Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.10

2024 m. gegužės 6 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank investicijų valdymas“ dėl pensijų kaupimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2008 m. birželio 20 d. Pensijų kaupimo sutartį Nr. HB 51168185, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank investicijų valdymas“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 615,28 Eur sumokėtų pensijų kaupimo įmokų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. dok. Nr. CBP-14997/2023).

2. Ieškinio faktiniame pagrinde nurodoma, kad ieškovė ir atsakovas (kurio buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Hansa investicijų valdymas“) 2008 m. birželio 20 d. sudarė Pensijų kaupimo sutartį Nr. HB 51168185. Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini). Ieškovė ketino nutraukti sutartį, prieš išvykdama į užsienį, tačiau dėl teisinių žinių trūkumo to nepadarė; manė, kad sutartis yra nutrūkusi ir negalioja, nes iš jos pajamų nebuvo išskaičiuojamos įmokos pensijos kaupimui. Ieškovė (duomenys neskelbtini) deklaravo savo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje; 2023 m. gegužės mėnesį ieškovė gavo balso žinutę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad ieškovė bus įtraukta į pensijų kaupimo programą, tačiau savo nesutikimą gali išreikšti iki 2023 m. birželio 30 d. Ieškovei paskambinus išreikšti nesutikimo, ieškovei buvo paaiškinta, kad ji nebeturi teisės atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, nes ji pensijai kaupia nuo 2008 m., kuomet pasirašė pensijų kaupimo sutartį. Ieškovė teigia tik po gauto pranešimo sužinojusi apie Lietuvos Respublikoje įvykusią pensijų kaupimo sistemos reformą ir apie tai, kad jos pensijų kaupimo sutartis yra galiojanti ir ji dalyvauja pensijų kaupime. Ieškovės prašymu, atsakovas 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė ieškovei pensijų kaupimo sutarties kopiją. Ieškovei pateikus prašymą atnaujinti terminą pensijų kaupimo sutarčiai nutraukti ir nutraukti ieškovės dalyvavimą pensijų kaupimo fonde, atsakovas nurodė, kad pensijų kaupimą reglamentuoja įstatymas ir jis pats negali priimti jokių sprendimų; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nurodė, kad ieškovė dalyvauja pensijų kaupime nuo 2009 m. sausio 1 d. pagal savanoriškai sudarytą pensijų kaupimo sutartį, todėl ieškovės prašymo nenagrinės.

3. Ieškovė kreipiasi į teismą, prašydama pensijų kaupimo sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo, kuomet ieškovė, sudarydama pensijų kaupimo sutartį suklydo dėl esminių sandorio elementų – sutarties galiojimo pabaigos ir sutarties nutraukimo galimybių. Ieškovės nuomone, esminį suklydimą rodo tai, kad sudarant sutartį atsakovas ieškovei nepaaiškino, jog nebus galimybės nutraukti sutartį laisva valia bet kuriuo momentu. Ieškovė teigia, kad atsakovas pensijų kaupimo sutarties sudarymo metu ieškovei pažymėjo, kad ji galės laisva valia nutraukti sutartį ir tokiu būdu suklaidino ieškovę. Ieškovė pažymi, kad sutarties sudarymo metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metai, ji neturėjo reikiamų žinių sutarčių sudarymo, pensijų kaupimo ir finansų valdymo srityse, todėl atsakovas privalėjo tai įvertinti ir atsakingai paaiškinti esmines sutarties vykdymo ir pasibaigimo sąlygas. Ieškovė teigia apie suklydimo faktą sužinojusi tik po trečiojo asmens paliktos balso žinutės, kuomet paskambino trečiajam asmeniui ir išsiaiškino, kad pensijų kaupimo sutartis nenutrūkusi. Ieškovė pažymi, kad kuomet keitėsi teisinis reguliavimas dėl pensijų kaupimo ir laikotarpyje nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. buvo leista nutraukti pensijų kaupimo sutarties tiems, kas buvo jas sudarę iki 2018 m. gruodžio 31 d., ieškovė gyveno užsienyje, todėl nebuvo atsakovo informuota apie galimybę nutraukti sutartį. Ieškovės manymu, privalomas dalyvavimas pensijų kaupime visą gyvenimą, neteikiant garantijų dėl investicinės grąžos ar būsimos išmokos senatvėje, pažeidžia žmogaus teises į turto disponavimą.

4. Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank investicijų valdymas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti (el. dok. Nr. DOK-170718/2023).

5. Atsakovas mano, kad ieškovė negali būti laikoma suklydusia dėl ginčijamos sutarties sudarymo, nes pati sutartis yra tik 2 lapų; joje aiškiai išskirti sutarties nutraukimo atvejai, kurie buvo perkelti iš imperatyvių teisės normų; ieškovė turėjo teisę per 30 dienų sutarties atsisakyti. Atsakovas prašo taikyti 10 metų ieškinio senatį, nes ieškovei apie ginčijamos sutarties nutraukimo sąlyga tapo žinoma dar sutarties sudarymo metu 2008 m. birželio 20 d.; ji 2008 m. liepos 15 d. pranešimu buvo informuota apie įregistruotą pensijų kaupimo sutartį; ataskaitos apie sukauptas lėšas už 2008-2013 m. ir 2022 m. ieškovė galėjo matyti internetinėje banko paskyroje, o už 2014-2021 m. laikotarpį jos buvo siunčiamos paštu ieškovės nurodytu adresu. Apie pensijų kaupimo sistemos pokyčius, kuomet 2019 m. buvo suteikta galimybė nutraukti pensijų kaupimo sutartį, buvo viešai komunikuojama, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo. Atsakovas pažymi, kad pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą asmenys įtraukiami į pensijų kaupimą be jų valios, nenumatant galimybės laisva valia pasitraukti iš pensijų kaupimo programos. Atsakovas nemano, kad ieškovės jaunas amžius jai buvo kliūtis suprasti pensijų kaupimo sutarties antrame lape nurodytas sutarties nutraukimo sąlygas, nes ieškovė tuo metu jau buvo pilnametė ir galėjo įgyti civilines pareigas. Atsakovui neaiškus ieškovės reikalavimo dėl įmokėtų lėšų grąžinimo dydis, nes dalį reikalaujamų priteisti lėšų mokėjo už ieškovę trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

6. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta skubotai darbo pertraukos metu, agentas neišaiškino ieškovei, jog pasirašius sutartį nebus galima jos nutraukti. Ieškovės nuomone, ieškinio senatis prasidėjo 2023 m. birželio mėnesį, kuomet ji susisiekė su trečiojo asmens darbuotoju ir sužinojo neturinti teisės nutraukti sutarties. Ieškovė negali tiksliai nurodyti kiek piniginių lėšų ji yra sumokėjusi, kaupdama pensiją, ir mano, kad tikslias sumas žino tik atsakovas (el. dok. Nr. DOK-10603/2024).

7. Teismo posėdyje, vykusiame 2024 m. balandžio 15 d., žodinius paaiškinimus teikė bylos šalių atstovai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

8. Teismas vadovaudamasis proceso dėl mažų sumų ypatumais, sprendime surašo sutrumpintus motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 3 dalis).

9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dviem aspektais. Pirma, ar egzistuoja teisinis pagrindas pripažinti negaliojančia pensijų kaupimo sutartį dėl ieškovės suklydimo. Antra, ar egzistuoja teisinis pagrindas atmesti ieškinį, pritaikius ieškinio senatį.

Dėl pensijų kaupimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl šalies suklydimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnyje kaip vienas iš sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų yra įtvirtintas atvejis, kuomet šalis sandorį sudarė dėl suklydimo. Tokiu atveju teismas gali pripažinti sandorį negaliojančiu, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas; antra, turi būti nustatyta, kad suklydimas buvo esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533-421/2015).

11. Tačiau vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 5 dalimi suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti.

12. Kasacinis teismas, aiškindamas pastarąją teisės normą, yra konstatavęs, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015).

13. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007). Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610-378/2015).

14. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs į bylą pateiktos 2008 m. birželio 20 d. Pensijų kaupimo sutarties Nr. HB 51168185 (el. dok. Nr. CBP-14997/2023 priedas pavadinimu „Priedas Nr. 2.pdf“), sudarytos tarp bylos šalių, turinį, nustatė tokias nagrinėjamam ginčui aktualias faktines aplinkybes. Pirma, sutarties apimtis iš viso yra 2 lapai. Pirmajame lape nurodyti sutarties šalių identifikaciniai duomenys, sutarties data ir numeris, pasirinktas pensijos kaupimo modelis bei pažymėtas ieškovės pageidavimas pranešimus apie sutartį skaityti atsakovo internetiniame puslapyje, aptarti galiojantys mokesčiai bei padėti ieškovės ir atsakovo atstovo parašai. Tuo tarpu antrajame lape aiškiai išdėstytos bendrosios sąlygos, įskaitant ir sutarties nutraukimo tvarką bei sutarties pasibaigimo pagrindus. Kaip matyti iš bendrųjų sąlygų dalies pavadinimu „IV. Sutarties nutraukimo tvarka“ 7.3 punkto bei dalies pavadinimu „VI. Pensijų fondo dalyvio teisė atsisakyti sutarties“ 11 punkto, ieškovei buvo suteikta teisė per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo jos atsisakyti. Kaip matyti iš bendrųjų sąlygų dalies pavadinimu „V. Sutarties įsigaliojimas, galiojimo pasibaigimo pagrindai“ 10 punkto ieškovei buvo nurodyti sutarties pasibaigimo 6 pagrindai: įsigaliojus pensijų kaupimo sutarčiai su kita bendrove; ieškovei nutraukus sutartį dėl to, kad sudarė pensijų kaupimo sutartį su kita bendrove; atsakovui įvykdžius įsipareigojimus pagal sutartį, kai sulaukus ieškovei senatvės pensijos amžiaus, išmokama visa pensijų išmoka; ieškovei mirus; panaikinus pensijų fondą; teismui pripažinus sutartį negaliojančia.

15. Teismas, įvertinęs ginčijamos pensijų kaupimo sutarties turinį ir konkrečias jos sudarymo aplinkybes (jauną ieškovės amžių bei sutarties sudarymą ieškovės pietų pertraukos metu), daro tris nagrinėjamam ginčui aktualias išvadas.

16. Pirma, pačioje pensijų kaupimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad ieškovė neturės galimybių laisva valia bet kada nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Sutartyje buvo aiškiai įvardinti sutarties pasibaigimo 6 pagrindai, tarp kurių nebuvo įvardintas koks nors atvejis, susijęs su ieškovės laisva valia (po daugiau nei 30 dienų nuo sutarties pasirašymo) vienašališkai nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Ieškovė šią sutartį pasirašė pirmame lape, kuriame virš jos parašo didžiosiomis raidėmis įrašyta nuostata „su pensijų kaupimo sutarties sąlygomis [...] susipažinau“. Ieškovė neįrodinėjo, kad ji buvo skubinama/verčiama sudaryti sutartį ar/ir, kad jai nebuvo leista perskaityti sutarties teksto, prieš jį pasirašant (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis). Vadinasi, ieškovė kaip vartotoja buvo tinkamai supažindinta su pensijų kaupimo fondo pasiūlytomis standartinėmis nedidelės apimties aiškiomis sutarties sąlygomis, kurių nėra pagrindo teismui ex officio pripažinti nesąžiningomis (CK 6.228⁴ straipsnis).

17. Antra, nors ieškovė buvo jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) bei sutartį sudarė pietų pertraukos metu, ieškovė, turėjo 30 dienų terminą susipažinti su sutarties bendrosiomis sąlygomis (surašytomis ant vieno lapo), įskaitant aiškią sutarties pasibaigimo tvarką, ir nuspręsti atsisakyti sutarties, jei jos netenkino sutarties nutraukimo tvarka ar/ir kito sąlygos. Vadinasi, ieškovė, būdama apdairi ir rūpestinga, turėjo pakankamai laiko (per 30 dienų protingą terminą) perskaityti ir išanalizuoti vieno lapo sąlygas, įskaitant ir sutarties pabaigos atvejus, pasikonsultuoti su kitais (labiau patyrusiais) asmenimis, ir nuspręsti, ar jai ši sutartis yra priimtina.

18. Trečia, nors ieškovė savo (vėlesniuose į bylą pateiktuose) rašytiniuose paaiškinimuose (išgryninusi poziciją) teigė, kad jai žodžiu atsakovo atstovas sutarties sudarymo metu paaiškino apie galimybę bet kada nutraukti sutartį (pagal ieškovės iškeltą prielaidą, nepasiribojant sutartyje nurodytu 30 dienų terminu nuo sutarties pasirašymo), ieškovė nepateikė į bylą jokių šią jos prielaidą pagrindžiančių įrodymų (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

19. Taigi, teismas įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visetą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, pasirašydama ginčijamą pensijų kaupimo sutartį, suklydo ne dėl esminių sutarties sąlygų (kurios buvo aiškios), o dėl sandorio sudarymo perspektyvų, kurias klaidingai įsivaizdavo dėl savo pačios neapdairumo, tai yra manė galėsiantį bet kada laisva valia nutraukti pensijų kaupimo sutartį (nors tokia galimybė nebuvo įvardinta sutarties sąlygose bei ieškovė turėjo pakankamą 30 dienų terminą susipažinti su sutarties sąlygomis po sutarties sudarymo ir šios sutarties atsisakyti).

20. Teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas (pagal ginčo sutarties sudarymo momentu galiojusį teisinį reglamentavimą – Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 2008 m. birželio 5 d. redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. birželio 21 d., 4 straipsnio 9 dalyje) taip pat nebuvo numatęs galimybės laisva valia pensijų kaupimo fondo dalyviui bet kada nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pastaroji teisinė nuostata savo esme išliko galiojanti ir bylos nagrinėjimo momentu (Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 2021 m. lapkričio 18 d. redakcijos 4 straipsnio 8 dalis).

21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. Nutarime Nr. KT21-N3/2024 konstatavo, kad pensijų kaupimo sutarties dalyviui turi būti numatyta galimybė (ne laisva valia bet kada, o tik) dėl svarbių priežasčių nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Vadinasi, teisinė nuostata, kad pensijų kaupimo fondo dalyviui draudžiama laisva valia (nesant svarbių priežasčių) bet kuriuo momentu nutraukti pensijų kaupimo sutartį nėra laikoma antikonstitucine ir šioje apimtyje galioja. Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad įstatymo leidėjo nesuteikta galimybė jai bet kada nutraukti sutartį varžo jos konstitucinę teisę laisvai disponuoti turtu (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

22. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčijamą pensijų kaupimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu pagrindu dėl suklydimo.

23. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie jos nepasinaudojimą galimybe nutraukti ginčo sutartį, kuomet įstatymo leidėjas tam tikru laikotarpiu leido pensijų kaupimo fondų dalyviams tai padaryti, nėra aktualios, nes jos niekaip neįtakoja ieškovės įrodinėjamo jos teisių pažeidimo – suklydimo egzistavimo/neegzistavimo ginčijamo sandorio sudarymo momentu.

Dėl ieškinio senaties taikymo

24. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų, kurio pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo leidėjo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas). Kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-943/2023, 32 punktas). Subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad apie savo teisės pažeidimą (galiojančią pensijų kaupimo sutartį ir ieškovės neturėjimą teisės šią sutartį nutraukti) ji sužinojo tik tuomet, kai sulaukusi iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, balso žinutės, 2023 m. birželio mėnesį pastarajam paskambino ir pasikalbėjusi su jo atstovu sužinojo apie galiojančią ginčijamą pensijų kaupimo sutartį.

27. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės įrodinėjamas jos teisių pažeidimas atsirado 2008 m. birželio 20 d., sudarius ginčijamą pensijų kaupimo sutartį (objektyvusis momentas), o ieškovė teigia apie šį pažeidimą sužinojusi praėjus 15 metų, kuomet 2023 m. birželio mėnesį paskambino trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų (subjektyvusis momentas). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamoje pensijų kaupimo sutartyje aiškiai jau jos sudarymo metu buvo nurodyti sutarties pasibaigimo pagrindai, tarp kurių nebuvo įvardinti tokie atvejai, kaip ieškovės išvykimas į užsienį ar/ir įmokų į pensijų kaupimo fondą nepervedimas dėl ieškovės darbo užsienyje, sprendžia, kad ieškovė, būdama rūpestinga ir apdairi, vėliausiai per 30 dienų nuo jos sudarymo, turėjo suvokti, kad ši sutartis galios ir jos išvykimo į užsienį atveju. Pastarąją teismo išvadą sustiprina ir atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės, kad ieškovei apie sukauptas pensijų fondo lėšas visą laiką buvo teikiamos ataskaitos (tam tikrą laikotarpį ji ataskaitas galėjo matyti prisijungusi prie savo paskyros elektroninėje erdvėje, kitu laikotarpiu – ataskaitos jai buvo siunčiamos paštu). Taigi, bet kuris apdairus ir rūpestingas asmuo, turėdamas informaciją apie jo vardu kaupiamas lėšas pensijai, turėjo suvokti, kad ginčijama pensijų kaupimo sutartis yra nenutrūkusi ir galioja.

28. Teismas pažymi, kad ieškovė neįrodinėjo jokių aplinkybių, kurios lemtų ieškinio senaties termino sustabdymo ar/ir nutraukimo pagrindų, įtvirtintų atitinkamai CK 1.129 ir 1.130 straipsniuose, egzistavimą (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

29. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 10 metų trukmės ieškinio senaties pradžia prasidėjo 2008 m. liepos 20 d., kuomet ieškovė per 30 dienų terminą neatšaukusi pensijų kaupimo sutarties turėjo pakankamai laiko susipažinti su jos sąlygomis, įskaitant ir joje aiškiai įvardintus sutarties pasibaigimo atvejus, tarp kurių nebuvo ieškovės išvykimo į užsienį ar galimybės laisva valia nutraukti pensijų kaupimo sutartį.

30. Taigi, ieškinio senatis suėjo 2018 m. liepos 20 d., o ieškovė 2023 m. spalio 13 d. kreipdamasi į teismą su ieškiniu, praleido daugiau nei 5 metus ieškinio senaties terminą, kas sudaro savarankišką pagrindą (atsakovui prašant) atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

31. Teismas pažymi, kad įvertinęs bylos šalių elgesį, ex officio nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-381/2023, 33 punktas).

Dėl byloje kilusio ginčo baigties

32. Teismui teismo sprendimo 10-21 punktuose nustačius, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės esminį suklydimą dėl ginčijamo sandorio sąlygų (nesuteikiančių ieškovei galimybės nutraukti ginčo sandorį laisva valia bet kada, praėjus 30 dienų nuo jo sudarymo), ieškinio reikalavimas dėl 2008 m. birželio 20 d. Pensijų kaupimo sutarties Nr. HB 51168185 pripažinimo negaliojančia CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu pagrindu atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 1.90 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis).

33. Teismui nustačius, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu, atmetamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl restitucijos kaip sandorio negaliojimo pasekmės taikymo. Dėl šios priežasties teismas nevertina bylos šalių argumentų dėl ieškovei grąžintinos (restitucijos pagrindu) sumos iš pensijų fondų dydžio kaip neįtakojančių teismo prieitos galutinės išvados byloje dėl ieškinio nepagrįstumo.

34. Teismui teismo sprendimo 24-30 punktuose nustačius, kad ieškovė daugiau nei 5 metus praleido 10 metų ieškinio senatį, atsakovo prašymu (bei teismui ex officio nenustačius ieškinio senaties atnaujinimo pagrindų), ieškinys atmetamas ir vadovaujantis kitu savarankišku pagrindu – suėjus ieškinio senaties termino pabaigai (CK 1.131 straipsnio 1-2 dalys, CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia ir antrosios šalies.

36. Nagrinėjamu atveju teismui ieškinį atmetus, teismas nepriteisia ieškovei kaip ginčą pralaimėjusiai šaliai iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Valstybei iš ieškovės teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (8,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės I. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ieškinį dėl pensijų kaupimo sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.