- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-497-826/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Jolantos Gailevičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo parduoti valstybinę žemę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eko žaliavos“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (13SD-909-(14.13.104.) ir įpareigoti atsakovę parduoti ieškovei 0,0336 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – Ginčo žemės sklypas).
2. Ieškovė nurodė, kad ji laimėjo 2014 m. gegužės 2 d. žemės sklypo nuomos aukcioną ir tarp šalių 2014 m. liepos 3 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147, pagal kurią Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, išnuomojo ieškovei Ginčo žemės sklypą 99 metų laikotarpiui. Sutartyje numatyta, kad žemės sklype galima statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 21 600,00 Lt. Ieškovė, vadovaudamasi išduotu statybos leidimu ir 2017 m. gegužės 12 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-60-170512-00520, su atsakovės pritarimu žemės sklype suformavo pastatą – svečių namus, kurio statybos baigtumas – 23 proc. Ieškovė 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių, prašydama parduoti Ginčo žemės sklypą, tačiau NŽT pateikė neigiamą atsakymą. Atsakyme nurodoma, kad pastatas – svečių namai, esantis Ginčo žemės sklype, yra nebaigtas statyti (baigtumas – 23 proc.), todėl žemės sklypo pardavimo klausimas bus sprendžiamas, kai šis pastatas bus pastatytas ir tinkamas eksploatuoti.
3. Ieškovės vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą tam, kad atsirastų teisinis pagrindas parduoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, turi būti išpildytos tik dvi sąlygos: 1) toks žemės sklypas turi būti užstatytas asmeniui nuosavybės teise priklausančiu statiniu ar statiniais ir 2) toks statinys ar statiniai privalo būti registruoti Nekilnojamojo turto registre. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos nereglamentuoja tokio statinio ar statinių baigtumo procento ir tinkamumo eksploatuoti – užtenka, kad toks statinys ar statiniai to asmens nuosavybės teise būtų teisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre su bet kokio baigtumo procentu, todėl atsakovė netinkamai aiškino, kad valstybinės žemės sklypas ne aukciono tvarka gali būti parduodamas tik esant jame užbaigtai statinių statybai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu N. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.2 punktą valstybinės žemės sklypai pagal Taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą. Ieškovė išreiškė valią įsigyti Ginčo žemės sklypą, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.2 punktu atsakovė privalėjo priimti sprendimą parduoti ieškovei žemės sklypą, t. y. Nutarimas nesuteikė atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, diskrecijos teisės atsisakyti parduoti Ginčo žemės sklypą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo nuoma be aukciono siejama su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. svarbu, ar žemės sklype yra vykdoma veikia, susijusi su esančio statinio naudojimu. Atsakovė pažymėjo, kad kai pastatas Ginčo žemės sklype bus baigtas statyti ir bus tinkamas eksploatuoti, tuomet bus sprendžiamas klausimas dėl Ginčo žemės sklypo pardavimo statinio savininkei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – panaikino NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (13SD-909-(14.13.104.) ir įpareigojo atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove Ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.
6. Teismas nustatė, kad Ginčo žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis pastatas – svečių namai, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras objektas ir nepatenka į sąrašą statinių, numatytų Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir Taisyklių 2.4 punkte, kuriems eksploatuoti žemės sklypai negali būti parduodami. Nors Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio pastato baigtumas yra 23 proc., tačiau, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 44/1677463 duomenimis, minėto pastato baigtumas – 90 proc. Aplinkybę, jog pastato faktinis baigtumas yra didesnis, nei numatyta Nekilnojamojo turto registre, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, jog labiau tikėtina, kad pastato Ginčo žemės sklype baigtumas yra 90 proc.
7. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastato Ginčo žemės sklype pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių. Taigi, statinys yra naudotinas komercinei veiklai, susijusiai su laikinu asmenų apgyvendinimu.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad minėto pastato baigtumas šiuo metu yra 90 proc., o pagal 2018 m. rugpjūčio 9 d. parengtą pastato kadastrinių matavimų bylą pastate įrengtas šildymas, vandentiekis, nuotekų šalinimas, sprendė, kad pastate gali būti vykdoma veikla, pagal pastato būklę jis gali būti eksploatuojamas pagal savo paskirtį. Todėl Ginčo žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė NŽT apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis ieškovės 2018 m. rugpjūčio 9 d. parengta pastato Ginčo žemės sklype kadastrinių matavimų byla bei jos duomenimis apie įrenginius ir pastato užbaigtumą. Kadastrinių matavimų byla nėra statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą, todėl negali būti įrodymas, kad statybos užbaigimo procedūros atliktos. Tik Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė vadovavosi teisės aktais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl teismo aplinkybių vertinimas, remiantis pastato kadastrinių matavimo byla bei fotonuotraukomis, yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Eko žaliavos“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovės 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas kruopščiai, atsakingai ir išsamiai išnagrinėjo bylą ir teisingai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir nepadarė procesinės teisės pažeidimų.
10.2. Pagrindinį atsakovės argumentą, kad Ginčo sklype esantis pastatas yra tik 23 proc. baigtumo, paneigia Nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtinantis, kad šio pastato baigtumas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, yra 90 proc. Tai patvirtina, kad teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, susijusias su pastato statybos baigtumo laipsniu.
10.3. Teismas teisingai įvertino faktines aplinkybes, kad ieškovė tik aukciono tvarka įgijusi teisę naudotis Ginčo sklypu valstybinės žemės nuomos pagrindu pradėjo pastato – svečių namų statybą Ginčo sklype: kai ji kreipėsi dėl ginčijamos teisės gynimo į teismą, pastato baigtumas buvo 23 proc., o iki bylos teisme išnagrinėjimo iš esmės pastato baigtumas jau buvo 90 proc. Visa tai rodo, kad ieškovė siekia pastatą naudoti ūkinei veiklai, kuri atitinka Ginčo žemės sklypo paskirtį, t. y. komercinei paskirčiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl ginčo esmės
12. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę. Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).
14. Statinio savininkas, pretenduojantis į valstybinės žemės įsigijimą ne aukciono būdu, turi įrodyti, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys yra pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka arba kad, jeigu teisėtai vykdoma (vykdyta) statinio statyba nėra baigta, jis turi teisę vykdyti (tęsti) statybos darbus (turi statybą leidžiantį dokumentą, jeigu jis yra privalomas) ir taip, baigus statybą, įgyti galimybę visa apimtimi įgyvendinti nuosavybės teisę į statinį. Be to, statinio savininkas taip pat privalo pagrįsti, kad jis ketina įgyvendinti savo nuosavybės teisę į statinį, t. y. ketina imtis atitinkamos veiklos, susijusios su statinio naudojimu (statinio naudingųjų savybių pritaikymu), kad nuosavybės teisei įgyvendinti yra būtina teisė į valstybinės žemės įsigijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tarp bylos šalių nėra ginčo, kad ieškovė pagal 2014 m. liepos 3 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-147 nuomojasi Ginčo žemės sklypą. Ginčo žemės sklype ieškovė pagal nuomos sutarties 4.1 punktą, išduotą statybos leidimą ir 2017 m. gegužės 12 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-60-170512-00520 su atsakovės pritarimu suformavo pastatą – svečių namus. Svečių namai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nebaigtas statyti neypatingasis statinys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – viešbučių.
16. Atsakovė neginčija aplinkybės, kad ieškovė ketina Ginčo žemės sklypą (komercinės paskirties objektų teritoriją) ir jame esantį statinį (svečių namus) naudoti pagal paskirtį, t. y. ūkinei komercinei veiklai, susijusiai su laikinu asmenų apgyvendinimu.
17. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ginčo žemės sklype esančio statinio baigtumas yra 90 proc., todėl jis tinkamas naudoti pagal savo paskirtį. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal kuriuos statinio baigtumas yra vos 23 proc., o ne remtis pastato kadastrinių matavimo byla bei fotonuotraukomis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal pateiktą aktualiausią Nekilnojamojo turto registro išrašą, ieškovės pastato, esančio Ginčo žemės sklype, baigtumas jau yra 90 proc. vietoje buvusių 23 proc. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus dėl statinio baigtumo vertinimo kaip teisiškai nereikšmingus.
18. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisės aktus, reglamentuojančius žemės pardavimą ne aukciono būdu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pastate gali būti vykdoma veikla, pagal pastato būklę jis gali būti eksploatuojamas pagal savo paskirtį, o Ginčo žemės sklypas gali būti ir bus naudojamas jame esančiam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.
19. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
22. Ieškovė nurodo patyrusi 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2018 m. lapkričio 20 d. sąskaita už teisinę pagalbą bei banko mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Esant atmestam apeliaciniam skundui ir bylinėjimosi išlaidoms neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, jos priteistinos iš atsakovės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ (juridinio asmens kodas 302993475) naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.