Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė Viktorija Vėliuvienė, antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolė Asta Rimaitė - Žičkuvienė, B. L., akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas, Ž. M., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lemora“, B. L., uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, C. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti UAB "Tamtamas"; patvirtinti 300 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 600 Eur sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad susiduria su finansiniais sunkumais, todėl nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. D. L. yra santuokoje su B. L., kuriai 2016 m. kovo 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinės bylos Nr. e2FB-2047-328/2016) iškelta bankroto byla, mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas, bankroto procedūra baigta. D. L. nuo pat įmonės įsteigimo dirba UAB "M. S.". Pažymėjo, kad su sutuoktine D. L. yra pasidalinę turtą bei skolas. 2005-12-07 D. L. su AB SEB bankas sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė sutuoktiniams 177465,30 Eur kreditą būsto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje įsigijimui. Įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas minėtas turtas. Kredito paėmimo metu sutuoktinių pajamos buvo pastovios, tačiau prasidėjus ekonominei krizei gaunamas darbo užmokestis sumažėjo, todėl grąžinti kreditą pasidarė sudėtinga. D. L. sutuoktinė buvo vaiko priežiūros atostogose, o D. L. įmonės, kuriose jis dirbo (t.y. UAB „P. A.“) dėl krizės, susidūrė su finansiniais sunkumais ir šioms įmonėms buvo iškeltos bankroto bylos. Atsižvelgiant į tai, šeimos pajamos labai sumažėjo, jų neužteko kredito įmokoms padengti. Skolos išieškojimas perduotas vykdyti antstolei B. Tamkevičienei. Pažymėjo, kad B. Tamkevičienė vykdo išieškojimą iš D. L. ir pagal laidavimą. D. L. laidavo AB SEB bankui už įmonę UAB „P. A.“. Ši įmonė vykdė projektą Giruliuose - iš banko paimtą kreditą panaudojo žemės sklypo pirkimui. D. L. turi įsipareigojimų fiziniams asmenims. Pareiškėjas turi ir kitų įsipareigojimų, kurie detaliai nurodyti prie pareiškimo pridedamame kreditorių sąraše. Pažymėjo, kad apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo D. L. registruotu laišku pranešė Valstybinei mokesčių inspekcijai (kuri nėra įtraukta į kreditorių sąrašą), tačiau gautas atsakymas, jog D. L. nėra skoloje. Taip pat registruotu laišku pranešta ir dukros, iš pirmos santuokos, mamai - V. Ū. – V. W., kadangi ji kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Kadangi D. L. dukra B. L. jau yra pilnametė, išieškotojas vykdomojoje byloje yra pakeistas. Šiai dienai bendra įsiskolinimų suma kreditoriams sudaro 714254,44 Eur. Nurodo, kad neturi finansinių galimybių iš karto grąžinti visus įsiskolinimus kreditoriams. Tačiau pareiškėjas stengiasi gauti didesnes pajamas, kad būtų įmanoma kuo greičiau ir didesnėmis sumomis padengti susidariusius įsiskolinimus. D. L. dirba UAB "M. S.", pareigos - direktorius. Gaunamas darbo užmokesti į rankas sudaro 800 Eur per mėnesį. Priežastį, nulėmusią nemokumą pareiškėjas nurodo, kad neteko gerai apmokamo darbo. Nors pareiškėjas susirado kitą darbą (mažiau apmokamą), tačiau nebesugebėjo tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų bankui, kitiems kreditoriams. Nurodo, kad nuosavybės teise registruotų transporto priemonių D. L. neturi. Taipogi nurodo, kad akcijų, kitų vertybinių popierių neturi, pateikdamas 2022 04 24 VĮ Registrų centras pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas, likutis 2022-07-29 dienai – 0 EUR. Vadovaujantis 2022 04 25 VĮ Registrų centras pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), D. L. vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto. D. L. debitorių neturi. Minimalių poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 660,00 EUR suma. Į šią sumą įeina: maistui būtinos išlaidos, išlaidos transportui, higienos prekėms. Teigia, kad pareiškėjui finansiškai padeda giminaičiai - pareiškėjas su šeima gyvena sutuoktinės mamai priklausančiame bute. D. L. nėra iškelta civilinių bylų. D. L. nėra iškelta bylų, kuriose jam būtų pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai. Taip pat nėra iškelta baudžiamųjų bylų, kuriose D. L. būtų pareikšti turtiniai reikalavimai. Išieškojimai ne ginčo tvarka nėra vykdomi.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad nemokumą sukėlė pablogėjusi jo turtinė padėtis, 2005 m. prieš krizę pareiškėjo verslai pradėjo griūti. 2016 metais sutuoktinei iškelta bankroto byla, kurios sau nekėlė, nes turėjo vilčių kad bent vienas investicinis projektas pavyks, tačiau progreso nebuvo, todėl galiausiai nusprendė prašyti iškelti bankroto bylą, nes skolos yra didelės. Antstoliai išskaito iš atlyginimo skolas, bet teigia, jog Viktorija Vėliuvienė, kuri vykdo išieškojimą Ž. M. skolų padengimui, išskaitymų nedaro. UAB „M. S.“ yra pagrindinė pareiškėjo darbovietė iš kurios vykdomi išskaitymai iš pareiškėjo atlyginimo. Iš Ž. M. pasiskolino krizės metu, kai vyko investiciniai projektai su žemės sklypais, tuo metu bankai nutraukė sutartis, o pareiškėjas dar vykdė investicinę statybą. Iš Ž. M. buvo pasiskolinta lėšas skiriant statyboms, teigia, kad Ž. M. žinojo, kur buvo investuotos pasiskolintos lėšos. Su banku pradėjo nebeatsiskaityti maždaug 2008 metais. Dėl skolos kreditoriui C. L., pareiškėjas teigia buvęs registruotas Neringos savivaldybėje, tad negavo informacijos paštu apie priteistą skola jo atžvilgiu iš šio kreditoriaus, o ginčyti sprendimo neturėjo lėšų. C. L. yra pareiškėjo sesers vyras, kuris lėšas investavo į atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo energetikos sektorių, tačiau pareiškėjo teigimu, 2014 metais dėl nacionalinio saugumo politinės situacijos pasikeitimo, valstybinės lėšos buvo nukreiptos į krašto apsaugos ministeriją. Teigė, kad bankai 2008 metais skolų grąžinimo užtikrinimui vykdė spaudimą, privertė pasirašyti laidavimo sutartis. Kuomet padidėjo kasmėnesinės įmokos nuo maždaug 2000 Lt į maždaug 10000 Lt, tai beveik metus pareiškėjui pavyko atlikti mokėjimus pagal kreditavimo sutartį. Tikėjosi, kad baigsis krizė. Buvo byla su banku, išieškojimas buvo nukreiptas į asmeninį turtą. Asmeninis turtas buvo įkeistas pagal kitą kreditavimo sutartį tame pačiame banke ir tuo pagrindu buvo nutraukta buto paskolos sutartis. Su K. M. paskola buvo, pinigai panaudoti kotedžų statybai. Pareiškėjo veikla buvo susijusi su statyba, žemės sklypų tikslinės paskirties pakeitimu iš žemės ūkio į gyvenamųjų namų, vienbučių ir dvibučių namų statyba. UAB „P. A.“ užsiimdavo detaliuoju planavimu. Kaip fizinis asmuo buvo UAB “P. A.“ akcininkas, turintis 50 proc. akcijų. UAB „P. A.“ bankrutavo, teigia, kad maždaug 2013-2014 m. Dabar dirba įmonės vadovu UAB „M. S.“ nuo jos įsteigimo apie 8 metus. Iki UAB „M. S.“ dirbo įmonėje UAB „S. G.“, kuri vystė projektus ir šiuo metu subankrutavo. Dirbo ir įmonėje UAB „S. V.“ juridinio asmens vadovu, iš darbo atleistas akcininkų sprendimu. UAB „M. S.“ dirbo Kuršių nerijoje prie projektų Kalno namai ir Pervalkos jūra, ši įmonė atliko šlaitinių stogų dengimą ir vykdė teritorijų tvarkybos darbus ir gamybinių susirinkimų vedimą, statybos vystymą, metinė apyvarta apie 190000 eurų. Nurodo, kad gauna atlyginimą 1250 – 1400 Eur, į rankas 800 eurų. Algą nustato akcininkai, pagal užsakymų skaičių ir susirinkimo susitarimą. Automobiliai, kurių valdytojas yra pareiškėjas, priklauso UAB „M. S.“, kuri pasirašiusi lizingo sutartį su UAB Šiaulių banko lizingas. Yra nurodęs save automobilių valdytoju, kadangi nemokamai keltis ir pravažiuoti ekologinį postą į Kuršių neriją leidžiama tuomet, kai automobilio techniniame pase yra nurodytas kaip naudotojas ir yra registruotas Kuršių nerijoje. Nurodė, kad atlyginimą iš darboviečių gaudavo į Paysera sąskaitą, o vėliau į AB Šiaulių banko atsiskaitomąją sąskaitą. Gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuris dabar priklauso R. D., kuriam šis turtas buvo perleistas varžytynėse bankroto administratoriaus. Prieš tai šis butas buvo įkeistas SEB bankui ir priklausė pareiškėjui, varžytynėse išieškotas 2022 m. sausį. Bankroto byla buvo užbaigta pardavus varžytinėse butą (duomenys neskelbtini), Klaipėda. ½ dalis buto priklausė ir pareiškėjui, turtas buvo realizuotas ir išieškotas, nes buvo įkeistas hipoteka banko naudai. Kuršių nerijoje dirba kaip įmonė UAB „M. S.“.

Suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo D. L. palieka spręsti teismo nuožiūra ir teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvaus. Nurodo, kad pareiškėjas buvo apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pareiškėjui nustatytais terminais nemokant vietinės rinkliavos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. 2022-02-07 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-723-583/2022 iš pareiškėjo priteista 88,71 Eur dydžio vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2021-08-31, kurio priverstinis vykdymas perduotas antstolei Viktorijai Vėliuvienei.

Suinteresuotas asmuo Ž. M. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu jo atstovas prašė netenkinti pareiškėjo prašymo bankroto bylos iškėlimui ir atmesti pareiškimą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, Ž. M. atžvilgiu per 10 metų buvo išieškota tik 310 Eur, per paskutinis tris metus nebuvo iš pareiškėjo gauta jokių lėšų, nors pareiškėjas ir turėjo nuolatines pajamas ir turtus, kurie parduoti be Ž. M. žinios. Ž. M. nebuvo įtrauktas į pareiškėjo sutuoktinės bankroto procesą, ir kreditoriui Ž. M. nebuvo žinoma apie tai, kad pareiškėjo nekilnojamas turtas buvo parduotas neseniai, praėjusių metų rugpjūtį, o žemės sklypas šiais metais kovo mėnesį. Teigia, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, nes pareiškėjas ir jo sutuoktinė naudojasi prabangiais įmonės automobiliais savo reikmėms, perveda pinigus trečiam asmeniui, kuris nėra jiems skolingas vengiant antstolių skolų nurašymo. Teigė, kad asmuo, kuris per paskutinis tris metus neparodė iniciatyvos grąžinti skolas, savo pajamas slėpė, nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekius sumažinti kreditorių finansinį reikalavimą, jis neturi teisės atkurti nemokumą. Nurodo, kad teismas turi palikti galimybę pareiškėjui toliau dirbti, sąžiningai pripažinti savo klaidas ir bandyti atsiskaityti. Kadangi pareiškėjo sutuoktinės bankroto byloje buvo parduoti pagrindiniai pareiškėjo bendri su ja turtai, atstovas mano, kad tai taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą. Pareiškėjas iš esmės nepateikė duomenų, kad kreditorių reikalavimus tenkintų gera valia ir visiškai nebendradarbiavo dėl skolos modifikavimo. Toks pasyvus pareiškėjo elgesys tik sudaro pagrindą konstatuoti, kad jis siekė sąmoningai negrąžinti skolų ir paskutinius 10 metų pareiškėjo veiksmai buvo susieti su tuo, kad negrąžinti skolų, todėl negali būti tenkinamas toks pareiškėjo prašymas dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Suinteresuotas asmuo B. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, kad neprieštarauja dėl bankroto bylos D. L. iškėlimo, supranta, jog dalis pajamų bus skirta ne šeimai, o kreditorinių reikalavimų tenkinimui, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo C. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė: 1) netenkinti D. L. prašymo iškelti jam bankroto bylą; 2) išreikalauti iš pareiškėjo D. L. duomenis apie sudarytas lizingo sutartis automobilių įsigijimui ir apie pensijų kaupimo sutartį su UAB „INVL Asset Mangement“ ar kitu juridiniu asmeniu; 3) nagrinėti D. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, nedalyvaujant kreditoriui C. L. ir jo atstovei. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 26 d. pareiškėjas D. L. ir kreditorius C. L. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu kreditorius paskolino pareiškėjui 24200,00 Eur sumą asmeninėms reikmėms, kurią pareiškėjas įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. gegužės 15 d. Šalys susitarė dėl 8 proc. metinių palūkanų normos. Kadangi pareiškėjas D. L. nevykdė savo įsipareigojimų, teigdamas, jog jis investavo pinigus į ilgalaikius investicinius projektus, šalių susitarimu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. sausio 31 d. Kreditoriaus prašymus grąžinti skolą pareiškėjas ignoravo. Todėl kreditorius turi pagrindą teigti, kad paskola buvo gauta apgaulės būdu, t. y. nutylint tikrąją savo finansinę padėtį. Šį faktą patvirtina pareiškėjo teismui pateiktas kreditorių sąrašas (2022-09-25 dienai), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas pasiskolino iš kredito įstaigos AB SEB bankas ne tik būsto įsigijimui, bet ir laidavo už UAB „P. A.“, kurios direktoriumi buvo pareiškėjas D. L.. UAB „P. A.“ bankrutavo 2015-11-06. Be to, pareiškėjas tuo pačiu laiku, kaip ir iš kreditoriaus C. L., pasiskolino didelę pinigų sumą, t. y. 160 900,94 Eur, iš Ž. M.. Šios paskolos grąžinimo terminas suėjo 2012-01-06. Negrąžinęs visų šių paminėtų paskolų pareiškėjas 2016-03-29 įsigijo iš UAB „Lemora“ statybinių medžiagų už iš viso 8736,28 Eur, kurių taip pat negrąžino. Teigė, jog pareiškėjas D. L. apgaulės būdu įkalbėjo kreditorių pratęsti skolos grąžinimo terminą iki 2016-01-31, žinodamas, jog skolos grąžinti negalės. Panašiu laikotarpiu pareiškėjas pasiskolino dideles pinigų sumas ne tik iš kredito įstaigos, bet ir iš fizinių asmenų. Pareiškėjas teismui visiškai nepaaiškino, kur panaudojo iš fizinių asmenų (C. L. ir Ž. M.) gautas lėšas, kodėl šių paskolų pagalba nepadengė kredito įstaigos suteikto kredito, o atvirkščiai — ženkliai padidino visų skolų sumą ir sumažino kreditorių galimybes atgauti savo lėšas. Nurodo, kad nesąžiningą pareiškėjo elgesį parodo ir tas faktas, kad pareiškėjas, būdamas skolingas didžiulę pinigų sumą, įsigijo statybinių medžiagų, žinodamas, jog neturi galimybių už jas atsiskaityti. 2019 m. liepos 22 d. kreditorius C. L. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. išdavė Teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko D. L. 24200,00 skolos, 17 424,00 Eur mokėjimo palūkanų, 430,00 bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Pareiškėjui nemokant skolos kreditorius kreipėsi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, tačiau paskolintų lėšų atgauti nepavyko. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų dėjęs kokias nors pastangas atsiskaityti su kreditoriais, t. y. pareiškėjas nėra atviras, siekiantis bendradarbiauti su savo kreditoriais.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą teigdamas, kad pareiškėjas privalo siekti maksimalaus galimo kreditorinių reikalavimų patenkinimo, būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sąžiningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas. Pareiškėjas turi aiškiai nurodyti visus pajamų šaltinius, pateikti aiškią informaciją bei ją patvirtinančius dokumentus kaip bus įgyvendinama pagrindinė LR FABĮ paskirtis, dengiamos administravimo išlaidos bei tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Suinteresuotas asmuo klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo palieka spręsti teismo nuožiūra ir prašo bylą teismo posėdyje nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys C. L., antstolė Brigita Tamkevičienė, B. L. apie posėdį informuoti, pateikė prašymą dėl nedalyvavimo teismo posėdyje.

Suinteresuoti asmenys UAB „Lemora“, B. L. apie posėdį informuoti, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie bylos iškėlimą paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“, pranešant tiek teismo posėdžio datą, tiek kreditoriams išaiškinant, kad per 14 dienų turi teisę pateikti atsiliepimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo bei dėl kreditorių įtraukimo į procesą. Pareiškėjo nurodytiems kreditoriams išsiųsti pranešimai, išaiškinant teisę pateikti atsiliepimą. Byla išnagrinėta pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 234 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

Fizinio asmens bankroto procedūra leidžia atkurti nemokaus, bet sąžiningo fizinio asmens mokumą ir patenkinti jo kreditorių reikalavimus ar jų dalį, todėl teismai, spręsdami dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo sąžiningai; 3) nėra kitų Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015; 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai yra ne mažiau, negu 740037,23 Eur be nenurašomų reikalavimų. Pareiškėjo kreditoriai yra AB SEB bankas 497118,53 Eur negrąžinta kredito suma bei kreditas pagal laidavimą už UAB P. A., Ž. M. 160900,94 Eur negrąžinta skola pagal vekselį, UAB Lemora 4411,82 Eur ir 4324,46 Eur skolos už statybines medžiagas, B. L. 853,21 Eur išlaikymo įsiskolinimas, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 88,71 Eur negrąžinta vietinė rinkliava, C. L. 46556,77 Eur negrąžinta skola pagal vekselį, antstolė B. Tamkevičienė 19718,68 Eur vykdymo išlaidų, antstolė V. Vėliuvienė 6663,24 Eur ir 126,1 Eur vykdymo išlaidų, Antstolė A. Rimaitė-Žičkuvienė 127,98 Eur vykdymo išlaidų. Vadovaujantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodytų nenurašomų reikalavimų, nenurašomas yra tik kreditorės B. L. kreditorinis reikalavimas, kadangi tai yra vaiko išlaikymui išieškoma suma.

Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo D. L. skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, viršija 25 MMA.

Pažymėtina, jog vien pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kuri viršija 25 MMA, savaime nesudaro pagrindo pareiškėjo nemokumui pagal FABĮ konstatuoti, nes turi būti nustatyta, jog fizinis asmuo negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti jam bankroto bylą.

Teismas turi pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjas negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Tačiau teismas negali nesutikti su suinteresuotų asmenų Ž. M. ir C. L. nurodytomis aplinkybėmis dėl pareiškėjo sąžiningumo vertinimo bei tikrųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslų.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningas fizinis asmuo. Tik sąžiningas bankrutuojančio asmens elgesys gali užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.

Pažymėtina, kad FABĮ normos nepateikia išsamaus nesąžiningo elgesio atvejų sąrašo, tokio elgesio nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant dėl fizinio asmens, prašančio iškelti bankroto bylą (nagrinėjamu atveju – pareiškėjo), sąžiningumo taikoma teisminė praktika, suformuota civilinėse bylose, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir FABĮ nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą.

Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015).

Asmenys, siekiantys pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra, turi sąžiningai dėti maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Dėl to asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tuo atveju, kai jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015; 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-421/2017).

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas pareiškime nepateikė teisingos informacijos apie gaunamas/gautas pajamas vertinamu laikotarpiu (per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo) (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad gauna 800 Eur atlyginimą iš UAB „M. S.“, kurioje dirba direktoriumi, teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos šioje įmonėje siekia 1200 – 1400 Eur neatskaičius mokesčių. Iš teismui pateiktų išrašų apie darbo užmokestį, pareiškėjas UAB „M. S.“ atskaičius mokesčius laikotarpiais – nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn gavo viso 1476 Eur, nuo 2020 m. sausio iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo viso 1500,46 Eur, nuo 2021 m. sausio iki 2021 m. gruodžio mėn. gavo viso 1597,31 Eur, nuo 2022 m. sausio iki 2022 m. spalio mėn. gavo viso 2522,50 Eur. Tačiau pareiškime buvo nurodyta, kad be UAB „M. S.“ pareiškėjas dirbo tik UAB“ P. A.“, tačiau kreditoriui C. L. pateikus atsiliepimą, nustatyta, kad pareiškėjas dar dirbo UAB „S. V.“, UAB „Edevita“, UAB PV Holdingas. Teismui įpareigojus pateikti papildomus duomenis, pareiškėjas teismui pateikė 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „Edevita“ pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį už paskutinius tris metus, kuria remiantis pareiškėjo atlyginimo dydis per mėnesį atskaičiavus mokesčius siekė iki 22,03 Eur. Pagal pareiškėjo pateiktą 2022 m. lapkričio 21 d. pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį įmonėje UAB „PV Holdingas“ nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. gavo 1646,20 Eur pajamų atskaičiavus mokesčius, nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo 1614,84 Eur pajamų atskaičiavus mokesčius, nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. gavo 1118,93 Eur atskaičiavus mokesčius. Iš UAB „S. V.“ pagal pareiškėjo pateiktas 2022 m. lapkričio 25 d. pažymas pareiškėjui nebuvo išmokėtas atlyginimas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2022 metais dirbo UAB „Trenita“. Remiantis pareiškėjo pateikta 2022 m. lapkričio 25 d. pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį įmonėje UAB „Trenita“, pareiškėjas nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. viso gavo 5382,30 Eur atskaičius mokesčius. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė dar keletą įmonių, kuriose jo teigimu nesėkmingai dirbo dėl nepavykusių projektų. Pareiškėjas pagrindinę dabartinę darbovietę nurodė UAB „M. S.“, kurioje dirba įmonės direktoriumi. Pagal viešai prieinamus duomenis iš VĮ „Registrų centro“ matyti, kad UAB „M. S.“ juridinio asmens vadovas yra D. L., paskutiniai teikti duomenys apie įmonės finansinę būklę buvo tik 2019 metais. Teismo posėdžio metu, duodamas pirminius paaiškinimus D. L. nurodė, kad akcininkai sumažino algą ir ketina dar mažinti, tačiau pagal pateiktą teismui pažymą nustatyta, kad nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio jo atlyginimas kaip tik stipriai išaugo – nuo 380 Eur iki 1400 Eur. Pareiškėjo argumento, kad akcininkai gali bet kada mažinti jo algą, patvirtinančių duomenų pareiškėjas nepateikė, nurodė, kad atlyginimas nustatytas darbo sutartyje, tačiau pareiškėjas nepateikė darbo sutarties nei su UAB „M. S.“, nei darbo sutarčių kitose įmonėse. Pažymėtina, kad pareiškėjas atsakydamas į teismo klausimą pripažino, kad gaunamas uždarbis jo nurodytose įmonėse priklausė nuo įmonės veiklos. Tiek kreditoriaus C. L. pateikti duomenys, tiek viešai esama kita informacija apie įmonių UAB „M. S.“, UAB „P. A.“, UAB „S. V.“, UAB „Edevita“, UAB „PV Holdingas“ metinę apyvartą ir metinio pelno kaitą nepatvirtina D. L. nurodyto argumento, kad jis galėjo gauti tik tokio dydžio atlyginimą arba visai jo negauti. Suinteresuoto asmens Ž. M. atstovas nurodė, kad pareiškėjas 2012 metais perleido UAB „Laisvas paukštis“ savo turimas akcijas UAB „Inter Lt“, kurių vertė 1 mln., pareiškėjas patvirtino, kad toks sandoris įvyko, tačiau negalėjo nurodyti, kam konkrečiai buvo skirtos gautos lėšos.

Pareiškėjas pareiškimu nurodė, kad su sutuoktine yra pasidalinę turtą bei skolas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas patvirtino, kad santuoka su B. L. nėra nutraukta, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Pareiškėjas paaiškino, kad sutuoktinės B. L. bankroto bylos procese buvo nustatytos jų turto dalys.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 667 straipsniu, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pareiškėjas nepateikė jokio teismo sprendimo, kuriuo jo ir jo sutuoktinės prievolės būtų padalintos.

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų ir iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad B. L. 2016 metais iškelta fizinio asmens bankroto byla (civilinės bylos Nr. e2FB-2047-327/2016), kuri baigta 2022 m. birželio 1 d. teismo nutartimi (civilinė byla Nr. e2FB-5817-676/2022). Pareiškėjas tiek apie iškeltą bankroto bylą, tiek apie jo visą procesą žinojo, nes buvo įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Įstatymas nenumato, kad vienam iš sutuoktinių pateikus prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, kitas sutuoktinis taip pat privalo bankrutuoti. Tačiau pareiškėjui nepateikus duomenų apie tai, kad sutuoktinių skolos (prievolės) ir turtas buvo padalyti, į B. L. iškeltą bankroto bylą nebuvo įtraukti dabar D. L. nurodyti kreditoriai – C. L. ir Ž. M., nors skolos šiems kreditoriams atsirado dar iki B. L. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas patvirtino, kad pareiškimą dėl savo kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pradėjo ruošti iš karto po sutuoktinės bankroto bylos pabaigos. Tokie pareiškėjo veiksmai duoda pagrindą teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas nesiekė bankrutuoti kartu su sutuoktine sąmoningai, nesudarydamas vienodų sąlygų visiems kreditoriams. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas taip ir nepagrindė kodėl nebankrutavo kartu su sutuoktine. B. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindė ta pačia paskola ir ta pačia laidavimo sutartimi kreditoriui SEB bankas, kaip ir pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė, kad tikėjosi, jog jam pavyks per tą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau pateikti duomenys paneigia pareiškėjo paaiškinimus – jis nutraukė darbo sutartis keliose įmonėse, neatliko nei vieno veiksmo, kuris patvirtintų jo siekį atsiskaityti su kreditoriais. Byloje ištirti įrodymai, paties pareiškėjo paaiškinimai patvirtina, kad jis ne tik kad nebendravo su kreditoriais, bet ir jų vengė, slėpė tikrą savo gyvenamosios vietos adresą. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad pareiškėjas su šeima tebegyvena sutuoktinės bankroto byloje parduotame bute (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Neringa, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini), Klaipėda priklauso jo sutuoktinės mamai ir ten gyvens nuo kitų metų vasario mėnesio ir šį adresą nurodė, kad žinotų kreditoriai. Tačiau tokiu būdu kreditoriai yra klaidinami. Suinteresuotas asmuo C. L. pateikė įrodymus, kad pareiškėjas neatsiima laiškų, kurie jam siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nors pareiškėjas patvirtino, kad ten gyvena. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie priimtą teismo įsakymą, nes teismo sprendimas buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymėtina, kad pareiškėjas patvirtino, kad ten taip pat gyvena, nes pagal pateiktus duomenis Neringoje registruotos ar vykdo veiklą vos ne visos įmonės, kuriose pareiškėjas dirba/dirbo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad B. L. bankroto byloje dėl parduodamo turto viską sprendė bankas ir bankroto administratorius. Tokius pareiškėjo argumentus paneigia teismų informacinės sistemos Liteko duomenys. D. L. buvo aktyvus vykdymo procese, teikė pareiškimą dėl bendro su sutuoktine turimo turto pardavimo (civilinė byla Nr. e2FB-6459-328/2020). Pareiškėjo manymu už viską atsakingi yra antstoliai. Tačiau skolos yra pareiškėjo ir jo argumentas, kad jis pats nieko neturi daryti, kad mažinti skolinius įsipareigojimus, parodo pareiškėjo tikruosius bankroto bylos kėlimo tikslus. Tai patvirtina taip pat nustatytos aplinkybės apie tai, kad pareiškėjas slėpė nuo antstolių gaunamas pajamas iš karto pinigus išgrynindamas, reguliariai pervesdamas sumas asmeniui, kuriam nėra skolingas, t.y. sutuoktinės motinai. Iš bankinės sąskaitos (Paysera LT) išrašo nustatyta, kad sutuoktinės motinai pareiškėjas reguliariai kiekvieną mėnesį pervesdavo apie 150 Eur, 0 2022 m. kovo mėnesį 2198 Eur, 2022 m. birželio mėnesį 2902 Eur, kai tuo tarpu pvz. antstoliui A.Selezniovui per visą 3 metų laikotarpį pervedė 4,01 Eur, antstolei V.Vėliuvienei 7,9 Eur. Pareiškėjas duodamas pirminius paaiškinimus nurodė, kad jis remia uošvienę, po papildomų klausimų paaiškino, kad kaip tik jiems padeda sutuoktinės mama, jo sutuoktinė dirba motinos įmonėje ir gauna ten gana dideles pajamas, kad sutuoktinės motina užsiima verslu. Pažymėtina, kad šie duomenys paaiškėjo tik teismui papildomai pareiškėją įpareigojus pateikti informaciją - bankinių sąskaitų išrašus už trejus metus. Pagal pradinius pareiškėjo pateiktus duomenis jo likučiai bankinėse sąskaitose yra nuliniai.

Pagal pareiškėjo papildomai pateiktus duomenis, kuriuos prašė išreikalauti suinteresuotas asmuo C. L., nustatyta (2022 m. balandžio 27 d. VĮ "Regitra" pažyma), kad pareiškėjo, kaip transporto priemonės valdytojo, vardu registruoti šie automobiliai: MINI COUNTRYMAN S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MERCEDES BENZ C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismui pateikta 2017 m. lapkričio 10 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. FL-174-05424, automobilio MINI COUNTRYMAN S, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas AB Šiaulių bankas, klientas UAB „M. S.“, pagal AB Šiaulių banko sutikimą 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl turto subnuomos/perdavimo panaudai“ šio automobilio subnuomininkas/panaudos gavėjas: D. L.. Taip pat pateikta automobilio MERCEDES BENZ C, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. kovo 4 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas AB Šiaulių bankas, klientas UAB „M. S.“, pagal AB Šiaulių banko sutikimą 2019 m. lapkričio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „dėl turto subnuomos/perdavimo panaudai“ šio automobilio subnuomininkas/panaudos gavėjas: D. L.. Įmokas pagal lizingo sutartis už automobilius moka UAB „M. S.“, tačiau iš pareiškėjo paaiškinimų darytina išvada, kad automobiliais faktiškai naudojasi pareiškėjo šeima. Atkreiptinas dėmesys ir į B. L. atsiliepimą į pareiškimą. Iš jo turinio galima daryti išvadą, kad manytina jog pareiškėjas turės pareigą atsiskaityti su kreditoriais tik po bankroto bylos iškėlimo.

Nustatytos byloje aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pagrindinės pareiškėjo skolos kilo būtent iš jo kaip verslininko (įmonės akcininko ir vadovo veiksmų) vykdytos ūkinės komercinės veiklos ir nepagrįstos rizikos vykdant šią veiklą. Kaip minėta, FABĮ yra taikomas sąžiningiems fiziniams asmenims, ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Fizinio asmens bankroto procesu gali naudotis asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek iš kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos), o vertinant skolininko sąžiningumą, kaip esminį fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo elementą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis), sąžiningumo standartas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolų kilme, skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

Pareiškėjo didžioji dalis skolų susidarė jam pasirašant vekselius su fiziniais asmenimis, neįvertinus savo galimybių jų grąžinti. Pareiškėjas patvirtino, kad šias lėšas naudojo statybų verslui. Taip pat patvirtino, kad statybines medžiagas iš UAB „Lemora“ pirko tam, kad paskui jas perduotų į įmonės verslą. Taip pat pareiškėjas nepaneigė C. L. argumento, kad jau būdamas skolingas bankui ir kaip pats teismo posėdžio metu patvirtino, negalėdamas nuo 2008 m. atsiskaityti su banku, papildomai skolinosi iš C. L. ir Ž. M., pirko statybines medžiagas. Pareiškėjas nepaaiškino kodėl papildomai pasiskolintų lėšų nepanaudojo kredito dengimui, o atvirkščiai - ženkliai padidino visų skolų sumą ir sumažino kreditorių galimybes atgauti savo lėšas.

Dėl pareiškėjo sąžiningumo spręstina ir vertinat pareiškėjo argumentus dėl siekio išvengti perkėlos ir ekologinio mokesčio įvažiuojant į Neringos savivaldybę. Taipogi pareiškėjo nesugebėjimas sumokėti netgi 88 Eur skolos už šiukšlių surinkimą. Sutiktina ir su suinteresuoto Ž. M. atstovo argumentu, kad nors ir sumokėdamas administracine tvarka jam skiriamas baudas valstybei, toks jo elgesys nesilaikant eismo taisyklių, mokamų baudų sąskaita mažina pareiškėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens Ž. M. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu D. L. nevengtų, o bendrautų su kreditoriumi, kuriam pareiškėjo skola šiuo metu yra viena iš didžiausių, Ž. M. sutiktų tartis dėl skolos mažinimo, tačiau pareiškėjas patvirtino, kad su kreditoriumi nebendrauja, nebendrauja su antstole, kuri vykdo išieškojimą, o tai tik patvirtina sąmoningą pareiškėjo neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo ir fizinio asmens bankroto instituto pagalba maksimaliai atsiskaitymą atitolinti.

Byloje nėra duomenų apie realias pareiškėjo gautas pajamas trijų metų laikotarpiu iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo šioje byloje (byloje pateikti banko sąskaitų išrašai ne už visą trijų metų laikotarpį), pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė apie vykdytus/vykdomus projektus, komandiruotes į užsienį, planuojamas gauti pajamas, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Tokiu būdu teismas objektyviai negali įvertinti kaip pareiškėjo gaunamos pajamos įtakojo jo nemokumą apskritai. Teismo vertinimu, pareiškėjas, žinodamas savo turtinę padėtį, lemiančią jo ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, turi ne tik elgtis sąžiningai kreditorių atžvilgiu viso skolos išieškojimo iš jo metu (bendradarbiauti su jais, informuoti apie gaunamas pajamas, turimą turtą, į kurį būtų galima bent iš dalies nukreipti išieškojimą, kt.), bet ir pats imtis priemonių surinkti šią turtinę jo padėtį patvirtinančius įrodymus ir juos pateikti teismui.

Sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių, išskyrus kreditorių AB SEB bankas, reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių trejų metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pareiškėjo argumentas, kad butas buvo su hipoteka, todėl galėjo būti patenkintas tik kreditoriaus AB SEB bankas reikalavimas, nėra pagrįstas. Prieš parduodant įkeistą turtą nebuvo žinoma kokia pinigų suma bus gauta ir ar už iš parduodamą turtą gautos sumos nebus galima dengti ir kitų kreditorinių įsipareigojimų. Taip pat pažymėtina, kad B. L. bankroto proceso metu parduotas žemės sklypas nebuvo įkeistas. Kadangi pareiškėjas nurodė, kad finansiniai sunkumai atsiskaitant su banku prasidėjo 2008 metais, darytina išvada, kad pareiškėjas didindamas savo skolas, gautų iš kitų fizinių asmenų lėšų nepanaudodamas atsiskaityti su banku, pirkdamas verslui o ne vartojimui reikalingas statybines medžiagas, buvo nesąžiningas ir šio kreditoriaus atžvilgiu. Pareiškėjas suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų, sąmoningai vengė laikyti turimas pajamas banko sąskaitose, kad jos nebūtų antstolių nurašomos skolų dengimui. Taip pat būdamas daugelio įmonių vadovu ir būdamas atsakingas dėl išskaitų iš darbo užmokesčio darymą pagal antstolių reikalavimus, taip pat sąmoningai mokėjo sau kuo mažesnį darbo užmokestį. Taigi bankroto institutu pareiškėjas faktiškai siekia išvengti prievolių vykdymo, o ne sąžiningai atkurti savo mokumą, t. y. nepagrįstai ilgą laiką sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, galbūt tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto proceso metu, o toks pareiškėjo elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Kadangi pareiškėjo nesąžiningumas turėjo reikšmingą įtaką jo nemokumui, tai sudaro pakankamą pagrindą taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą bankroto bylos neiškėlimo pagrindą. Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui nebūtų suderinamas su FABĮ tikslais, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Nustatyta, kad teismas nagrinėjamoje byloje patyrė 21,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, šios išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti D. L. fizinio asmens bankroto bylą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti kredito įstaigoms AB Šiaulių bankas, UAB Paysera LT, antstoliams Brigitai Tamkevičienei, Viktorijai Vėliuvienei, Astai Rimaitei – Žičkuvienei, Aleksandrui Selezniovui. Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.