- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- e2-7656-877/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03257-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- T. L.
- Atsakovas
- L. P.
- Trečiasis asmuo
- L. T., V. P., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, dalyvaujant ieškovei T. L., jos atstovei advokatei K. P., atsakovei L. P., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, trečiajam asmeniui L. T., nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. P., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei V. J., antstoliui A. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovei L. P., tretiesiems asmenims L. T., V. P., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei V. J., antstoliui A. B., dėl sandorio modifikavimo, prievolės dydžio nustatymo, vykdomojo įrašo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė T. L. 2015 m. vasario 19 d. ieškiniu ir dubliku prašo: pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis T. L. ir L. P. sudarytos 2009-07-03 paskolos sutarties 1 punkte ir 2012-11-26 susitarimo 6 punkte numatytas sąlygas, kuriomis numatyta, kad ieškovė, vėluodama grąžinti paskolą atsakovei, moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos bei nustatant, kad ieškovė, vėluodama grąžinti paskolą atsakovei, moka iki 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos; nustatyti, kad ieškovės neįvykdyta prievolė atsakovei 2014-05-07 dienai sudaro: 1336,32 Eur (4614,05 Lt) negrąžintos skolos, 19,52 Eur (67,41 Lt) priskaičiuotų palūkanų ir 28,51 Eur (98,44 Lt) priskaičiuotų delspinigių, t.y. iš viso 1384,35 Eur (4779,90 Lt), ir panaikinti Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą 22500 Lt sumai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje, dublike ieškovė nurodė, kad sutarties sudarymo metu atsakovė ją patikino, kad netesybų iš jos nereikalaus ir sutiko, kad paskola būtų grąžinama dalimis, todėl jos sumokėtos pašto perlaidomis 12120 Lt įmokos atsakovės nurodytiems asmenims turi būti laikomos skolos grąžinimu. Atsakovė turėtų būti vertinama kaip verslininkė, iš paskolos sutarčių siekianti ir gaunanti komercinės naudos, o ieškovė- vartotoja, nes pasiskolino asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti. Sutartyje numatyti 0,5 proc. delspinigiai vertintini kaip neprotingai didelis netesybų dydis-182,5 proc. per metus, jų mokėjimas sukels ieškovei itin neigiamas pasekmes. Atsakovė yra nesąžininga, kadangi penkerius metus nereikalavo iš ieškovės delspinigių mokėjimo, o nuo notaro ir antstolio nuslėpė ieškovės prievolės atsakovei vykdymo faktą.
Atsiliepimas
Atsakovė 2015 m. kovo 20 d. teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį ir tripliku su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime, triplike atsakovė nurodė, kad paskolos sutartyje nebuvo numatytos palūkanos, 2 mėnesių paskolos grąžinimo terminas labai trumpas, todėl nustatyti 0,5 proc. delspinigiai yra protingo dydžio. Atsižvelgiant į nustatytą įstatyme mokėjimų eiliškumą, atsakovė yra sumokėjusi tik delspinigius, o sumokėti delspinigiai negali būti mažinami. Be to, sudarant 2012-11-26 susitarimą, šalys konstatavo, kad šiai dienai kreditorės suteikta skolininkei paskola 8000 Lt nėra grąžinta.
Trečiasis asmuo L. T. prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo notarė V. J. 2015 m. kovo 17 d. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad ji patvirtino šalių 2009 m. liepos 3 d. paskolos sutartį reg. Nr. 4VJ-7601 bei sutartinės hipotekos lakštą, kuriuo buvo įkeistas butas (duomenys neskelbtini) bei 2012 m. lapkričio 26 d. kreditorės ir skolininkės pageidavimu paruošė pakeitimus prie paskolos sutarties ir hipotekos lakšto ryšium su paskolos sumos padidinimu iki 15000 Lt.2014 m. balandžio 16 d. kreditorės L. P. prašymu išsiuntė skolininkei pranešimą sumokėti skolą kreditorei ir apie prievolės įvykdymą pranešti raštu arba pateikti duomenis dėl hipotekos kreditorės reikalavimo nepagrįstumo. Kadangi skolininkė per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą skolos nesumokėjo, notarė 2014 m. gegužės 7 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos, palūkanų, delspinigių išieškojimo iš skolininkės T. L. ir šį faktą įregistravo Centrinės hipotekos įstaigoje.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2015 m. kovo 12 d. išvadoje nurodė, kad iš jai pateiktų duomenų negali konstatuoti, kad atsakovė yra profesionali finansų rinkos dalyvė ir daryti išvados, kad atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą (yra verslininkė). Vertinant teisės aktus ir teismų suformuotą praktiką, sudarius sutartį tarp dviejų fizinių asmenų dėl paskolos, tarp šalių susiklostė civiliniai prievoliniai teisiniai santykiai, tačiau nėra pagrindo teigti, kad susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, kuriems turėtų būti specialiosios vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tarp ieškovės ir atsakovės nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai, o sudarytos 2009-07-03 paskolos sutartis ir 2012-11-26 susitarimas nėra vartojimo sutartys.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. liepos 3 d. atsakovė L. P. ir ieškovė T. L. sudarė notaro patvirtintą paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 4VJ-7601, kuria atsakovė paskolino ieškovei 8000 Lt sumą. Ieškovė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2009-09-03; laiku negrąžinus paskolos, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo likusios negrąžintos sumos. Šios paskolos grąžinimo užtikrinimui ieškovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą- butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio 26 d. atsakovė L. P. ir ieškovė T. L. sudarė Susitarimą Nr. 1 dėl 2009 m. liepos 3 d. patvirtintos paskolos sutarties sąlygų pakeitimo. Šios sutarties 1 punktu šalys konstatavo, kad 2012-11-26 kreditorės suteikta skolininkei ir negrąžinta jos paskola sudaro 8000 Lt. Kreditorė papildomai paskolino 7000 Lt. Skolininkė įsipareigojo jai suteiktą 15000 Lt paskolą grąžinti iki 2013 m. vasario 26 d. Paskolos grąžinimo užtikrinimui liko galioti ankstesne sutartimi nustatyta nekilnojamojo daikto hipoteka. daiktui nustatyta maksimalioji hipoteka, kurios dydis 22500 Lt (susitarimo 7 punktas). Šalys susitarė. kad kreditorė gali pradėti priverstinį išieškojimą iš jai įkeisto daikto ir kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, jeigu skolininkė ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų po paskolos grąžinimo termino negrąžina kreditorei suteiktos paskolos bei nepašalina šio pažeidimo per kreditorės papildomai nustatytą 20 dienų terminą (susitarimo 9 punktas). 2014 m. gegužės 7 d. notarė patvirtino vykdomąjį įrašą, kuriuo pasiūlė priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su palūkanomis iš skolininkės T. L. kreditorės L. P. naudai. 2014-06-25 L. P. šį įrašą pateikė kreipėsi į antstoliui A. B.. 2014-06-26 antstolis patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0041/14/01603. 2015-01-23 mokėjimo nurodymu Nr. 529 T. L. į antstolio sąskaitą pervedė 800 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „pinigų dengimas pagal vykdomąją bylą Nr. 41-1603/14“.
Ginčo dėl paskolos sutarties ir susitarimo sudarymo, paskolos sumos perdavimo skolininkei byloje nėra.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad 45 pašto perlaidomis atsakovės L. P. nurodytiems tretiesiems asmenims L. T. ir V. P. yra pervedusi šias sumas: 2009-09-10 – 240 Lt; 2009-10-12 – 240 Lt; 2009-11-12 – 240 Lt; 2009-12-11 – 240 Lt; 2010-01-21 – 240 Lt; 2010-02-19 – 240 Lt; 2010-03-16 – 240 Lt; 2010-04-17 – 240 Lt; 2010-05-17 – 240 Lt; 2010-06-17 – 240 Lt; 2010-07-17 – 240 Lt; 2010-08-19 – 240 Lt; 2010-09-18 – 240 Lt; 2010-10-28 – 240 Lt; 2010-12-07 – 400 Lt; 2010-12-14 – 80 Lt; 2011-01-13 – 240 Lt; 2011-02-12 – 240 Lt; 2011-03-14 – 240 Lt; 2011-04-13 – 240 Lt; 2011-05-13 – 240 Lt; 2011-06-16 – 240 Lt; 2011-07-19 – 240 Lt; 2011-08-17 – 240 Lt; 2011-09-17 – 240 Lt; 2011-10-18 – 240 Lt; 2011-11-17 – 240 Lt; 2011-12-19 – 240 Lt; 2012-01-18 – 240 Lt; 2012-02-20 – 240 Lt; 2012-03-17 – 240 Lt; 2012-04-20 – 240 Lt; 2012-05-28 – 240 Lt; 2012-06-21 – 240 Lt; 2012-07-31 – 480 Lt; 2012-10-11 – 480 Lt; 2013-06-11 – 300 Lt; 2013-07– 300 Lt; 2013-08– 300 Lt; 2013-09-28 – 300 Lt; 2013-10-23– 300 Lt; 2013-04-29 – 600 Lt; 2013-06-12– 300 Lt; 2013-11-20– 200 Lt; 2014-01-15– 400 Lt, iš viso 12120 Lt. Atsakovė pripažįsta, kad šios sumos jai buvo perduotos.
Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. UAB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010).
Šioje byloje nustatyta, kad 2009-07-03 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė pasiskolino iš atsakovės 8000 Lt, įkeičiant ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei 2012 m. lapkričio 26 d. susitarimu paskolos sumą padidino iki 15000 Lt. Taigi, atsakovė, skolindama ieškovei pinigus, ieškovės prievolės įvykdymą užtikrino jai priklausančio buto įkeitimu savo naudai. Be to, ieškovės prievolės įvykdymui buvo pritaikyta dar viena prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė – netesybos. Pagal 2009-07-03 sutartį, ieškovė paskolą privalėjo grąžinti iki 2009-09-03, o jos negrąžinusi, mokėti 0,5 procentų dydžio (40 Lt) delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuo 2012-11-26 susitarimo sudarymo delspinigių dydis sudarė 75 Lt už dieną.
Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71, 6.258 straipsniai). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji – skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Tinkamas netesybų dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003).
Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu mažinti netesybas, ir teigia, kad klausimas pagal CK6.73 str. 2 d. dėl delspinigių sumažinimo negali būti sprendžiamas dėl jau sumokėtų delspinigių.
CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Ginčo sutartyje nebuvo susitarta dėl įmokų mokėjimo eiliškumo, todėl įmokos turi būti paskirstomos, laikantis įstatyme (CK 6.54 straipsnyje) nustatyto mokėjimo eiliškumo, trečiąja eile skiriama apmokėti netesyboms (delspinigiams), o tik šią sumą viršijanti įmoka ketvirtąja eile galėjo būti skiriama pagrindinei prievolei įvykdyti.
2009-09-10 ieškovė buvo uždelsusi atsiskaityti 7 dienas. Ieškovės 2009-09-10 sumokėta 240 Lt įmoka, atsižvelgiant į įmokų paskirstymo eiliškumą, galėjo būti paskirta tik delspinigiams apmokėti. Įvertinus sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną normą, pateiktus įrodymus apie ieškovės sumokėtas sumas ir įmokų sumokėjimo eiliškumo teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė tiek iki 2012-11-26 susitarimo sudarymo, tiek ir po jo sutartyje ir susitarime numatytomis sąlygomis būtų apmokėjusi bent dalį paskolos. Be to, 2012-11-26 susitarimo 1 punkte šalys konstatavo faktą, kad negrąžinta paskola sudaro 8000 Lt, t.y. šiuo susitarimu ieškovė pripažino, kad nėra sumokėjusi jokios paskolos dalies. Ieškovės teiginiai, kad ji su atsakove buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, jokiais įrodymais nepagrįsti. Be to, CK 6.183 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad notarinės formos sutartis gali būti nutraukta, pakeista ar papildyta tik notarine forma, todėl ieškovės argumentai dėl sutarties sąlygų pakeitimo žodinio šalių susitarimo pagrindu atmestini. Taigi, formaliai vertinant ieškovės sumokėtas įmokas, jomis buvo padengti tik šalių susitarimuose numatyti delspinigiai. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad net ir išieškojus netesybas ne ginčo tvarka, skolininkas, neskundęs hipotekos teisėjo veiksmų dėl priverstinio skolos išieškojimo (šiuo atveju- notaro vykdomojo įrašo), gali ginčyti išieškotų ne ginčo tvarka netesybų dydį, laikydamas jas neprotingai didelėmis, ir tokiu atveju CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005). Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą ginčo teisenos tvarka pareikšdamas ieškinį dėl netesybų mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-201/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, t. y. hipotekos kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, notarui atlikus vykdomąjį įrašą ir tuo pagrindu pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, skolininkė šioje ginčo teisenos civilinėje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo ginčija hipoteka užtikrintos prievolės dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo viešajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi. Tačiau aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą.
Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių (kuriuos šioje byloje prašo nustatyti ieškovė) ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį, įrodinėti patirtų nuostolių dydžio tokiu atveju nereikia. Atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike, nei teisminio nagrinėjimo metu savo patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo. Be to, atsakovė pabrėžė, kad ji nėra verslininkė, teikianti finansines paslaugas, ji skolino tik savo asmenines lėšas, gautas pardavus paveldėtus žemės sklypus, dėl ko ieškovei neturėtų būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios ieškovės, kaip vartotojos, teisių apsaugą. Tokią poziciją išdėstė ir išvadą byloje pateikusi Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Teismas LITEKO duomenimis nustatė, kad 2008-2011 m. laikotarpyje atsakovė buvo paskolinusi pinigų sumas penkiems fiziniams asmenims. Ši aplinkybė nepaneigia Vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados, kad atsakovė neveikė kaip verslininkė ir tarp šalių nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai. Liudytojas G. K. nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų vertinti L. P. kaip patyrusią paskolų teikimo rinkos dalyvę. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, prieš sudarydama sutartį su ieškove, jau ir anksčiau buvo paskolinusi pinigų kitiems fiziniams asmenims, paskola ieškovei buvo suteikta atsakovės nurodytomis jai ypač naudingomis sąlygomis, nustatytas trumpas skolos grąžinimo laikotarpis, sąlyginai nedidelės sumos grąžinimo užtikrinimui įkeistas ieškovės nekilnojamasis turtas, ieškovei atvykus į atsakovės gyvenamąją vietą, sutartis buvo sudaryta atsakovės pasiūlytame notaro biure, t. y. atsakovė turėjo patirties paskolų sudaryme, dėl ko vertintina stipresniąja paskolos sutarties šalimi. Liudytojas G. K. nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų vertinti L. P. kaip patyrusią paskolų teikimo rinkos dalyvę.
Atsižvelgdamas į tai, kad iki vykdomojo įrašo išdavimo ieškovė sumokėjo atsakovei 12120 Lt sumą, kartu su išduotame vykdomajame įraše nurodyta priverstinio išieškojimo suma 22500 Lt bendras ieškovės prievolės dydis atsakovei būtų 34650 Lt, bendra paskolos suma sudaro 15000 Lt. teismas konstatuoja, kad delspinigiai sudaro 130 proc. atsakovės paskolintos sumos. Atsižvelgdamas į tai, kad prievolės įvykdymo užtikrinimas buvo užtikrintas buto, kurio vertė viršijo paskolintos sumos dydį, įkeitimu, darytina išvada, kad šalių sutartų ir nutartų išieškoti iš skolininkės (ieškovės) delspinigių dydis yra aiškiai nepagrįstas. Konstatuotina, kad šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, kurių dydis buvo nustatytas stipresniosios sutarties šalies iniciatyva, todėl yra pagrindas jas mažinti (CK6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus faktines aplinkybes, kad visa paskolos suma sutartu laiku nebuvo grąžinta, tačiau ieškovė reguliariai kas mėnesį atsakovei mokėjo 240 Lt, vėliau - 300 Lt sumas, reikalavimo įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovės turtas, atsakovė ilgą laiką nereikalavo atlyginti nuostolius bei grąžinti visą paskolos sumą, visas paskolos sutartyje ir susitarime nustatytas netesybų dydis, ieškovei gaunant itin mažas pajamas ir išieškojimą nukreipus į jos vienintelį gyvenamąjį būstą sukels ieškovei itin neigiamas pasekmes. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad paskolinta pinigų suma geruoju per šalių nustatytą terminą grąžinta nebuvo, dėl to buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, į tai, kad ieškovės prievolės įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto, kurio vertės pakanka paskolintos pinigų sumos padengimui, įkeitimu, daro išvadą, kad teisinga, protinga ir sąžininga šalių sutartų delspinigių dydį mažinti dešimčia kartų, t.y. nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų, atitinkamai perskaičiuojant išieškotinų sumų dydį. Minėti (sumažinti) delspinigiai, vertinant sumos, nuo kurios buvo skaičiuoti delspinigiai, ir apskaičiuotų delspinigių santykį, nėra laikytini per dideliais ar neprotingais. Pažymėtina, kad paskolos sutartis buvo sudaryta nenustačius jokių palūkanų (iki 2012-11-26 susitarimo), atsakovė ilgą laiką negalėjo disponuoti jai priklausančiais pinigais dėl to, kad sutartis nustatytu terminu nebuvo įvykdyta, todėl pripažintina, kad minimalius atsakovės nuostolius atlygina 0,05 dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl nėra pagrindo mažinti šalių sutartų netesybų iki įstatyme nustatytų minimalių- 0,02 proc. Ieškovės mokėtinos sumos perskaičiuotinos ir nurodytinos 1 lentelėje.
Skolos likutisDelspinigių skaičiavimo terminasPalūkanos už 1 d.Palūkanos visoDelspinigiai už 1 d. 0,05 proc.Delspinigiai visoSumokėta bendra sumaSkolaMokėjimo data800074282402122010 09 107788313,894120,71240119,32009 10 127668,71313,834118,87240121,12009 11 127547,57303,774113,21240126,82009 12 117420,78413,71152,1324087,872010 01 217332,91293,666106,31240133,72010 02 197199,22253,5889,992401502010 03 167049,21313,525109,26240130,72010 04 176918,47303,459103,78240136,22010 05 17 6782,25313,391105,12240134,92010 06 176647,39303,32499,71240140,32010 07 176507,1333,254107,37240132,62010 08 196374,47303,18795,62240144,42010 09 186230,09403,115124,6240115,42010 10 286114,69403,057122,29400277,72010 12 075836,9872,91820,428059,572010 12 145777,41292,88983,77240156,22011 01 135621,18292,81181,51240158,52011 02 125462,69292,73179,21240160,82011 03 145301,9292,65176,88240163,12011 04 135138,78292,56974,5240165,52011 05 134973,28332,48782,06240157,92011 06 164815,33322,40877,052401632011 07 194652,38282,23665,13240174,92011 08 174477,51302,23967,16240172,82011 09 174304,67302,15264,57240175,42011 10 184064,67292,03258,94240181,12011 11 173883,61311,94260,2240179,82011 12 193703,81291,85253,71240186,32012 01 183517,52321,75956,28240183,72012 02 203333,8241,66740,012402002012 03 173133,81331,56751,71240188,32012 04 202945,52371,47354,49240185,52012 05 282760,01231,3831,74240208,32012 06 212551,75381,27648,48480431,52012 07 312120,23711,0675,27480404,72012 10 111715,49460,85839,460-39,462012 11 261754,95 Lt skola ir delspinigiai iki papildomo susitarimo sudarymo7000 Lt papildomu susitarimu paskolinta suma8754,95611,19973,174,377267,02600259,82013 04 298495,15421,16348,884,248178,430072,722013 06 118422,4311,151,154,214,21300294,62013 06 128127,79291,11432,294,064117,85300149,92013 07 127977,93451,09349,183,989179,530071,322013 08 277906,61311,08333,583,953122,55300143,92013 09 287762,74231,06324,463,8889,27300186,32013 10 237576,47361,03737,323,788136,38200100,92013 11 297475,53461,02447,113,738171,944001812014 01 15 suma347,144206,641212076417294,581070,999106,933,647390,2607791,77
Perskaičiavus ieškovės sumokėtas sumas, atsižvelgiant į 0,05 proc. dydžio delspinigius, 2012 m. lapkričio 26 d., konstatuotina, kad šiai dienai ieškovės negrąžinta skolos ir delspinigių suma sudaro 1754,95 Lt. Nors ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo modifikuoti susitarimą dėl šio fakto konstatavimo, tačiau teismo nuomone sprendžiant ieškovės reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo ir sutarties modifikavimo, nėra būtina atskirai šį reikalavimą formuluoti, nes jis savaime patenka į bylos nagrinėjimo ribas, todėl atsakovės atsikirtimai šiuo aspektu atmestini. Ieškovei papildomu susitarimu pasiskolinus dar 7000 Lt, ieškovė bendrą 8754,95 Lt sumą atsakovei pagal 2012-11-26 susitarimą privalėjo grąžinti iki 2013-02-26, o šios sumos negrąžinus, mokėti ne tik delspinigius, bet ir CK 6.210 str. 1 d. nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas. Įvertinus ieškovės įmokas, sumokėtas iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos 2014-05-17, skaičiuojant 5 procentų metinių palūkanų ir 0,05 procentų delspinigių už dieną, ieškovės neįvykdyta prievolė atsakovei vykdomojo įrašo išdavimo dienai sudaro 7791,77 Lt (2256,65 Eur), t.y. 7294,58 Lt skola, 106,93 Lt palūkanos, 390,26 Lt delspinigiai, todėl atitinkamai iš dalies panaikintinas ir atsakovės naudai išduotas vykdomasis įrašas.
Kiti šalių pateikti įrodymai ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė prašė modifikuoti šalių susitarimais nustatytos išieškotinos sumos dydį, prievolę sumažinant nuo 22500 Lt iki 4779,90 Lt, todėl ieškinio suma yra 17720,10 Lt. Išieškotina suma buvo sumažinta 14708,23 Lt, t.y. patenkinta 83 procentai ieškinio reikalavimų, todėl atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, jai buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos šioje byloje sudaro 412,72 Eur ir yra pagrįstos VGTPT Šiaulių skyriaus 2015-07-01 pažyma. Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 398 Eur. Ieškinį tenkinus 83 procentais atitinkamai, 342,60 Eur ir 330 Eur priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.)
Atsakovė patyrė 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų, advokatė Neringa Grubliauskienė parengė procesinius dokumentus (atsiliepimus į ieškinį, patikslintą ieškinį; priešieškinį, patikslintą priešieškinį) bei dalyvavo teismo posėdžiuose Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovei priteistinos iš ieškovės, iš viso 119 Eur (CPK 93 str. 2 d.).
Valstybė patyrė 19,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista. Iš atsakovės priteistina 16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis T. L. ir L. P. sudarytos 2009-07-03 paskolos sutarties 1 punkte ir 2012-11-26 susitarimo 6 punkte numatytas sąlygas, kuriomis numatyta, kad ieškovė, vėluodama grąžinti paskolą atsakovei, moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos.
Nustatyti, kad T. L., vėluodama grąžinti paskolą L. P., moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo negrąžintos sumos.
Konstatuoti, kad 2012 m. lapkričio 26 d. T. L. negrąžinta skolos ir delspinigių suma sudarė 1754,95 Lt
Nustatyti, kad T. L. neįvykdyta prievolė L. P. 2014-05-07 dieną sudarė: 2256,65 Eur (7791,77 Lt) negrąžintos skolos pagal 2012-11-26 susitarimą (t.y. 7294,58 Lt skola, 106,93 Lt palūkanos, 390,26 Lt delspinigiai).
Iš dalies panaikinti Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notaro vykdomąjį įrašą 22500 Lt sumai, nurodant, kad T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) neįvykdyta prievolė L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 2014-05-07 yra 2256,65 Eur (du tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt šeši eurai 65 ct).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 119 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 346 Eur (tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus) (330 Eur žyminį mokestį ir 16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš iš L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 342,60 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 60 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015 m. vasario 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0041/14/01603 sustabdymą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.