą PVM (arba 38826 Lt daugiau). Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2010-02-25 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema;

- įrašė į 2010 m. vasario mėnesio pirminę PVM deklaraciją (forma FR0600, versija-02) žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo PVM deklaracijos 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ bei 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ – 20848 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 21196 Lt atskaitomo pirkimo PVM (arba 348 Lt daugiau); deklaravo 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – 6550 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 27994 Lt pardavimo PVM (arba 21444 Lt daugiau) ir deklaravo 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ – (-14298 Lt), faktiškai turėjo deklaruoti 6798 Lt mokėtiną į biudžetą PVM (arba 21096 Lt daugiau). Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2010-03-24 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema;

- įrašė į 2010 m. kovo mėnesio pirminę PVM deklaraciją (forma FR0600, versija-02) žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo PVM deklaracijos 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ bei 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ – 19931 Lt; faktiškai turėjo deklaruoti 20126 Lt atskaitomo pirkimo PVM (arba 195 Lt daugiau); deklaravo 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – 24296 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 28971 Lt pardavimo PVM (arba 4675 Lt daugiau) ir deklaravo 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ – 4365 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 8845 Lt mokėtiną į biudžetą PVM (arba 4480 Lt daugiau). Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2010-04-27 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema;

- įrašė į 2010 m. balandžio mėnesio pirminę PVM deklaraciją (forma FR0600, versija-02) žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – 6903 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 24331 Lt pardavimo PVM (arba 17428 Lt daugiau) ir deklaravo 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ – (-12090 Lt), faktiškai turėjo deklaruoti 5338 Lt mokėtiną į biudžetą PVM (arba 17428 Lt daugiau). Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2010-05-24 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema;

- įrašė į 2010 m. gegužės mėnesio pirminę PVM deklaraciją (forma FR0600, versija-02) žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo PVM deklaracijos 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ – 15439 Lt, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ – 18993 Lt; faktiškai 35 eilutėje turėjo deklaruoti 15439 Lt atskaitomo pirkimo PVM (arba 3554 Lt mažiau); deklaravo 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ – 8223 Lt, faktiškai turėjo deklaruoti 22308 Lt pardavimo PVM (arba 14085 Lt daugiau) ir deklaravo 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ – (-10770 Lt), faktiškai turėjo deklaruoti 6869 Lt mokėtiną į biudžetą PVM (arba 17639 Lt daugiau). Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2010-06-23 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema;

- įrašė į 2009 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją žinomai neteisingus duomenis, t.y. deklaravo metinės pelno mokesčio deklaracijos II dalies „Mokesčio bazė“ 18 eilutėje „Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ – 322061 Lt, faktiškai 18 eilutėje turėjo deklaruoti 765902 Lt (arba 443841 Lt daugiau), metinės pelno mokesčio deklaracijos III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 1 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ deklaravo (-90633 Lt) nuostolio, faktiškai turėjo deklaruoti 351200 Lt pelno, 44 eilutėje deklaravo „Mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostoliai) ir 46 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas: pelnas (nuostoliai) kartu su pozityviosiomis pajamomis“ (-88634 Lt) bei 49 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas nuostoliai (įrašoma, kai suma¸< 0) – (-88634 Lt), faktiškai turėjo deklaruoti 44 ir 46 eilutėse 353199 Lt pelno, 48 eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas pelnas (įrašoma, kai suma > 0 arba = 0) - 353199 Lt, 88 eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ - 353199 Lt, 57 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ – 70640 Lt, 69 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ - 70640 Lt, 73 eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ - 70640 Lt. Šiuos duomenis bendrovės direktorė M. V. 2011-04-19 pateikė Vilniaus apskrities VMI naudojantis elektroninio deklaravimo sistema.

Kaltinamoji M. V. apklausta teisme savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įsteigta 2009-06-10, įmonės veikla - restoranai, viešasis maitinimas. Ji yra iki šio laiko vienintelė įmonės akcininkė ir taip pat direktorė, taip pat kasininkė, tačiau šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, įmonė veiklos visiškai nevykdo. Savo veiklą įmonė vykdė PC „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuteriniu būdu įmonės ofiso registracijos adresu, buhalterinės apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje dirbo viena buhalterė - R. S., vėliau - D. C.. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo laikomi Justiniškių g. 16, Vilniuje.

Buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su prekių tiekimu, pristatydavo ji. Kiti buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo gaunami paštu, elektoriniu paštu. Kasos aparatų žurnalai būdavo į buhalteriją pristatomi kartais du kartus per mėnesį, o kartais tik pasibaigus einamam mėnesiui. Grynieji pinigai kartu su kasos aparatų žurnalais į buhalteriją pristatomi nebūdavo, nes pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, t.y. atsiskaitymams su tiekėjais, kitais kreditoriais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini), Vilniuje, seifo nebuvo. Į buhalteriją būdavo pristatomi visi išlaidas patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, o jų pagrindu buhalterė išrašydavo avansines apyskaitas bei išrašydavo kasos išlaidų orderius atskaitingam asmeniui. Su įmonės darbuotojais, kurie dirbo restoranuose „(duomenys neskelbtini)“, buvo sudaromos darbo sutartys, jie dirbdavo valandiniu grafiku. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį grynais pinigais. Gavus atlyginimą padavėjos ir kiti darbuotojai visada pasirašydavo prie savo pavardės buhalteriniame dokumente.

Dėl anuliuotų kasos operacijų, t.y. neišduotų klientams fiskalinių kasos aparato čekių, M. V. paaiškino, kad 2009 m. rudenį, ji asmeniškai duodavo nurodymą padavėjoms arba administratorei, esant galimybei nemušti fiskalinių kvitų klientams, kurie atsiskaitydavo grynais pinigais.

Klientui atsiskaitinėjant grynais pinigais, pateikus jam sąskaitą, padavėja padarydavo sąskaitos atšaukimą. Tokiu būdu būdavo atšaukiama kliento sąskaita, neišmušamas fiskalinis kvitas. Jei padavėja klientui turėdavo duoti grąžos, tai grąžą ji paskaičiuodavo pati, nesuvedant pinigų į kasą be fiskalinio kvito. Dienos pabaigoje padavėjos sąskaitas, kurios būdavo atšauktos ir joms nebuvo išmušti fiskaliniai kvitai, kompiuterinėje programoje (duomenys neskelbtini) apjungdavo į vieno staliuko, kurį padavėja aptarnaudavo, sąskaitą ir kortelės pagalba, kuri būdavo prie kompiuterio ir buvo skirta tik sąskaitų kompiuterinėje programoje panaikinimui „Klientas“ kita „Viešbutis 3“, panaikindavo tos dienos bendrai apjungtą sąskaitą. Šias korteles, kurias ji nusipirko kartu su kasos aparatais ir programa (duomenys neskelbtini), susiprogramavo ji pati. Panaikinus bendrą sąskaitą, padavėjos atspausdindavo čekį, kuris vadinosi „sąskaita“. Minėtame kvite būdavo matyti visos pinigų sumos, kurias padavėja atšaukdavo per darbo dieną. Sąskaitos, neužbaigtos fiskaliniu kvitu buvo perkeliamos į sąskaitą įvardintą „Klientas: (duomenys neskelbtini)” ir uždaromos kortele „Klientas panorama”, todėl šių sąskaitų suma nebuvo fiksuojama kiekvienos dienos galutinėje „Z” ataskaitoje ir šiai sumai nebuvo fiksuotos įplaukos UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinėje apskaitoje (kasos knygoje). Dienos pabaigoje padavėjos už surinktus pinigus atsiskaitydavo administratorėms, atskirai joms pateikiant apskaitytus ir neapskaitytus kasoje pinigus. Vėliau pinigai būdavo atiduodami jai. Neapskaitytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje grynuosius pinigus ji naudojo įmonės veikloje, t.y. atsiskaitymams su tiekėjais, kurie maisto produktus į restorano virtuvę tiekdavo be buhalterinės apskaitos dokumentų, atsiskaitymui su darbininkais, kurie neišrašydavo buhalterinės apskaitos dokumentų ir t.t. Tai nebūdavo didelės pinigų sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos, metinės pelno deklaracijos bei kitos privalomos deklaracijos ir ataskaitos būdavo pildomos remiantis einamo mėnesio balansu arba sąskaitų apyvartos registru ir pateikiamos elektroniniu būdu. Tai darydavo buhalterės. Kartais buhalterijai ne laiku būdavo pristatomos PVM sąskaitos faktūros, kurios turėjo reikšmės deklaracijų pildymui. Tada dokumentai būdavo suvedami į buhalterinę programą, o paskui būtinos deklaracijos patikslinamos ir pateikiamos elektroniniu būdu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai deklaravo pirkimo ir pardavimo PVM, nes nebuvo mušami fiskaliniai kvitai, ir tuo remiantis VMI papildomai paskaičiavo mokesčių. VMI buvo pateiktos patikslintos deklaracijos, bet jos buvo atmestos, nes buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Kas dėl 2009 m. pelno mokesčio deklaracijos, kuri buvo pateikta iki 2010 m. spalio 01 d., tai ji paaiškinti negali, nes neturi tam reikalingų specialių žinių, viską tvarkė buhalterės. Kas dėl 2009-10-15 PVM sąskaitos faktūros MIL Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytos UAB (duomenys neskelbtini)“ iš viso 1 877,70 Lt už maitinimo paslaugas, gali paaiškinti, kad nors už minėta PVM sąskaitą faktūrą buvo atsiskaityta bankiniu pavedimu, o paslaugos buvo įmuštos į kasos aparatą, nes pačioje PVM sąskaitoje faktūroje yra nurodytas kasos kvito numeris ir kurį galima pažiūrėti kasos juostose. Dėl minėtos priežasties jau pačiame kasos aparate buvo užfiksuota PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos pajamos ir PVM, todėl ši PVM sąskaita faktūra pakartotinai neturėjo būti įtraukta į PVM sąskaitų faktūrų registrą. VMI patikrinimo metu ši PVM sąskaita faktūra papildomai buvo įtraukta į PVM sąskaitų faktūrų registrą, nors taip neturėtų būti. Kas dėl 2009-12-10 išrašytos PVM sąskaitos faktūros MILO Nr. (duomenys neskelbtini)išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 501 346, 56 Lt sumai, už restorano „(duomenys neskelbtini)“ įrengimus, negali paaiškinti, kodėl į 2009 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją nebuvo įtraukta 87010, 56 Lt. Tačiau gali pasakyti, kad pasirašinėjant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, joje buvo nurodyta, kad yra suteikiama sutartyje nurodyta paskola, tikslios sumos dabar neatsimena, restoranui įrengti. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai reikalaujant, negali tiksliai paaiškinti dėl kokios priežasties, buvo išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros, sutartyje nurodytai sumai išmokėti. Šiuo metu ši UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskola gauta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal trišalę sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra perkelta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek jai yra žinoma, minėta paskola yra mokama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo padavėja, vėliau administratorė restorane „(duomenys neskelbtini)“, prekybos centre Ozas, Vilniuje, nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. lapkričio pabaigos. Įmonės veikla buvo viešas maitinimas. Į darbą ją priėmė minėtos bendrovės direktorė M. V.. Su ja buvo sudaryta darbo sutartis, dirbo valandinį darbą. Atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį, oficialiai, grynais pinigais, kurį ji sau išsimokėdavo pati bei išmokėdavo ir kitiems savo pamainos darbuotojams, direktorės nurodymu. Už gautą atlyginimą ji ir kiti darbuotojai pasirašydavo prie savo pavardės. 2010 m. pavasarį, direktorė M. V. jai pasakė, kad nemuštų fiskalinių kvitų klientams, kurie atsiskaitydavo grynais pinigais. Klientui pateikus sąskaitą, ji padarydavo sąskaitos atšaukimą. Darbo dienos pabaigoje sąskaitas, kurios buvo atšauktos ir joms nebuvo išmušti fiskaliniai kvitai, kompiuterinėje programoje apjungdavo į vieno staliuko, kurį ji aptarnaudavo, sąskaitą ir kortelės pagalba panaikindavo tos dienos bendrai apjungtą sąskaitą. Tokią kortelę, kuri buvo skirta tik sąskaitų kompiuterinėje programoje panaikinimui davė direktorė M. V.. Panaikinus bendrą sąskaitą, ji atspausdindavo čekį, kuriame būdavo matyti visos pinigų sumos, kurias ji atšaukė per savo darbo dieną. Visus neapskaitytus pinigus ji atiduodavo direktorei. Kartais pinigus atvažiuodavo paimti L. M.. Pastarajai, direktorės nurodymu, ji atiduodavo tik tuos pinigus, kuriuos dienos pabaigoje iš kasos paimdavo pagal „Z“ ataskaitą. Dienos pabaigoje kitos padavėjos pagal „Z“ ataskaitą jai atiduodavo visus apskaitytus pinigus. Jeigu restorane būdavo kortelė, su kuria ji galėdavo anuliuoti užsakymus, kuriems nebūdavo išmušami fiskaliniai kvitai, tada ji juos su ta kortele anuliuodavo išmušant sąskaitą ir pagal ją mergaitės jai atiduodavo neapskaitytus pinigus, kuriuos ji sudėdavo į atskirą maišelį, su kvitu, kuriame buvo nurodoma neapskaityta suma ir vėliau atiduodavo direktorei. Su ta pačia kortele ji anuliuodavo ir padavėjų padarytas užsakymo klaidas, visų darbuotojų suvalgytą maistą. Šiaip oficialiai kiekvienas darbuotojas kiekvieną mėnesį galėdavo pravalgyti už sumą apie 40 Lt, kuri vėliau buvo atskaičiuojama iš darbuotojo atlyginimo (t. 3, b. l. 1-2).

Analogiškus parodymus davė liudytojos E. R. (t. 3, b. l. 3-4), O. D. (t. 3, b. l. 5-6), L. M. (t. 3, b. l. 7-8), S. B. (t. 3, b. l. 9-10), Č. N. (t. 3, b. l. 13-14,15), T. J. (t. 3, b. l. 23-24), L. B. (t. 3, b. l. 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. O. Ch. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri registruota(duomenys neskelbtini), Vilniuje, ofisas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradėjo dirbti vyr. buhaltere nuo 2010-04-09 iki 2011-06-22. Kartu su ja iki 2010 m. vasaros pabaigos buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo R. S.. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo restoranus „(duomenys neskelbtini)“ prekybos ir pramogų centruose „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje. Atlyginimas darbuotojams UAB „(duomenys neskelbtini)“ būdavo mokamas vieną kartą per mėnesį, grynais pinigais. Buhalterinė apskaita įmonėje buvo vedama kompiuteriniu būdu su buhalterinės apskaitos programa „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterinės apkaistos dokumentus, susijusius su prekių tiekimu, pristatydavo kažkas iš administracijos darbuotojų, t.y. kas tuo metu būdavo kavinėje. Kiti buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo gaunami paštu, elektoriniu paštu. Gauti buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo suvedami į buhalterinę programą ir tvarkomi. Kasos aparatų žurnalai būdavo į buhalteriją pristatomi kartais du kartus per mėnesį, o kartais tik pasibaigus einamam mėnesiui, tai priklausydavo nuo būtinumo. Gavus kasos aparatų žurnalus, būdavo išrašomi kasos pajamų orderiai už kiekvieną to mėnesio dieną inkasuotą ir kasos aparato žurnale nurodytą pinigų sumą. Tačiau ji pabrėžė, kad pateikus į buhalteriją kasos aparatų žurnalus grynieji inkasuoti pinigai kartu pristatomi nebuvo. Pagal įsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininke buvo paskirta direktorė M. V.. Kur direktorė laikydavo grynuosius pinigus, ji nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise (duomenys neskelbtini), Vilniuje, seifo nebuvo. Jos manymu, grynieji pinigai būdavo vartojami apyvartinėms lėšoms įmonės veikloje, t.y. atsiskaitymams su tiekėjais, atlyginimų mokėjimui ir t.t. Į buhalteriją būdavo pristatomi visi išlaidas patvirtinantys buhalterinės apskaitos dokumentai, o jų pagrindu būdavo surašomos avansinės apyskaitos ir būdavo išrašomi kasos išlaidų orderiai atskaitingam asmeniui. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane darbuotojai atsiskaitant klientams pateikdavo tik čekį, o neišmušdavo privalomo fiskalinio kvito, ji sužinojo, kai VMI darbuotoja atliko įmonės patikrinimą. Visos PVM deklaracijos, metinės pelno deklaracijos bei kitos privalomos deklaracijos ir ataskaitos būdavo pildomos remiantis einamo mėnesio balansu arba sąskaitų apyvartos registru. Visi anksčiau nurodyti dokumentai valstybinėms institucijoms būdavo pateikiami elektroniniu būdu. Būdavo atvejų, kai kartais buhalterijai ne laiku būdavo pristatomos PVM sąskaitos faktūros, kurie turėjo reikšmės deklaracijų pildymui. Tuo atveju, dokumentai būdavo suvedami į buhalterinę programą, o paskui būtinos deklaracijos patikslinamos ir pateikiamos elektroniniu būdu. Nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai deklaravo pirkimo ir pardavimo PVM, nes nebuvo mušami fiskaliniai kvitai, ir tuo remiantis VMI papildomai paskaičiavo mokesčių, buvo pateiktos VMI patikslintos deklaracijos, bet jos buvo atmestos, nes buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Dėl 2009-10-15 PVM sąskaitos faktūros MIL Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytos UAB (duomenys neskelbtini)“ iš viso 1 877,70 Lt už maitinimo paslaugas, gali paaiškinti, nors tuo laiku UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nedirbo, kad nors už minėta PVM sąskaitą faktūrą buvo atsiskaityta bankiniu pavedimu, o paslaugos buvo įmuštos į kasos aparatą, nes pačioje PVM sąskaitoje faktūrą, kaip ji mato yra nurodytas kasos kvito numeris ir kurį galima pažiūrėti kasos juostose, todėl jau pačiame kasos aparate buvo užfiksuota PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos pajamos ir PVM, todėl ši PVM sąskaita faktūra pakartotinai neturėjo būti įtraukta į PVM sąskaitų faktūrų registrą. VMI patikrinimo metu ši PVM sąskaita faktūra papildomai buvo įtraukta į PVM sąskaitų faktūrų registrą, nors taip neturėtų būti. Dėl 2009-12-10 išrašytos PVM sąskaitos faktūros MILO Nr. (duomenys neskelbtini)išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 501 346, 56 Lt sumai, už restorano „(duomenys neskelbtini)“ įrengimus, negali paaiškinti, kodėl į 2009 m. gruodžio mėnesio PVM deklaraciją nebuvo įtraukta 87010, 56 Lt. pardavimo PVM suma, nes tada dar bendrovėje nedirbo. Dėl 2009 m. pelno mokesčio deklaracijos, kuri buvo pateikta iki 2010-10-01, tai ji 2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, ir deklaracija buvo sudaryta, pagal buhalterinės apskaitos duomenis, kurie buvo buhalterinėje programoje (t. 3, b. l. 29-30).

2011-08-19 specialistės išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo konstatuota:

Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo apskaitytos visos piniginės pajamos, gautos per laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31:

Tyrimo metu vadovaujantis kasos aparatų elektroninėmis kasos juostomis, VMI aktu ir įmonės padavėjų parodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31 buhalterinėje apskaitoje neapskaitė iš viso 521461,52 Lt ( 2009 m. – 33823,5 Lt, 2010 m. 487638,02 Lt) gautų įplaukų, iš jų 430960 Lt (2009 m. – 27953 Lt, 2010 m. – 403007 Lt) sudaro apmokestinamoji vertė ir 90502 Lt (2009 m. – 5870 Lt, 2010 m. – 84632 Lt) PVM.

Neapskaitytos įplaukos buvo nustatytos pagal bendrovėje naudojamus kasos aparatų (kasos aparato korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), esančio „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, PC „(duomenys neskelbtini)“ ir kasos aparato korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), esančio „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, PC „(duomenys neskelbtini)“) elektronines kasos juostas. Šių kasos aparatų elektroninėse kasos juostose minėtai 521461,52 Lt sumai buvo fiksuota sąskaitų, kurios nebuvo užbaigtos fiskaliniais kvitais, tai yra minėta suma nepatekdavo į nepanaikinamą kasos aparatų atmintį, tuo pačiu gautos įplaukos nebuvo fiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2009-12-10 iki 2010-05-31 nefiksuodama savo buhalterinėje apskaitoje minėtų iš viso 521461,52 Lt gautų įplaukų pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 str. 1 d. nuostatas – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 15 str. 9 d. nuostatas – „iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“.

Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31 teisingai įrašė į deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, ar jų panaudojimą ir pateikė VMI:

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitoje ir patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2009 m. pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną. Už 2010 m. minėti dokumentai pagal 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 str. 2d. turi būti pateikti iki 2011-10-01.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitoje ir patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2009 m. deklaravo 322061 Lt pardavimo pajamų ir 90633 Lt nuostolio prieš apmokestinimą.

Tyrimo metu vadovaujantis VMI aktu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo 2009 m. buhalterinėje apskaitoje fiksavo pardavimo operacijas, kurių neįtraukė į deklaruojamas 2009 m. pajamas, tai yra bendrovė nedeklaravo iš viso 415.887,82 Lt sumai gautų pajamų pagal:

- 2009-10-15 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MIL Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 1.877,7 Lt sumai, kur 1.551,82 Lt sudaro paslaugų vertė ir 325,88 PVM,

- 2009-12-10 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MILO Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 501.346,56 Lt sumai, kur 414.336 Lt sudaro paslaugų vertė ir 87.010,56 Lt PVM.

Taip pat tyrimo metu pagal bendrovės naudojamų kasos aparatų elektroninių kontrolinių juostų duomenis, pagal VMI aktą, pagal padavėjų parodymus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. nefiksavo savo buhalterinėje apskaitoje bei nedeklaravo iš viso 27.953 Lt pajamų, nustatytų pagal kasos aparatų elektronines kasos juostas (šiai sumai sąskaitos nebuvo užbaigtos fiskaliniais kvitais).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

- 4 str. 1 p. nuostatą - „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“,

- 7 str. nuostatą - „pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus“, 2009 m. patikslintoje pelno mokesčio deklaracijoje ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo papildomai tyrimo metu nustatytų iš viso 443841 Lt (415888+27953) gautų pajamų ir to pasekoje neteisingai deklaravo pelno mokestį už 2009 m..

Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31 buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis nustatytų norminių aktų reikalavimų; jei ne – kas atsakingas už nustatytus pažeidimus:

Tyrimo metu vadovaujantis VMI aktu nustatyta, kad kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, PC „(duomenys neskelbtini)“, naudojamo kasos aparato (korpuso Nr. (duomenys neskelbtini)) neišsaugoti elektroninių kontrolinių juostų duomenys už laikotarpį nuo 2010-02-20 iki 2010-03-13, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė 2004-12-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kasos aparatų elektroninių kontrolinių juostų duomenų kaupimo ir saugojimo specialių techninių reikalavimų patvirtinimo“ 13 punkto nuostatą – „EKJ (elektroninė kasos juostos) laikmena turi užtikrinti informacijos išsaugojimą ne mažiau kaip 6 metus“.

Tyrimo metu pagal bendrovės naudojamų kasos aparatų elektroninių kontrolinių juostų duomenis, pagal VMI aktą, pagal padavėjų parodymus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2009-12-10 iki 2010-05-31 nefiksavo savo buhalterinėje apskaitoje iš viso 521461,52 Lt gautų įplaukų (šiai sumai elektroninėse kontrolinėse juostose buvo fiksuota sąskaitų, kurios nebuvo užbaigtos fiskaliniais kvitais), tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 str. 2 d. nuostatas – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“;

- 16 str. 1 d. nuostatas – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,

- 15 str. 9 d. nuostatas – „iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitoje ir patikslintoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2009 m. pateikė neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 p. numato – „finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtuose dokumentuose deklaravo iš viso 443841 Lt (27953 Lt – nefiksuotos apskaitoje + 415888 Lt – nedeklaruotos) sumai mažiau pajamų (tuo bendrovė pažeidė 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675:

Tyrimo metu, vadovaujantis VMI aktu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė VMI neteisingas PVM deklaracijas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo buhalterinėje apskaitoje fiksavo pardavimo operacijas (pardavimo PVM 1-4 d.), tačiau teikdama PVM deklaracijas neįtraukė PVM sąskaitose faktūrose apskaičiuotos pardavimo PVM sumos, tuo įmonė pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 str. 1 d. nuostatas – „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumos<>, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą PVM sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu PVM mokėtojas šio Įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį PVM apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, <>, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma“.

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574

-11 straipsnio 1 dalį „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas“;

- 21 straipsnio 1 dalį „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Ar dėl nustatytų teisės normų pažeidimų nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą:

Tyrimo metu pagal bendrovės naudojamų kasos aparatų elektroninių kontrolinių juostų duomenis, pagal VMI aktą, pagal padavėjų parodymus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2009-12-10 iki 2010-05-31 nefiksuodama savo buhalterinėje apskaitoje iš viso 521461,52 Lt gautų įplaukų, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 16 str. 1 d. nuostatas – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, tai yra į buhalterinės apskaitos registrus įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, iškreipiant tikruosius duomenis apie turtą ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą, todėl tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl nustatytų minėtų pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2009-12-10 iki 2010-05-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisingai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2010-05-31 į valstybės biudžetą; jei ne, tai kokie mokesčiai buvo apskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą neteisingai:

Tyrimo metu, vadovaujantis VMI aktu, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisingai apskaičiavo pridėtinės vertės mokestį (PVM) už laikotarpį nuo 2009-08-27 iki 2010-05-31 ir pelno mokestį už 2009 m. PVM, įmokų į garantinį fondą ir pelno mokesčio už tiriamą laikotarpį bendrovė į biudžetą nemokėjo.

Tyrimo metu, vadovaujantis VMI aktu, nustatyta, kad patikrinus PVM už 2009-08-27 - 2010-05-31 laikotarpį, gyventojų pajamų mokestį (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, įmokas į garantinį fondą už 2009-07-01 – 2010-05-31 laikotarpį, pelno mokestį už 2009-06-01 – 2009-12-31 laikotarpį, papildomai apskaičiuota 271630 Lt, iš jų:

- 200990 Lt PVM;

- 70640 Lt pelno mokesčio.

Nustatyta 117 Lt bendrovės įmokų į garantinį fondą nepriemoka.

Dėl PVM:

1. Vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. 2 dalimi bendrovei apskaičiuota 110488 Lt PVM:

tyrimo metu, vadovaujantis VMI aktu, nustatyta, kad bendrovė, pažeisdama PVM įstatymo 89 str. 1 dalies nuostatas, Vilniaus apskrities VMI pateiktose laikotarpio nuo 2009-08-27 iki 2010-05-31 PVM deklaracijose iš viso sumažino 94050 Lt pardavimo PVM:

- 2009 m. spalio mėn. bendrovė nedeklaravo 326 Lt pardavimo PVM;

- 2009 m. gruodžio mėn. bendrovė nedeklaravo 87069 Lt pardavimo PVM;

- 2010 m. sausio mėn. bendrovė nedeklaravo 20097 Lt pardavimo PVM;

- 2010 m. vasario mėn. bendrovė nedeklaravo 1856 Lt pardavimo PVM;

- 2010 m. kovo mėn. bendrovė deklaravo 15298 Lt daugiau pardavimo PVM, negu nustatyta pagal pateiktus dokumentus.

Tyrimo metu, vadovaujantis VMI aktu, nustatyta, kad bendrovė, pažeisdama PVM įstatymo 89 str. 1 dalies nuostatas, Vilniaus apskrities VMI pateiktose PVM deklaracijose 16438 Lt [411 (08 mėn.) + 4877 (09 mėn.) -1297 (10 mėn.) + 4107 (11 mėn.) +158 (12 mėn.) + 5171 (01 mėn.) - 348 (02 mėn.) - 195 (03 mėn.) + 3554 (05 mėn.)] nepagrįstai padidino atskaitomą pirkimo PVM.

2.Vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. 2 dalimi, bendrovei mokestinio patikrinimo metu pritaikius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ, 2004-04-13 įstatymas Nr. IX-2112) 70 str., kuris reglamentuoja mokesčio apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, už 2009-12-01 – 2010-05-31 laikotarpį nuo patikrinimo metu nustatytų 430960 Lt nedeklaruotų pardavimo pajamų apskaičiuota 90502 Lt pardavimo PVM. (PVM apskaičiuotas naudojantis bendrovės kompiuterinių kasos aparatų elektroninių kontrolinių juostų sąskaitose, kurios neužbaigtos fiskaliniais kvitais, užfiksuota įplaukų 521461,52 Lt suma):

- 2009 m. gruodžio mėn. bendrovė neapskaitė ir PVM deklaracijoje nedeklaravo 5870 Lt pardavimo PVM;

- 2010 m. sausio mėn. bendrovė neapskaitė ir PVM deklaracijoje nedeklaravo 13558 Lt pardavimo PVM;

- 2010 m. vasario mėn. bendrovė neapskaitė ir PVM deklaracijoje nedeklaravo 19588 Lt pardavimo PVM;

- 2010 m. kovo mėn. bendrovė neapskaitė ir PVM deklaracijoje nedeklaravo 19973 Lt pardavimo PVM;

- 2010 m. balandžio mėn. bendrovė neapskaitė ir PVM deklaracijoje nedeklaravo 17428 Lt pardavimo PVM;

- 2010 m. gegužės mėn. bendrovė neapskaitė ir PVM deklaracijoje nedeklaravo 14085 Lt pardavimo PVM;

Įmokos į garantinį fondą.

Tyrimo metu, vadovaujantis VMI aktu, nustatyta, kad tikrinamu 2009-07-01 – 2010-05-31 laikotarpiu bendrovė apskaičiavo 117 Lt įmokų į garantinį fondą, iš jų už 2009 m. – 44 Lt, už 2010 m. 01-05 mėn. – 73 Lt. Bendrovė, pažeisdama Garantinio fondo įstatymo (2008-06-26 įstatymo Nr. X-1636 redakcija) 4 str. 4 dalies nuostatas, šių įmokų į biudžetą nemokėjo. Nustatyta 117 Lt įmokų į garantinį fondą nepriemoka.

Pelno mokestis.

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo (2008-12-18 įstatymo Nr. XI-73 redakcija) 5 str. 1 d. 1 p. nuostatomis Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 20 procentų mokesčio tarifą, todėl bendrovei nuo patikrinimo metu nustatyto 325246 Lt apmokestinamojo pelno už 2009 m. apskaičiuota 65049 Lt pelno mokesčio (325246 x 20 proc.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. nuostatomis, bendrovei mokestinio patikrinimo metu pritaikius MAĮ 70 str., kuris reglamentuoja mokesčio apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, bendrovei nuo mokestinio patikrinimo metu papildomai nustatyto 27953 Lt apmokestinamojo pelno už 2009 m. apskaičiuota 5591 Lt pelno mokesčio taikant 20 % mokesčio tarifą (t. 2, b.l. 84-124).

Pagal CBD duomenis M. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nuo 2009-06-01 (t. 3, b.l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kaltinamosios prisipažinimą bei liudytojų parodymus, konstatuoja, kad aptartais įrodymais kaltinamosios kaltė įrodyta pilnai, jos veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d.

M. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažįsta ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas, palaikytas A. R. V., prašė atleisti pastarąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo, kaltinamosios tėvo A. R. V. atsakomybei. Pastarasis pateikė teismui analogiško turinio prašymą (b.l. 155).

Prokurorė nesutiko su gynėjo prašymu atleisti kaltinamąją M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir siūlė kaltinamajai pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. skirti 50 MGL, t.y. 6500 Lt dydžio baudą, pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. - skirti 100 MGL, t.y. 13000 Lt dydžio žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti 110 MGL, t.y. 14300 Lt dydžio baudą.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 str. Ši norma numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis nusikalstamą veiką padarę pirmą kartą, visiškai prisipažino kaltu, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą, įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

M. V. pirmą kartą (b.l. 67) padarė dvi nusikalstamas veikas, t.y. nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, dalis žalos yra atlyginta ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 45-49). Byloje yra neginčijamas civilinis ieškinys ir kaltinamoji jį pripažįsta, tokiu būdu išspręstas visiškas žalos atlyginimo klausimas. Kaltinamoji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, viena augina mažametę dukrą. Šiuo metu ji gyvena su tėvais (b.l. 162, 169). Jos elgesys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtina jos gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdumą. Šių aplinkybių visetas leidžia tikėti, kad ateityje M. V. nebenusikals ir laikysis įstatymų reikalavimų. Taigi M. V. jos padarytų veikų savybės atitinka asmeniui, kuris gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, keliamus reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1, 3 d. laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, kurie pagal savo savybes, veiklos pobūdį gali daryti kaltininkui teigiamą poveikį. Prašymą dėl kaltinamosios perdavimo pagal laidavimą pareiškęs A. R. V., kaltinamosios tėvas (b.l. 166), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 160), yra neteistas (b.l. 161), Lietuvos mokslų tarybos 1993 m. jam suteiktas gamtos mokslų daktaro laipsnis (b.l. 163), šiuo metu dirba mokslinį darbą. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizikos ir technologijos mokslų centro pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai (b.l 164). Taigi A. R. V. teismo nuomone atitinka laiduotojo sąvoką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1, 3 d.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas prieina išvadą apie tai, kad kaltinamosios gynėjo ir A. R. V. prašymas atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 str. pagrindu tenkintinas. M. V. pagal laidavimą perduotina jos tėvo A. R. V. atsakomybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 40, 297,298, 301-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. ir nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 str. pagrindu atleisti perduodant ją pagal jos tėvo A. R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą pastarojo atsakomybėn dvejiems metams ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. V. du šimtus penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt litų (205960 Lt) valstybės naudai (135320 Lt PVM ir 70640 Lt pelno mokesčio).

Šio nuosprendžio nuorašą išsiųsti laiduotojui A. R. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o M. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas