- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- e2S-2788-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00509-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „NP5 Constructions“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų priežiūros tarnyba“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NP5 Constructions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NP5 Constructions“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ dėl skolos priteisimo nagrinėjimui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė pateiktu ieškiniu šioje byloje prašo priteisti iš atsakovės 3 933 Eur skolos, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodomus reikalavimus atsakovei ieškovė kildina iš šalių 2020 m. spalio 23 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2020/10/23 (toliau – Sutartis), pagal kurią ir jos priedus Nr. 1A ir 1B ieškovė, būdama pradine kreditore, perleido atsakovei 15 968,54 Eur reikalavimo teisę į ieškovės skolininkę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Kaskada“. Pažymi, kad pagal Sutarties priedo Nr. 1B 1 punktą naujasis kreditorius (atsakovė) įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui (ieškovei) 100 procentų nuo visos išieškotos sumos, tačiau atsakovė, gavusi visą sumą iš uždarosios akcinės bendrovės „Kaskada“, ieškovei grąžino tik dalį ir liko skolinga 3 933 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą šioje byloje, kuriuo su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo jį palikti nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, nesąžiningai pateikiant nepagrįstą ieškinį, bei skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos priteisiant atsakovei, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad Sutarties 9.1 punkte numatyta, kad visos pretenzijos, nesutarimai ar ginčai, kylantys iš arba dėl Sutarties, turi būti sprendžiami Sutartyje nustatyta tvarka. Pagal Sutarties 9.2 punktą šalys įsipareigojo visus kilusius ginčus bandyti išspręsti tarpusavio derybų būdu, o pagal Sutarties 9.3 punktą, jeigu ginčai neišsprendžiami per 30 dienų nuo derybų dėl tokio ginčo pradžios, šalis gali perduoti ginčą spręsti arbitražu pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui, sudarytam vieno arbitro, paskirto pagal Arbitražo taisykles. Arbitražo vieta – Stokholmas, Švedija. Remdamasi tuo, kad Sutartyje įtvirtintas arbitražinis susitarimas galioja ir jis yra privalomas šalims, ieškovės keliamas ginčas yra ginčas, kilęs iš Sutarties, atsakovė prašo ieškinį palikti nenagrinėtą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė nuomonę dėl atsakovės prašymo ieškinį palikti nenagrinėtą. Nuomonėje ieškovė nurodo, kad tokio prašymo tenkinimas negalimas. Sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad Sutartis galioja laikotarpiu, nustatytu Sutarties priėmimo-perdavimo aktuose. Priėmimo-perdavimo akto priede Nr. 1B, jo 3 punkte, nustatyta, kad reikalavimo perleidimo teisė galioja 3 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo, kas reiškia, kad pagal Sutarties 10 punktą Sutartis nustojo galioti 2021 m. sausio 23 d. Negaliojant Sutarčiai, negalioja ir arbitražinė išlyga – susitarimas ginčą spręsti arbitražiniame teisme. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad Sutartis yra nenutraukta vienos iš šalių ar abiejų šalių ar teismo sprendimu Sutarties galiojimo metu, ji negalioja savaime kaip pasibaigusi dėl galiojimo termino pabaigos. Todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Pasibaigus Sutarties ir visų jos priedų galiojimui, negali galioti ir Sutarties sąlygos dėl arbitražinės išlygos. Taip pat nuomonėje ieškovė prašė neskirti baudos pagal atsakovės prašymą, nes ieškovė jokia forma nepiktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, o jas gina, įvertindama, kad arbitražinė išlyga negalioja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi paliko ieškovės UAB „NP5 Constructions“ ieškinį atsakovei UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ dėl skolos priteisimo nenagrinėtą; priteisė iš ieškovės UAB „NP5 Constructions“ atsakovės UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovė ieškinį kildina iš šalių sudarytos 2020 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2020/10/23, jos (ne)vykdymo. Tai, kad, ieškovės teigimu, Sutartis yra pasibaigusi, niekaip nekeičia išvados, kad ieškovė ieškinį grindžia Sutartimi ir jame nurodytą materialinį teisinį reikalavimą atsakovei kildina iš Sutarties.
6. Teismas iš atsakovės pateiktos šalių raštu sudarytos (pasirašytos) Sutarties nustatė, jog Sutarties 9.1 punktu šalys susitarė, kad visos pretenzijos, nesutarimai ar ginčai, kylantys iš arba dėl Sutarties, turi būti sprendžiami tik Sutartyje numatyta tvarka. Visus kilusius ginčus šalys, visų pirma, bando išspręsti tarpusavio derybų būdu, o jei ginčai neišsprendžiami per 30 dienų nuo derybų dėl ginčo pradžios, šalis gali perduoti ginčą spręsti arbitražu pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui, sudarytam vieno arbitro, pagal Arbitražo taisykles, arbitražo vieta Stokholmas, Švedija (Sutarties 9.2, 9.3 punktai). Įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, liudijančių, kad ieškovė, spręsdama tarp šalių kilusį ginčą dėl Sutarties, laikėsi Sutartyje šalių sulygtos arbitražinės išlygos, atsakovė prieštarauja dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismas ieškovės ieškinį palieka nenagrinėtą.
7. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 9.3 punkte įtvirtinta nuostata atitinka arbitražinio susitarimo, kuris įformintas kaip arbitražinė išlyga, sąvoką, ji yra nustatytos formos, tarp šalių kilęs ginčas nėra priskirtinas ginčams, kurie negali būti perduoti arbitražui (Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 5 dalis, 10 straipsnio 1, 2 dalys, 12 straipsnis). Ieškovės nurodoma kasacinio teismo praktika, kad teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti, nagrinėjamu atveju neaktuali. Byloje nėra jokių duomenų, kad Sutartis būtų niekinė ar negaliojanti arba tokia būtų pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkybių, kad Sutartyje įtvirtintas arbitražinis susitarimas yra neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti, ieškovė neįrodinėja (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendė, kad ieškovės nurodoma aplinkybė apie Sutarties pabaigą, kuri be kita ko nėra pagrįsta jokiais įrodymais (ieškovės minimas priedas Nr. 1B į bylą nepateiktas ir po teismo siūlymo jį pateikti), sprendžiant dėl arbitražinės išlygos galiojimo nėra reikšminga, nes esant ginčui dėl Sutarties (ne)vykdymo, teigti, kad Sutartyje įtvirtinta arbitražinė išlyga negalioja (yra pasibaigusi), nėra pagrindo (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos, nes jas sąlygojo ieškovės elgesys – Sutartyje numatytos ir ieškovei žinomos ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas. Atsakovė už advokato padėjėjos pagalbą šioje byloje patyrė 200 Eur išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi šios išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, jų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto jų maksimalaus dydžio (2, 7, 8.2 punktai), jos yra priteisiamos atsakovės naudai iš ieškovės, kuri teikdama teismui ieškinį nesilaikė Sutartyje numatytos arbitražinės išlygos (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
9. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės prašymo skirti baudą už aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą, teismas nurodė, kad šis prašymas yra nepagrįstas. Pagal CPK 95 straipsnį bauda už piktnaudžiavimą procesu galima tik nustačius šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių visumą, t. y. aiškiai nepagrįsto ieškinio pateikimą ir jo pateikimą nesąžiningai. Ieškinį palikęs nenagrinėtą, teismas ieškinio (ne)pagrįstumo nevertina.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „NP5 Constructions“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-11 nutartį; atmetus skundą, iš naujo spręsti – mažinant, atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo klausimą. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
Atsiliepimas
10.1. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2020-10-23 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2020/10/23, tačiau, tikėtina sąmoningai, nepateikė sutarties ESMINIO PRIEDO- Nr. 1B, kuriame ir kalbama apie sutarties galiojimo terminą. Toks atsakovės elgesys kaip tik yra priešingas teisingumo nustatymui, todėl teismas turėtų priimti ieškovo teikiamą sutartį su priedais.
10.2. Šalių sudarytos 2020-10-23 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2020/10/23 10 p. yra pasakyta, kad sutartis galioja laikotarpiu, nustatytu sutarties Priėmimo- perdavimo aktuose. Priėmimo-perdavimo akto priedo Nr. 1B 3 p. yra aiškiai pasakyta, kad reikalavimo perleidimo teisė galioja 3 mėn. nuo sutarties pasirašymo. Tai reiškia, kad pagal 2020-10-23 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2020/10/23 10 punktą sutartis jau nebegalioja, t.y. sutartis nustojo galioti 2021-01-23. Tai reiškia, kad nebegalioja ir arbitražinė išlyga- susitarimas ginčą spręsti arbitražo teisme.
10.3. Teismas turėjo įvertinti, kad pasibaigus sutarčiai, joje įtvirtintas arbitražinis susitarimas yra neveikiantis (praradęs reikšmę). Tai įrodo jau anksčiau paminėtas pateikiamo Priėmimo- perdavimo akto priedo Nr. 1B 3 punktas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktika (c.b. Nr. 3K-3-428-690/2016), kurioje yra pasakyta, kad „Pagal kasacinio teismo praktiką teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti.“
10.4. Šalys ne veltui susitarė dėl sutarties galiojimo termino su visomis galiojimo termino esančiomis sąlygomis, įskaitant ir ginčo sprendimo vietą. Pasibaigus 2020-10-23 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2020/10/23 10 ir visų jos priedų galiojimui, nebegali galioti ir sutarties sąlygos dėl arbitražinės išlygos. Civilinio kodekso 6.217 straipsnyje pasakyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, tačiau šioje situacijoje, sutartis nebuvo nutraukta, o tiesiog pasibaigė jos galiojimo terminas.
10.5. Atsakovė prašė ne tik palikti ieškinį nenagrinėtu, tačiau prašė ir skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bet šį prašymą teismas atmetė. Ieškovė mano, kad teismas negalėjo priteisti visų 200 Eur kaip už pilnai tenkintą atsakovo prašymą. Teismas turėjo bent puse sumos mažinti atsakovo teisinės pagalbos išlaidas, kaip ne visa apimtimi tenkinus atsakovo prašymą.
Šalies argumentai
11. Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
14. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2020-10-23 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2020/10/23 ir atitinkamai jos priedais. Nurodo, kad ieškovė tik po nutarties pastebėjo, kad teismas prašė pateikti šį priedą, nes pranešimas buvo pateiktas rugpjūčio 8 d., kas buvo vasaros periodas ir natūraliai dėl galimų poilsio dienų, bei žmogiškos klaidos ieškovės atstovas nepastebėjo teismo pranešimo dėl priedo pateikimo.
15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti ankščiau. Naujai teikiami įrodymai taip pat turi atitikti bendruosius leistinumo reikalavimus ir būti susiję su byloje nagrinėjamasi klausimais (CPK 177, 180 straipsniai).
16. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apeliantės pateiktas naujas rašytinis įrodymas, nors ir pateiktas pavėluotai, yra reikšmingas teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar šalių ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Be to, teikiamas įrodymas yra sutarties, iš kurios kildinamas reikalavimas priteisti skolą, priedas ir jis ieškovės turėjo būti į bylą kartu su sutartimi kaip neatsiejama sutarties dalis.
Dėl bylos sustabdymo
17. 2022-12-08 teisme posėdžio dieną gautas ieškovės prašymas dėl bylos sustabdymo. Ieškovė nurodo, kad ieškovė UAB „NP5 Construction“ kreipėsi į FNTT prie LR VRM dėl galimos UAB „Mokėjimų priežiūros tarnyba“ nusikalstamos veikos sukčiaujant, svetimo turto pasisavinimu ir pan., UAB „NP5 Cosntructions“ atžvilgiu. Ieškovė prašo sustabdyti atskirojo skundo c. b. Nr. e2S-2788-340/2022 nagrinėjimą iki bus priimtas atitinkamas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 05-6-00017-22. Tuo atveju, jei ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kaltinamuoju aktu ir byla būtų perduota nagrinėti į teismą, civiliniu ieškovu taptų UAB „NP5 Construction“ ir nebebūtų pagrindo tęsti šią civilinę bylą, nes žalos (negautų lėšų) klausimas būtų jau sprendžiamas baudžiamojoje byloje, galbūt ieškinį pareiškiant atsakovės atsakingiems asmenims, o ne pačiai atsakovei.
18. Ieškovė nurodo CPK 164 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.
19. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Taigi, kai teismas tam tikrą aplinkybę konkrečioje byloje pripažįsta svarbia ir turinčia įtakos bylos stabdymui, tik tuomet gali šią bylą stabdyti. Nagrinėjamos bylos atveju sprendžiamas klausimas dėl bylos teismingumo, t. y. sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, nes jis nėra teismingas apylinkės teismui. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji dėl atsakovės veiksmų kreipėsi į FNTT nėra reikšminga šiai bylai. Nepriklausomai nuo FNTT tyrimo baigties, visų pirma, turi būti išspręstas teismingumo klausimas ir tik tada sprendžiama, ar gali byla būti nagrinėjama dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, ar ne.
20. Ieškovė taip pat nurodo, kad nesustabdžius atskirojo skundo nagrinėjimo, susidarytų neteisinga situacija, jei pvz. skundas būtų atmestas, ir ieškovė būtų įpareigota sumokėti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, kuomet atsakovė oficialiai įtariama ieškovo lėšų pasisavinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos sustabdymas galimas tik tuomet, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, trukdančios išnagrinėti ieškinyje pareikštus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus. Bylinėjimosi išlaidos yra procesinio teisinio pobūdžio normos. Be to, kaip minėta, šiuo atveju sprendžiamas bylos teismingumo klausimas ir vertinama, ar ieškovė nepažeidė teismingumo taisyklių kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos sudarančios pagrindą stabdyti nagrinėjamą bylą.
Dėl ginčo esmės
22. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, liudijančių, kad ieškovė, spręsdama tarp šalių kilusį ginčą dėl Sutarties, laikėsi Sutartyje šalių sulygtos arbitražinės išlygos.
24. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Vis dėlto teismas gali atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą (taip pat ir dėl to, kad nepasinaudota įstatyme nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka) tik tada, kai teismas patikimai nustato aplinkybes, sudarančias pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą, o kylančios abejonės šiuo klausimu turi būti vertinamos teikiant pirmenybę teisės į teisminę gynybą užtikrinimui. Priešingu atveju asmens teisė į teisminę gynybą būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribota.
25. Pagal CPK 23 straipsnį ir Komercinio arbitražo įstatymo (toliau - ir KAĮ) 12 straipsnį, šalys turi teisę savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, išskyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami arbitraže.
26. Arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).
27. Taigi arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda). Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, jeigu bent viena šalis reikalauja, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).
28. Vadinasi, esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui ir bent vienos iš šalių (arbitražinio susitarimo kontrahentų) reikalavimui jį taikyti, ginčas iš esmės negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas apsispręsti dėl ginčo arbitruotinumo, t. y. išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas, ar reiškiami reikalavimai patenka į arbitražinio susitarimo turinį (objektyvusis arbitruotinumo aspektas) ir kokia yra kitos bylos šalies pozicija dėl galimybės ginčą nagrinėti teisme (subjektyvusis arbitruotinumo aspektas), turi dar ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Analogiška nuostata nustatyta KAĮ redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje. KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad tarp šalių kilęs ginčas yra arbitruotinas, teismas tokį ieškinį turi palikti nenagrinėtą.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2020/10/23 9.1 punktu šalys susitarė, kad visos pretenzijos, nesutarimai ar ginčai, kylantys iš arba dėl Sutarties, turi būti sprendžiami tik Sutartyje numatyta tvarka. Visus kilusius ginčus šalys, visų pirma, bando išspręsti tarpusavio derybų būdu, o jei ginčai neišsprendžiami per 30 dienų nuo derybų dėl ginčo pradžios, šalis gali perduoti ginčą spręsti arbitražu pagal Arbitražo taisykles arbitražo teismui, sudarytam vieno arbitro, pagal Arbitražo taisykles, arbitražo vieta Stokholmas, Švedija (Sutarties 9.2, 9.3 punktai). Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudarytas arbitražinis susitarimas atitinka KAĮ 10 straipsnio reikalavimus, t. y. arbitražinis susitarimas įformintas kaip arbitražinė išlyga, įrašyta Sutartyje (KAĮ 10 straipsnio 1 dalis), kuri sudaryta raštu ir pasirašyta abiejų šalių atstovų (KAĮ 10 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Taip pat byloje nenustatyta, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo negalėtų būti arbitruojamas dėl subjektinio ar objektinio arbitruotinumo (KAĮ 12 straipsnis). Todėl atsakovei atsiliepime į ieškinį pareiškus prieštaravimus ir nurodžius, kad arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir privalomas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškove, kad pasibaigus 2020-10-23 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2020/10/23 10 ir visų jos priedų galiojimui, nebegali galioti ir sutarties sąlygos dėl arbitražinės išlygos. Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, ieškovė ieškinį grindžia Sutartimi ir jame nurodytą materialinį teisinį reikalavimą atsakovei kildina iš Sutarties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai prašo taikyti sutartines nuostatas priteisiant 3 933 Eur skolą ir palūkanas, tačiau prašo netaikyti šioje sutartyje nurodytos nuostatos dėl arbitražinio susitarimo nurodant, kad sutartis yra pasibaigusi. Sprendžiant šalių ginčą (dėl sutarties tinkamo įvykdymo) nepaisant sutartyje įtvirtinto sutarties galiojimo termino, turės būti analizuojamos sutartinės šalių nuostatos, kurių pagrindu ieškovė prašo priteisti skolą. Todėl visos šalių sulygtos sutartinės nuostatos, įskaitant ir nuostatą dėl arbitražinio susitarimo, yra aktualios sprendžiant šalių ginčą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad pasibaigus sutarčiai, joje įtvirtintas arbitražinis susitarimas yra neveikiantis (praradęs reikšmę).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš ieškovės atsakovės naudai buvo priteista 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Ieškovė nurodo, kad atsakovė prašė ne tik palikti ieškinį nenagrinėtu, tačiau prašė ir skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bet šį prašymą teismas atmetė. Teismas turėjo bent puse sumos mažinti atsakovės teisinės pagalbos išlaidas, kaip ne visa apimtimi tenkinus atsakovo prašymą.
32. Nesutikdamas su ieškove, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalavimas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, todėl tokio prašymo išsprendimo rezultatas neturi reikšmės skirstant bylinėjimosi išlaidas.
33. Analizuojamu atveju byla buvo užbaigta neišnagrinėjus ginčo iš esmės. Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu pirmosios instancijos teismas nutartimi ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtu. Taigi civilinę bylą baigus nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsprendimui taikytinas CPK 94 straipsnyje apibrėžtas teisinis reguliavimas. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, kada lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021).
34. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, byloje turėjo būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios ieškinio palikimą nenagrinėtu, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Aptariamos bylos medžiaga leidžia pripažinti, kad atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės civilinės bylos inicijavimo, kurioje paaiškėjo, kad byla negali būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, o byla turi būti nagrinėjama Sutartyje 9.2 ir 9.3 punkte nurodyta tvarka, kurios ieškovė nesilaikė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei iš ieškovės priteisimo yra pagrįsta. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės pasirinkto netinkamo savo teisių gynimo būdo.
35. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
36. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės UAB „NP5 Constructions“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.