Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. K., I. K., R. J., T. L., E. L., K. M., D. K., I. K. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims A. B., A. G., R. G., V. G., M. A., I. V., E. S., E. K., D. K., L. S., O. V., K. M., R. C., H. Z., V. M., J. L., A. V. Ž., V. L. L., J. K., J. S., A. V. S., J. K., J. T., D. G., D. K., E. K., A. Z., S. P., E. J., J. V., K. P., G. M. K., O. R., R. P., A. P., D. K., N. K., V. K., O. J., I. Š., I. Č., M. Ž., R. S., P. Ž., V. S., R. L., N. L., V. K., J. K., L. S., K. D., J. K. dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl aiškiai netinkamo CPK normų taikymo, be to, nebuvo tinkamai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų atskirajame skunde nurodoma, jog bylinėjimosi išlaidos visada turi būti priteisiamos, paskirstomos tarp šalių, todėl teismas jas turi įvertinti pagal šalių pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad visų bylos šalių, taip pat ir trečiojo asmens, išlaidos yra lygios, todėl iš šalių nepriteisiamos. Nutartyje nėra išlaidų analizės, skaičiavimų. Trečiasis asmuo A. B. patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal teismui šioje byloje pateiktus dokumentus. Iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. A. B. atstovavo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir patyrė 1 200 Eur išlaidas samdydama advokatę A. M. ginti Bendrijos interesus. Šios išlaidos nėra apmokėtos DNSB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, o A. B. asmeninėmis lėšomis (grynaisiais), nes buvusi Bendrijos pirmininkė D. V. neperdavė Bendrijos dokumentų. Pagal teismo priimtą procesinį sprendimą ieškinys nebuvo patenkintas, todėl teismas privalėjo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovų.

10. Dėl civilinės bylos nutraukimo atskirajame skunde teigiama, jog ieškinys buvo priimtas teisme ir jame yra tinkamai suformuluoti reikalavimai, todėl jis yra nagrinėtinas teisme. Be to, CPK 294 straipsnio l dalyje nurodyta, kad jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme, tai teismas privalo nurodyti, į kokią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis. Skundžiamoje nutartyje tai nenurodyta, nors teismas bylą nutraukė būtent šiuo CPK 293 straipsnio l dalies 1 punkte numatytu pagrindu, todėl nutartis savo turiniu neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, yra ydinga. Nors skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, tačiau šiomis nutartimis negalima remtis nagrinėjamoje byloje, nes jose aptariamos visai kitos situacijos.

11. Nors teismas nurodo, kad ieškovų ginčijamas 2020 m. rugpjūčio 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas ir jame priimti sprendimai dabar jau yra netekę teisinės galios, tačiau taip nėra, nes jų niekas nepanaikino. Ieškovų ieškiniu keltas tikslas (reikalavimas) nėra pasiektas (patenkintas), nes byla nėra išnagrinėta, o yra nutraukta. Net ir dabar ginčijamo susirinkimo sprendimai yra galiojantys ir vykdytini. Nors teismas teigia, kad ieškovų ir atsakovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija iš esmės sutampa, o atsakovės atstovė N. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškiniu, nes dabar ji yra naujai išrinkta Bendrijos pirmininkė, tačiau skunde pažymima, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. Bendrijos narių susirinkimo protokole nepritarta N. M. darbo sutarties su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymui ir Bendrijos pirmininko atlyginimo mokėjimui, todėl nėra aišku, ar teisėtai pirmininkė N. M. atstovavo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teisme. CPK yra numatyta tam tikra procedūra – ieškinio pripažinimas, kuris įforminamas teismo protokole nurodant, kad atsakovas sutinka su ieškiniu (jį pripažįsta) ir tai patvirtina atlikdamas atitinkamus įrašus ir pasirašydamas. Be to, atsižvelgiant į CPK 140 straipsnio 2 dalį, tokia forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro. Toks ieškinio žodinis pripažinimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą, tačiau teisme tokio dalyko nebuvo. Be to, jeigu teismas kėlė šį klausimą, tai sudaro kitą, CPK 293 straipsnio 1 dalies 9 punkte aptartą, bylos nutraukimo pagrindą, numatytą CPK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-353-823/2020), tačiau ne CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą.

12. Skunde pažymima, jog teismas skubotai ir vadovaudamasis netinkamais pagrindais nutraukė civilinę bylą, todėl nesuteikė galimybės jau paskirtame 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje apklausti trečiojo asmens ir jos atstovo advokato prašomus liudytojus bei pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

14. Dėl bylos nutraukimo pagrindo nurodoma, jog ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, kad A. B. 2020 m. rugpjūčio 10 d. Bendrijos susirinkime neteisėtai, prieš daugumos Bendrijos narių valią, buvo išrinkta laikina Bendrijos pirmininke. Bendrijos nariai 2020 m. rugsėjo 21 d. Bendrijos narių susirinkimo metu išrinko Bendrijos pirmininke N. M.. A. B. neteisėtai pasisavinus susirinkimo dalyvių sąrašą, Bendrijos nariai negalėjo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre įregistruoti naujai išrinktos Bendrijos pirmininkės. Dėl piktybinių A. B. veiksmų neteisėtai ir nesąžiningai pasisavinant 2020 m. rugsėjo 21 d. susirinkimo dalyvių sąrašą, VĮ Registrų centre nebuvo galimybės įregistruoti 2020 m. rugsėjo 21 d. susirinkime priimtų sprendimų, naujai išrinktos Bendrijos pirmininkės, kuri turėjo pakeisti neteisėtai išrinktą laikinąją pirmininkę A. B.. Galiausiai Bendrijos nariams 2021 m. rugpjūčio 20 d. pavyko apginti savo interesus ir Bendrijos pirmininke teisėtai ir pagrįstai buvo išrinkta N. M. (Bendrijos nariai to siekė ištisus metus, tačiau negalėjo įgyvendinti dėl A. B. neteisėto veikimo, priešingo Bendrijos narių interesams). Bendrijos nariams išrinkus nuolatinę Bendrijos pirmininkę, ieškiniu keltas tikslas – panaikinti sprendimą, kuriuo A. B. buvo neteisėtai išrinkta, – buvo pasiektas.

15. Dėl bylinėjimosi išlaidų teigiama, kad A. B. siekia prisiteisti tariamas bylinėjimosi išlaidas, kurių ji faktiškai nepatyrė. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mokėtojas už teisines paslaugas yra „DNSB „(duomenys neskelbtini)“ juridinis asmuo“, o ne A. B., todėl nėra pagrindo priteisti šias išlaidas A. B.. Būtent jos neteisėti veiksmai lėmė tai, kad ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl sprendimo panaikinimo. Jei A. B. nebūtų neteisėtai pasisavinusi Bendrijos narių susirinkimo sąrašo, neteisėtai išrinkta laikinoji pirmininkė būtų pakeista dar iki ieškinio padavimo (2020 m. rugsėjo 21 d.). Vėlesni A. B. veiksmai irgi lėmė tai, kad Bendrijos nariai negalėjo įgyvendinti savo subjektinės teisės ir išrinkti jų interesus užtikrinantį pirmininką (tai bandė daryti net 3 kartus). Taigi tik dėl pačios A. B. tiek ieškovai, tiek Bendrija patyrė bylinėjimosi išlaidų. Trečiojo asmens A. B. elgesys išprovokuojant bylos atsiradimą teisme rodo, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti jai priteisiamos, nes taip būtų paskatintas bylininkų netinkamas procesinis elgesys, o tai prieštarauja esminiams civilinio proceso principams ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir žodinio proceso

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje tarp ieškovų šioje civilinėje byloje nėra nurodomi D. K. ir I. K.. Tai laikytina rašymo apsirikimu.

20. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovų civilinį ieškinį DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir tretiesiems asmenims dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

21. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą ir šiai bylai aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas šią civilinę bylą, neįvertino visų teisingam jos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

22. Teisė į teisminę gynybą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, sietina tiek su materialinio teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį (šios nutarties 27, 28 punktai), priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialinio teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

23. CPK 293 straipsnyje įtvirtinti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas). Taigi, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

24. Kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 23 punktas). Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019, 25 punktas; 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020).

25. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog šioje byloje ginčas kilo dėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokole Nr. 1 užfiksuotų 2020 m. rugpjūčio 10 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo. Ieškovai, reikšdami ieškinį, iš esmės ginčijo aplinkybę, jog trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti A. B. buvo neteisėtai išrinkta laikinąja pirmininke. Ieškovų atstovė V. S. pateikė teismui duomenis, jog 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo sušauktas DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta išrinkti naują Bendrijos pirmininkę N. M. ir naujus bendrijos valdybos narius: D. K., D. K., N. M., todėl ieškovų ginčijamas 2020 m. rugpjūčio 14 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas ir jame priimti sprendimai dabar jau yra netekę teisinės galios, o ieškovų ieškiniu keltas tikslas (reikalavimas) yra pasiektas (patenkintas), dėl to ieškovų prašomas priimti procesinis sprendimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių, todėl byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais negalima sutikti.

26. Nagrinėjamoje byloje civiliniu ieškiniu ir patikslintu civiliniu ieškiniu ieškovai prašė pripažinti 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokole Nr. 1 užfiksuotus 2020 m. rugpjūčio 10 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime priimtus sprendimus negaliojančiais. Taigi iš esmės ieškovai ginčijo ne tik aplinkybę, jog A. B. buvo neteisėtai išrinkta laikinąja Bendrijos pirmininke, o D. K. ir D. K. buvo atleisti iš Bendrijos valdybos narių pareigų, tačiau, be kita ko, ir tai, kad šiais sprendimais buvo: 1) atleista pirmininkė D. V. iš Bendrijos pirmininkės pareigų; 2) atleisti V. G. ir M. Ž. iš Bendrijos valdybos narių pareigų; 3) atleista G. K. iš Bendrijos buhalterio pareigų; 4) atleista projekto administratorė V. A. iš Bendrijos projekto administratoriaus pareigų; 5) pripažintas negaliojančiu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų 2019 m. lapkričio 18 d. balsavimo raštu protokolas; 6) laikinai patvirtinti Bendrijos valdybos nariai – V. G., S. P., I. Z.; 7) nuspręsta atlikti laikotarpio, kai pirmininke Bendrijoje dirbo D. V., Bendrijos veiklos auditą. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė.

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. protokole Nr. 1 užfiksuoti 2020 m. rugpjūčio 10 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame bendrijos narių ir butų savininkų susirinkime priimti sprendimai nebuvo panaikinti, todėl iki šiol yra galiojantys. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovų prašomas priimti teismo procesinis sprendimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes, kaip jau minėta, minėtais sprendimais, be kita ko, A. B. buvo išrinkta laikinąja Bendrijos pirmininke, iš Bendrijos buhalterio pareigų atleista G. K., iš Bendrijos projekto administratoriaus pareigų atleista projekto administratorė V. A., nuspręsta atlikti laikotarpio, kai pirmininke Bendrijoje dirbo D. V., veiklos auditą ir kt. Tai reiškia, jog minėtų sprendimų pripažinimas negaliojančiais potencialiai tiesiogiai sukurtų naujas ar panaikintų turėtas materialiąsias teises ir (ar) pareigas tam tikriems asmenims.

28. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovo pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės.

29. Nors skundžiamos nutarties 3 lape nurodyta, jog dėl naujai išrinktos pirmininkės N. M. šioje byloje susidarė procesinė padėtis, kai ieškovų ir atsakovės DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pozicija iš esmės sutampa, o atsakovės atstovė N. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškiniu, nes ji dabar yra naujai išrinkta Bendrijos pirmininkė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos bylos faktinės aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad ši byla turėtų būti nutraukiama.

30. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos civilinės bylos medžiagos matyti, jog nėra duomenų, kad civilinio ieškinio ar jo dalies būtų atsisakyta ar kad civilinis ieškinys būtų pripažintas, taip pat nėra jokių duomenų, jog tai būtų tinkamai (laikantis jau aptarto CPK numatyto reglamentavimo) įforminta. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančios informacijos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2021 m. spalio 28 d. vyko teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjama ši civilinė byla, šiame posėdyje ieškinio reikalavimų taip pat nebuvo atsisakyta. Posėdžio metu teismas proceso dalyviams pateikė įvairius klausimus, klausė jų nuomonės, nusprendė tenkinti prašymą dėl keturių liudytojų apklausos būsimame teismo posėdyje, informavo, jog gavęs trečiojo asmens atstovo prašymą dėl liudytojos D. V. apklausos, išspręs šį klausimą rašytine tvarka. Suderinęs teismo posėdžio datą teismas jį paskyrė 2021 m. gruodžio 1 d. 09.30 val. ir pažymėjo, jog posėdį bus numatoma tęsti ir po pietų pertraukos, taip pat nurodė, jog liudytojai privalo atvykti į teismo rūmus. Po minėto 2021 m. spalio 28 d. posėdžio taip pat nėra užfiksuota, kad teismui būtų pateiktas rašytinis ieškinio atsisakymas, ieškinio pripažinimas ar panašaus pobūdžio dokumentas. Iš LITEKO duomenų matyti, jog 2021 m. lapkričio 3 d. trečiojo asmens A. B. atstovas advokatas pateikė teismui liudytojos D. V. duomenis, tą pačią dieną teismas išsiuntė pranešimus ir šaukimus proceso dalyviams dėl dalyvavimo 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje. Daugiau jokių dokumentų teismui pateikta nebuvo, tačiau 2021 m. lapkričio 26 d. apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka priėmė skundžiamą nutartį, kuria nagrinėjamą bylą nutraukė ir atšaukė 2021 m. gruodžio 1 d. numatytą teismo posėdį, tokiu būdu eliminuodamas galimybę apklausti proceso dalyvių prašomus liudytojus ir pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius ar paneigiančius ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

31. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne nutraukti nagrinėjamą bylą, o CPK nustatyta tvarka išsamiai išnagrinėti byloje kilusį ginčą, tačiau to nepadarė, todėl tinkamai neištyrė ieškovų ieškinyje keliamų reikalavimų ir nurodomų aplinkybių pagrįstumo, t. y. neatskleidė bylos esmės.

32. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

33. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bendrininkų įgaliotu asmeniu su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti buvo paskirta N. M.. Šia nutartimi ji buvo įpareigota įteikti bendrininkams bylos procesinius dokumentus. Be to, šia nutartimi tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, apie iškeltą bylą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir trečiųjų asmenų skaičių nustatytina analogiška šios nutarties įteikimo tretiesiems asmenims tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė tirtinų aplinkybių ir nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, tai sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti visa apimtimi ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas nespręstinas, kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, turės jas paskirstyti proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Šios nutarties kopiją išsiųsti N. M., ją įpareigojant su nutartimi supažindinti visus trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, bei apie šios nutarties priėmimą paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.