Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui S. B. (S. B.) dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

23. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka ir, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

Dėl naujų įrodymų

24. Apeliantė su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti, t. y. laivo dokumentus, judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, jūrinio katerio nuotraukas, interneto puslapio nuotraukas ir skelbimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

25. Pažymėtina, jog naujai teikiami įrodymai nėra naujai atsiradę po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl galėjo būti pateikti laiku, t. y. nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat nepagrįsti apeliantės argumentai, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, metu ieškovas nurodė naujas aplinkybes, kuriomis nesirėmė procesiniuose dokumentuose, t. y. kad apeliantė atvaizdą gavo 2018 metais žvejybos metu ir kad tuo metu ant laivo buvusi atributika leido ieškovui manyti, jog paslaugą suteikė apeliantė. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo ieškinys ir procesiniai dokumentai buvo suformuluoti aiškiai, todėl apeliantė, laikydamasi pozicijos, kad nėra tinkama atsakovė byloje, turėjo laiku pasirūpinti savo teisių ir interesų gynyba, teikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, ypač, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, jos buvo žinomos trečiajam asmeniui atsakovės vadovui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, todėl nagrinėjamu atveju konstatavus, kad tinkamai neatkleista bylos esmė, apeliantės naujai teikiami įrodymai gali būti reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl priimami.

Dėl ginčo esmės

26. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl to, kad ieškovo V. Ž. teisė į atvaizdą buvo pažeista, nes be jo sutikimo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 17 d. buvo paskelbta jo fotonuotrauka. Ginčas kilo dėl atsakingo už šį veiksmą asmens, t. y. ieškovas reikalavimą reiškė išimtinai atsakovei UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, o atsakovė argumentavo, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, trečiasis asmuo S. B., kuris taip pat yra atsakovės vadovas ir laivo kapitonas, valdęs laivą žvejybos, kurios metu buvo padaryta ieškovo nuotrauka, ir asmuo, nufotografavęs ieškovą šios žvejybos metu, pripažino paviešinę nuotrauką socialiniame tinkle. Taigi, tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog paviešinta ieškovo nuotrauka buvo padaryta 2018 m. žvejybos metu, ją padarė laivo kapitonas S. B..

27. Tarp šalių kilus ginčui dėl tinkamo atsakovo byloje yra svarbu nustatyti, kokius konkrečius veiksmus, susijusius su ieškovo atvaizdo 2020 m. vasario 17 d. paskelbimu socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ atliko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, faktines aplinkybes ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas prieštaravimų nepašalino, taigi ne iki galo atskleidė bylos esmę.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad socialiniame tinkle „Facebook“ 2016 m. kovo 28 d. sukurta grupė „(duomenys neskelbtini)“, kurios administratoriais nurodyti paskyrų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ naudotojai. Trečiojo asmens S. B. paaiškinimais nustatyta, kad jo paskyra socialiniame tinkle pavadinta „(duomenys neskelbtini)“, jis sukūrė gupes „(duomenys neskelbtini)“ (2016 m. kovo 28 d.) ir „(duomenys neskelbtini) “ (2017 m. gruodžio 24 d.), kurios administratoriais taip pat nurodyti paskyrų „(duomenys neskelbtini)“ ir „B. T.“ naudotojai. Trečiasis asmuo patvirtino, kad po kilusio ginčo iš grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorių pašalino „(duomenys neskelbtini)“ ir šiuo metu grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius yra tik jis, kaip paskyros „(duomenys neskelbtini)“ naudotojas.

29. Ieškovas argumentavo suvokęs, kad 2017–2018 m. žvejybos paslaugas jam teikė UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, tačiau pažymėtina, jog pats ieškovas 2021 m. sausio 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad iš viso buvo 4 išvykos su „(duomenys neskelbtini)“. Byloje esantys įrodymai patvirtina trečiojo asmens teiginius, kad socialinio tinklo grupės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ nėra UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ pseudonimas, kaip nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, o, priešingai, yra į šią grupę socialianiame tinkle susijungusių asmenų, teikiančių pramoginės žvejybos, laivų nuomos ir pan. paslaugas ar besidominčių žvejyba, bendravimo ir paslaugų reklamavimo vieta. Pažymėtina, jog įmonės pavadinimas UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ atsirado tik 2019 m. balandžio 3 d., iki šios datos įmonės pavadinimas buvo UAB ,,Nuotekų valymo sistemos“, įmonė įsteigta 2015 m. balandžio 23 d., o kateris „(duomenys neskelbtini)“ priklauso UAB ,,Pajūrio genranga“, kurios direktorius taip pat yra S. B. Taigi, sutiktina su apeliante, kad ieškovui žvejybos metu (2017–2018 m.) objektyviai negalėjo susidaryti įspūdis, esą jam paslaugas teikia UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nes įmonės tokiu pavadinimu tuo metu net nebuvo, juo labiau, minėta, pats ieškovas patvirtino, kad paslaugas jam teikė „(duomenys neskelbtini)“, ant laivo buvo „(duomenys neskelbtini)“ reklamos ir telefonai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovas irgi yra šios srities profesionalas, įkūręs įmonę, užsiimančią laivų ir jų dalių prekyba, priežiūra ir pan. ir teikiančią analogiškas kaip ir atsakovė pramoginės žvejybos, laivo nuomos paslaugas (www.zvejybajuroje.com), reklamuojantis šias paslaugas ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“, o iki kilusio ginčo ieškovas buvo ir grupės „(duomenys neskelbtini)“ narys, šioje grupėje taip pat siūlęs savo paslaugas.

30. Pažymėtina, jog tarp šalių kilus ginčui dėl to, kas ieškovui 2018 m. teikė žvejybos, kurios metu padaryta ginčo nuotrauka, paslaugas, pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės plačiau nesiaiškino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo patvirtino, kad kaip fizinis asmuo jis neturėjo teisės teikti pramoginės žvejybos paslaugų, tačiau teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens paaiškinimus, kad laivą naudoti jis galėjo ne tik įmonės reikmėms teikdamas paslaugas, bet ir savo poreikiams. Trečiasis asmuo paaiškino, jog kiekviena išvyka laivu yra nustatyta tvarka registruojama, o su ieškovu jį siejo draugiški santykiai, todėl tiesiog pakvietė jį kartu žvejoti ir registravo išvyką savo reikmėms. Šiuo požiūriu pripažintini nepagrįstais ieškovo argumentai, kad jį ir trečiąjį asmenį siejo išimtinai verslo santykiai, nes, kaip matyti iš pateikto susirašinėjimo, jų santykiai buvo persipynę, t. y. ieškovo ir trečiojo asmuo bendravimas buvo tiek komercinio, tiek asmeninio pobūdžio. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, byloje trūksta įrodymų nustatyti kokiu tikslu, t. y. įmonės vardu ar trečiojo asmens poreikiams buvo naudojamas laivas žvejybos metu, kai buvo padaryta ieškovo nuotrauka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys reikšmingi nustatant, ar trečiasis asmuo laivo kapitonas, padaręs ir išviešinęs ieškovo nuotrauką, veikė asmeniškai, kaip fizinis asmuo, ar kaip paslaugos teikėjo (juridinio asmens ir kurio juridinio asmens – UAB ,,Pajūrio genranga“ ar UAB ,,Nuotekų valymo sistemos“) vadovas ir atstovas, kur ir kas saugojo nuotrauką, t. y. laikė ir turėjo paviešintus duomenis. Nustačius faktą, kaip buvo registruota nurodyta išvyką, būtų galima nustatyti, kieno veiksmais ir kokiais konkrečiais veiksmai buvo pažeistos ieškovės teisės.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog viešais duomenimis (https://www.domreg.lt/paslaugos/whois/?search=(duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad registruoto domeno vardo (duomenys neskelbtini), t. y. interneto svetainės, turėtoja yra UAB ,, (duomenys neskelbtini) “, domenas įkurtas 2020 m. rugpjūčio 29 d., tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad interneto svetainė (duomenys neskelbtini) ir tokio paties pavadinimo socialinio tinklo „Facebook“ grupė „(duomenys neskelbtini)“ nėra tapatūs dariniai. Kaip matyti iš bylos duomenų, socialinio tinklo grupė iš esmės išaugo į interneto tinklapį, kuriame siūlomos, reklamuojamos tos pačios tų pačių socialinio tinklo grupės narių paslaugos – pramoginė žvejyba, laivų nuoma. Tačiau ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo nuotrauka buvo paviešinta ne interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini), ne iš šio tinklapio ar pan., o „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini) “, kurios administratoriais buvo paskyrų „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ naudotojai (turėtojai).

32. Pažymėtina, jog iš prie paties ieškovo atstovės 2020 m. birželio 8 d. skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai pridėtų priedų matyti, jog tiek ieškovo nuotrauka, tiek jo laivo nuotrauka buvo paskelbtos (paviešintos) iš paskyros „(duomenys neskelbtini)“. Trečiasis asmuo viso teismo proceso metu nuosekliai tvirtino, kad būtent jis ir paviešino nuotrauką, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytos aplinkybės nevertino ir plačiau neanalizavo. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokiais tikslais ir kada trečiasis asmuo naudojo (naudoja) socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nesiaiškino, ar šioje paskyroje skelbiama išimtinai asmeninio pobūdžio trečiojo asmens informacija, ar taip pat ji naudojama ir verslo tikslais, t. y. siūlomos, viešinamos pramoginės žvejybos, laivo nuomos paslaugos, o šios aplinkybės svarbios siekiant nustatyti, ar trečiasis asmuo šioje paskyroje veikia išimtinai kaip fizinis asmuo, ar ir kaip atsakovės vadovas. Nustačius šiuos faktus būtų galima spręsti dėl tinkamo atsakovo ar atsakovų daugeto, privalomo ar neprivalomo bendrininkavimo. Nustačius, kad byloje reikalngos specialiosios žinios, spręstinas klausimas ir dėl teismo ekspertizės (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 221 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs šioje nutartyje nurodytų ir kitų susijusių aplinkybių, neindividualizavęs UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ ir S. B., ar jų bendrai atliktų veiksmų paviešinant ieškovo atvaizdą be jo sutikimo, neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad tik atsakovė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už ieškovo duomenų paskelbimą viešame socialiniame tinkle be ieškovo sutikimo, kad nuotrauką padarė ir paviešino S. B. ne kaip fizinis asmuo, bet kaip laivo kapitonas ir UAB ,, (duomenys neskelbtini) “ vadovas, kuris be ieškovo sutikimo duomenis panaudojo juos paskelbdamas socialiniame tinkle ,,Facebook“. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas ieškovo ieškinį patenkino nenustatęs visų šiai bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių (CK 6.246–6.249 straipsniai).

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje nurodytos neišsiaiškintos aplinkybės gali būti itin svarbios sprendžiant, ar ieškinys pareikštas tinkamai atsakovei, ar pagal ieškinį neturėtų atsakyti ir trečiasis asmuo. Pažymėtina, jog atsakovė ne kartą procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nurodė, jog nėra tinkama atsakovė byloje, kad atsakovu turėtų būti S. B., tačiau ieškovas nesutiko keisti atsakovo. Pagal CPK 43 straipsnio 2 dalį, jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais. Teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais teismas privalo išaiškinti ieškovui ne tik teisę įtraukti kitus atsakovus, bet ir išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti. Taip pat pažymėtina, kad teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus. Pagal CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2019, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018 25 punktą). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).

35. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatantis, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

36. Iš apeliacijos dalyku esančio pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas netyrė bei neanalizavo aplinkybių ir klausimų, nurodytų šioje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo turės būti įvertintos ne tik visos šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, bet ir (šalims prašant) išreikalauti bei ištirti nauji įrodymai, galbūt kils ir ieškinio patikslinimo poreikis. Dėl nurodytų neištirtų faktinių ir teisinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, ne iki galo atskleistos bylos esmės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, nenagrinėtais pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą, o byloje dalyvaujantys asmenys, nesutikdami su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją.

37. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo naujais šioje nutartyje nurodytais aspektais (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui S. B. (S. B.) dėl teisės į atvaizdą pažeidimo ir žalos atlyginimo priteisimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.