Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis T. L. ir L. P. sudarytos 2009-07-03 paskolos sutarties 1 punkte ir 2012-11-26 susitarimo 6 punkte numatytas sąlygas, kuriomis nustatyta, kad ieškovė, vėluodama grąžinti paskolą atsakovei, moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos, nustatė, kad T. L., vėluodama grąžinti paskolą L. P., moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos, taip pat konstatavo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. T. L. negrąžinta skolos ir delspinigių suma sudarė 1 754,95 Lt, nustatė, kad T. L. neįvykdyta prievolė L. P. 2014-05-07 dieną sudarė: 2 256,65 Eur (7 791,77 Lt) negrąžintos skolos pagal 2012-11-26 susitarimą (t. y. 7 294,58 Lt skola, 106,93 Lt palūkanos, 390,26 Lt delspinigiai) ir iš dalies panaikino Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą 22 500 Lt sumai, nurodant, kad T. L. neįvykdyta prievolė L. P. 2014-05-07 yra 2 256,65 Eur, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2009-07-03 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovės 8 000 Lt, įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2012 m. lapkričio 26 d. susitarimu paskolos sumą padidino iki 15 000 Lt. Be to, ieškovės prievolės įvykdymui buvo pritaikyta dar viena prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė – netesybos. Pagal 2009-07-03 sutartį ieškovė paskolą privalėjo grąžinti iki 2009-09-03, o jos negrąžinusi, mokėti 0,5 procentų dydžio (40 Lt) delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuo 2012-11-26 susitarimo sudarymo delspinigių dydis sudarė 75 Lt už dieną. Teismas nustatė, kad 2009-09-10 ieškovė buvo uždelsusi atsiskaityti 7 dienas. Taigi ieškovės 2009-09-10 sumokėta 240 Lt įmoka, atsižvelgiant į įmokų paskirstymo eiliškumą, galėjo būti paskirta tik delspinigiams apmokėti. Teismas, įvertinęs sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną normą, pateiktus įrodymus apie ieškovės sumokėtas sumas ir įmokų sumokėjimo eiliškumo teisinį reglamentavimą, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovė tiek iki 2012-11-26 susitarimo sudarymo, tiek ir po jo sutartyje ir susitarime numatytomis sąlygomis būtų apmokėjusi bent dalį paskolos. Be to, 2012-11-26 susitarimo 1 punkte šalys konstatavo faktą, kad negrąžinta paskola sudaro 8 000 Lt, t. y. šiuo susitarimu ieškovė pripažino, kad nėra sumokėjusi jokios paskolos dalies. Ieškovės teiginiai, kad ji su atsakove buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, jokiais įrodymais nepagrįsti. Be to, CK 6.183 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma, todėl ieškovės argumentai dėl sutarties sąlygų pakeitimo žodinio šalių susitarimo pagrindu atmestini. Teismas sprendė, kad atsakovė, prieš sudarydama sutartį su ieškove, jau ir anksčiau buvo paskolinusi pinigų kitiems fiziniams asmenims, paskola ieškovei buvo suteikta atsakovės nurodytomis jai ypač naudingomis sąlygomis, nustatytas trumpas skolos grąžinimo laikotarpis, sąlyginai nedidelės sumos grąžinimo užtikrinimui įkeistas ieškovės nekilnojamasis turtas, ieškovei atvykus į atsakovės gyvenamąją vietą, sutartis buvo sudaryta atsakovės pasiūlytame notaro biure, t. y. atsakovė turėjo patirties paskolų sudaryme, dėl ko vertintina stipresniąja paskolos sutarties šalimi. Atsižvelgdamas į tai, kad iki vykdomojo įrašo išdavimo ieškovė sumokėjo atsakovei 12 120 Lt sumą, kartu su išduotame vykdomajame įraše nurodyta priverstinio išieškojimo suma 22 500 Lt bendras ieškovės prievolės dydis atsakovei būtų 34 650 Lt, bendra paskolos suma – 15 000 Lt, teismas konstatavo, kad delspinigiai sudaro 130 proc. atsakovės paskolintos sumos. Įvertinęs tai, kad prievolės įvykdymas buvo užtikrintas buto, kurio vertė viršijo paskolintos sumos dydį, įkeitimu, teismas konstatavo, kad šalių sutartų ir nutartų išieškoti iš skolininkės (ieškovės) delspinigių dydis yra aiškiai nepagrįstas. Šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, kurių dydis buvo nustatytas stipresniosios sutarties šalies iniciatyva, todėl yra pagrindas jas mažinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad paskolinta pinigų suma geruoju per šalių nustatytą terminą grąžinta nebuvo, dėl to buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, į tai, kad ieškovės prievolės įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, kurio vertės pakanka paskolintos pinigų sumos padengimui, įkeitimu, darė išvadą, kad teisinga, protinga ir sąžininga šalių sutartų delspinigių dydį mažinti dešimčia kartų, t. y. nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų, atitinkamai perskaičiuojant išieškotinų sumų dydį. Perskaičiavus ieškovės sumokėtas sumas, atsižvelgiant į 0,05 proc. dydžio delspinigius, teismas konstatavo, kad 2012 m. lapkričio 26 d. ieškovės negrąžinta skolos ir delspinigių suma sudaro 1 754,95 Lt. Nors ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo modifikuoti susitarimą dėl šio fakto konstatavimo, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo ir sutarties modifikavimo, nėra būtina atskirai formuluoti šį reikalavimą, nes jis savaime patenka į bylos nagrinėjimo ribas, todėl atsakovės atsikirtimus šiuo aspektu atmetė. Ieškovei papildomu susitarimu pasiskolinus dar 7 000 Lt, ieškovė bendrą 8 754,95 Lt sumą pagal 2012-11-26 susitarimą privalėjo grąžinti atsakovei iki 2013-02-26, o šios sumos negrąžinus, mokėti ne tik delspinigius, bet ir CK 6.210 str. 1 d. nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas. Įvertinęs ieškovės įmokas, sumokėtas iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos 2014-05-17, skaičiuojant 5 procentų metines palūkanas ir 0,05 procentų delspinigius už dieną, teismas nustatė, kad ieškovės neįvykdyta prievolė atsakovei vykdomojo įrašo išdavimo dieną sudaro 7 791,77 Lt (2 256,65 Eur), t. y. 7 294,58 Lt skola, 106,93 Lt palūkanos, 390,26 Lt delspinigiai, todėl atitinkamai iš dalies panaikino ir atsakovės naudai išduotą vykdomąjį įrašą. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė prašė modifikuoti šalių susitarimais nustatytos išieškotinos sumos dydį, prievolę sumažinant nuo 22 500 Lt iki 4 779,90 Lt, todėl ieškinio suma yra 17 720,10 Lt. Išieškotina suma buvo sumažinta 14 708,23 Lt, t. y. patenkinta 83 procentai ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 398 Eur. Ieškinį tenkinus 83 procentais, atitinkamai iš atsakovės valstybei priteistina 330 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos civilinėje teisėje galioja principas, jog netesybos yra nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Tai, kad pasibaigus 2009-07-03 sutarties įvykdymo terminui ieškovė mokėjo netesybas, o ne grąžino dalį paskolos, patvirtina 2012-11-26 dienos susitarimas Nr. 1, kurio 1 punkte šalys nurodė, kad kreditorė L. P. ir skolininkė T. L. konstatuoja faktą, kad šią dieną kreditorės suteikta skolininkei ir negrąžinta jai paskola sudaro 8 000 litų. Ieškovės sumokėtos netesybos neatėmė iš teismo teisės mažinti netesybų dydį, tačiau netesybų dydžio sumažinimas negalėjo būti taikomas jau sumokėtoms netesyboms ir jų dydžiui.Teismas sumažindamas netesybų dydį neatsižvelgė į tai, kad netesybų dydį ieškovės prašymu jau buvo sumažinusi pati atsakovė. Pagal 2009-07-03 sutartį netesybų suma už dieną nuo 8 000 Lt skolos sudaro 40 Lt, o pagal 2012-11-26 susitarimą Nr. 1 – 75 Lt už dieną nuo 15 000 Lt skolos. Kaip matyti, ieškovei negalint grąžinti skolos, ji per mėnesį (pvz., už 30 dienų) pagal šalių susitarimą turėjo mokėti atitinkamai 1 200 Lt ir 2 250 Lt netesybų (delspinigių), tuo tarpu atsakovė sutiko, kad ieškovė mokėtų fiksuoto dydžio netesybas atitinkamai 240 Lt ir 300 Lt netesybų (delspinigių) per mėnesį, kas už dieną sudarytų atitinkamai 8 Lt ir 10 Lt, arba 0,1 % (nuo 8 000 Lt sumos) ir apie 0,07 % (nuo 15 000 Lt sumos). Kadangi ieškovė trumpalaikės prievolės nėra įvykdžiusi daugiau kaip 5 metus, todėl toks atsakovės sutikimu sumažintas netesybų dydis buvo protingas ir dar kartą mažinti nebuvo pagrindo. Teismas, pripažinęs, kad ginčo dėl susitarimo sudarymo, dėl paskolos sumos nėra, sprendimo motyvuose nepagrįstai nurodė, kad „nors ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo modifikuoti susitarimą dėl šio fakto konstatavimo (skolos ir delspinigių perskaičiavimo), tačiau, teismo nuomone, sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo ir sutarties modifikavimo, nėra būtina atskirai šį reikalavimą formuluoti, nes jis savaime patenka į bylos nagrinėjimo ribas, todėl atsakovės atsikirtimai šiuo aspektu atmestini.“ Taigi teismas išėjo už ginčo ribų, nors tokia teisė šios kategorijos bylose teismui nėra suteikta, dėl ko buvo pažeisti rungimosi, teismo nešališkumo principai. Kita vertus, teismas padarydama tokią išvadą, prieštaravo šalių nurodytoms aplinkybėms, bei rašytiniams įrodymams. Kaip matyti iš 2012-11-26 susitarimo 1 punkto, ieškovė pripažįsta, kad ji 2012-11-26 nėra grąžinusi 8 000 Lt skolos ir dar papildomai skolinasi 7 000 Lt, tai yra šalims šias aplinkybes pripažįstant, teismas neturėjo pagrindo ieškovės iki 2012-11-26 dienos sumokėtų įmokų (netesybų) turinio keisti, nustatant, kad buvo mokamos netesybos ir grąžinama dalis skolos, bei konstatuoti, kad 2012-11-26 ieškovė skolinga ne 8 000 Lt, ką pripažino abi šalys, o tik 1 715,49 Lt. Be to, tai, kad ieškovė mokėjo delspinigius, o ne grąžino skolą, patvirtina ir šalių konkliudentiniai veiksmai vykdant 2009-07-03 dienos sutarties 2 p. Pagal šios sutarties 2 punktą šalys susitarė, kad ieškovė turi teisę, o atsakovė privalo priimti grąžinamą skolą prieš nustatytą terminą. Atsakovė (kreditorė) priimdama iš skolininkės visišką prievolės įvykdymą arba jos įvykdymą dalimis privalo duoti skolininkui notaro patvirtintą pakvitavimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad jai negalint laiku grąžinti paskolos, ji su atsakove sutarė, kad negalėdama sutartu laiku įvykdyti prievolės, mokės sulygtas netesybas, kurias ir mokėjo iki susitarimo Nr. 1 sudarymo. Ieškovė niekada nėra teigusi atsakovei, kad grąžina skolą ar jos dalį, nėra prašiusi jos notaro patvirtinto pakvitavimo dėl prievolės įvykdymo dalimis, tačiau ieškovė patvirtino, kad jos prašoma atsakovė sutiko sumažinti netesybas, t. y. jos susitarė, kad ieškovė mokės fiksuotą sumą netesybų per mėnesį – po 240 Lt, o vėliau po 300 Lt.Teismas sumažindamas netesybas pažeidė šalių laisvės principą, įtvirtintą CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Ieškovė buvo laisva spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Ieškovė siekdama sudaryti paskolos sutartį kreipėsi į tarpininkavimo paslaugas teikiančią bendrovę, kuri surado kreditorių – atsakovę. Kaip nurodė šalys, abipusiu sutarimu buvo sutarta, kad paskola bus trumpalaikė, nes tikslo skolintis ilgam laikui neturėjo ir pati ieškovė. Tokiam terminui atsakovė sutiko paskolinti neatlygintinai, skolos grąžinimą užsitikrindama ieškovės turto įkeitimu. Šios paskolos sutarties sąlygos ypatingai buvo naudingos būtent ieškovei, kadangi paskola buvo suteikta neatlygintinai, todėl teismo išvada, kad sutartis buvo išimtinai naudinga atsakovei, yra nepagrįsta. Suėjus paskolos grąžinimo terminui atsakovė kreipėsi į ieškovę teiraudamasi dėl paskolos grąžinimo, tačiau ieškovės prašoma sutiko paskolos palaukti, šiai įsipareigojus mokėti netesybas. Atsakovė sutiko, kad ieškovė mokėtų mažesnes netesybas ir dalimis, kol bus grąžinta skola. Akivaizdu, kad šalims pagal sutartį susitarus dėl netesybų, susijusių su prievolės neįvykdymu, skolininkui atsiranda pareiga mokėti sutartas netesybas. Kadangi atsakovė suteikė trumpalaikę paskolą, tai siekiant drausminti skolininkę, kad ši įvykdytų prievolę laiku, sutarties šalys susitarė, kad prievolės neįvykdymo atveju skolininkė mokės 0,5 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas apskaičiuodamas žyminį mokestį nurodė, kad „ieškovė prašė modifikuoti šalių susitarimais nustatytos išieškotinos sumos dydį, prievolę sumažinti nuo 22 500 Lt iki 4 779,90 Lt, todėl ieškinio suma yra 17 720,10 Lt“, ir nuo šios sumos paskaičiavo žyminį mokestį. Tai yra teismas nors ir pripažino, kad ieškiniu buvo prašoma modifikuoti sutartį, tačiau apskaičiuodamas žyminį mokestį taikė CPK 80 str. 1 d. 1 p., o ne 3 p. Tačiau šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 80 str. 1 d. 1 p., kadangi tokiam ginčui teisme spręsti įstatymo leidėjas nustato atskirą žyminio mokesčio dydį, nustatytą CPK 80 str. 1 d. 3 p.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad šalys 2009-07-03 sudarė notarinę paskolos sutartį, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovės 8 000 Lt, o 2012 m. lapkričio 26 d. susitarimu paskolos sumą padidino iki 15 000 Lt. Pagal 2009-07-03 sutartį ieškovė paskolą privalėjo grąžinti iki 2009-09-03, dieną, o pagal 2012-11-26 susitarimą – iki 2013-02-26, o jos negrąžinusi laiku, pagal abu susitarimus įsipareigojo mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos skolos už kiekvieną pavėluotą dieną. Prievolių pagal šias sutartis įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas. 2014-05-07 buvo padarytas notaro vykdomasis įrašas dėl skolinio įsipareigojimo 22 500 Lt sumai priverstinio išieškojimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė pagal šias sutartis atsakovei nuo 2009-09-10 iki 2014-01-15 iš viso yra sumokėjusi 12 120 Lt. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartimi nustatyto netesybų dydžio ir pagrindo jas mažinti, ieškovės sumokėtų įmokų paskirties, skolos dydžio. Pirmosios instancijos teismas sumažino sutartyje nustatytų netesybų dydį nuo 0,5 % iki 0,05 %, pripažino, kad ieškovės iki 2012-11-26 mokamos įmokos formaliai buvo delspinigiai, tačiau, pripažinęs delspinigių dydį neprotingai dideliu, nustatė, kad iki antrojo susitarimo negrąžinta skola ir delspinigiai sudarė 1 757,95 Lt ir remdamasis tuo perskaičiavo skolos dydį, kurį nustatė esant 2 256,65 Eur, todėl iš dalies panaikino notaro vykdomąjį įrašą. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybų dydį, kadangi delspinigiai faktiškai jau buvo sumokėti, be to, neatsižvelgė į tai, kad pati atsakovė jau buvo sumažinusi delspinigius, o delspinigių dydis buvo nustatytas šalių laisva valia, mano, kad teismas, nustatydamas skolos dydį 2012-11-26 susitarimo dieną, išėjo už ginčo ribų, nes šalys 2012-11-26 susitarimo 1 punkte nurodė, jog ieškovė pripažino, kad nėra grąžinusi 8 000 Lt skolos (teismas nustatė 1 757,95 Lt skolos ir delspinigių dydį, nors ieškovė modifikuoti šio susitarimo neprašė).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas netesybų dydį, atsakovę pripažino stipresniąja paskolos sutarties šalimi, kadangi ji ir anksčiau buvo paskolinusi pinigines sumas fiziniams asmenims ir turėjo patirties sudarant tokio pobūdžio sutartis, be to, sutartis sudaryta ieškovei atvykus į atsakovės gyvenamąją vietą pastarosios pasiūlytame notaro biure, paskola ieškovei buvo suteikta trumpam terminui ir palyginus nedidelės sumos grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas ieškovės butas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nors visa paskolos suma nustatytu laiku nebuvo grąžinta, tačiau ieškovė reguliariai kas mėnesį mokėjo atsakovei pradžioje po 240 Lt, vėliau – po 300 Lt, atsakovė ilgą laiką nereikalavo grąžinti visos paskolos sumos ir visų sutartyje numatytų netesybų, ir tik vėliau pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, kuris užtikrintas nekilnojamojo turto – buto, kurios vertės pakanka skolos padengimui, įkeitimu, todėl toks išieškojimas gali sukelti itin neigiamas pasekmes, nes tai vienintelis jos būstas, o pati ieškovė gauna itin mažas pajamas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi pirmiau išvardytais kriterijais, įvertino visus reikšmingus veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą, kad netesybos turi būti mažinamos iki 0,05 procentų dydžio. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad įvertinus ieškovės sumokėtas sumas (12 120 Lt) ir notaro vykdomajame įraše nurodytą priverstinio išieškojimo sumą (22 500 Lt), bendras ieškovės prievolės dydis būtų 34 650 Lt, o tai reikštų, kad delspinigiai sudarytų 130 % atsakovės paskolintos sumos. Todėl teismas, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, pagrįstai sumažino atsakovės reikalaujamų netesybų dydį. Pažymėtina, kad apylinkės teismas sumažindamas netesybų dydį įvertino, kad paskolos sutartis buvo sudaryta nenumačius palūkanų, o ieškovė paskolos laiku negrąžino, todėl sprendė, kad netesybos mažintinos, tačiau ne iki įstatyme numatyto minimalaus dydžio (0,02 %). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusio teismo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju nustatyto dydžio netesybos yra protingo dydžio ir atitinka šalių interesų pusiausvyrą.